Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.1.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2024 m. birželio 14 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, faktinė ir deklaruotą gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. M. sunkiai sužalojo žmogų, o būtent jis 2024-02-07, apie 04.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą peiliu dūrė I. P. į nugaros sritį, taip padarydamas durtinę - pjautinę žaizdą kairės mentės medialinio krašto viršutinėje srityje su oro susikaupimu kairėje pleuros ertmėje, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktas).

Kaltinamasis R. M. kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, nurodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai nurodė, kad alkoholio beveik nevartoja, jei vartoja, tai vienas, neturėjo niekada chuliganiškų paskatų bei vengia tokių žmonių, kurie reiškia agresiją. Nurodė, kad anksčiau avarijos metu buvo patyręs sunkias traumas, kurios riboja jo galimybes dirbti. Kaltinime nurodytą dieną jis užsuko į barą. Prieš įeinant į barą, jį sumušė nepažįstami asmenys. Sudavė į skruostikaulį, jam nukrito akiniai, kadangi stiklai plastmasiniai, tai nesudužo. Bare buvo vienas vyrukas, jis buvo geranoriškas, surado ir padavė akinius. Su tais pačiais akiniais vėliau grįžo į namus. Bare buvo tik trys asmenys. Vienas iš jų atsisėdo priešais ir pradėjo monologą apie kerštą, vis kartojo, kad jis: „Varnas ir visiems atkeršys už Č.“. Tas visą laiką ir sukosi bare, vėliau namie, neprisiminė, kad būtų buvę kažkokios žmoniškos kalbos. Jis stengėsi to vyruko neprovokuoti, tylėjo. Jis jautė, kad tas asmuo buvo nusiteikęs agresyviai. Po kurio laiko išėjo iš baro, dar pastovėjo prie įėjimo, o minėtas žmogus išbėgo iš baro paskui. Jautė, kad asmuo nusiteikęs agresyviai. Norėdamas išvengti konflikto, pradėjo asmenį kalbinti, kvietėsi jį kartu eiti į jo namus išgerti, norėjo, kad ta agresija nuslūgtų. Sakė jam, kad palydėtų, kad užeis, pasėdės, pratęs, pakalbės. Tai sakė galvodamas, kad vis tiek reikia eiti namo, bet nerimavo kaip pereiti per visą turgų, galvojo ten gaus su kokia plyta į pakaušį. Trečias asmuo atsirado atsitiktinai. Prie turgaus buvo suoliukai ir jis ten kažkur buvo. Pagalvojo, kad gal jis gyvena kur netoliese. Tas trečias asmuo nebuvo labai girtas ir šypsojosi, nebuvo agresyvus, todėl pagalvojo, kad dar vienas papildomas žmogus padės agresiją nuslopinti. Grįžus į butą, tas sutiktas turguje asmuo išėjo degtinės, jis užtruko ilgai, apie 40-45 min. Galvojo, kad jis jau negrįš. I. (nukentėjusysis) atsisėdęs, palinkęs arčiau vis tą patį kartojo, matyt, pakeltu balsu, kad mama atėjo pasakyti, kad tyliau šnekėtų, kad netrukdytų kaimynams. I. jam sudavė, akiniai nukrito, už sprando pasitraukė link savęs ir trenkė į veidą ir kumščiu trynė į skruostikaulį. Jis pats nieko I. nesakė, kad neskatintų jo agresijos ir tai, kad jam buvo suduota, nesijaudino. Po incidento su kumščiu į veidą jie toliau sėdėjo ir jis jokių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko. Sėdėjo prie stalo, kažką jis šnekėjo, praėjo kažkiek laiko, kai parėjo tas trečias žmogus. Po to I. pasakė tokius žodžius, kurie leido suprasti stiprią nepagarbą mamai. Tiktai vienintelis šitas dalykas, išreikšta nepagarba mamai galėjo šitaip jį išprovokuoti. Jis atsistojęs iš stalčiaus paėmė peilį, dūrė I. į nugarą, įstrižai į lauko pusę, nenorėjo tiek stipriai jam įdurti. Tai įvyko nesąmoningai. Prieš dūrį I. sėdėjo priešais jį prie lango. Stalčius I. buvo už nugaros. I. sėdėjo per kampą, tas stalčius jam buvo per šoną, įstrižai. Atsistojo, nereikėjo niekur eiti, viskas buvo šalia, ranka pasiekiama, per pusę žingsnio. Stovėdamas nukentėjusiajam iš priekio, išėmė peilį ir iš karto smeigė sėdinčiam vieną kartą į nugarą. Nukentėjusiojo veidas buvo atsuktas į jo krūtinę. Tokiu būdu dūrė turbūt dėl to, kad smegenys tuo metu veikė taip, kad suvokė, jog tokiu būdu durdamas nukentėjusiojo nenužudys. Pripažino, kad jo veiksmai galėjo sukelti tokias pasekmes, kurios yra užfiksuotos kaltinamajame akte. Po šio veiksmo nukentėjęs jokių smurtinių veiksmų neatliko. Po dūrio kilo chaosas. Tada tas trečias pasakė „bėgam“ ir jie išbėgo. Toks sambrūzdis gavosi, nes tas trečias tai pamatęs, čiupo už rankos riešo ir peilį numetė į kriauklę. Kadangi jis buvo be akinių, tai ryškiai nematė, nes regėjimas yra prastas – - 2,5, - 4,5. Tas, kuris parnešė degtinės, stovėjo jam pačiam už nugaros. Negali pasakyti, kodėl atsistojo, ką tuo metu galvojo, buvo visi neblaivūs. Blaivas tikrai šito nebūtų padaręs, ko gero būtų ieškojęs kitų sprendimų. Pripažino, kad alkoholis tikrai prisidėjo prie šio įvykio. Peilis buvo numestas į kriauklę, jį nuvalė ar nuplovė tiksliai neprisiminė, ant jo buvo kraujo. Kitur namuose kraujo nebuvo. Nuplovęs peilį, padėjo jį koridoriuje ant spintelės. Vėliau atsigulė. Nesuprato, ar buvo smegenų sutrenkimas, pasidarė bloga, išgėrė vaistų nuo skausmo, nes galvą skaudėjo ir užmigo. Ryte jau pradėjo žiūrėti, klausinėti mamos, kaip ir kas. Su nukentėjusiuoju buvo susitikę, kai atlygino jam žalą. Nukentėjusysis pasirodė normalus žmogus, atsiprašė jo, gyvenime galbūt ir draugais būtų, bet alkoholis sukėlė kažkokį chaosą. Abu pripažino, kad kaltas buvo alkoholis. Tos temos, kas įvyko tą naktį, nelietė.

