- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-25
- Bylos Nr.
- 2A-160-345/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Tatjana Žukauskienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Ieškovas
- UAB „BTA draudimas“
- Trečiasis asmuo
- UAB DBB „Kompensa“
- Atsakovas
- UAB „Solaris Baltic“
- Advokatai
- Martynas Stankevičius
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „BTA draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „BTA draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Solaris Baltic“, trečiajam asmeniui UAB DBB „Kompensa“, dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „BTA draudimas“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Solaris Baltic“ (buvęs pavadinimas - UAB „Retotrans“) 23 869,68 Lt žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 11-12).
Ieškovas nurodė, kad jis sudarė su atsakovu draudimo sutartį sutartį Nr.12 0004887, pagal kurią apdraudė automobilio „MAN 19322“ v/n RVK 519 valdytojus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2004-12-09 Lenkijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinti automobiliai „MAN 19322“ v/n RVK 519 ir „MERCEDES BENZ“, v/n WU26331. Lenkijos policija nurodė, kad įvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovo vairuotojas, vairavęs „MAN 19322“ v/n RVK 519, kuris taip pat padarė KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę neapsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. 2006-07-03 ieškovas išmokėjo 17 524,09 Lt draudimo išmoką už eismo įvykio metu sugadintą automobilį „MERCEDES BENZ“, v/n WU26331.
2004-05-04 ieškovas apdraudė automobilio „IVECO MP440E“ v/n PVV929 valdytoją transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu Nr.120005360). 2004-08-16 Lenkijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinti automobiliai „IVECO MP440E“ v/n PVV929 ir „DEWOO NWXIA“, v/n PK24908. Lenkijos policija nurodė, kad įvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovo darbuotojas Piotr Buchonin, vairavęs „IVECO MP440E“ v/n PVV929, kuris padarė KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę neapsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. 2006-07-05 ieškovas išmokėjo 6 345,59 Lt draudimo išmoką už įvykio metu sugadintą automobilį „DEWOO NWXIA“, v/n PK24908.
Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įst. 11 str. 7 d., jei per tą laikotarpį, kai draudėjas laiku nesumokėjo įmokos už teikiamą draudimo apsaugą, pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, iš draudėjo bus pareikalauta grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. UAB „Solaris Baltic“ praleido draudimo sutartyje numatytos draudimo įmokos sumokėjimo terminus ir nesumokėjo už teikiamą draudimo apsaugą, todėl draudikas įgyja 100 proc. draudimo išmokos dydžio reikalavimo teisę į apdraustąjį, t. y., į 23 869,68 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas UAB „Solaris Baltic“ prašė atmesti ieškinį. Nurodė, kad jis pripažįsta ieškinyje nurodytas aplinkybes apie tai, kad buvo sudarytos draudimo sutartys, apie tai, kad Lenkijoje įvyko eismo įvykiai ir kad dėl jų, kaltais pripažinti atsakovo darbuotojai. Atsakovas taip pat neginčijo ieškovo žalos nustatymo – jos dydžio ir išmokėjimo faktų. Tačiau atsakovas nurodė, kad ieškovas draudimo išmokas išmokėjo 2006-07-03 bei 2006-07-05. LR CK 1.125 str. 7 d. nustato, kad iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Draudimo sutartis yra fiduciarinė, tai tokia sutartis, kurios šalis sieja tarpusavio pasitikėjimu grindžiami santykiai, skiriamasis draudimo sutarties bruožas yra sutarties šalių santykiams taikomas tarpusavio didžiausio pasitikėjimo principas, kuris lemia pareigą bendradarbiauti (CK 6.38 str. 3 d.). Dėl šių priežasčių draudimo sutarties šalys privalo būti viena kitai absoliučiai atviros ir abipusiškai atskleisti visą informaciją, galinčią turėti įtakos sutarties sudarymui, jos sąlygų nustatymui. Norėdamas susigrąžinti išmokas ieškinyje nurodytu pagrindu ieškovas jų pareikalauti galėjo jau kitą dieną po jų išmokėjimo. Atsakovas iš ieškovo tikėjosi atvirto bendradarbiavimo ir manė, kad jei ne iš anksto, tai bent jau per protingą terminą ieškovas praneš apie savo ketinimus. Pasyvus ieškovo elgesys leido susidaryti nuomonei, kad jis neketina reikalauti grąžinti išmokų. Dabar toks ieškovo ieškinys nesavalaikis. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti (b.l. 32-33).
Gavęs atsiliepimą ieškovas UAB „BTA draudimas“ pareiškė prašymą dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo (b.l. 44-45). Ieškovas sutiko, kad reikalavimo teisę jis įgijo sumokėjęs draudimo išmokas, tada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Pretenziją atsakovui ieškovas pateikė 2007-05-21, nurodydamas sumokėti per 15 d. Tačiau atsakovo atstovai kelis kartus skambino ieškovo atstovui advokatui, prašydami nesikreipti į teimą, sakė, kad viską išsiaiškins ir informuos. Vėliau telefonu paaiškino, kad neranda sutarčių, prašė atsiųsti draudimo sutartis. 2007-06-14 ieškovas pateikė reikalaujamas sutartis. Atsakovas raštą dėl sutarčių pateikė tik 2007-06-15. Atsakovui per protingą laiką nesumokėjus, ieškovo atstovas advokatas vėl paskambino, tačiau buvo patikintas, jog į teismą kreiptis nereikės. Atsakovas prieštaravimus išreiškė tik 2007-07-24. Į teismą ieškovas kreipėsi 2007-09-27. Atsakovas sąmoningai vilkino laiką, neatsakė į ieškovo pretenziją ir tik sulaukęs ieškinio senaties termino pasibaigimo davė neigiamą atsakymą. Jokių kitų aplinkybių, kurios šalintų jo atsakomybę, atsakovas pretenzijose nenurodė, prievolės iš esmės neginčija. Tai rodo, kad atsakovas veikė nesąžiningai.
2007-12-11 d. protokoline nutartimi teismas įtraukė byloje trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų dalyvauti UADBB „Kompensa“ (b.l. 53-54). UADBB „Kompensa“ (b.l. 147-150) nurodė, kad ieškinys negali būti tenkinamas nes nepateikti duomenys apie Lenkijoje sugadintų automobilių kasko draudimą, ar nėra išmokėtos išmokos, be to, ieškovas į pretenzijos sumą nepagrįstai įtraukė atstovui sumokėtus honorarus. Ieškovas nepateikė draudėjo paaiškinimų, pranešimų apie autoįvykį, neinformavo apie įvykio tyrimą, ieškovas ir atsakovas pakankamai nebendradarbiavo tarpusavyje. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas priėmė iš atsakovo nors ir vėliau sumokėtas (pavėluotai) draudimo įmokas ir vis tiek siekia susigrąžinti draudimo išmokas, todėl jo elgesys nesąžiningas. Ieškovas nesiėmė aktyvių veiksmų, pretenzijas atsakovui parengė beveik praėjus metams po draudimo išmokų išmokėjimo. Ieškinys netenkintinas dėl senaties. Nurodė, kad UADBB „Kompensa“ savo pareigas vykdė tinkamai, prašė ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2009 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, bei priteisti iš ieškovo UAB „BTA draudimas“ 2 380 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Soliaris Baltic“ (į. k. 123039547) naudai, bei valstybei 91 Lt pašto išlaidų. Konstatavo, kad ieškovas nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl ankstesnių įmokų pavėluoto mokėjimo nenutraukė sutarties ir negrąžino sumokėtų paskutinių draudimo įmokų, sumokėtų už apdraustus automobilius, kurie jau buvo patekęs į autoavariją. Tokie veiksmai rodo, kad faktiškai ieškovas pavėluotų mokėjimų nelaikė esminiu sutarties pažeidimu, kas yra numatyta CK 6.217 str. 2 d. Teismas mano, kad šioje situacijoje ieškovas elgiasi nesąžiningai. Be to, ieškovas praleido 1 metų ieškinio senaties terminą, ir nurodytas priežastis atnaujinti terminą, teismas laikė nesvarbiomis, todėl konstatavo, kad ieškinys atmestinas ir dėl praleisto ieškinio senaties termino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „BTA draudimas“ prašo Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidų.
Apeliantas nurodo, jog pirmos instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas reguliuojančias draudimo teisinius santykius tarp draudiko ir draudėjo, teisės normas susijusias su draudimo išmokų grąžinimu, ieškinio senaties terminų atnaujinimu vadovaujantis LR CK 1.5. str., nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įst. 11 str. 5 d. numato draudiko teises, draudėjui laiku nesumokėjus draudimo įmokos. Esant galiojančiai draudimo sutarčiai, t.y. galiojant draudimo apsaugai, draudikas priima visas įmokas mokėtinas pagal draudimo sutarties sąlygas, taip pat ir pavėluotai sumokėtas. Draudėjui pavėlavus sumokėti draudimo įmokas, draudikas turi teisę reikalauti delspinigių, o jeigu tuo laikotarpiu įvyko įvykis, draudikas turi teisę reikalauti ir sumokėtos draudimo išmokos.
Ieškovas neketino nutraukti draudimo sutarties, todėl teismo aiškinama teisės norma dėl draudėjo teisių nutraukti draudimo sutartį yra iš kitos bylos, nes nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo dėl draudimo sutarties nutraukimo draudėjo iniciatyva. Teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1011-115/2008, nes šioje byloje yra kitos faktinės aplinkybės.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad draudikas pažeidė LR CK l.5 str. priimdamas pavėluotai sumokėtą draudimo išmoką, yra teisiškai neargumentuota ir prieštarauja LR CK 6.987 str.
Teismas nepagrįstai neatnaujino ieškinio senaties termino, nes visą senaties terminą atsakovas prašė ieškovo nesikreipti į teismą, o ieškovas siekė ginčą išspręsti LR CPK 296 str. 1 d. 1 p. numatyta privaloma išankstine bylos sprendimo ne teisme tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovas gindamas pažeistą teisę kreipėsi ikiteismine tvarka į atsakovą su pretenzija dėl žalos atlyginimo ir tikėjosi sąžiningo atsakovo elgesio. Tuo tarpu atsakovas sąmoningai siekė sulaukti ieškinio senaties termino pabaigos, jog išvengtų prievolės. Todėl vadovaujantis LR CK 1.5 str. prašo teismą atnaujinti praleisti ieškinio senaties terminą.
Tretysis asmuo UAB DBB „Kompensa“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Solaris Baltic“ prašo prašo Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).
Byloje nustatyta, kad 2004-05-03 ieškovas UAB „BTA draudimas“ per brokerį UADBB „Kompensa“ ir atsakovas UAB „Soliaris Baltic“ (tuo metu pavadinimas – UAB „Retotransas“) sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią nuo 2004-05-04 iki 2005-05-03 privalomuoju draudimu buvo apdrausta atsakovo transporto priemonė „MAN 19322“, vast. Nr.RVK 519, valdytojų civilinė atsakomybė už 1 247 Lt draudimo įmoką. Šalys susitarė dėl draudimo įmokos sumokėjimo dalimis. Šalys susitarė, jog draudimo įmokos bus mokamos dalimis, po 311,75 Lt - 2004-05-04, 2004-08-04, 2004-11-04 ir 2005-02-04 (b.l. 22). 2004-12-09 Lenkijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinti automobiliai „MAN 19322“ v/n RVK 519 ir „MERCEDES BENZ“, v/n WU26331. Įvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovo vairuotojas, vairavęs „MAN 19322“ v/n RVK 519. 2006-07-03 ieškovas išmokėjo 17 524,09 Lt draudimo išmoką už eismo įvykio metu sugadintą automobilį „MERCEDES BENZ“, v/n WU26331.
2004-05-04 ieškovas per brokerį ir atsakovas sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią nuo 2004-05-04 iki 2005-05-03 privalomuoju draudimu apdraudė atsakovo transporto priemoną „IVECO MP440E“, valst. Nr.PVV 929, valdytojų civilinę atsakomybę už 1000 Lt draudimo įmoką. Šalys susitarė, jog draudimo įmokos bus mokamos dalimis, po 250 Lt - 2004-05-04, 2004-08-04, 2004-11-04 ir 2005-02-04 dienomis (b.l. 23). 2004-08-16 Lenkijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinti automobiliai „IVECO MP440E“ v/n PVV929 ir „DEWOO NWXIA“, v/n PK24908. Įvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovo darbuotojas Piotr Buchonin, vairavęs „IVECO MP440E“ v/n PVV929. 2006-07-05 ieškovas išmokėjo 6 345,59 Lt draudimo išmoką už įvykio metu sugadintą automobilį „DEWOO NWXIA“, v/n PK24908.
Ieškovas UAB „BTA draudimas“ vadovaujantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įst. 11 str. 7 d., prašo priteisti iš atsakovo išmokėtas draudimo išmokas, nes draudėjas, t.y., atsakovas laiku nesumokėjo įmokų už teikiamą draudimo apsaugą.
Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (LR CK 6.987 str., Draudimo įst. 2 str. 11 d.). LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau vadinama TPVCAPD įstatymu) 11 str. 7 d. galiojusi aktuali redakcija numatė, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo, išmokėjęs išmoką draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.
Byloje nustatyta, jog tretysis asmuo UADBB „Kompensa“ pateikė atsakovui 2004-09-28 priminimą sumokėti 250 Lt draudimo įmoką, pagal draudimo liudijimą Nr.AJA 330427, už automobilį „IVECO MP440E“, už laikotarpį 2004-08-04 – 2004-11-03 (b.l. 62). Atsakovas šią įmoką trečiajam asmeniui sumokėjo 2004-11-02 (b.l. 66), t.y., pavėluotai.
Tretysis asmuo taip pat atsakovui pateikė 2004-11-24 priminimą apie sumokėti 250 Lt draudimo įmoką, pagal draudimo liudijimą AJA 336830 už automobilį „MAN 19322“, už laikotarpį 2004-11-04 – 2005-02-03 (b.l. 64). Atsakovas šią įmoką trečiajam asmeniui sumokėjo 2005-03-07 (b.l. 65), t.y., pavėluotai.
Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas pavėluotai sumokėjo draudimo įmokas, pagal minėtas draudimo sutartis ir per tą laikotarpį pagal šias draudimo sutartis apdraustos transporto priemonės padarė žalą. Tačiau ieškovas dėl pavėluotų draudimo įmokų, atsakovui pretenzijų nereiškė (tik priminimus), draudimo sutarties nenutraukė, pavėluotas ir vėlesnes draudimo įmokas priėmė, 2006-07-03 ir 2006-07-05 išmokėjo draudimo išmokas. Nuo šio termino ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo išmokėtas sumas už žalą, tačiau ir šiuo atveju ieškovas per LR CK 1.125 str. 7 d., nustatytą 1 metų ieškinio senaties terminą į teismą nesikreipė. Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog ieškinio senaties terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, nes ieškovas siekė išsireikalauti draudimo išmokas ne teismo būdu. Ieškovas yra verslininkas, jam yra žinomi jo veikloje taikytini ieškinio senaties terminai, ir ieškovo argumentai, jog ieškinio senatis praleista dėl ieškovo pasitikėjimo atsakovu, nėra laikytina svarbia priežastimi. Esant šioms aplinkybėms kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju ieškovas elgiasi nesąžiningai. Nors įstatymas ieškovui numato teisę reikalauti grąžinti draudimo išmokas, skaičiuoti delspinigius, vienašališkai nutraukti draudimo sutartį, tačiau šias savo teises ieškovas turi teisę įgyvendinti ne bet kada, ir ne bet kaip, o elgtis sąžiningai ir neklaidinti kitos šalies savo neveikimu ar veiksmais. Nagrinėjamu atveju ieškovas pagal galiojusio LR TPVCAPD įst. 7 str. 1 ir 2 d. turėjo taip pat teisę nutraukti draudimo sutartį dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimo, apie tai raštu įspėjęs draudiką ne mažiau kaip prieš 15 d. iki numatomo draudimo sutarties nutraukimo dienos, grąžinant tam tikrą dalį sumokėtos draudimo įmokos, tačiau ieškovas ir šia įstatymo nuostata nepasinaudojo, todėl kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog ieškovas pavėluotų draudimo įmokų nelaikė esminiu sutarties pažeidimu, todėl tokiu atveju nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovo išmokėtas draudimo išmokas. Be to, draudimo išmokų grąžinimas yra ne baudžiamojo poveikio priemonė už pavėluotą įmokų sumokėjimą, o kompensuojamoji. Taigi, nustačius, jog draudimo įmokos buvo sumokėtos, o ieškovas nelaikė šių įmokų pavėluoto mokėjimo esminiu sutarties pažeidimu, ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, o termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė.
Vadovaujantis LR CPK 98 str., iš ieškovo valstybei priteistinos 9,85 Lt pašto išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,
n utarė:
Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „BTA draudimas“ valstybei 9,85 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme.