Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. T. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-177-169/2016, kuria netenkintas ieškovo prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo arba atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas J. T. elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl ieškovo prašymo atsakovės C. D. vardu 2004 m. rugsėjo 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2004 m. rugsėjo 3 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įregistruotą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja daline nuosavybe; pripažinti ieškovo teisę atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pavėsinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atidalinus ieškovo nuosavybės ½ dalį iš pastatų su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės, priteisti iš atsakovės C. D. ieškovui 15 575 Eur kompensaciją bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas priteisė iš ieškovo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų C. D. ir 467 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Apeliaciniu skundu J. T. pareiškė prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo arba atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo byloje. Nurodė, kad yra nedirbantis, gauna 311,28 Eur pensiją, neturi santaupų, neturi jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Pateikė duomenis, kad sumokėjo dalį 41 Eur žyminio mokesčio. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi netenkino apelianto prašymo, nustatė dešimties dienų terminą primokėti 426 Eur žyminio mokesčio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi netenkino apelianto prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo arba atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo byloje, nustatė dešimties dienų terminą, skaičiuojant nuo nutarties gavimo dienos apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t.y. primokėti 426 Eur žyminio mokesčio.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas sumokėjo tik apie 9 % žyminio mokesčio, o atleisti beveik nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisines pasekmes toks procesinis veiksmas prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiai įstatyme numatytais atvejais. Pažymėjo, kad ieškovas nesikreipė dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, sudarė atlygintinų paslaugų sutartį, šioje byloje ieškovą atstovavusiam advokatui už procesinių dokumentų ruošimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose sumokėjo 425,90 Eur, kas rodo, jog ieškovo turtinė padėtis nėra sunki.

Teismas nurodė, kad ieškovas prašyme atidėti žyminio mokesčio mokėjimą nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie nors tikėtinai pagrįstų aplinkybę, jog jo turtinė padėtis gali pagerėti, kad padėtis yra laikino pobūdžio ir jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį po teismo procesinio sprendimo priėmimo. Aplinkybė, kad ieškovas gauna mažas pajamas, nereiškia, kad jam turi būti automatiškai atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio, nustatė terminą likusiai 426 Eur žyminio mokesčio sumai sumokėti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas J. T. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti iš dalies ieškovą J. T. nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo arba atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :

Ieškovas savo pakankamai sunkią finansinę padėtį teismo nustatytos (likusios 429 Eur) žyminio mokesčio dalies sumokėjimui pagrindė byloje esančiais įrodymais, jog ieškovo gaunamas pajamas sudaro tik 311,28 Eur dydžio senatvės pensija, jis neturi jokio nekilnojamojo turto, išskyrus tą, kurį įgijo kartu su atsakove.

Pažymėjo, kad teismas buvo atidėjęs žyminio mokesčio mokėjimą iki pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo, tačiau atsisakė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, nors jo turtinė padėtis nepasikeitė.

Paaiškino, kad nesikreipė dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, sudarė atlygintinų paslaugų sutartį su advokatu, tačiau advokato išlaidas padeda apmokėti ieškovo dukra. Be to, advokatui mokamas užmokestis yra labai nedidelis ir neviršija rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą

Ieškovo nuomone, patenkinus apeliacinį skundą visiškai ar iš dalies (ieškovui priteisus kompensaciją), būtų naujai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, todėl ateityje atsirastų galimybė greičiau sumokėti visas teismo patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir žyminį mokestį.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė C. D. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas savo turtinę padėtį apibūdina kaip labai sunkią, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, tai leidžia manyti, kad ieškovo finansinė padėtis gera, jis turi lėšų samdyti advokatą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas ir yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų. Įtvirtindamas šią sąlygą, įstatymų leidėjas siekia kelių tikslų, kurie yra svarbūs viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt.

Apeliacinis teismas pažymi, kad reikalavimas sumokėti įstatyme įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip užkirtimas kelio teisme ginti pažeistas teises ar ribojantis asmens teises į teisminę gynybą.

Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-834/2010).

Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Pažymėtina, kad tiek asmens turtinė padėtis, tiek ir galėjimas susimokėti žyminį mokestį yra vertinamasis dalykas ir būtent teismas privalo nuspręsti, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami atleisti nuo tam tikros dalies mokesčio mokėjimo. Savo diskrecijos teisę teismas įgyvendina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1563/2014). Įstatymas, suteikdamas asmeniui teisę būti atleistam nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, įpareigoja asmenį motyvuoti ir įrodyti, jog jis turi teisę pasinaudoti įstatymo suteikiamomis teisėmis (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnis). Asmuo nevykdantis įstatymo nustatytų pareigų negali tikėtis, jog įgis minėtą įstatymo suteiktą teisę. Taigi pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius pareikšto prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui, kuris tokiu būdu privalo atskleisti teismui savo tikrąją turtinę padėtį, turinčią reikšmės sprendžiant pareikšto prašymo pagrįstumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-991/2014).

Byloje nustatyta, kad už apeliacinį skundą ieškovas turėjo sumokėti 467 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis, 7 dalis), tačiau yra sumokėjęs tik 41 Eur žyminio mokesčio dalį, o nuo likusios 426 Eur žyminio mokesčio dalies, t. y. nuo 91 %, už teikiamą apeliacinį skundą mokėjimo prašė atleisti dėl sunkios finansinės padėties arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Kaip minėta pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo prašymo netenkino ir įpareigojo sumokėti 426 Eur žyminio mokesčio. Teismas įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes nurodė esant pagrindo spręsti, kad ieškovo turtinė padėtis nėra sunki. Iš esmės apeliaciniam teismui su pirmosios instancijos teismo išvadomis nėra pagrindo nesutikti.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turi būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, ar ieškovo turtinė padėtis, lyginant ją su ieškinio pateikimo diena, apeliacinio skundo pateikimo metu pasikeitė, ar pagerėjo, ar apeliantui atsirado galimybė sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį. Būtent apeliantui tenka pareiga įrodyti aplinkybių, patvirtinančių žyminio mokesčio sumokėjimo, atidėjimo ar atleidimo klausimą. Tai reiškia, kad teismas sprendžia klausimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo ar atleidimo klausimą ne bendrai dėl visų civilinės bylos nagrinėjimo stadijų, kiekvienu konkrečiu atveju tiek priimant ieškinį, tiek priimant apeliacinį skundą atskirai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, turtinės padėties pasikeitimus ir kita, kitaip būtų paneigta teisės normos, įtvirtinusios žyminio mokesčio atidėjimo pagrindą ir tvarką, prasmė.

Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad ieškovas, siekdamas pasinaudoti įstatymo suteikiama teise prašyti atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą turi motyvuoti ir įrodyti, jog atitinka įstatymo keliamus reikalavimus ir pateikti teismui duomenis, kurie atspindėtų visų rūšių ieškovo pajamas (piniginių lėšų likutį banko sąskaitose, duomenis apie socialines išmokas už ankstesnį laikotarpį, kitas gaunamas pajamas bei visus kitus reikšmingus duomenis, pagrindžiančius ieškovo sunkią materialinę padėtį. Konkrečiu atveju pripažintina, kad ieškovas nėra pateikęs įrodymų pagrindžiančių jo argumentus dėl sunkios materialinės padėties. Pirmosios instancijos teismas įvertino bylos duomenis, atsižvelgė į tai, kad apeliantas nesinaudojo Valstybės garantuojama teisine pagalba, sudarė atlygintinų paslaugų sutartį, pagal kurią advokatui sumokėjo 425,90 Eur už advokato teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme, į kitas aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliantui terminą trūkstamai žyminio mokesčio daliai sumokėti. Esant šioms aplinkybėms, apelianto skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną, priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes sprendžia, kad apeliantui nustatytinas papildomas terminas nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui J. T. papildomą 10 (dešimties) dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui.