- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- 2A-596-855/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02223-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Renata Volodko
- Ieškovas
- J. L.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Henrikas Celencevičius
- Kategorijos
- 2.1.6.3Civilinių teisių gynimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. L. ir atsakovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl įpareigojimo pateikti susipažinti 2017 metų ir 2018 metų (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos valdybos posėdžių protokolus, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendriją (toliau – DNSB) pateikti susipažinti 2017 metų ir 2018 metų (duomenys neskelbtini) DNSB valdybos posėdžių protokolus su teise pasidaryti kopijas.
1.1. Ieškovas savo reikalavimus grindė tuo, kad atsakovė nevykdo pareigos teikti dokumentus, nors ieškovas nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. elektroniniu paštu į atsakovę kreipėsi penkis kartus, iš jų du kartus (2018 m. lapkričio 9 d. ir 2018 m. lapkričio 13 d.) pateikti paklausimai raštu, su pašymu prateikti bendrijos valdybos posėdžių, vykusių 2017 m. ir 2018 m,, protokolus su teise pasidaryti jų kopijas, nes tik iš valdybos posėdžių protokolų būtų galima nustatyti mokesčių pagrįstumą bei surinktų įmokų panaudojimą. Ieškovas negavo atsakymo į daugkartinius prašymus ir paklausimus, nors teikti ieškovui dokumentus atsakovę yra įpareigojęs teismas. Name nėra bendrų patalpų aprašo, todėl ieškovui kyla abejonių, ar kiti bendrijos nariai nėra priskyrę sau patalpų ir už jas nemoka. Ieškovas nori žinoti, ar bendrija su juo elgiasi taip, kaip ir su kitais bendrijos nariais, o tam jam reikalingi bendrijos valdybos posėdžių protokolai. 2017 m. birželio 29 d. aktas patvirtina, kad ieškovui nebuvo leista pasidaryti dokumentų kopijų. Ieškovui neužtenka vien protokolų, jis nori gauti ir priedus prie jų, nes sąskaitos – faktūros ir kiti dokumentai, nustatantys mokėtiną sumą, yra sudedamosios protokolų dalys.
2. Atsakovė (duomenys neskelbtini) DNSB su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Nurodė, kad atsakovė pateikė ieškovui susipažinti dokumentus, tačiau jis sąmoningai jau daugiau nei metus vengia atvykti su jais susipažinti tiek į DNSB buveinę, tiek į DNSB atstovo advokato kontorą. Ieškovas gavo atsakovės atsakymus į klausimus bei su šiais klausimais susijusius DNSB dokumentus, tačiau piktnaudžiauja teise, nes nemotyvuotai reikalauja pateikti didelės apimties dokumentus, nenurodydamas jų pateikimo tikslo, kita vertus, neatvyksta su jais susipažinti, vis keldamas naujus pateikimo būdo reikalavimus. Nei DNSBĮ, nei DNSB įstatai nenustato, kokia forma bendrijos nariui turi būti teikiama informacija, be to, ieškovas neatskleidžia dokumentų gavimo tikslo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas pristatyti dokumentus į jo kontorą nepagrįstas. Nenurodant dokumentų rinkimo tikslo, ieškovui turėtų pakakti DNSB suteikiamos informacijos apie DNSB valdybos priimtus sprendimus arba susipažinimo su dokumentais DNSB ar jos atstovo patalpose, ką DNSB jau ne kartą siūlė, t. y. ji 2018 m. kovo 16 d. pasiūlė su DNSB valdybos sprendimais, priimtais 2017 metais, susipažinti kitą savaitę – ketvirtadienį, kovo 15 d. nuo 19.30 val. pirmame aukšte esančiame šilumos mazge, pasirašant dokumentų pateikimo aktą, siūlė susipažinti su dokumentais atsakovo atstovo buveinėje, esančioje už 150 metrų nuo ieškovo kontoros (gyvenamojo namo). Ieškovas bendrijos siūlymus ignoravo, tuo gilindamas įsisenėjusį konfliktą su atsakove.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies ir įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) DNSB sudaryti galimybę ieškovui J. L. pasidaryti (duomenys neskelbtini) DNSB valdybos posėdžių protokolų priedų – mokesčių paskaičiavimo lentelių kopijas pilna apimtimi (su patalpos numeriu, plotu ir paskaičiuota mokesčio dalimi) arba pateikti šių dokumentų kopijas ieškovui elektronine forma. Likusioje dalyje ieškinį teismas atmetė. Sprendimu teismas priteisė iš ieškovo 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai, taip pat valstybės naudai priteista 5,00 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų iš ieškovo ir 3,49 Eur iš atsakovės.
4. Teismas nurodė, kad J. L. yra (duomenys neskelbtini) DNSB narys, turi butą name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis 2018 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į atsakovę, prašydamas pateikti susipažinti visus bendrijos valdybos nutarimus, priimtus 2017 m. ir 2018 m., bei sudaryti galimybę pasirašyti šių nutarimų kopijas. Teismas sprendė, kad atsakovui neginčijus 2019 m. balandžio 12 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo pateikto atsakovui susipažinti (duomenys neskelbtini) DNSB valdybos nutarimų kiekio ir jam pažymėjus, kurių kopijų jis nori, bei jam pateikus jų elektroninę versiją, laikytina, kad reikalavimas patenkintas.