Nurodė, kad 2021 metais jam buvo ūmus infarktas, po to atliko kraujo tyrimus ir surado diabetą, turi problemų su stuburu nuo 1982 metų. Padavus dokumentus dėl neįgalumo, jo nenustatė, nustatė 65 proc. darbingumą. Dabar nedirba, gyvena iš mamos pensijos. Kai buvo pasiuntę iš darbo biržos į (duomenys neskelbtini), kurį laiką dirbo staliaus darbus, viskas buvo labai gerai, kol nepavijo problemos su stuburu. Negali dirbti pagrinde dėl nugaros skausmų, dėl rankos buvusių lūžių, ji liko išsikraipiusi, dėl patirto šlaunikaulio lūžio negali atsiklaupti.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė.

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo L. T. 2024-02-07 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024-02-07, dirbant kartu su RS vyriausiuoju patruliu J. M. ekipaže „(duomenys neskelbtini)“, apie 04.16 val., iš Klaipėdos AVPK OVS buvo gautas pranešimas ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas paskambinęs pasakė, kad draugas padūrė su peiliu, kraujuoja. Atvykus nurodytu adresu nustatyta, kad 2024-02-07, apie 04.16 val., adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus konfliktui, neblaivus R. M., gyvenantis ten pat, nustatytas 2.33 promilių neblaivumo laipsnis, peiliu dūrė neblaiviam I. P. į kairį petį. Apžiūrint įvykio vietą, buvo rastas asmens nurodytas peilis, kuris išimtas iš įvykio vietos. Kriauklėje buvo rasta šluostė su kraujo dėmėmis, kuri taip pat išimta iš įvykio vietos. Įvykis filmuotas body kameromis L. T., J. M., B. K., U. V., T. K., I. Š.(1 tomas, b. l. 5-7).

Nukentėjusysis I. P. apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2024-02-07 nakties metu, jau buvo po 00.00 val., vienas nuėjo į barą, esantį rūsyje, prie (duomenys neskelbtini) turgaus aikštės, Klaipėdoje. Kiek pamena, jame išgėrė 3-4 bokalus alaus. Būdamas bare, bendravo tik su barmene - padavėja. Išėjęs iš baro, (duomenys neskelbtini) turgaus aikštėje sutiko jam nepažįstamą asmenį (Nr. 1), kuris buvo vyresnio, apie 60 metų amžiaus, pražilusiais plaukais ir pražilusia barzda. To asmens jokių anketinių ir kontaktinių duomenų nežino. Kiek pamena, tas vyriškis dėvėjo tamsios spalvos paltą, buvo apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, kalbėjo lietuviškai, tačiau lyg ir su rusišku akcentu arba tiesiog naudojo rusiškus žodžius, dėl jo neblaivumo sunku išskirti (asmuo, kuris vėliau jį sužalojo). Tas vyriškis vienas pats lūkuriavo už tokio autobusiuko turgaus aikštėje, ir jie kažkaip vienas kitą užkalbino ir ėjo link šviesoforo, kadangi abu, kaip pasikalbėjo, gyveno (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Kad tas vyriškis prieš tai būtų lankęsis bare nurodyti negali, nes jo ten nematė. Eidami sutiko dar vieną asmenį (Nr. 2), kurio taip pat nepažįsta. Tas vyriškis buvo apie 35 metų amžiaus, žemesnio ūgio, tamsių iki ausų plaukų, smulkaus kūno sudėjimo, kalbėjo lietuviškai. Ką dėvėjo, nepamena. Kažkaip visi trys pradėjo bendrauti ir vyriškis (Nr. 1) pakvietė juos pas save į svečius. Visi nuėjo į (duomenys neskelbtini). Koks butas buvo, nurodyti negali, tačiau užkilo į 4 arba 5 aukštą. Kuomet įėjo pas tą vyriškį (Nr. 1) į namus, matė, kad namuose buvo kažkokia močiutė, kuri buvo atėjusi pažiūrėti kas čia grįžo ir išėjo. Su ja niekaip nekontaktavo. Atėję į butą, iš karto nuėjo į kambarį - svetainę, kuri buvo tiesiai nuo įėjimo į butą. Pamena, kad tai buvo ne virtuvės patalpa, o svetainės. Pamena, kad per vidurį buvo stalas. Pamena, kad jis atsisėdo ant fotelio prie lango, jam už nugaros buvo kažkokia spintelė, o vyriškis (Nr. 1) atsisėdo prieš jį, jam už nugaros buvo įėjimas/išėjimas iš kambario patalpos. Vyriškis (Nr. 2) net neatsisėdo, kadangi vyriškis (Nr. 1) jam davė pinigų, kad šis nueitų į parduotuvę nupirkti alkoholio ir šis iš karto išėjo. Kol vyriškio (Nr. 2) nebuvo, su vyriškiu (Nr. 1) kambaryje buvo tik dviese. Kol laukė grįžtančio iš parduotuvės vyriškio (Nr. 2), kiek pamena, gražiai bendravo, tarp judviejų visiškai joks žodinis konfliktas kilęs nebuvo. Ar į kambario patalpą buvo atėjusi ta močiutė, tiksliai nepamena. Nepamena, kad su minėta moterimi būtų bendravęs, taip pat nepamena, kad ji būtų bendravusi ir su tuo vyriškiu (Nr. 1). Vyriškis (Nr. 2) sugrįžo ir, atėjęs į kambarį, spėjo padėti pirkinių maišelį, kuomet vyriškis (Nr. 1) iš kažkur pasiėmęs peilį jam sėdinčiam vieną kartą juo dūrė iš viršaus į apačią į nugaros sritį - kairę pusę, taip padarydamas krūtinės kiaurinę žaizdą, kairiojo plaučio sužalojimą. Tas vyriškis jam dūrė visiškai netikėtai ir be jokios priežasties. Mato dar tą vaizdą, kaip jis užsimoja ir peiliu iš viršaus į apačią duria jam. Kaip pamena, durdamas tas vyriškis sėdėjo priešais jį arba dūrio metu jau stojosi, tačiau jis tikrai buvo priešais jį, o ne jam už nugaros. Iš karto po dūrio jis peilį ištraukė, ką darė toliau, nežino. Ar durdamas jam kažką sakė, neatsimena. Jis juto labai stiprų fizinį skausmą, buvo sąmoningas ir staigiai stojosi, nes matė, kad vyriškis (Nr. 2) kažką labai išsigandęs sušuko, galimai: „O Dieve, ar (keiksmažodis)“ ir išbėgo pro duris iš buto, o jis jam iš paskos. Vyriškiui (Nr. 1) tikrai nesudavė, galėjo jį nebent rankomis nuo savęs nustumti, kuomet jį sužeidė. Taip pat pabrėžia, kad iki jo sužalojimo tam vyriškiui nieko nedarė ir tikrai prieš jį nesmurtavo. Išbėgęs į laiptinę, aukštu žemiau susmuko iš skausmo ir, pasiėmęs telefoną, kvietė pagalbą. Laiptinėje buvo vienas, vyriškis (Nr. 1), kuris jam dūrė, liko namuose, o vyriškis (Nr. 2) tiesiog pabėgo. Kuomet tas vyriškis jam dūrė, nematė, kad kambario patalpoje būtų buvusi ir ta močiutė, mano, kad jos ten nebuvo. Netrukus pasirodė policija bei greitoji medicinos pagalba, kurie jam suteikė pagalbą ir buvo skubiai išvežtas į VšĮ Respublikinę Klaipėdos ligoninę. 2024-02-08 buvo išleistas iš gydymo įstaigos. Dabar jaučiasi šiek tiek geriau, tačiau sunku įkvėpti oro. Jaučia skausmą, taip pat sunku valdyti kairės pusės ranką, kadangi buvo pažeistas raumuo. Jį sužeidusį vyriškį, kurį savo apklausoje įvardino „vyriškis (Nr. 1)“, atpažinti galėtų (1 tomas, b. l. 65-69, 70-72).

Liudytoja O. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad R. M. yra jos sūnus. Sūnus nuo 2001 metų gyvena kartu jai nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Su sūnumi gyvena viename kambaryje. Sutaria gerai, gyvena tvarkingai, pasidalina namų ruoša. Sūnus ramaus būdo, nekonfliktiškas, agresyvus niekada nebuvo, visada su ja elgiasi pagarbiai, niekada jos įžeidęs ar prieš ją pakėlęs rankos nebuvo. R. paskutinius metus ar du niekur nebedirbo, kadangi yra ligotas. Serga cukralige, turi stuburo išvaržą bei neseniai turėjo širdies infarktą. Vartoja vaistus nuo cukraligės ir nuo buvusio infarkto bei nuo skausmo. Paskutinius metus pas jį jokių draugų nebebuvo. Pas juos namuose niekas nesilankė. Kadangi sūnus R. turi ligų, į alkoholį linkęs nebuvo, paskutiniu metu iki įvykio dienos apskritai alkoholio nevartojo. 2024-02-06, apie 20.00 val., sūnus išeidamas pasakė, kad nesinervintų ir jo nelauktų. Tai ji ir nuėjo į lovą ilsėtis. Pamanė, kad gal išvažiavo pas kokią moterį. Gulėjo lovoje, kai apie 03.00 val. ar šiek tiek po išgirdo skambutį į duris. Atrakinusi buto duris, iš karto nuėjo į kambarį. Išgirdo, kad jis namo parėjo ne vienas. Atsisuko ir pamatė, kad jie buvo trise, tačiau su kuo parėjo, nematė, iš karto užsidarė kambario duris, o jis su kažkuo nuėjo į virtuvės patalpą. Jai gulint kambaryje, iš karto pas ją į kambarį atėjo sūnus, kuris paprašė, kad duotų 50 Eur, davė sūnui pinigų. Pamanė, kad gal reikia už kokį taksi sumokėti. Kai sūnus išėjo iš kambario ir uždarė duris, netrukus išgirdo, kad kažkas uždarė buto duris, tai suprato, kad kažkuris vienas išėjo. Iš karto po to girdėjosi, kad virtuvės patalpoje kažkoks vyriškis labai garsiai kalbėjo, atrodė, kad jis kalbėjo tik vienas. Sūnaus kalbančio negirdėjo. Atsimena, kad tas vienas vyriškis labai daug kartų pakartojo: „tu nežinai kas aš esu ir ką aš galiu padaryti“. Po kažkiek laiko, gal buvo praėjusi valanda ar pusvalandis, kai nebegalėjo tvertis kambaryje, kadangi tas vyriškis labai garsiai triukšmavo, tiesiog garsiai kalbėjo, ji nutarė nueiti į virtuvės patalpą ir juos nuraminti. Atėjusi į virtuvės patalpą, atsistojo tarpduryje ir pamatė, kad sūnus sėdi prie stalo ir buvo nugara į ją, o tas vyriškis (kas jis, nežino, jį matė pirmą kartą) sėdėjo prie lango, dešinėje pusėje. Atėjusi pasakė netriukšmauti, nedrumsti kaimynų ramybės. Tas vyriškis, ją pamatęs, iš karto atsistojo ir rankas ištiesęs į ją ėjo link jos. Ar kažką sakė, neatsimena. Jam prie jos priėjus, ji trenkėsi į virtuvės duris su nugara. Gal ir ji pati išsigando, žingsniu atsitraukė ir dėl to trenkėsi. Ji nuėjo į kambarį ir netrukus išgirdo, kad buto durys atsidarė, suprato, kad sugrįžo tas trečias. Po labai trumpo laiko tarpo (kelių ar keliolikos minučių, nurodyti negali) išgirdo, kad kažkas sušuko „(necenzūrinis žodis) einam“ ir užsitrenkė buto durys. Ji toliau liko savo kambaryje, kurio durys buvo uždarytos. Netrukus į kambarį atėjo sūnus, kuris jos paklausė, ar žino, kas čia įvyko. Jam pasakė, kad nežino. Jis pasakė, kad į namus buvo atėjęs banditas. Taip pat sakė, kad dabar jai šiame rajone bus neramu. Taip pat rodė, kad yra sužalotas, matė, kad jo veidas sužalotas, lyg skruostas, nosis. Jiems besikalbant, į duris kažkas pradėjo labai garsiai belsti ir skambinti. Sūnus nedarė durų ir jai sakė, kad va, jau atėjo to bandito draugai, kurių neįsileis. Beldimas į duris ir skambinimas buvo labai ilgai. Sūnus nedarė durų ir pats skambino į policiją pranešti, kad kažkas braunasi į namus. Po kiek laiko buto duris atidarė ir į namus suėjo daug policijos pareigūnų. Tuomet iš policijos pareigūno sužinojo, kad sūnus padūrė žmogų. Po šio įvykio prisiminė, kad sūnus jai yra sakęs, jog jei kažkas su ja pasielgs negražiai, tam bus negerai. Pamanė, kad gal tuo metu, kai buvo atėjusi į virtuvės patalpą jų nuraminti, ir po to, kai tas vyriškis prie jos priėjo ir ji atsitrenkė į duris, ar gal kai tas vyriškis įžeidė kažkaip ją, nes tikrai jis buvo agresyvus, sūnus supyko ir jam tuo peiliu dūrė, nežino. Pats sūnus jai sakė, kad nenorėjo durti, bet jam kažkas švystelėjo, kadangi jam atrodė, kad su ja elgėsi negražiai ir su juo tas žmogus norėjo susidoroti. Bet jau nei pats normaliai nežino, buvo stipriai neblaivus. Kur po įvykio sūnus padėjo peilį, nežino, nebuvo spėjusi išeiti iš kambario, kol atvyko policijos pareigūnai. Sekančią dieną virtuvės patalpoje buvo radusi sūnaus akinius, kurie buvo numesti ant žemės, po stalu. Asmenų, kurie lankėsi pas juos bute, neprisimena ir jų atpažinti negalėtų (1 tomas, b. l. 101-105).

Liudytoja K. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ bare, (duomenys neskelbtini), barmenės pareigose. Baras dirba nuo 20.00 val. iki 04.00 - 05.00 val., priklausomai kiek klientų minėtame bare. Naktį iš 2024-02-06 į 2024-02-07 bare UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ji viena. Kiek pamena, tą naktį bare jokių konfliktų nevyko, nieko neįprasto nepastebėjo. Tyrimą atliekanti tyrėja jai pateikė vyresnio amžiaus asmens nuotrauką (R. M.), kurį atpažino kaip tą naktį buvusį bare. To asmens jokių anketinių bei kontaktinių duomenų nežino, tą naktį jį matė pirmą kartą. Pamena, kad į minėtą barą tas vyriškis atvyko apie 00.00 val., atėjo vienas. Atvažiavo su taksi. Buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, svirduliavo. Jis prisėdo prie staliuko. Jam iš karto pasakė, kad jo neaptarnaus, kadangi jis yra stipriai neblaivus, siūlė jam iškviesti taksi, tačiau jis atsisakė bei nurodė, kad tai gali padaryti ir pats. Pamena, kad tas vyriškis atrodė šiek tiek sužalotas. Lyg jo veidas buvo sužalotas, plaukai suvelti. Sakė, kad lyg lauke pametė savo akinius, dar lauke vienas iš baro klientų prie laiptų rado jo akinius. Kad tą vyriškį kažkas būtų sužaloję lauke, jai nebuvo žinoma, ji nieko nematė ir jis pats nieko neminėjo. Tas vyriškis sėdėjo bare apie pusvalandį, buvo vienas ir nematė, kad būtų su kažkuo bendravęs. Sėdėdamas vis kažko ieškojo po savo kišenes, pamanė, kad gal ieškojo pinigų ar piniginės. Matė, kad lyg buvo išgėręs vieną stikliuką degtinės bare, kadangi jį kažkas iš klientų pavaišino. Gal po pusvalandžio tas vyriškis iš baro išėjo. Ir po kiek laiko, maždaug po 10 minučių, į barą atėjo jai jau ne kartą matytas vyriškis, kurio jokių anketinių bei kontaktinių duomenų nežino, tačiau tai yra tas pats asmuo, kurio nuotrauką jai pateikė tyrimą atliekanti tyrėja (I. P.). Tas vyriškis užėjo į barą vienas, atėjo prie staliuko, tada iš karto atėjo prie jos (prie baro) ir pasisveikino. Jo paklausė, ar jis norės ko nors, jis jai atsakė, kad ne ir iš baro išėjo. Bare dar buvo keletas žmonių, tačiau jis su niekuo nekontaktavo. Jai pasirodė, kad jis taip pat neblaivus, tačiau elgėsi adekvačiai ir nesvirduliavo. Tik pasirodė keista, kad atėjo į barą ir staiga jį paliko. Tie asmenys tarpusavyje bare nebendravo, jokio kontakto baro viduje neturėjo, kadangi vyresnis vyriškis išėjo anksčiau, o tik paskui į barą atėjo jaunesnis vyriškis. Kiek anksčiau yra tekę matyti tą jaunesnį vyriškį, kaip jai jau dabar žinoma I., jis visada ateidavo vienas, elgdavosi adekvačiai, būdavo ramus ir jokių konfliktų nekeldavo. Minėtame bare nei viduje, nei lauke vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 tomas, b. l. 110-113).

