Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. J. atskirąjį skundą dėl 2023 m. gegužės 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Viešosios įstaigos Socialinių mokslų kolegijos Aukštosios mokyklos ieškinį atsakovei S. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla, konkretus klausimas, buvo išspręstas teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės pateiktas apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Asmuo, manantis, kad jo teisės nebuvo užtikrintos pirmosios instancijos teisme, turi teisę inicijuoti apeliacinį procesą paduodamas apeliacinį skundą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinių skundų formai ir turiniui yra nustatyti bendrieji procesiniams dokumentams keliami reikalavimai, numatyti CPK 111 straipsnyje, ir specialieji reikalavimai, numatyti CPK 306, 311 straipsniuose. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai apeliacinio skundo turiniui ir formai yra imperatyvūs.

13. Kiekvienas dalyvaujančio byloje asmens procesinis dokumentas turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus (CPK 111, 113–114 straipsniai). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. Kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti šio kodekso 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas) (CPK 306 straipsnio 4 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės VšĮ Socialinių mokslų kolegijos Aukštosios mokyklos ieškinį atsakovei S. J. dėl skolos priteisimo bei ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės S. J. 1100 Eur skolą už studijas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme – 2022 m. gruodžio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 67 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė S. J. nesutikdama su teismo 2023 m. balandžio 5 d. priimtu sprendimu 2023 m. gegužės 8 d. pateikė apeliacinį skundą. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi atsakovei S. J. nustatytas 7 dienų nuo nutarties įteikimo dienos terminas nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį (25 Eur) bei išaiškintos trūkumų nepašalinimo pasekmės. 2023 m. gegužės 9 d. minėta nutartis išsiųsta atsakovei per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą ( toliau – EPP). Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi konstatavo, jog apeliantė neištaisė nurodytų trūkumų bei atsakovės pateiktą apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Atsakovė 2023 m. gegužės 29 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d., nutartį panaikinti, nurodo, kad apie Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartį jai tapo žinoma tik po to kai susipažino su skundžiama nutartimi, kadangi apie įteiktinus dokumentus nustatytu laiku nesužinojo dėl to, kad negavo Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo automatinio pranešimo apie jos paskyroje naujai gautus pranešimus ir (ar) procesinius dokumentus.

15. Pažymėtina, kad pagrindinis teismo proceso tikslas – įvykdyti teisingumą konkrečioje byloje, todėl termino apeliaciniam skundui paduoti klausimas nėra sprendžiamas formaliai, o asmeniui iš esmės turėtų būti suteikiama teisė į teismo procesinio sprendimo peržiūrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-866-823/2017). Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje. Dėl tokio teisės į apeliaciją reikšmingumo, sprendžiant byloje dalyvavusio asmens apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir vertinant reikšmingas aplinkybes, susijusias su apeliacinio skundo padavimu įstatyme nustatyta tvarka, visais atvejais svarstytina, ar šios tvarkos nesilaikymas konkrečiu atveju gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti priimti apeliacinį skundą ir taip nulemti bylos dalyviui galimybės pasinaudoti įstatyme jam įtvirtinta teise į priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka nesudarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523-969/2018).

16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme aktyviai naudojosi jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, teikė prieštaravimus, atsiliepimą į ieškinį, taip pat prašymą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, be kita ko visus procesinius dokumentus ji teikė naudodamasi Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo paskyra. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš byloje esančių duomenų negalima teigti, kad atsakovė savo teisėmis naudojosi ne pagal paskirtį t. y. apeliantės veiksmuose nėra sąmoningo veikimo prieš greitą procesą ir (ar) siekio vilkinti bylos nagrinėjimą.

17. Šiuo atveju Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartis, kuria nustatytas 7 dienų terminas nurodytiems trūkumams pašalinti buvo atsakovei išsiųsta 2023 m. gegužės 9 d. elektroninių ryšių priemonėmis per EPP, todėl formaliai vertinant atsakovei minėta nutartis įteikta 2023 m. gegužės 10 d. Kadangi atsakovė iki 2023 m. gegužės 17 d., nepašalino pirmosios instancijos teismo nurodytų trūkumų, pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir jį grąžino atsakovei. Apeliantė teigia, jog negavusi automatinio pranešimo dėl naujai gautų procesinių dokumentų Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo paskyroje ji laiku nesužinojo su apie jai siunčiamus procesinius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta daroma išvada, jog nors apeliantei formaliai vertinant tinkamai buvo įteikta 2023 m. gegužės 8 d. nutartis bei 2023 m. gegužės 19 d. nutartis per jos EPP paskyrą (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis), vis dėlto nėra pagrindo išvadai, kad apeliantė savalaikiai susipažino su teismo nutartimi dėl trūkumų ištaisymo, todėl pagrįsta pritarti jos argumentams, kad ji nustatytu terminu negalėjo ištaisyti nurodytų trūkumų. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje ( toliau - LITEKO ) duomenų, kad minėtą teismo nutartį apeliantė būtų perskaičiusi, su ja susipažinusi, nėra. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ji negavo automatinio pranešimo dėl jai siųsto procesinio dokumento nėra paneigta, nėra pagrindo teismui jos nurodytomis aplinkybėmis netikėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės veiksmuose nesant sąmoningo siekio vilkinti bylos nagrinėjimą, atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nurodytus trūkumus iš esmės pašalino, nors ir nežymiai praleido jai nustatytą terminą, todėl atsižvelgiant į tai, kad asmeniui iš esmės turėtų būti suteikiama teisė į teismo procesinio sprendimo peržiūrą, sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartį, kuria apeliantei grąžintas apeliacinis skundas jai neištaisius trūkumų per nustatytą terminą.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apribojus atsakovei galimybę apskųsti galutinį pirmosios instancijos teismo sprendimą, toks sprendimas nebūtų suderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, todėl pažeistų asmens teisės kreiptis į teismą esmę.

19. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nustačius, jog atsakovė dėl objektyvių aplinkybių neturėjo galimybės laiku susipažinti su 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi ir nurodytu terminu ištaisyti apeliacinio skundo trūkumus bei atsižvelgiant į tai, kad asmeniui iš esmės turėtų būti suteikiama teisė į teismo procesinio sprendimo peržiūrą, sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir apeliacinio skundo priėmimo klausimo nagrinėjimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartį ir perduoti atsakovės apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.