Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui T. D., atsakovui Ž. A., jo atstovei advokatei Vitai Kilišauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Ž. A. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašo teismo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai - administracinio teisės pažeidimo protokolas, nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kurio pagrindu atsakovas nubaustas už naminio gyvūno savininko ar valdytojo pareigų nevykdymą, kuomet atsakovo pririštas šuo nusitraukė, išbėgo į kelią ir buvo partrenktas automobilio – patvirtina, kad atsakovas šunį valdė ir yra atsakingas už gyvūno padarytą žalą.

Teismo posėdžio metu atsakovas prašo teismo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad turi du šunis, kurių vienas – Aliaskos malamutas – labai panašus į žuvusį šunį, tačiau abu atsakovo turimi šunys yra gyvi, kitų šunų atsakovas ginčo laikotarpiu neturėjo ir šiuo metu neturi. Nurodė, kad ginčo šuo pasirodydavo atsakovo darbo vietoje, (duomenys neskelbtini), sukiojosi aplinkui neaptvertoje teritorijoje keletą dienų ar savaičių. Pažymėjo, kad ieškinys yra grindžiamas išimtinai atsakovui paskirta administracine nuobauda, o ne kitais įrodymais. Nurodė, kad administracinės nuobaudos apskundimo terminas labai trumpas, o ir nuobauda skirta už šuns vadeliojimą. Taip pat nurodė, kad ieškovas nesiėmė jokių priemonių šuns savininkui nustatyti, žalos dydis nustatytas neatsižvelgiant į nusidėvėjimą, pakeistos automobilio detalės buvo naujos, nors automobilis buvo vienerių metų senumo.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta S. A. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kuriai vadovauja atsakovas. Paaiškino, kad šunį, sukėlusį ginčo įvykį, darbo vietoje matė atbėgusį porą kartų kelių savaičių laikotarpyje, įmonės darbininkai jį maitindavo. Pažymėjo, kad jei atsakovas būtų norėjęs šunų pasilikti, būtų jį pririšęs prie grandinės, kadangi įmonės teritorija neaptverta, tačiau to nedarė, ginčo šuns prie grandinės nerišo. Nurodė, kad atsakovas įmonės teritorijoje laiko sarginį šunį, kuris visada pririštas prie grandinės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2011-12-15 Klaipėdos r. sav. kelyje Vilnius - Kaunas – Klaipėda, 292 kilometre, įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis Skoda Octavia Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis S. Ž. firmai „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 12), apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ (b.l. 10), partrenkė staiga į kelią išbėgusį šunį (b.l. 8). Įvykio metu apgadintas minėtas automobilis. Ieškovas AB ,,Lietuvos draudimas“, vykdydama su nukentėjusiuoju S. Ž. firma „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos transporto priemonių draudimo sutarties nuostatas (b.l. 10), nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino nukentėjusiam asmeniui nuostolius už automobilio Skoda Octavia Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimą, sumokėdamas 7585,10 Lt išmoką (b.l. 23-26) ir įgijo regreso teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš dėl eismo įvykio kalto asmens.

CK 6.267 straipsnio 1 dalis numato, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą. CK 6.267 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos analizė leidžia daryti išvadą, jog nurodytoje teisės normoje yra nustatyta griežtoji civilinė atsakomybė, kurios esmė yra ta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų savininkas (valdytojas) už nurodytų gyvūnų padarytą žalą atsako be kaltės. Pažymėtina, jog CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatytu deliktinės civilinės atsakomybės atveju kaltė yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų, todėl tam, kad asmuo būtų patrauktas civilinėn atsakomybėn pagal CK 6.267 straipsnio 1 dalį, pakanka konstatuoti esant asmens neteisėtus veiksmus, žalą (žalos padarymo faktą ir padarytos žalos dydį) bei asmens neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos priežastinį ryšį. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai – tai įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Sisteminė CK 6.246 straipsnio 1 dalyje ir 6.267 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatytu deliktinės civilinės atsakomybės atveju būtina nustatyti, jog, pirma, asmuo yra naminių gyvūnų arba jo žinioje esančių laukinių gyvūnų, padariusių žalą, savininkas (valdytojas), antra, asmuo neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas savo nesutikimą su ieškiniu grindžia aplinkybe, jog nebuvo šuns, dėl kurio įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė, savininkas. Tačiau teismas, sistemiškai įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvada, jog atsakovas vis dėlto buvo šuns, kuris 2011-12-15 staiga išbėgo į kelią ir sukėlė eismo įvykį, savininkas. Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2004-02-14 iki 2013-01-01) 2 straipsnio 15 dalis numato, kad gyvūno savininkas – tai kiekvienas sukakęs 16 metų fizinis ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną. Šiuo atveju 2013-05-15 teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ginčo šuo – Haskio veislės- buvo priklydęs darbovietės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, valkatavo, suprasdamas, kad kilmingo šuns jo savininkas ieškos, uždėjo turėtą seną dirželį su savo telefono numeriu, kad reikalui esant galėtų šunį prisirišti ir nuvežti į gyvūnų prieglaudą. Nurodė, kad šuns nerišo, nes neturi tam sąlygų, pašėrė. To paties teismo posėdžio metu du kartus pakartojo, kad šunį matė dvi, tris darbo dienas (b.l. 123-124). Tuo tarpu 2013-06-03 teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ginčo šuo sukiojosi aplinkui darbovietės (duomenys neskelbtini) teritoriją keletą dienų ar savaičių (b.l. 142). To paties teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. A. taip pat parodė, kad šunį darbovietės (duomenys neskelbtini) teritorijoje matė kelias savaites (b.l. 143). Šios aplinkybės rodo, kad atsakovo paaiškinimai yra nenuoseklūs. Maža to, aplinkybes, kad atsakovo paaiškinimai yra prieštaringi, parodo ir tai, kad savo rašytiniuose paaiškinimuose administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovas nurodė, kad ginčo šunį laikė darbovietės teritorijoje pririštą, tačiau šuo nepastebėtas nusitraukė (b.l. 73). Policijos pareigūno, vykdžiusio tarnybines funkcijas, 2011-12-15 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad po eismo įvykio susisiekta su atsakovu kaip šuns savininku, atsakovas neteigė, kad šuo yra priklydęs, priešingai, pripažino, kad yra šuns savininkas, davė visus savo anketinius duomenis, ir pasiėmė nugaišusį šunį (b.l. 75). Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu atsakovas taip pat pripažino, kad pririštas šuo nusitraukė ir išbėgo į kelią, dėl to nuoširdžiai gailėjosi (b.l. 70).

CPK 185 str. 1 d. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Be to, teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo, kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str., 177 str.,180 str.). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformavęs ir išplėtojęs gausią ir vienodą įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką, kai nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, kai byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, t.y. taikyti įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri reiškia, kad išvada apie faktų buvimą gali būti daroma ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar jų nebuvimą (CPK 176 str.). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2009; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009;2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; kt.).

Teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad sisteminė bylos duomenų analizė leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas yra šuns, staiga išbėgusio į kelią ir sukėlusio eismo įvykį, kurio metu apgadinta transporto priemonė, savininkas ir neužtikrino, kad jam priklausantis gyvūnas nepadarytų žalos kitų asmenų turtui. Administracinio teisės pažeidimo medžiaga, kurios ROIK (duomenys neskelbtini), - administracinio teisės pažeidimo protokolas, atsakovo rašytiniai paaiškinimai, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės, - ir joje surinkta informacija yra išsami ir patikima, nustatytos aplinkybės tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, vieni kitus papildo. Tuo tarpu, kaip minėta, atsakovo teismo posėdžių metu duoti paaiškinimai yra prieštaringi, atsakovas nurodo skirtingą laiko tarpą, kurį šunį matė ir šėrė (b.l. 123-124, 142), be to, teismo posėdžių metu neigė šunį rišęs, nors tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, tiek duodamas rašytinius paaiškinamus, pripažino, kad šunį laikė pririšęs, tačiau pastarasis nusitraukė (b.l. 70, 73). Pažymėtina, kad liudytojos S. A. paaiškinimais, jog šuo nebuvo rišamas (b.l. 143) vadovautis negali, kadangi šios liudytojos parodymus paneigia byloje surinktų įrodymų visuma, o atsakovą ir S. A. sieja darbo santykiai, dėl ko pastaroji gali būti suinteresuota atsakovui palankia bylos baigtimi. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ant šuns uždėjo seną antkaklį su telefono numeriu, kad prireikus galėtų valkataujantį šunį pagauti, pririšti ir nuvežti į prieglaudą, prieštarauja elementariai logikai, ir yra vertintini kaip bandymas išvengti atsakomybės, todėl atmestini. Pagal CK 4.61 straipsnio 1 dalį asmuo, sulaikęs bepriežiūrį ar priklydusį naminį gyvūną, privalo tuojau pranešti apie tai gyvūno savininkui ir grąžinti jam gyvūną arba, jei jam nežinomas gyvūno savininkas ar jo adresas, per tris dienas pranešti apie gyvūno sulaikymą policijai ar savivaldybės institucijai. Byloje duomenų, kad atsakovas, kaip teigia šuniui buvus priklydus, būtų atlikęs šiuos veiksmus taip pat nėra. Nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu konstatuotina, kad byloje įrodyta, kad atsakovas buvo ginčo šuns, sukėlusio 2011-12-15 eismo įvykį, savininkas.

Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2004-02-14 iki 2013-01-01) 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Pagal šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalį gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai nesužeistų žmonių ar kitų gyvūnų, nedarytų žalos kitų savininkų turtui. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog nagrinėjamos bylos atveju atsakovas, kaip ginčo šuns savininkas, neužtikrino tinkamos šio šuns priežiūros, inter alia neužtikrino, kad jam priklausantis šuo nepadarytų žalos kitų asmenų turtui, nurodytu neveikimu pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies ir 17 straipsnio 4 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, konstatuotina nagrinėjamos bylos atveju esant pagrindą atsakovo neveikimą kvalifikuoti neteisėtu.

Ieškovas, automobilio Skoda Octavia Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudikas, išmokėjo nukentėjusiajam draudimo išmoką ir reikalauja priteisti 7585,10 Lt žalos atlyginimą (b.l. 23-26) iš atsakovo. Žala ir jos dydis grindžiamas rašytiniais įrodymais: 2011-12-15 pažymoje apie eismo įvykį nurodyta, kad buvo sugadintas transporto priemonės priekinis bamperis, priešrūkinis žibintas (b. l. 9); 2011-12-15 apžiūros protokole konstatuota, kad yra sugadinti automobilio sparnas, lonžeronas, variklio gaubtas, karterio apsauga (b. l. 14). Draudikas, įvertinęs pakeistas sugadinto automobilio detales, atliktus darbus ir pagal juos išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, išmokėjo 7585,10 Lt išmoką (b. l. 23-26). Atsakovas su tokiu žalos dydžiu nesutinka, nurodo, kad jis apskaičiuotas neatsižvelgiant į nusidėvėjimą (b.l. 144). Šiuo atveju automobilis Skoda Octavia Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naujas, įvykio metu buvo pusantrų metų senumo, todėl konstatuotina, kad šios aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo žalos dydį skaičiuoti atsižvelgiant į nusidėvėjimą, ir nėra teisinis pagrindas atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės atlyginti visus dėl jo kaltės ieškovo atlygintus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.267 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą apie kitokį, nei ieškovo prašomą priteisti 7585,10 Lt žalos atlyginimo dydį (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Apibendrinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos atveju yra įrodyti tiek žalos padarymo faktas, tiek padarytos žalos (ieškovo patirtų nuostolių) dydis, lygus 7585,10 Lt.

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Sisteminė nagrinėjamoje byloje ištirtų ir įvertintų bylos duomenų ir pagal juos nustatytų aplinkybių analizė sudaro pagrindą išvadai, jog tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių yra priežastinis ryšys, kitaip tariant, ieškovo patirti nuostoliai yra atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatas. Teismo įsitikinimu, tuo atveju, jeigu nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų, t.y. jei atsakovas, kaip ginčo šuns savininkas, būtų užtikrinęs tinkamą šuns priežiūrą, inter alia užkirtęs kelią jam priklausančio šuns pabėgimui, ieškovas nebūtų patyręs 7585,10 Lt nuostolių.

Civilinė atsakomybė asmeniui, kuriam žalos padaręs gyvūnas priklauso nuosavybės teise, atsiranda be kaltės. Minėta, kad pagal CK 6.267 str. 1 d. asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl force majeure arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovas nurodo, kad nukietėjusysis automobilio Skoda Octavia Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas eismo įvykio metu vairuodamas transporto priemonę nesilaikė KET, važiavo dideliu greičiu slidžia kelio danga (b.l. 34-35, 144). Teismas, spręsdamas klausimą, ar nukentusiojo veiksmai atitinka didelio neatsargumo arba tyčios, kurie būtų pagrindas atleisti atsakovą - gyvūno savininką - nuo atsakomybės, požymius, konstatuoja, kad šioje byloje atsakovo atsakomybę šalinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad didelis neatsargumas – tai paprasčiausių atidumo, rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Pagal byloje esančius duomenis automobilio Skoda Octavia Combi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiavo magistrale šviesiu paros metu (b.l. 9), byloje nėra duomenų, kad automobilis vairuotas pažeidžiant KET, šuo į magistralinį kelią išbėgo staiga, todėl nėra pagrindo teigti, kad nekentėjusiojo vairuotojo veiksmuose galėjo būti didelio neatsargumo, ar tuo labiau tyčios požymių, lemiančių žalos atsiradimą ar jos padidėjimą. Apibendrinus visas išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamos bylos atveju egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, kurios yra būtinos asmens patraukimui civilinėn atsakomybėn pagal CK 6.267 straipsnio 1 dalį. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 7585,10 Lt žalos atlyginimo.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. l d.). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo, t.y. nuo 2013-02-01, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas pateikė įrodymus apie 228,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą (b.l. 30). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, konstatuotina, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 228,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo Ž. A. 7585,10 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus procesinių metinių palūkanų nuo priteistos 7585,10 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-02-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 228,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.