Iš 2024-02-07 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Tai yra gyvenamosios paskirties penkiaaukštis namas, nurodytas butas yra antroje namo laiptinėje, penktame aukšte. Patekus į butą, matyti, kad tai yra vieno kambario butas, taip pat turintis ir atskirą virtuvės patalpą. Buto koridoriuje matoma pastatyta spintelė ir šalia jos pakabintas veidrodis. Atitraukus minėtą spintelę, matomas ant žemės gulintis peilis. Įvykio vieta yra virtuvės patalpa, kurios aplinka netvarkinga, matomi išmėtyti daiktai, pravertos spintelės, ant stalo paliktas maistas, kriauklėje palikta šlapia šluostė, ant kurios matosi rusvos spalvos skystis. Virtuvės šiukšlinėje matomas alkoholinio gėrimo butelis, taip pat šalia šaldytuvo pastatytas alkoholinio gėrimo butelis. Bute esantis kambarys tvarkingas, girtavimo pėdsakų nepastebėta. Namo prieigos ir laiptinė vaizdo stebėjimo kameromis nestebimos. Įvykio vietoje išimta: baltos spalvos su ornamentais šluostė ir pilkos spalvos su juodos spalvos rankena peilis (1 tomas, b. l. 26-28, 29-36).

Iš 2024-02-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis I. P. iš jam parodytų 6 asmenų nuotraukų atpažino R. M. ir nurodė, kad tai yra tas asmuo, pas kurį lankėsi namuose ir kuris jį sužalojo - dūrė peiliu. Minėtą asmenį gerai įsiminė, kadangi ilgą laiką bendravo ir sėdėjo vienas priešais kitą. Jį atpažįsta iš žilų plaukų ir barzdos, jo amžiaus, didelės nosies bei žvilgsnio, kurį įsiminė, ir jo su kitu nesumaišytų (1 tomas, b. l. 88-92, 93-95).

Iš 2024-02-07 asmens apžiūros protokolo, matyti, kad apžiūrėjus nukentėjusįjį I. P., ant asmens nugaros, kairės pusės viršutinės dalies, matoma durtinė žaizda. Daugiau apžiūrint asmenį jokių kitų vizualiai matomų sužalojimų nepastebėta (1 tomas, b. l. 114-116).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 175/2024 (03) matyti, kad I. P. konstatuota: durtinė - pjautinė žaizda kairės pusės mentės medialinio krašto viršutinėje srityje su oro susikaupimu kairėje pleuros ertmėje. Sužalojimai padaryti ne mažiau vieno trauminio kontaktinio smūginio dinaminio poveikio pasekoje duriančiomis - pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu ar įrankiu. Tyrimui pateiktoje dokumentacijoje Drager Mobile Printer Alcotest 6820 prietaiso Nr. ARML-0854, patikrinimo Nr. 3429, I. P. nustatytas tikrinimo rezultatas 2,32 promilės, etanolis (ETOH) 2,83 g/l. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktu, I. P. padaryti sužalojimai atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą (1 tomas, b. l. 125-126).

Iš 2024-02-09 apžiūros protokolo matyti, kad atlikta policijos pareigūno “Body“ kameros vaizdo įrašo iš įvykio vietos, pateikto prie 2024-02-07 tarnybinio pranešimo reg. Nr. IBPS-V-370823-24, apžiūra. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip prie ketvirto aukšto laiptinės aikštelės policijos pareigūnai sutinka ant laiptų sėdintį vyriškį, kuris apsirengęs tamsios spalvos rūbais, apsimovęs tamsios spalvos firmos „Puma“ bliuzonu su kapišonu, prie kojų pasidėjęs tamsios spalvos striukę ir rankose laikantis telefoną. Policijos pareigūnas vyriškio paklausia: „Kur draugas?“, vyriškis dešinės rankos mostu rodo į viršų ir nerišliai skundžiasi bei rodo į kairės pusės petį. Pagal jo elgesį ir išvaizdą galima daryti prielaidą, jog vyriškis yra stipriai neblaivus, jo veiksmai nekoordinuoti, kalba sunkiai suprantama. Jis policijos pareigūnų prašo apžiūrėti jo kairės pusės petį ir nugaros dalį sakydamas: „Man čia kažkas yra“. Policijos pareigūnas apžiūri vyriškį. Vyriškis nerišliai jam sako: „Da ten peilis gulėjo“ ir rodo į viršutinį aukštą. Taip pat sako: „Man tiesiog suleido peilį“ ir rodo rankos mostu į petį. Policijos pareigūnas klausia vyriškio, už ką jam buvo durta peiliu, o vyriškis atsako: „Čia jo paklausk“, po to prašo jam iškviesti medikus bei nurodo, kad bute yra du asmenys. Pareigūnai pakyla į penktą aukštą ir beldžiasi į buto duris. Buto durų toliau niekas neatidaro, tačiau už jų toliau yra girdimas vyriškio balsas, jis nerišliai kažką šaukia. Policijos budėtojas per radijo stotį policijos pareigūnams praneša, kad iš minėto buto vyriškis skambino BPC tarnybai, tačiau jo kalba buvo neaiški, neadekvati ir jis nutraukė pokalbį. Už durų toliau yra girdimas vyriškio balsas, jis keikiasi necenzūriniais žodžiais ir kažką nerišliai kalba, buto durys neatidaromos, policijos pareigūnai dėl patekimo į butą kviečia priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnus (1 tomas, b. l. 183-185).

Iš 2024-02-12 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta DVD-R laikmena „Omega“ su užrašu ant korpuso: 01-1-04781-24, Body kamerų įrašai „B. K., U. V.“. Įrašuose iš įvykio vietos užfiksuota, kaip O. M. pareigūnui aiškina, kad sūnus atėjo į namus su kitu vyriškiu ir abu „gėrė“, t. y. vartojo alkoholinius gėrimus virtuvėje. Ji tiksliai, kas įvyko, nežino, nes buvo kambaryje, prieš tai kažkas buvo išėjęs į parduotuvę nupirkti butelį alkoholio, ji visą laiką buvo kambaryje, girdėjo abiejų vyriškių balsus, jie rėkavo, o vėliau vienas iš jų iš buto išėjo. Buto koridoriuje ant spintelės yra padėtas virtuvinis peilis su juodos spalvos rankena, pareigūnas jį nufotografuoja. Fone yra girdimas R. M. balsas: „Nepergyvenkite, aš jį nuvaliau“. Paklaustas, dėl ko įvyko konfliktas, R. M. nerišliai nurodo, jog kažkoks pavojus buvo kilęs jo mamai, keikiasi necenzūriniais žodžiais, jo kalba padrika ir esmė nesuprantama. Nurodo, kad tai jis smeigė peiliu ir gali tai padaryti dar kartą. Policijos pareigūnas virtuvės kriauklėje kartu su kolege randa ir apžiūri margą medžiaginę šluostę, kuria galimai buvo bandoma valyti kraujo pėdsakus. R. M. išvedamas į lauką prie tarnybinio automobilio.

Iš 2024-02-12 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta DVD-R laikmenos „Omega“ su užrašu ant korpuso: 01-1-04781-24, Body kamerų įrašai „B. K., U. V.“ policijos pareigūnų Body kamerų įrašų apžiūra. Užfiksuota, kad GMP medikas apžiūri I. P. kairės pusės petį, nugaros sritį ir jo klausia, kur jam buvo durta. I. P. nurodo į kairės pusės peties sritį. Medikas apžiūros metu konstatuoja, jog buvo durta su ilgu peiliu. Įraše pavadinimu PSS-20240207-051055 UTC+0200 MP4 užfiksuota, kad buto duris atidaro įtariamasis R. M., nesipriešina. Policijos pareigūnas jo paklausia, kodėl yra sumuštas jo veidas. R. M. nerišliai atsako, jog buvo užpuolimas, jį puolė. R. M. pareigūnams nurodo, jog prieš dvi valandas jį kažkas mušė, norėjo išprievartauti jo mamą, todėl jis vieną kartą peiliu smeigė į kaklą. Į klausimą, kur yra peilis, R. M. nurodė, kad jis paslėptas po koridoriuje esančia spintele. Policijos pareigūnai patraukia spintelę ir randa peilį. R. M. pareiškia: „Ten antspaudų mano nėra, aš viską nuvaliau“. Policijos pareigūnai virtuvės kriauklėje randa medžiaginę šluostę su galimai kraujo žymėmis, kuri išimama (1 tomas, b. l. 189-192).

Iš išrašo iš policijos duomenų bazės apie gautus pranešimus matyti, kad 2024-02-07 04.15 val. policijoje gautas pranešimas (ROIK (duomenys neskelbtini)), kuriuo pranešėjas paskambinęs pasakė, jog draugas padūrė su peiliu, kraujuoja. Adreso nežino, nurodytas pagal VND, arba (duomenys neskelbtini) namas. Sakė yra laiptinėje, galimai 4 aukšte. Informuota greitoji medicinos pagalba (GMP). Taip pat 2024-02-07 iš Klaipėdos universitetinės ligoninės gautas pranešimas, kad 2024-02-07 5:00 val. GMP į Respublikinės Klaipėdos ligoninės Priėmimo skyrių pristatė I. P., gim. (duomenys neskelbtini). I. P. teigia, kad šiandien ėjo į svečius (duomenys neskelbtini). Asmuo, pradaręs buto duris, dūrė į krūtinę su peiliu. Diagnozė: krūtinės kiaurinė žaizda, sužalotas kairys plautis. Gydomas Respublikinės Klaipėdos ligoninės Chirurgijos skyriuje. Būklė stabili (1 tomas, b. l. 193-194).

Iš 2024-02-20 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) garso įrašo apžiūra. Garso įraše užfiksuota, kad 2024-02-07 04.08 val. į BPC paskambinęs I. P. pranešė, kad yra laiptinėje, adreso nežino ir kad jam buvo sudurta peiliu į nugarą (2 tomas, b. l. 6-9).

Iš 2024-03-20 apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant Klaipėdos AVPK KTT KAP vyriausiajam specialistui J. C., apžiūrėtas 2024-02-07 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), išimtas peilis - nusikaltimo padarymo įrankis. Nurodyta, kad pagal bendrus požymius bei matmenis apžiūrėtas peilis turi panašumų su bendros buitinės paskirties peiliais. Gautas specialisto J. C. įvertinimas, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis peilis nepriskiriamas šaltiesiems - nešaunamiesiems ginklams (2 tomas, b. l. 10-13, 14-16).

Iš 2024-02-09 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad I. P. pateikė prie bylos įvykio metu dėvėtus viršutinius drabužius, t. y. rudos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis bei juodos spalvos džemperį su gaubtuvu „Puma“, kurie permatomos spalvos maišelyje (2 tomas, b. l. 17-20).

Iš 2024-02-20 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti nukentėjusiojo I. P. įvykio metu dėvėti, ikiteisminio tyrimo atlikimo metu pateikti rūbai. Vyriški marškinėliai su trumpomis rankovėmis yra „ICONO“ firmos, „L“ dydžio. Marškinėlių nugarinėje dalyje, viršutinėje kairėje pusėje yra apie 2 cm plėštinė horizontali skylė. Aplink skylę yra netaisyklingos formos rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Džemperis su gobtuvu „PUMA“ firmos, „XL“ dydžio. Džemperis yra juodos spalvos. Nugarinėje dalyje, viršutinėje kairėje pusėje yra apie 2 cm plėštinė horizontali skylė. Aplink skylę yra netaisyklingos formos rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują (2 tomas, b. l. 21-28).

Iš 2024-02-23 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. M. prie bylos pateikė stiklinį degtinės „Lithuanian“ butelį (2 tomas, b. l. 29-32).

Iš Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos Objektų kriminalistinio tyrimo poskyrio 2024-02-29 specialisto išvados matyti, kad rankų pėdsakai, išryškinti ant pateikto tirti 0,7 l tūrio skaidraus stiklo su skaidriu skysčiu butelio su užrašu „Lithuanian vodka AUKSINĖ“ (kuris išimtas 2024-02-23 iš įtariamojo R. M., siekiant nustatyti įvykio metu buvusio trečiojo asmens tapatybę, adresu (duomenys neskelbtini)) yra netinkami asmeniui identifikuoti (2 tomas, b. l. 37-41).

Iš 2024-02-23 Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos vyriausiojo tyrėjo L. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad, atlikus kriminalinės žvalgybos ir kitus paieškos veiksmus, nustatyti vyriškio (tapusio nusikaltimo liudininku) tapatybės nepavyko. R. M. ir I. P. detaliau jo apibūdinti negalėjo, policijoje taip pat nebuvo gauta informacija, jog kažkoks asmuo pasakotų apie bute peiliu buvusį sužalotą asmenį (2 tomas, b. l. 46-47).

Iš 2024-02-14 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įvykio vietoje įtariamasis R. M. patvirtino duotus parodymus bei įvykio vietoje parodė, kaip dūrė peiliu I. P. (2 tomas, b. l. 140-145).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 125/2024 (03) matyti, kad R. M. konstatuota: odos nubrozdinimai veide, kairėje rankoje, poodinė kraujosruva veide. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trijų trauminių kontaktinių smūginių kietais bukais, turinčiais ribotą paviršių daiktais ar įrankiais poveikio. Neatmetama tikimybė, kad odos nubrozdinimai skruosto ir kairio žasto srityje galėjo susidaryti grumtynių metu. Poodinė kraujosruva nosies srityje galėjo susidaryti dėl poveikio į akinių sritį ir kojele traumuoti nosies paviršių. Objektyviosios apžiūros metu nebuvo konstatuota sužalojimų, kurie galėjo susidaryti aktyviai puolant ar pasyviai ginantis nuo jį žalojusio įrankio ar daikto. R. M. sužalojimai - tiek imant visus kartu, tiek ir atskirai - yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (2 tomas, b. l. 150).

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties, taigi atsako už faktiškai atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018. 2K-199-976/2021). Teismų praktikoje apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iš nuteistojo parodymų, bet atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281/2008, Nr. 2K-469/2007).

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, įvertinęs jų visumą, konstatuoja, kad R. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai. Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis 2024 m. vasario 7 d., apie 04.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia vieną kartą peiliu dūrė I. P. į nugaros sritį, taip padarydamas durtinę - pjautinę žaizdą kairės mentės medialinio krašto viršutinėje srityje su oro susikaupimu kairėje pleuros ertmėje, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktas). Nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog R. M. įvykio metu tyčia smogė peiliu I. P. ir padarė jam sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokie jo neteisėti veiksmai kvalifikuotini pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Šį nusikaltimą R. M. padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia: jį darydamas (durdamas peiliu I. P. į nugaros sritį) suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti įvairūs padariniai – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad konkrečių priežasčių, dėl kurių dūrė nukentėjusiajam nurodyti negali, jų neatsimena dėl girtumo, tikriausiai nukentėjusysis įžeidė jo mamą, be to, pats nukentėjusysis visą vakarą elgėsi agresyviai. Teigė, kad dūrė nukentėjusiajam į nugarą (ne į kurią nors kitą sritį) dėl to, kad tikslo nužudyti nukentėjusįjį neturėjo. Šie kaltinamojo parodymai patvirtina, kad jis suvokė, jog, durdamas nukentėjusiajam peiliu, jį tikrai sužalos, numatė įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties ir šiuo atveju turi atsakyti už faktiškai atsiradusius padarinius – sunkų nukentėjusiojo I. P. sveikatos sutrikdymą. Konstatuotina, kad tarp kaltinamojo R. M. veiksmų ir kilusių padarinių (I. P. sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad R. M. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimas baigtas, kaltinamasis smogė nukentėjusiajam peiliu į nugaros sritį. Nusikaltimo padarymo metu nukentėjusysis taip pat buvo neblaivus, ėjo su nepažįstamu su kaltinamuoju iš baro pas kaltinamąjį į namus, kur abu būdami neblaivūs, toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau namuose pas kaltinamąjį, kaltinamasis R. M. paėmė peilį iš stalčiaus ir juo smogė nukentėjusiajam į nugarą po to, kai šis pasakė įžeidžiančius kaltinamojo mamą žodžius, pats nukentėjusysis visą vakarą daug, garsiai ir grėsmingai kalbėjo, dėl ko kaltinamojo mama atėjo jį raminti. Pagal bylos duomenimis, nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis yra linkęs smurtauti. Kaltinamojo elgesys, veiksmai šioje situacijoje vertintini ne kaip iš anksto gerai apgalvoti ir suplanuoti veiksmai, o kaip atsitiktinis įvykis, spontaniškas elgesys, iš dalies išprovokuotas paties nukentėjusiojo. Kaltinamojo bei nukentėjusiojo suvartotas didelis alkoholio kiekis taip pat turėjo įtakos šių asmenų veiksmams, jų bendravimo būdui ir gebėjimui objektyviai vertinti situaciją. Šias aplinkybes patvirtina ne tik paties kaltinamojo, bet ir liudytojos O. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Nors nukentėjusysis neigė atlikęs smurtinius veiksmus prieš kaltinamąjį, tačiau nubrozdinimai ant kaltinamojo veido, specialisto išvadoje užfiksuota kraujosruva kaltinamojo nosies srityje, galėjusi susidaryti dėl poveikio į akinių sritį ir virtuvėje rasti jo pamesti akiniai patvirtina kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad pats nukentėjusysis provokavo kaltinamąjį, kalbėjo apie susidorojimą, kerštą, trenkė kaltinamajam į veidą ir kumščiu trynė į skruostikaulį, tokiu būdu kėlė baimę kaltinamajam dėl dar didesnio galimo smurto panaudojimo ne tik prieš kaltinamąjį, bet ir jo mamą bei išprovokavo smurtinį kaltinamojo elgesį.

