Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro G. Š. skundą dėl 2025 m. birželio 17 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. LK-N-513 dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras G. Š. prašo pakeisti 2025 m. birželio 17 d. Komisijos nutarimą Nr. LK-N-513 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nuteistajam R. M. netaikyti lygtinio paleidimo. Pagrindiniai skundo argumentai:

1) R. M. teistas keturis kartus, pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę. Dėl ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo buvo skirtos švelnesnio pobūdžio bausmės, tačiau tai nuteistajam jokios teigiamos įtakos nepadarė, jis ir toliau nusikalto. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka dėl smurtinio sunkaus nusikaltimo padarymo, dėl kurio buvo sunkiai sužalotas žmogus. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nors nuteistasis šiuo metu atlikęs didelę dalį jam paskirtos bausmės, tačiau negalima daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai;

2) nuteistajam pagal OASys metodiką nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau jam vis dar nustatytu du kriminogeniniai dinaminiai veiksniai (piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys), kuriuos nuteistasis savo pastangų dėka vis dar gali sumažinti ar visai eliminuoti, dėl ko nekiltų pagrįsta abejonė pakankama jo elgesio korekcija bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką;

3) nuteistasis jokių objektyvių duomenų dėl gyvenamosios vietos lygtinio paleidimo atveju nepateikė. Taip pat nepateikė jokių duomenų dėl galimybės įsidarbinti. Pažymi, jog darbo laisvėje net neieškojo, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, jo siekį lygtinio paleidimo atveju gyventi laikantis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir nenusikalsti;

4) nuteistojo nusikalstama veika padaryta jam būnant apsvaigus nuo alkoholio. Anksčiau asmuo taip pat teistas už transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam. Nors asmuo lanko anoniminių alkoholių užsiėmimus, tačiau socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad motyvacijos lankyti užsiėmimus ir spręsti priklausomybės problemas stokoja. Šių problemų sprendimas reikalauja itin nuoseklių ir pastovių pastangų bei asmens motyvacijos siekiant jas spręsti, todėl atsižvelgus į alkoholio vartojimo epizodus praeityje, šis veiksnys išlieka gana aukštas, dėl kurio kyla pagrįsta abejonė, ar nuteistasis galės ir gebės koreguoti savo elgesį laisvėje tinkama linkme. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą, būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra svarbiausias veiksnys, lemiantis sprendimą suteikti nuteistajam galimybę įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti lygtinai jį paleidus iš pataisos įstaigos.

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Nustatyta, jog R. M. teistas 2024-06-14 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2024-07-11, bausmės pabaiga – 2025-07-11.

Komisija priėmė skundžiamą nutarimą atsižvelgdama į tai, kad nors nuteistasis nėra įvykdęs visų Komisijos rekomenduotų resocializacijos priemonių, tačiau realią laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje atlieka pirmą kartą. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, prisipažino kaltu. Bausmę vykdo disciplinuotai, vykdo darbinę veiklą, dalyvauja resocializacijos procese. Nuo 2024-07-2 bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nuo 2024-08-01 iki šiol dirba administracijos jam pasiūlytą darbą būrio tvarkinio pozicijoje. Asmuo struktūruotoje aplinkoje nepastebėtas vartojant alkoholinius gėrimus, šiuo metu nuteistasis lanko anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos grupę. Nuteistasis įsiskolinimų neturi. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos naudojant OASys metodiką pirminio vertinimo metu nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistojo bausmės pabaiga 2025-07-11. Asmeniui yra reikalinga pagalba bei priežiūra išėjus į laisvę, todėl lygtinio paleidimo taikymas būtų tikslingesnis, nei asmens savarankiškas išėjimas į laisvę. Kadangi bausmės liko atlikti labai mažai, todėl būtų svarbu užtikrinti nuoseklų asmens grįžimą į laisvę probacijos kontrolės sąlygomis.

Prokuroras skunde nurodo, kad R. M. teistas keturis kartus, pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę. Dėl ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo buvo skirtos švelnesnio pobūdžio bausmės, tačiau tai nuteistajam jokios teigiamos įtakos nepadarė, jis ir toliau nusikalto. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka dėl smurtinio sunkaus nusikaltimo padarymo, dėl kurio buvo sunkiai sužalotas žmogus. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nors nuteistasis šiuo metu atlikęs didelę dalį jam paskirtos bausmės, tačiau negalima daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai.

Teismas, vertindamas nurodytus skundo argumentus, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad ankstesni nuteistojo teistumai yra išnykę (kaip teisingai nurodyta 2024-06-14 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendyje), kadangi R. M. anksčiau teistas 1994 m. ir 2002 m. Antra, nusikalstamos veikos pavojingumas bei pobūdis, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo galimybės išeiti į laisvę, gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Trečia, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis jau yra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir yra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, nebūtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Dar vienas skundo argumentas – nuteistajam pagal OASys metodiką nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau jam vis dar nustatytu du kriminogeniniai dinaminiai veiksniai (piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys), kuriuos nuteistasis savo pastangų dėka vis dar gali sumažinti ar visai eliminuoti, dėl ko nekiltų pagrįsta abejonė pakankama jo elgesio korekcija bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, galima teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai.

Prokuroras prieštarauja nuteistojo lygtiniam paleidimui, kadangi nuteistasis jokių objektyvių duomenų dėl gyvenamosios vietos lygtinio paleidimo atveju nepateikė. Taip pat nepateikė jokių duomenų dėl galimybės įsidarbinti. Pažymi, jog darbo laisvėje net neieškojo, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, jo siekį lygtinio paleidimo atveju gyventi laikantis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir nenusikalsti.

Teismas pažymi, jog socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pokalbio metu nuteistasis nurodė, jog iki nuteisimo gyveno su mama jai nuosavybės teise priklausančiame būste, kur planuoja apsigyventi po bausmės Tuo pačiu adresu (nuo 2001-08-14) yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Teigė, jog problemų dėl gyvenamosios vietos neturėjo. Nuosprendyje rašoma: nuteistasis nurodė, kad anksčiau avarijos metu buvo patyręs sunkias traumas, kurios riboja jo galimybes dirbti. 2021 m. jam buvo ūmus infarktas, po atlikto kraujo tyrimo ir surado diabetą, turi problemų su stuburu nuo 1982 m. Buvo nustatytas 65 proc. darbingumas. Negali dirbti pagrinde dėl nugaros skausmų, dėl rankos buvusių lūžių, ji liko išsikraipiusi, dėl patirto šlaunikaulio lūžio negali atsiklaupti.“ Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “, VšĮ (duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2024-07-26 bausmę atlieka atviruosiuose namuose, nuo 2024-08-01 iki šiol dirba jam administracijos pasiūlytą darbą būrio-tvarkinio pozicijoje. Kalbėdamas apie ateities planus, susijusius su darbu laisvėje, nuteistasis nurodė, jog norėtų grįžti dirbti valymo įrenginių operatoriumi prekybos centre. Teismo vertinimu, išėjęs į laisvę nuteistasis turi realias galimybės turėti tiek darbo, tiek gyvenamąsias vietas.

Prokuroro skunde taip pat nurodoma, kad nuteistojo nusikalstama veika padaryta jam būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nors asmuo lanko anoniminių alkoholių užsiėmimus, tačiau socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad motyvacijos lankyti užsiėmimus ir spręsti priklausomybės problemas stokoja. Šių problemų sprendimas reikalauja itin nuoseklių ir pastovių pastangų bei asmens motyvacijos siekiant jas spręsti, todėl atsižvelgus į alkoholio vartojimo epizodus praeityje, šis veiksnys išlieka gana aukštas, dėl kurio kyla pagrįsta abejonė, ar nuteistasis galės ir gebės koreguoti savo elgesį laisvėje tinkama linkme.

Teismas pažymi, jog prokuroro nurodyti teiginiai turi būti vertinami visų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste. Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota daug nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių faktų. Interviu metu nuteistasis teigė, jog jo gyvenimo stilius ir jį supanti aplinka išskirtiniu asocialumu nepasižymi – nebendrauja su neigiamai charakterizuojančiais asmenimis, nesilanko vietose, lemiančiose problemų atsiradimą. Nei laisvėje, nei pataisos įstaigoje nefiksuota nuteistojo narkotinių medžiagų vartojimo atvejų. Savižalos atvejų nefiksuota, pats asmuo savęs žalojančio ar suicidinio elgesio atvejus neigia. Interviu metu asmens emocinė būsena tolygi, stebima, jog geba lengvai komunikuoti bei palaikyti adekvačią sąveiką su aplinka. Teisės pažeidėjo elgesiui nėra išskirtinai būdingas impulsyvumas. Save įvardija kaip nekonfliktišką, siekiančią išvengti konfliktinių situacijų ir visada ieškančią kompromiso, asmenybę. Kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta. Linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Nėra įrodymų, jog teisės pažeidėjas yra susijęs su kriminaline subkultūra. Diskriminacinių nuostatų pokalbio metu neišreiškė. Būnant struktūruotoje aplinkoje atžvilgiu taikomą priežiūrą vertina teigiamai, su jį prižiūrinčiais pareigūnais bendrauja mandagiai, taktiškai. Nuo atvykimo į įkalinimo įstaigą drausmine, administracine tvarka nebaustas. Priešiškų įsitikinimų visuomenėje priimtinų normų bei vertybių atžvilgiu neišsako.

Pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis jau yra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir yra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Be to, bausmės pabaiga – 2025-07-11. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, nebūtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Neabejotina, kad taikydama nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Komisija pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, laikė ją akivaizdžia. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Sutinkamai su tuo, kas nurodyta, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro G. Š. skundas netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 86 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prokuroro G. Š. skundo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.