5. Teismas atkreipė dėmesį, kad pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra jo elektroninio pašto adresai, o į bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad 2018 m. kovo 8 d. ieškovui bendrijos pirmininkas pasiūlė su DNSB valdybos sprendimais, priimtais 2017 m., susipažinti kitą savaitę – ketvirtadienį, kovo 15 d. 19.30 val. pirmame aukšte esančiame šilumos mazge (dokumentų saugojimo vietoje) (t. 1, b. l. 112-113). Duomenų byloje, kad ieškovas būtų atsakęs į šį siūlymą, nėra. Iš toliau vykusio šalių susirašinėjimo matyti, kad bendrijos pirmininkas 2018 m. kovo 19 d., ieškovui neatvykus pasiūlytu laiku, prašė bendradarbiauti ir informuoti apie pasikeitusią situaciją (t. 1, b. l. 114). 2018 m. kovo 20 d. ieškovui paprašius pateikti 2017 m. valdybos posėdžių protokolus ar jų kopijas bendrijos pirmininkui pačiam atvykstant pas ieškovą į kontorą (t. 1, b. l. 115), pastarasis, siekdamas išvengti garbės ir orumo žeminimo, pasiūlė ieškovui susipažinti su bendrijos valdybos sprendimais, priimtais 2017 metais, advokatų kontoroje SPES adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suderinus laiką su advokatu Henriku Celencevičiumi (t. 1, b. l. 116). Papildomai advokatas Henrikas Celencevičius ieškovą apie galimybę susipažinti su jo norimais dokumentais informavo 2018 m. balandžio 10 d. elektroniniu laišku (t. 1, b. l. 116-117), kuomet ieškovas 2018 m. kovo 31 d. pareikalavo 2017 m. valdybos posėdžių protokolus jam pristatyti į kontorą arba įpareigoti advokatą atsiųsti jų kopijas elektroniniu paštu (t. 1, b. l. 117). 2019 m. vasario 4 d. bendrijos pirmininkas priminė ieškovui apie galimybę susipažinti su dokumentais advokatų kontoroje (t. 1, b. l. 118).
6. Teismas sprendė, kad nurodyti duomenys rodo, kad atsakovė sudarė ieškovui visas galimybes susipažinti su jo prašomais dokumentais, tačiau ieškovas pats šiomis galimybėmis nepasinaudojo. Kaip patvirtino teismo posėdžio metu liudytojai A. J. K. ir A. B., tokia susipažinimo tvarka taikoma bendrijoje ir kitiems jos nariams, kurie ja naudojasi. Tokia tvarka pasirinkta pagal bendrijos galimybes, jai pačiai neturint atskiros administracinės patalpos. Nors ieškovui netiko šiluminis mazgas, tačiau būtent ten laikomi bendrijos dokumentai, vyksta bendrijos susirinkimai, yra kėdė, apšvietimas, t. y. visos reikiamos sąlygos susipažinti su dokumentais. Jos taip pat yra ir advokato kontoroje.
7. Įvertinęs aukščiau nurodytus duomenis, teismas darė išvadą, kad bendrija ieškovo neignoruoja, reaguoja į jo prašymus susipažinti su dokumentais ir protingai, pagal savo galimybes siūlo ieškovui šia teise pasinaudoti be jokių apribojimų, t. y. susipažinti su pilna valdybos protokolų apimtimi, įskaitant jų priedus. Teismo vertinimu pats ieškovas nesiekia bendradarbiauti su bendrija ir kelia nepagrįstus reikalavimus.
8. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad ieškovas yra bendrijos narys ir turi teisę tiek susipažinti, tiek gauti bendrijos priimamų nutarimų kopijas. Nurodė, kad Mokesčių paskirstymo lentelėse, kaip DNSB valdybos posėdžių protokolų prieduose, taip, kaip jų išrašus į bylą pateikė atsakovė, tėra nurodytas patalpos numeris, plotas ir paskaičiuota mokesčio suma. Lentelėse nėra nei patalpos savininko vardo, nei pavardės, nei gimimo metų ar kitų asmens duomenų, kurie leistų asmenį identifikuoti. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad DNSB valdybos posėdžių protokolų priedai, kaip lentelės su patalpos numeriu, plotu ir atitinkamai paskaičiuotais mokesčiais yra informacija, kurią ieškovas turi teisę ne tik perskaityti susipažindamas su ja, bet ir gauti jų kopijas, įvertinus tai, kad tokiu būdu jis nesiekia rinkti informacijos apie namo gyventojus, o nori įsitikinti mokesčių skaidrumu, juo labiau, kad byloje nėra duomenų, kaip informacijos teikimas pažeistų kitų patalpų savininkų teises ar jų teisėtus interesus.
9. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį dalyje dėl atsakovės įpareigojimo sudaryti sąlygas ieškovui pasidaryti (duomenys neskelbtini) DNSB valdybos posėdžių protokolų priedų – mokesčių paskirstymo lentelių kopijas pilna apimtimi, t. y. neišskiriant vien ieškovo buto.
10. Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas nurodė, kad ieškinys didesne dalimi atmestas, o ieškovo patirtos išlaidos siekiant gauti duomenis iš VĮ „Registrų centras“ nebūtinos šioje byloje, todėl nepriteisiamos. Tuo tarpu, įvertinus tenkintą ir atmestą ieškinio dalį, atsakovei iš ieškovo priteista 400,00 Eur atstovavimo išlaidų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovas J. L. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai arba sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teismas, tenkindamas prašymą pasidaryti ieškovui valdybos posėdžių protokolų mokesčių paskaičiavimų lentelių kopijas, nenurodė, kokio laikotarpio posėdžių protokolų priedai – mokesčių paskaičiavimo lentelės turėtų būti pateiktos – visų 2017 m. ir 2018 m. įvykusių posėdžių ar tik tų, kuriuos atsakovas įkėlė per EPP į nagrinėjamą bylą. Netikslus teismo sprendimas sukeltų neaiškumų jo vykdymo procese.
12.2. Atmesdamas ieškinio reikalavimą pateikti susipažinti visus bendrijos valdybos posėdžių, vykusių 2017 m. ir 2018 m., protokolus su priedais, teismas rėmėsi atsakovo sumaketuotais, jo redaguotais ankstesnio laikotarpio el. laiškais, nieko bendro neturinčiais su ginčo situacija. Lape surašyti ieškovo paklausimai ir šalia surašyti atsakymai visai į kitus klausimus neturėtų būti laikomi el. laiškais, turinčiais įrodomąją vertę šioje byloje.
12.3. Atsakovas tik įpusėjus bylos nagrinėjimui per EPP sistemą įkėlė į bylą dalį, t. y. 33 iš 75, 2017 m. ir 2018 m. bendrijos valdybos posėdžių protokolų be priedų, tuo pripažindamas ieškinį. Dalies reikalavimų įvykdymas nesudaro pagrindo ieškinį atmesti, juo labiau atsakovui priteisti dalį bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo.
12.4. Siekiant atskleisti mokesčių paskirstymo pagrįstumą ir teisingumą, atsakovas įpareigotinas pateikti visus 2017 m. ir 2018 m. valdybos posėdžių protokolus bei jų priedus.
12.5. Iš dalies pateiktų į bylą valdybos posėdžių protokolų nustatyta, kad valdyba už tas pačias paslaugas apmoka po du ir tris kartus. Kai kurie patalpų savininkai už paslaugas ir bendro turto išlaikymą moka mažesnius mokesčius, negu turėtų mokėti kaip tą nustato įstatymas. Aukščiau nurodytas aplinkybes pateiktų į bylą dokumentų pagrindu ieškovas išdėstė teismo posėdyje, tačiau teismas į tai nereagavo ir dėl to nepasisakė.
12.6. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, pažeidė įstatymo nuostatas.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė (duomenys neskelbtini) DNSB prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti, prijungti prie bylos pateikiamus rašytinius įrodymus, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
13.1. Teismas pagrįstai palaikė DNSB poziciją, kad ieškovas nemotyvuotai neatvyko susipažinti su pareikalautais DNSB dokumentais, kai 2018 m. kovo 16 d. DNSB pirmininkas raštu pasiūlė su DNSB valdybos sprendimais, priimtais 2017 m., susipažinti kitą savaitę – ketvirtadienį, kovo 15 d. nuo 19.30 val. šilumos mazge (dokumentų saugojimo vietoje), pasirašant dokumentų pateikimo susipažinti aktą. DNSB pasiūlymas susipažinti su dokumentais buvo pagrįstas tuo, kad neturi biuro patalpų, kopijavimo ar kitos organizacinės technikos, todėl pakvietimas ieškovą susitikti šilumos mazge (dokumentų saugojimo vietoje) yra tinkamas bei reikalauja mažiausių laiko ir atsakingų asmenų darbo laiko bei kitų sąnaudų.
13.2. Ieškovui buvo nuolat siūloma susipažinti su dokumentais, bet jis pats atsisakė bendradarbiauti su DNSB.
13.3. Ieškovas nepaaiškino ir neįrodė, kad per kalendorinius metus nerado laiko susipažinti su pateiktais dokumentais tiek DNSB patalpose, tiek ir jos atstovo buveinėje už 150 m nuo ieškovo kontoros (gyvenamojo namo).
13.4. Ieškovo elgesys turi būti įvertintas, kaip nenormalus, bei aiškiai konstatuojant, kad toks elgesys yra priešingas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvams (CK 1.5 str.) bei apdairaus, rūpestingo žmogaus elgesio standartui.
Šalies argumentai
13.5. Ieškovui nebuvo jokių kliūčių gauti susipažinti kopijų padarymui reikiamus dokumentus. Ieškovas savo rašytiniu pareiškimu bei iniciatyva pats apibrėžė (susiaurino) reikiamų dokumentų ratą (nurodė, kad jį domina tik protokolai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo). Tačiau vėliau ieškovas be jokios priežasties pakeitė savo nuomonę dėl dokumentų apimties ir jau bylos nagrinėjimo iš esmės metu pateikė naują prašymą.
13.6. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas neneigė ir neteikė jokių pareiškimų dėl DNSB pateiktų susirašinėjimo suvestinių suklastojimo ar pan. Todėl, ieškovui pareiškus tokias abejones skunde, DNSB teikia šį susirašinėjimą CPK 314 str. pagrindu.
13.7. Aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo eigoje DNSB pateikė dalį reikalaujamų dokumentų, nepatvirtina, bet labiau net paneigia paties ieškovo nurodytas ginčo aplinkybes, jog DNSB neva nepateikė jam prašytų dokumentų.
13.8. Manome, kad atsisakymo pradėti tyrimą aplinkybė pakankamai patvirtina, kad ieškovas manipuliuoja situacija, išgalvodamas bei svaidydamasis niekuo nepagrįstais „Bendrijos lėšų plovimo faktais“, „Bendrijos valdybos ir jos pirmininko piktnaudžiavimu“ ir pan.
2. Apeliaciniu skundu atsakovė (duomenys neskelbtini) DNSB prašo pakeisti 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą dalyje, kurioje nuspręsta ieškinį tenkinti, ir šioje dalyje ieškinį taip pat atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Ieškovas taip ir neatskleidė byloje tikrojo informacijos rinkimo tikslo, o deklaruotasis tėra tariamas; asmens duomenys renkami be subjektų sutikimo, todėl teismas negalėjo įpareigoti DNSB pateikti šių duomenų ir dėl to ieškinys turėjo būti atmestas pilnai.
14.2. DNSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 4 punkto, 14 straipsnio 6 dalies 6 punkto ir 7 dalies normos visiškai neapibrėžia ieškovo teisės rinkti duomenis apie kitų asmenų nuosavybę apimties, ribų, šios priemonės būtinumo ir proporcingumo. Taigi, šiuo atveju asmens duomenų subjektai įstatymu (DNSBĮ) nėra deramai apsaugoti nuo galimos ieškovo savivalės rinkti asmens duomenis be ribų, būtinumo ir neproporcingai. Pastebėtina, kad tiek DNSBĮ 21 straipsnio 5 dalies 1 punktas, tiek 14 straipsnio 7 dalis numato bendrijos nario teisę gauti įvairią informaciją bendrijos veiklos klausimais, bet ne asmens duomenis.
14.3. BDAR 5 straipsnio 2 dalis numato, kad duomenų valdytojas, t. y. ieškovas, yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi BDAR ir turi įrodyti, kad jo laikomasi (atskaitomybės principas). Šiuo atveju ši įrodinėjimo pareiga ieškovui nebuvo taikoma ir ieškovas jos nevykdė, todėl dėl BDAR 5, 6, 9 straipsnių pažeidimo ieškinys turėjo būti atmestas pilnai (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
14.4. Teismas turėjo remtis konkrečiu įstatyminiu pagrindu, kad konstatuotų kitų asmens duomenų subjektų teisių apribojimų galimybę, aiškinant visos Europos Sąjungos ar nacionaliniu mastu kitu svarbesniu interesu, dėl kurio gali būti būtina apriboti kitų gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų (duomenų subjektų) teises.
14.5. DNSB nariai 2019 m. liepos 9 d. įvykusiame visuotiniame narių susirinkime svarstė ieškovo prašymą pasidaryti visų 2017 m. ir 2018 m. DNSB valdybos posėdžių protokolų kopijas, o neišgirdę šios informacijos gavimo tikslo, absoliučia 23 iš 27 dalyvavusių balsų dauguma nutarė netenkinti ieškovo 2018 m. lapkričio 16 d. prašymo.
14.6. Ieškovas pats surinko iš VĮ „Registrų centras“ ir pateikė teismui gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų sąrašą su jų asmens duomenimis, kurių pagalba gali tiesiogiai nustatyti visus asmens duomenų subjektus. Ieškovas iš jo paties surinktų duomenų gali tiesiogiai identifikuoti teismo nurodytus duomenis apie patalpos savininko vardą, pavardę, gimimo metus ir kitus asmens duomenis, kurie leidžia identifikuoti konkretų asmenį bei jo nuosavybę.
14.7. Ieškovas jau daugiau nei 10 metų yra nuolatiniame, įsisenėjusiame konflikte su visomis DNSB administracijomis, jų pirmininkais bei DNSB nariais. Ieškovas ignoruoja DNSB narių interesus, inicijuoja naujas teismo bylas, didina DNSB bylinėjimosi išlaidas bei neieško jokio kompromiso nei su DNSB, nei su jos nariais.
Atsiliepimas
14.8. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas J. L. prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti, prijungti prie bylos pateikiamus rašytinius įrodymus, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
14.9. DNSBĮ 14 str. 7 d. nustatyta, kad bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo pareiškimo gavimo suteikti išsamią informaciją pareiškimuose pateiktais klausimais, įskaitant bendrijos narių sąrašą, kuriame būtų nurodyti bendrijos narių ar jų atstovų kontaktiniai duomenys, vardas, pavardė, adresas korespondencijai ir elektroninio pašto adresas. Kasacinis teismas byloje Nr. 3K-3-490-686/2016 nurodė, kad narystė daugiabučio namo bendrijoje jos nariui suteikia teises ir pareigas, tarp jų ir teisę į informaciją apie bendriją. Teisė į informaciją apima ne tik teisę sužinoti, bet ir ja disponuoti.
14.10. Teismas pagrįstai nurodė, kad prie protokolų mokesčių paskirstymo lentelėse nurodytas patalpos numeris, plotas ir paskaičiuota mokesčio suma, nėra patalpos savininko vardo, pavardės, kitų asmens duomenų, kurie leistų identifikuoti patalpų savininką. Pirma, mokesčių paskirstymo lentelėse nėra įrašytos asmenų pavardės, kiti duomenys, antra, asmens duomenys, susiję su nekilnojamojo turto objektais, skelbiami registre ir laikomi viešais, trečia, kiekvienas asmuo, disponuodamas asmens duomenimis, yra atsakingas už jų tinkamą panaudojimą.
14.11. Registrų centro ir atsakovo sudarytame butų ir patalpų sąraše nurodyti plotai skiriasi. Iš 75 butų ir patalpų sąraše 45 patalpų plotai yra skirtingos kvadratūros. Dėl to kai kurie patalpų savininkai už paslaugas ir bendro turto išlaikymą moka mažesnius mokesčius, negu turėtų mokėti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliaciniai skundai netenkintini.
3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
4. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
5. Dėl naujų įrodymų priėmimo. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
6. Apeliantė (duomenys neskelbtini) DNSB, teikdama atsiliepimą į J. L. apeliacinį skundą, pateikė teismui 2018 m. vasario 26 d. – 2019 m. vasario 6 d. siųstų elektorinių laiškų kopijas, t. y. susirašinėjimą tarp (duomenys neskelbtini) DNSB, jos atstovo Henriko Celencevičiaus ir J. L., taip pat 2019 m. spalio 21 d. antstolės Daivos Milevičienės išieškotų piniginių lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. 0012/19/01153 vykdomosiose bylose Nr. 0012/19/01153, 0012/19/01154, 0012/19/01155, 0012/19/01204, kuriuo nutarta paskirstyti iš J. L. išieškotas pinigines lėšas (t. 3, b. l. 227-240). Apeliantė taip pat prašo prijungti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą, tačiau paties nutarimo teismui nepateikė. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos dalykas nėra (duomenys neskelbtini) DNSB veiklos tyrimas, byloje nėra vertinami ir jos sudaryti sandoriai, išieškotų piniginių lėšų paskirstymas ir pan., todėl šiuo atveju nėra pagrindo prie bylos prijungti 2019 m. spalio 21 d. antstolės Daivos Milevičienės patvarkymo, taip pat nebūtų pagrindo prijungti ir nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (jeigu toks būtų pateiktas). Kita vertus, priešingai nei aptarti dokumentai, sąsajumą su nagrinėjama byla turi (duomenys neskelbtini) DNSB pateiktas susirašinėjimas, kadangi apeliantas J. L. pateiktame skunde kvestionavo byloje jau pateikto susirašinėjimo autentiškumą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, yra pagrindas prie nagrinėjamos bylos prijungti tik apeliantės pateiktą susirašinėjimą, kadangi iš jo galima matyti, ar nagrinėjamoje byloje anksčiau pateikti elektroniniai laiškai yra autentiški, iš tiesų siųsti apeliantui.
7. Apeliantas J. L. pateikė prašymą prijungti 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme patvirtinančius įrodymus, kurie prijungtini prie bylos. Be to, atsiliepdamas į (duomenys neskelbtini) DNSB apeliacinį skundą pateikė teismui ir prašė prijungti prie nagrinėjamos bylos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. rašto ir 2019 m. spalio 17 d. elektroninio laiško, siųsto (duomenys neskelbtini) DNSB pirmininkui, kopijas (t. 3, b. l. 246-247). Vis dėlto, nurodyti įrodymai, kurie be kita ko gauti jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nieko reikšmingo nagrinėjamai bylai įrodyti negali. Nei tai, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus raštu jam buvo nurodyta, jog į jo prašymą dėl informacijos apie skaičiuojamus mėnesinius mokėjimus pateikimo turi atsakyti bendrijos pirmininkas, ne tai, kad apeliantas po skundžiamo sprendimo priėmimo siuntė elektroninį laišką DNSB pirmininkui, kuriame nurodė įvairius teiginius apie jo teisių pažeidimus nagrinėjamai bylai nėra reikšminga, nurodyti įrodymai neatitinka sąsajumo reikalavimų, taigi, nesant pagrindo priimti apelianto teikiamų įrodymų, juos atsisakytina priimti.
8. Dėl nutarties kreiptis į prokurorą priėmimo. Apeliantas tiek pateiktame apeliaciniame skunde, tiek ir atsiliepime į (duomenys neskelbtini) DNSB apeliacinį skundą nurodo įvairius deklaratyvius teiginius apie (duomenys neskelbtini) DNSB daromus pažeidimus, nesąžiningumą bei „gal ir nusikaltimus renkant ir panaudojant mokesčius“. CPK 300 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Teisėjų kolegija susipažinusi su nagrinėjamos bylos medžiaga neturi pagrindo manyti, kad kokie nors (duomenys neskelbtini) DNSB, jos atstovų ar kitų asmenų veiksmai galėtų turėti nusikalstamos veikos požymių, todėl sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo priimti nutarties, kuria būtų kreipiamasi į prokurorą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos. Pažymėtina, kad ir pats apeliantas yra profesionalus teisininkas – advokatas, be kita ko taip pat atstovaujamas advokato, todėl bet kuriuo atveju turi visas galimybes kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus ar prokurorą tuo atveju, jeigu mano, kad (duomenys neskelbtini) DNSB bei jos atstovų ar kitų asmenų veiksmais ar neveikimu buvo padarytos nusikalstamos veikos.
9. Dėl ginčo esmės. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas J. L. yra (duomenys neskelbtini) DNSB narys, kadangi gyvena bute (šiame name yra jo advokato kontora), esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l., 23-25). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad apeliantas 2018 m. lapkritį kreipėsi į (duomenys neskelbtini) DNSB (t. 1, b. l. 15), prašydamas pateikti susipažinti visus bendrijos valdybos nutarimus, priimtus 2017 m. ir 2018 m., bei sudaryti galimybę pasirašyti šių nutarimų kopijas, t. y. apeliantei apie šį reikalavimą buvo žinoma. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar apeliantė pateikė prašomus dokumentus ir/ar sudarė sąlygas J. L. susipažinti su aptariamais dokumentais, taip pat ir dėl apelianto J. L. teisės daryti dokumentų kopijas. Įvertinus tai, kad sprendimą skundžia abi bylos šalys, apeliacinės instancijos teismas atskirai pasisako dėl kiekvieno apeliacinio skundo.
Dėl apelianto J. L. apeliacinio skundo
10. Apeliantas skunde nurodo, jog tai, kad (duomenys neskelbtini) DNSB įpusėjus bylos nagrinėjimui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) sistemą įkėlė į bylą dalį, t. y. 33 iš 75, 2017 m. ir 2018 m. bendrijos valdybos posėdžių protokolų be priedų reiškia ir ieškinio pripažinimą, o dalies reikalavimų įvykdymas nesudaro pagrindo ieškinį atmesti. Nurodyta apelianto pozicija vertintina kaip nepagrįsta, kadangi nurodyta aplinkybė nei sudaro pagrindo tenkinti J. L. reikalavimus dėl jo prašomų dokumentų pateikimo, nei reiškia teismo sprendimo neteisėtumą, kadangi teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog apelianto teisė susipažinti su visais prašomais valdybos posėdžių protokolais nebuvo ribojama ar varžoma, jog (duomenys neskelbtini) DNSB tinkamai užtikrino apeliantui galimybę susipažinti su prašomais posėdžių protokolais, laiko ir vietos prasme siūlė įvairias susipažinimo su dokumentais alternatyvas, bendradarbiavo su apeliantu, neribojo jo teisių. Sprendime bylą nagrinėjęs teismas, be kita ko, pagrįstai sprendė, jog tiek siūlymas susipažinti su prašomais dokumentais apelianto J. L. kontoros (gyvenamojo namo) pirmame aukšte esančiame šilumos mazge, tiek (duomenys neskelbtini) DNSB atstovo buveinėje, esančios vos už 150 metrų nuo apelianto kontoros (gyvenamojo namo), laikytinas tinkamu (duomenys neskelbtini) DNSB pareigų įgyvendinimu. Teisėjų kolegija sutinka, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini) DNSB nurodomos galimos susipažinimo su dokumentais vietos būtų netinkamos, pernelyg nutolusios ir nepasiekiamos apeliantui ir pan. Įvertinus nurodytas aplinkybes, matyti, kad aplinkybė, kiek posėdžių protokolų, kuriuos be kita ko pats apeliantas ir nurodė, kaip norimus gauti, yra pateikta į bylą, ir kiek jų nepateikta, esminės reikšmės neturi, kadangi byloje ir su nepateiktais protokolais apeliantui buvo ir yra leidžiama susipažinti, o su likusiais, kaip minėta, teisė susipažinti atsakovės niekada nebuvo ribojama.
11. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra svarbus ir apelianto prašytų protokolų įkėlimo į EPP sistemą momentas (apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad tai padaryta įpusėjus bylai), kadangi bylą nagrinėjęs teismas, kaip jau minėta, įvertinęs byloje esančius duomenis konstatavo, kad ir iki teismo proceso pradžios (duomenys neskelbtini) DNSB tinkamai užtikrino apeliantui galimybę susipažinti su prašomais posėdžių protokolais, o J. L. teisės nebuvo pažeistos.
12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini) DNSB pateikdama į bylą apelianto J. L. prašomus dokumentus (protokolus) pripažino ieškinį, kadangi teisės susipažinti su dokumentais jam buvo užtikrinta dar iki ieškinio pateikimo ir teismo proceso pradėjimo, tik pats apeliantas šia teise nenorėjo naudotis ir nesinaudojo dėl savo subjektyvaus įsivaizdavimo apie vienintelį tinkamą ir galimą susipažinimo su protokolais būdą – apelianto J. L. kontoroje.
13. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Nors apeliantas ir teigia, kad (duomenys neskelbtini) DNSB į bylą pateikė sumaketuotus elektroninius laiškus (susirašinėjimą), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų susiformuoti tokiam teismo įsitikimui. Kaip pagrįstai sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pats J. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra jo elektroninio pašto adresai. Tuo tarpu atsiliepdama į apelianto apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) DNSB pateikė 2018 m. vasario 26 d. – 2019 m. vasario 6 d. siųstų elektorinių laiškų kopijas, t. y. susirašinėjimą tarp (duomenys neskelbtini) DNSB, jos atstovo Henriko Celencevičiaus ir J. L., kurios, nesant jokių duomenų apie susirašinėjimo neautentiškumą, dar kartą patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) DNSB tinkamai (tinkamu adresu) informavo apeliantą apie sudarytas galimybes susipažinti su dokumentais. Kartu nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad J. L. byloje paprasčiausiai neįrodė, kad jo teisė susipažinti su dokumentais būtų buvusi ribojama.
14. J. L. apeliacinio skundo argumentai, kad (duomenys neskelbtini) DNSB nepagrįstai ir netinkamai apmoka už teisines paslaugas, (duomenys neskelbtini) DNSB netinkamai apskaičiuojami ir paskirstomi mokesčiai pagal bendrijai išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, 2017 m. ir 2018 m. protokoluose ir jų prieduose nurodyta klaidinga informacija, protokolai patvirtina bendrijos valdybos veiksmų neteisėtumą, o pati bendrija ar jos pirmininkas netinkamai vykdo savo pareigas ir daro žalą bendrijai etc., išeina už ieškinio dalyko ir pagrindo ribų, yra susiję su pačių bendrijos valdybos nutarimų ir veiksmų vertinimu bei neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl J. L. neturtinės teisės susipažinti su dokumentais.
15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apskritai neargumentuotu apelianto teiginiu, jog spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, bylą nagrinėjęs teismas pažeidė įstatymo nuostatas, kadangi nėra aišku, kaip ir kokios nuostatos, apelianto vertinimu, buvo pažeistos. Kita vertus, teisėjų kolegija visiškai sutinka su sprendimo motyvais, jog nagrinėjamu atveju ieškinys didesne dalimi buvo atmestas, o J. L. išlaidos siekiant gauti duomenis iš VĮ „Registrų centras“ atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos dalyką ir pagrindą iš tiesų nebuvo būtinos. Taip pat pažymėtina, kad nors ieškovas ir yra advokatas, turi savo kontorą, o ieškinį taip pat surašė pats, tačiau bet kuriuo atveju buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, kurio suteiktų paslaugų vertė – 700,00 Eur, bei apima susipažinimą su civiline byla (4 val.), teisės aktų ir teismų praktikos analizę (2 val.), pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje (1 val.). Nurodyti teisinių paslaugų įkainiai, atsižvelgiant į tai, kad byla nėra laikytina sudėtinga, teisėjų kolegijos nuomone taip pat negali būti vertinami kaip sąžiningi, teisingi ir protingi. Įvertinus aptariamas aplinkybes, apeliantui nenurodžius jokių argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neteisėtumo, atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 12 straipsnį civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo yra nepagrįstas ir neteisėtas.
16. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti J. L. apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl apeliantės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinio skundo
17. Apeliaciniu skundu (duomenys neskelbtini) DNSB skundžia teismo sprendimą dalyje dėl patenkintų ieškinio reikalavimų ir kuria nuspręsta įpareigoti bendriją sudaryti galimybę J. L. pasidaryti (duomenys neskelbtini) DNSB valdybos posėdžių protokolų priedų – mokesčių paskaičiavimo lentelių kopijas pilna apimtimi (su patalpos numeriu, plotu ir paskaičiuota mokesčio dalimi) arba pateikti šių dokumentų kopijas ieškovui elektronine forma.
18. Vienas esminių apeliantės apeliacinio skundo argumentų – J. L. byloje taip ir neatskleidė tikrojo informacijos rinkimo tikslo, o deklaruotasis tėra tariamas. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad apeliantas neatskleidė informacijos rinkimo tikslo, kad tikslas buvo tariamas, nesąžiningas ir pan. Iš esmės viso bylos nagrinėjimo metu J. L. nuosekliai nurodė tą patį dokumentų gavimo ir jų kopijų darymo pagrindą, priežastis, dėl kurių prašoma ir norima susipažinti su dokumentais ir pasidaryti jų kopijas.
19. Kita vertus, pati apeliantė, kaip teigė viso bylos nagrinėjimo metu, leisdama apeliantui susipažinti su prašomais dokumentai, nesudarydama kliūčių susipažinti su turima informacija, savo veiksmais akceptavo, pripažino tinkamu ir pakankamu J. L. nurodomą tikslą – siekį nustatyti mokesčių pagrįstumą, surinktų įmokų panaudojimą etc., t. y. apeliantas aiškiai ir nedviprasmiškai teigė, kad nori įvertinti bendrijos veiklos skaidrumą.
20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taip pat nėra jokio pagrindo kalbėti ir apie 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas arba BDAR) pažeidimą.
21. Kaip pagrįstai nurodė ir bylą nagrinėjęs teismas, mokesčių paskirstymo lentelėse, taip, kaip jų išrašus į bylą pateikė atsakovė, tėra nurodytas patalpos numeris, plotas ir paskaičiuota mokesčio suma. Tuo tarpu, patalpų plotai yra viešai skelbiami Nekilnojamojo turto registro duomenys. Be to, J. L. yra (duomenys neskelbtini) DNSB narys, kurį taip pat saisto duomenų neatskleidimo pareiga. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad lentelėse nėra nei patalpos savininko vardo, nei pavardės, nei gimimo metų ar kitų asmens duomenų, kurie leistų asmenį identifikuoti. Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 4 straipsnio 1 punktas numato, jog asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. Iš šių BDAR nuostatų, matyti, jog duomenys apie mokėtinų įmokų ir mokesčių sumą nėra laikytini asmens duomenimis reglamento prasme. Kita vertus, bylą nagrinėjęs teismas sprendimu, be kita ko,užtikrino tinkamą pusiausvyrą tarp J. L. teisės į informacijos gavimą ir (duomenys neskelbtini) DNSB narių, patalpų savininkų asmens duomenų apsaugos, jų teisės į asmens duomenų apsaugą.
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliantė nagrinėjamoje byloje apskritai nenurodė (ir neįrodė), kaip leidimas J. L. daryti tokio turinio lentelių kopijas pažeistų tiek pačios bendrijos, tiek jo narių teises. Tai, kad iš kitų DNSB dokumentų, turimų J. L., taip pat iš viešai skelbiamų dokumentų galima nustatyti asmens duomenis, nepaneigia J. L. teisės gauti jo prašomus dokumentus ir pasidaryti jų kopijas. Nurodytos teisės nepaneigia nei konfliktiniai (duomenys neskelbtini) DNSB narių ir J. L. santykiai, nei daugkartinio šalių tarpusavio bylinėjimosi faktas, kadangi tuo atveju, jeigu J. L. reikalavimai bendrijai yra nepagrįsti, jie teismų sprendimais paprasčiausiai yra atmetami.
23. Nors apeliantė ir teigia, kad BDAR 5 straipsnio 2 dalis numato, kad duomenų valdytojas, t. y. ieškovas, yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi BDAR ir turi įrodyti, kad jo laikomasi (atskaitomybės principas), tačiau nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė pirmiausiai to, kad J. L. gali būti laikomas duomenų valdytoju, o ne duomenų gavėjų reglamento prasme. Pagal BDAR 4 straipsnio 7 punktą duomenų valdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuris vienas ar drauge su kitais nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones; kai tokio duomenų tvarkymo tikslai ir priemonės nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teisės, duomenų valdytojas arba konkretūs jo skyrimo kriterijai gali būti nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teise. Tuo tarpu šio straipsnio 9 punktas numato, jog duomenų gavėjas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuriai atskleidžiami asmens duomenys, nesvarbu, ar tai trečioji šalis ar ne. Iš bylos duomenų ir byloje esančių įrodymų matyti, kad J. L. Reglamento prasme galėtų būti laikomas nebent duomenų gavėju, ir tik tuo atveju, jeigu jam būtų atskleidžiami asmens duomenys.
24. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad apeliantas neįrodė, kaip užtikrins asmens duomenų apsaugą, kadangi jis jam teikiamų dokumentų kopijų paprasčiausiai dar net nėra padaręs. Be to, nesant jokių objektyvių duomenų ir įrodymų apie galimą grėsmę asmens duomenų atskleidimui, (duomenys neskelbtini) DNSB argumentai dėl galimos grėsmės bendrijos narių asmens duomenų apsaugai atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad apeliantės pozicija apskritai gali būti laikoma itin prieštaringa, kadangi viena vertus, įrodinėjama, kad J. L. buvo sudarytos galimybės susipažinti su visais bendrijos valdybos nutarimais, priimtais 2017 m. ir 2018 m., iš esmės nekvestionuojant apelianto tikslų, kita vertus, apelianto tikslai, jo galimybės saugoti asmens duomenis kvestionuojami dokumentų kopijų darymo aspektu, nors realiai J. L. atskleistos informacijos turinys nesikeičia.
25. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad taip pat nėra pagrindo tenkinti ir apeliantės (duomenys neskelbtini) DNSB apeliacinio skundo.
26. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
27. Kartu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir sprendimo motyvais bei vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinių skundų motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Atmetus abiejų šalių apeliacinius skundus, atsižvelgiant į tai, kad tiek apeliaciniais skundais, tiek ir atsiliepimais į juos šalys grindė savo diametraliai priešingas pozicijas byloje nagrinėjamais klausimais, teisingiausia, protingiausia ir sąžiningiausia šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų tarp šalių neskirstyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šalių apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neskirstomos, šalis paliekant prie jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliantų ieškovo J. L. ir atsakovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.