Kauno apylinkės teismo sprendimas

2011-06-02 · Civilinė byla Nr. 2-1225-475/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-06-02Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-11-02Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-06-02
Bylos Nr.
2-1225-475/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-19393-2010-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Simanavičienė
Atsakovas
UAB „Arijus“
Ieškovas
UAB DK „PZU Lietuva“
Advokatai
Ieva Darandė, Renaldas Baliūtis
Kategorijos
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1225-475/2011Teisminio proceso Nr. 2-05-3-19393-2010-8Procesinio sprendimo kategorijos 42.9.;73.2.6.1.;99.5.;99.9.;114.1.;116.4.;118.4. (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m.birželio 2 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Simanavičienė, sekretoriaujant Ievai Einorytei, dalyvaujant atsakovo UAB „Arijus“ atstovėms Daivai Laužikienei, advokatei Ievai Darandei, nedalyvaujant ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Arijus“ dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 6191,18 Lt žalą, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-5). Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2010 01 20 sudarė su atsakovu draudimo sutartį AYAS Nr. 01 7423449, pagal kurią apdraudė transporto priemonės VOLVO FH, v/n AZM856, valdytojus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2010 03 19 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio kaltininku buvo pripažintas atsakovo vairuotojas – E. B., vairavęs VOLVO FH, v/n AZM856. Ieškovas atlygino nukentėjusiajam žalą – iš viso 6191,18 Lt, todėl, atsižvelgiant į aplinkybes, kad atsakovas nesumokėjo draudimo sutartyje nurodytu laiku draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą, remiantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 dalimi ir LR Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 64 p., šią žalą privalo atlyginti atsakovas. Nurodė, kad 2010 10 01 atsakovui buvo pateikta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas per nustatytą terminą atsakymo nepateikė, gera valia žalos neatlygino. Prašo ieškinį patenkinti.

Ieškovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b.l. 68).

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra, remiantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (b.l. 42).

Atsakovo atstovė advokatė Ieva Darandė paaiškinimuose nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 6191,18 Lt sumą. Tokį reikalavimą ieškovas grindžia LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str.7 d. ir LR Vyriausybės 2004 06 23 nutarimo Nr. 795 64 punktu. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2010-09-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-792-275/2010 yra išaiškinęs, kad draudėjui nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos, tačiau ją sumokėjus pavėluotai ir draudikui tą įmoką priėmus, draudikas neturi teisės susigrąžinti iš draudėjo sumos, draudiko išmokėtos dėl padarytos žalos. Nurodė, kad šiuo atveju situacija yra analogiška. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo yra sudaryta daugiau draudimo sutarčių, pagal kurias ieškovas priėmė vėluojamas sumokėti įmokas ir nereikalavo atlyginti sumokėtos žalos subjektams, kuriems ji buvo padaryta. Todėl reikalavimas atlyginti išmokėtą žalą neatitinka ir protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Nurodė, kad LR CK nuostatos, reglamentuojančios deliktinės atsakomybės ypatumus, kuriomis remiasi ieškovas, šiuo atveju negali būti taikomos, nes santykiai tarp šalių yra susiklostę sutarties pagrindu. Prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo atstovė Daiva Laužikienė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas pripažįsta ieškinyje nurodytas aplinkybes apie tai, kad Vokietijoje įvyko eismo įvykis ir kad dėl jo kaltu pripažintas atsakovo darbuotojas, taip pat neginčijo ieškovo žalos nustatymo – jos dydžio ir išmokėjimo faktų. Kita vertus, pabrėžė, kad ieškinys neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, nes tarp šalių nuo 2003 metų yra susiklosčiusi ilgalaikė bendradarbiavimo praktika, niekada nėra buvę taip, kad atsakovui būtų buvę taikytos kokios nors sankcijos už pavėluotą draudimo įmokų mokėjimą. Nurodė, kad iš teismui pateiktos pažymos (b.l. 63) matyti, jog net ir pavėlavus sumokėti draudimo įmokas buvo išmokėtos išmokos įvykus eismo įvykiams. Prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Teismo posėdžio metu šalių atstovų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2010 01 20 šalys sudarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią privalomuoju draudimu buvo apdrausta atsakovo transporto priemonės VOLVO FH, v/n AZM856, valdytojo civilinė atsakomybė, nustatant 1100,00 Lt draudimo įmoką, sumokant ją dalimis po per 3 mėn. iki 2010 02 04 (b.l. 10). Atsakovas visą draudimo įmoką sumokėjo jau pasibaigus sutartyje nurodytam galutiniam įmokos terminui, t.y. 2010 05 06 jau faktiškai po autoavarijos, kuri įvyko 2010 03 19 Vokietijoje dėl apdrausto VOLVO FH, v/n AZM856, automobilio vairuotojo kaltės (b.l. 8, 23-25). Dėl autoavarijos metu apgadinto kito automobilio ieškovas išmokėjo 6191,18 Lt draudimo išmoką, kurią reikalauja priteisti iš atsakovo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. pagrindu (b.l. 3-5, 21-22, 30-31). Ieškovas 2010 10 01 kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl 6191,18 Lt žalos atlyginimo (b.l. 32). Atsakovas žalos neatlygino.

LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau vadinama - TPVCAPD įstatymu) 11 str. 7 d., kuria remiasi ieškovas, grįsdamas ieškinį, numato, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo, išmokėjęs išmoką draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Tai rodo, kad ši teisės norma nėra imperatyvi, nes jos pagrindu dėl nurodytų aplinkybių (laiku nesumokėtos draudimo įmokos) draudikas tik įgyja teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Kita vertus, nors įstatymas ieškovui numato teisę reikalauti grąžinti draudimo išmokas, tačiau teismas pabrėžia, kad tokia įstatyminė teisė nėra absoliuti ir ją ieškovas turi įgyvendinti ne bet kaip, o laikydamasis teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu patvirtintų Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 27 punkte numatyta, kad nesumokėjus nustatytais terminais nustatyto dydžio draudimo įmokos, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, bei nurodyti įstatymo 11 str. 5 ir 7 d. numatytas nesumokėjimo pasekmes. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad pranešimo ar pretenzijos raštu apie vėluojamą mokėti draudimo įmoką ieškovas atsakovui nesiuntė. Be kita ko, sprendžiant iš paties ieškovo pateiktų dokumentų draudimo įmoka buvo sumokėta pavėluotai, t.y. ne 2010 02 04, kaip numato draudimo sutartis, bet 2010 05 06 (b.l. 3-5, 8), tačiau ieškovas TPVCAPD įstatymo 6 str. 9 d. ir minėtų Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 27 punkto pagrindu nereiškė atsakovui dėl to jokių pretenzijų, nepateikė raginimo atsiskaityti, ir priėmė pavėluotai sumokėtą įmoką. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPD įstatymo 7 str. 2 d., turėjo teisę nutraukti draudimo sutartį dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimo, tačiau, kaip nustatyta byloje, tarp šalių 2010 01 20 sudaryta draudimo sutartis nebuvo nutraukta, draudikas atlygino eismo įvykyje draudėjo padarytą žalą (b.l. 30-31). Vadinasi, pavėluotai sumokėtos įmokos draudikas nelaikė esminiu sutarties pažeidimu ir nenutraukė sutartinių santykių (LRCK 6.217 str. 2 d. 2 p.); (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-311-115/2010; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-160-345/2010; Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1011-115/2008; Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas byloje Nr. 26/07). Darytina išvada, jog ieškovas TPVCAPD įstatymo 7 str. 1 ir 2 d. nepasinaudojo, nepareiškė pretenzijos dėl įmokos mokėjimo vėlavimo, nenutraukė sutarties, negrąžino sumokėtų draudimo įmokų už automobilį, kuris sukėlė avariją, todėl ieškovas nelaikė pavėluoto mokėjimo esminiu sutarties pažeidimu, ką numato LR CK 6.217 str. 2 d., taigi neįrodė savo ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

Ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, teismas mano, kad pagrindo tenkinti ieškinį, kuris yra pareikštas vadovaujantis LR TPVCAPD įstatymo 11 str. 7 d., nėra, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 178 str., 185 str.).

Atsakovas teismo prašo priteisti iš ieškovo 1815,00 Lt už teisinę pagalbą, t.y. už advokatės pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui parengiamajame teismo posėdyje, paaiškinimų raštu parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose (b.l. 73-75). Vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004 04 02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16. p., 8.18 p., 10 p., 11 p. bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, atsižvelgiant į bylos apimtį, teismo posėdžio trukmę ir bylos sudėtingumą atsakovo prašoma priteisti suma už teisinę pagalbą mažintina. Iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 1000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 3 str. 1 d., 93 str. 1 d., 98 str.).

Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteistinos 18,20 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“, į.k. 110057869, buveinė Konstitucijos pr. 7, Vilnius, a.s. Nr. LT93 7044 0600 0556 8164, AB SEB bankas, b.k. 70440, atsakovo UAB „Arijus“, į.k. 133336251, buveinė – Savanorių per. 192, 44151 Kaunas, naudai 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų, 00 ct) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“, į.k. 110057869, buveinė Konstitucijos pr. 7, Vilnius, a.s. Nr. LT93 7044 0600 0556 8164, AB SEB bankas, b.k. 70440, valstybei 18,20 Lt (aštuoniolika litų, 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752 biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, o mokesčio kvitas pristatytas į teismo baigtų bylų raštinę (kab. 115).

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2010 m. lapkričio 25 d. teismo nutartimi (Turto arešto akto Nr. 1010003944), šiam sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Simanavičienė