Kaltinamasis ir nukentėjusysis po įvykio susitiko, jie susitaikė, kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam I. P. padarytą turtinę ir neturtinę žalą, nukentėjusysis kaltinamajam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio reikšti neketina (1 tomas, b. l. 96, 2 tomas, b. l. 135). Kaltinamasis R. M. taip pat atlygino civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 251,29 Eur turtinės žalos (1 tomas, b. l. 157). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus gautos informacijos matyti, jog I. P. dėl 2024-02-07 patirtų sužalojimų elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai neišduoti, išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nebuvo mokėta (1 tomas, b. l. 164). Duomenų apie liekamuosius patirto sužalojimo padarinius nukentėjusiojo sveikatai teismas nėra gavęs. Kaltinamasis nuo pat pradžių pripažino savo kaltę, davė nuoseklius ir faktines bylos aplinkybes atitinkančius parodymus, nevengdamas atsakomybės. R. M. neteistas (teistumas yra išnykęs), bylos duomenimis, jokių administracinių nusižengimų nėra padaręs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Kaltinamasis nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, tačiau kaip pats nurodo, turi problemų su stuburu, apribotas jo judėjimas po patirtos sunkios traumos, nors nedarbingumas jam nebuvo nustatytas, tačiau dėl patiriamų didelių skausmų dirbti faktiškai negali. Buvo įsidarbinęs, tačiau dėl sveikatos problemų negalėjo tinkamai dirbti. Byloje gauti duomenys iš gydymo įstaigų patvirtina kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl jo sveikatos būklės (2 tomas, b. l. 86-87, 91-93, 97-98). Teismas, įvertinęs byloje tiriamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo provokuojantį elgesį įvykio metu ir dėl įvykio kilusias pasekmes, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis atlygino nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą, nukentėjusysis I. P. kaltinamajam atleido, pretenzijų jam neturi, taip pat įvertinę kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinęs tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. M. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vienintelę galimą skirti bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jo dydį nustatant žymiai mažesnį, nei apskaičiuotas vidurkis, artimą minimaliam. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti, naikintina.

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 251,29 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 136-152). Byloje pareikštą Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinį dėl 251,29 Eur žalos atlyginimo kaltinamasis R. M. atlygino ir civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinės ligonių kasa raštu pareikšto 251,29 Eur civilinio ieškinio Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė (1 tomas, b. l. 164), todėl procesas dėl šio civilinio ieškinio nutrauktinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Peilis, šluostė, įtariamojo R. M. DNR (seilių ėminys), pilnas stiklinis 0,7 l tūrio degtinės „Lithuanian“ butelis, kuriame skaidrus skystis ir kurio užsukamas kamštis pažeistas; nukentėjusiojo I. P. įvykio metu dėvėti drabužiai (marškinėliai trumpomis rankovėmis bei džemperis su gobtuvu) pakete Nr. 239877, - perduoti saugojimui į PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

2. DVD laikmenos (3 vnt.) – 1 vnt. su 2024-02-14 parodymų patikrinimo vietoje darytais vaizdo ir garso įrašais; 1 vnt. su įvykio vietoje darytais - kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais; 1 vnt. su bendrojo pagalbos centro garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamajam R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Priimti civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl 251,29 Eur žalos atlyginimo atsisakymą ir procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Peilį, šluostę, įtariamojo R. M. DNR (seilių ėminį), pilną stiklinį 0,7 l tūrio degtinės „Lithuanian“ butelį, kuriame skaidrus skystis ir kurio užsukamas kamštis pažeistas; nukentėjusiojo I. P. įvykio metu dėvėtus drabužius (marškinėlius trumpomis rankovėmis bei džemperį su gobtuvu) pakete Nr. 239877, kurie saugomi į PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

2. DVD laikmenas (3 vnt.) – 1 vnt. su 2024-02-14 parodymų patikrinimo vietoje darytais vaizdo ir garso įrašais; 1 vnt. su įvykio vietoje darytais - kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais; 1 vnt. su bendrojo pagalbos centro garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.