Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-01-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-224-673/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-01-28
Bylos Nr.
1-224-673/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44213-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Nukentėjusysis
A. K.
Kaltinamasis
V. K.
Advokatai
Antanas Jarašius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-224-673/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44213-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.9; 1.1.9.9; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.1.14.; 2.1.16.1.5; 2.1.16.1.9; 2.3.4.3. 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 28 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant S. N., dalyvaujant:prokurorui Nerijui Gružauskui,nukentėjusiajai A. K.,kaltinamojo gynėjui advokatui Antanui Jarašiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvenantis garaže (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui ir artimam giminaičiui - motinai), padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. lapkričio 5 d. apie 14.00 val., V. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia du kartus kumščiu sudavė savo šeimos narei ir artimai giminaitei – motinai A. K. į galvos sritį, po to su medine pakaba vieną kartą sudavė į kairės rankos žastą ir vieną kartą įspyrė į kairę koją, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai kraujosruvą su nubrozdinimais kairiame žaste ir taip nežymiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė A. K. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad 2020 m. lapkričio 5 d. apie 14.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus kumščiu sudavė savo motinai A. K. į galvą, po to su medine pakaba vieną kartą sudavė į kairę ranką ir vieną kartą įspyrė į koją. Suvokia, kad smurtaudamas motiną sužalojo, sukėlė jai fizinį skausmą. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Sutinka gydytis dėl alkoholio vartojimo. Gailisi. Motinos atsiprašė, susitaikė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais bei bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji A. K. parodė, kad 2020 m. lapkričio 5 d., galimai apie 14.00 val., ji buvo namuose, kai namo grįžo akivaizdžiai neblaivus sūnus V. K., kuris pradėjo priekaištauti, kad ji nesitvarko, nieko nedirba ir nedaro valgyti. Kilo konfliktas, kurio metu V. K. garsiai ant jos šaukė, rėkė, keikė ją necenzūriniais žodžiais, tyčia kumščiu sudavė du kartus į galvą, paėmęs nuo lovos pakabą tyčia su pakaba jai vieną kartą sudavė į kairės rankos žastą, po to vieną kartą spyrė į kairę koją. Jai labai skaudėjo. Civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 53-56).

Liudytojas A. D. parodė, kad 2020 m. lapkričio 5 d. apie 16.30 val., pas jį į namus (duomenys neskelbtini), atėjo kaimynė A. K., kuri buvo susijaudinusi ir jam paaiškino, kad sūnus prieš ją naudojo fizinį smurtą. Kokiu laiku sūnus prieš ją naudojo fizinį smurtą kaimynė nesakė, minėjo, kad V. K. jai įspyrė į koją (1 t., b. l. 83-86).

Liudytoja B. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), bendrauja su A. K.. 2020 m. lapkričio 5 d., po pietų, koks buvo tiksliai laikas pasakyti negali, galėjo būti apie 15.00 val., A. K. atėjo pas ją ir verkdama pasakė, kad ją sumušė sūnus V. K., sudavė kumščiu į galvą, įspyrė, kur įspyrė neminėjo. Neatsimena, kad A. K. jai tiksliai pasakė, kiek smūgių sūnus sudavė į galvą. Apie tai, kad sūnus sudavė su rūbų pakaba, kad jai sužalotas kairės rankos žastas, neminėjo. A. K. atrodė susijaudinusi, išsigandusi, buvo kaip nesava, ne tokia, kaip visada. A. K. paprašė jos mobilaus telefono, kad galėtų iškviesti policijos pareigūnus, tačiau ji nedavė, nes nenorėjo, kad pas ją į namus atvažiuotų policijos pareigūnai. Tada dar keliolika minučių A. K. pabuvo pas ją ir pasakė, kad eina pas kaimyną paprašyti mobilaus telefono išsikviesti pagalbą (1 t., b. l. 89-92).

Liudytoja A. M.–E. - policijos pareigūnė, parodė, kad 2020 m. lapkričio 5 d., dirbant kartu su vyr. patruliu M. R., apie 16.30 val. iš budėtojo gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), kur prie namų laukia pranešėja, kurią sumušė sūnus. Nuvykus nurodytu adresu, namo kieme prie daugiabučio namo laiptinės juos pasitiko pranešėja A. K.. Moteris atrodė blaivi, buvo susijaudinusi, verkė. A. K. paaiškino, kad prieš kelias valandas namuose sūnus V. K. konflikto metu jai tyčia du kartus sudavė kumščiu per galvą ir vieną kartą spyrė į kairę koją (1 t., b. l. 95-98).

Daiktų apžiūros protokole aprašytas garso įrašas, darytas pareigūnams atvykus į įvykio vietą, kuris patvirtina, kad A. K. parodė, jog V. K. du kartus jai sudavė kumščiu per galvą ir vieną kartą spyrė į kairę koją (1 t., b. l. 23-25).

Daiktų apžiūros protokole aprašytas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, kuris patvirtina, jog moteris, prisistačiusi A. K., pranešė, kad išgėręs sūnus ją muša, viskas vyksta bute (duomenys neskelbtini), kad sūnus spardė jai į koją, kuri sulaužyta, kad jai reikia medikų (1 t., b. l. 33-35).

Pranešimai apie įvykius kaltinamojo ir nukentėjusiosios gyvenamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad apie V. K. smurtavimą motinos A. K. atžvilgiu pranešama ne pirmą kartą, tai yra policijai pranešta, kad: 2017-02-20 bute mušamasi, 2017-10-14 kaltinamasis sumušė nukentėjusiąją, 2017-10-27 kaltinamasis sumušė nukentėjusiąją, 2018-04-27 kaltinamasis puolė nukentėjusiąją, užpylė sriubą, nukentėjusioji išbėgo iš namų, 2018-07-26 kaltinamasis namuose elgiasi agresyviai, mėto daiktus, 2018-10-22 kaltinamasis namuose elgėsi agresyviai, dėl ko nukentėjusiajai teko bėgti, 2019-03-01 kaltinamasis sumušė nukentėjusiąją, 2019-07-19 kaltinamasis grasino nukentėjusiajai, 2019-11-06 kaltinamasis naudojo smurtą prieš nukentėjusiąja, atėmė banko kortelę, grasino susidoroti, 2020-04-21 kaltinamasis sumušė tetą, 2020-05-19 pranešė kaimynai išgirdę moterį šaukiant „nemušk“, įtarę, kad kaltinamasis smurtauja prieš motiną, 2020-10-15 dėl kaltinamojo smurtavimo prieš motiną (1 t., b. l. 37-40).

2020 m. lapkričio 5 d. alkotesteriu V. K. nustatytas 2,50 promilių neblaivumas, A. K. blaivi (0,00 promilės) (1 t., b. l. 45-46).

Nukentėjusiosios apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus A. K., matosi jos kairės kojos čiurnos patinimas (1 t., b. l. 61-65).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2622/22020(02) A. K. konstatuota kraujosruva su nubrozdinimais kairiame žaste, kuri galėjo būti padaryta įvykio metu ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 70-71).

Byloje nukentėjusiosios buvo pateikta ir apžiūrėta medinė pakaba (1 t., b. l. 72-77).

Kaltinamasis ir nukentėjusioji artimi giminaičiai (1 t., b. l. 144).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 5 d. apie 14.00 val., V. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia du kartus kumščiu sudavė savo šeimos narei – motinai A. K. į galvos sritį, po to su medine pakaba vieną kartą sudavė į kairės rankos žastą ir vieną kartą įspyrė į kairę koją, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai kraujosruvą su nubrozdinimais kairiame žaste ir taip nežymiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė A. K. fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos BK 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sūnus ir motina, kurie gyvena kartu, jie laikytini šeimos nariais ir artimais giminaičiais.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad kaltinamasis, aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, tyčia panaudojo kaltinime nurodytą fizinį smurtą ir nukentėjusiajai nežymiai sutrikdė sveikatą, sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę įrodo ir ištirti nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais ji patvirtino, kad kaltinamasis smurtavo jos atžvilgiu. Nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes juos, tuo pačiu ir kaltinamojo kaltę, patvirtina ir netiesioginių liudytojų parodymai, kurie kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine, be to, juos patvirtina ir kiti byloje anksčiau aprašyti rašytiniai įrodymai, tai yra teismo medicinos specialisto išvada, nukentėjusiosios apžiūros protokolas, garso įrašai ir Bendrojo pagalbos centro bei įvykio vietos, ir kt.

Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdyta sveikata. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų akivaizdžiai fiziškai silpnesnei neįgaliai nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl V. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas motinai).

Kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, žinojo, kad išgėręs pasidaro agresyvus, ką įrodo ir jo parodymai bei teistumų priešistorė, duomenys iš Priklausomybės ligų įstaigos, todėl prieš vartodamas alkoholį kaltinamasis privalėjo įvertinti tai, koks tampa būdamas neblaivus. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo gebėjimą orientuotis, be nukentėjusiosios ištirtų parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai, kuriais jis pakankamai aiškiai nurodė įvykio aplinkybes. Todėl kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė tik dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad gailisi, tačiau, teismo įsitikinimu, negalima daryti išvados, kad jis gailisi nuoširdžiai. Kaltinamasis sąmoningai veikė savo pasirinktu elgesio variantu, ciniškai naudojo fizinį smurtą prieš pasipriešinti jam nesugebančią garbaus amžiaus, ligotą ir neįgalią motiną, mušė kumščiu į veidą, spyrė būtent į operuotą koją, motina privalėjo bėgti iš namų ir kviesti pagalbą, o ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino ir neigė vartojęs smurtą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, negali būti formalus, turi ir gali būti įrodomas konkrečius elgesiu visuomenėje, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis už tos pačios nukentėjusiosios sumušimą teisiamas jau trečią kartą, tai yra išvadų nepadarė, vėl pakankamai žiauriai smurtavo prieš moterį, motiną, kas rodo, jog kaltinamasis savo elgesio kritiškai nevertino, teismas daro išvadą, kad tokia kaltinamojo elgesio priešistorė, jo aktyvus kaltės neigimas ikiteisminio tyrimo metu, eliminuoja galimybę jo gailėjimąsi teisiamajame posėdyje šį kartą vertinti kaip nuoširdų. Teismo įsitikinimu, kaltinamasis, deklaruodamas nuoširdų gailėjimąsi, išgyvena tik dėl savo padėties, nes bijo būti pasiųstas atlikti bausmę į įkalinimo įstaigą, o ne dėl padaryto nusikaltimo, nukentėjusiosios savijautos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, Nr. 2K-163/2014, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-273-245/2018).

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu ir paties kaltinamojo pripažinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kuris yra tyčinis ir baigtas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas pavartotas prieš akivaizdžiai fiziškai silpnesnį žmogų, motiną; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas du kartus už analogiškus nusikaltimus – fizinio skausmo sukėlimą ir/ar nežymų motinos sveikatos sutrikdymą, grasinimą nužudyti (viso už 6 epizodus), teistumas išnykęs pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui tik 2020-09-26, baustas administracinėmis nuobaudomis, paskutinį kartą 2020 m. liepos 2 d. už viešosios rimties trikdymą, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, Psichikos gydymo įskaitoje neregistruotas, nuo 2016 m. kovo 25 d. yra registruotas Priklausomybės ligų įskaitoje (psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas), turi nepilnametį vaiką, kuriam priteistas išlaikymas.

Kadangi kaltinamasis išvadų nepadarė, jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnis), didesnė, nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (BK 61 straipsnis), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), į bausmės laiką įskaitant laikiname sulaikyme išbūtą laiką (BK 66 straipsnis) ir, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teistumo neturi, atsižvelgiant į nukentėjusiosios poziciją, į tai, kad sunkių pasekmių jai sukelta nebuvo, į kaltinamojo teismui deklaruotą pasiryžimą gydytis dėl alkoholio vartojimo, atsižvelgiant ir į valstybėje vykdomą bausmių politiką, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą šiuo metu dar kartą atidedant ir atidedant maksimaliam laikui - kadangi prieš tai nuosprendžiu paskirto 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiko nepakako, nes teismas paskutinį kartą suteikia kaltinamajam galimybę pasikeisti be nedelsiamos realios bausmės atlikimo (BK 75 straipsnis), kaltinamajam skiriant įpareigojimus, kurie įtakotų jo elgesį, kurį, kaip rodo bylos medžiaga, esminiai įtakoja alkoholio vartojimas, ir, atsižvelgiant į kaltinamojo smurtinio elgesio priešistorę, kurią rodo buvę nuosprendžiai, į bylos medžiaga nustatytą nukentėjusiosios jaučiamą kaltinamojo baimę, į tai, kad kaltinamasis savo neadekvačiai agresyviu elgesiu, kurį iliustruoja ir pranešimų PK turinys, kelia pavojų ir kenkia sergančiai ir neįgaliai savo motinai, kartu su bausme kaltinamajam skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 2 metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir draudimą prie jo artintis (BK 72² str.).

Įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose neskirtinas atsižvelgiant į tai, kad jis jau buvo kelis kartus skirtas ir poveikio kaltinamojo elgesio nepadarė.

Kardomosios priemonės.

Kaltinamasis BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas nuo 2020 m. lapkričio 5 d. 16.45 val. iki 2020 m. lapkričio 6 d. 15.14 val. (1 dieną/parą). Paleidus jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 132-133), o 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi, V. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (1 t., b. l. 138-139), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai.

Du kompaktiniai diskai su garso įrašais, saugomi byloje (1 t., b. l. 26, 36), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini toliau saugoti byloje.

Pašto išlaidos ir išlaidos už kaltinamojo gynybą.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos, neviršijančios 5,00 Eur ir valstybės skirto advokato 111,06 Eur išlaidos už kaltinamojo gynybą (2021-01-26 pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-540), atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam, atsižvelgiant į jo psichikos sveikatą, gynėją užtikrino teismas, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo turtinė padėtis sunki, nes jis nedirba, neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, į tai, kad procesas buvo baigtas sutrumpinus įrodymų tyrimą, iš kaltinamojo šioje byloje valstybei nepriteistinos.

Dėl pranešimo socialinės paramos skyriui.

Kadangi nukentėjusioji A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), yra neįgali ir dėl sveikatos būklės sunkiai gali savimi pasirūpinti, o artimam giminaičiui – kaltinamajam, kuris yra sūnus, artintis prie nukentėjusiosios uždrausta, taip pat neturint duomenų apie kitus asmenis, galinčius pasirūpinti nukentėjusiąja, apie galimą būtinybę padėti nukentėjusiajai pranešti Kėdainių rajono savivaldybei (Socialinės paramos skyriui), išsiunčiant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui - motinai), ir nuteisti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1-3 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikui ir bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti V. K.: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką gydytis priklausomybės ligą (-as) (gydytis dėl alkoholio/narkotinių/psichotropinių medžiagų vartojimo); 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, be gydytojo paskyrimo – narkotinių /psichotropinių medžiagų);

bei, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 str., 72¹ str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, V. K. artintis prie nukentėjusiosios A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tai yra draudžiant bendrauti, ieškoti ryšių (prieiti prie jos, kalbinti ar kitais būdais [telefonu, rašant raštu, per kitus asmenis] susisiekti ar bandyti susisiekti su nukentėjusiąja, draudžiant lankytis vietose (nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje ir kitose vietose), kuriose būna ar yra nukentėjusioji, įpareigojant gyventi nuo nukentėjusiosios skyrium.

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles. Asmeniui, kuris vengia vykdyti jam paskirtą (-as) baudžiamojo poveikio priemonę (-es), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jį pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. lapkričio 5 d. 16.45 val. iki 2020 m. lapkričio 6 d. 15.15 val. (1 dieną/parą, 1:1).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus: du kompaktinius diskus su įrašais, saugomus byloje, palikti toliau saugoti byloje.

Pašto išlaidų ir kaltinamojo gynybos išlaidų valstybei nepriteisti.

Įsiteisėjusio nuosprendžio kopiją - atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), yra neįgali ir dėl sveikatos būklės sunkiai gali savimi pasirūpinti, o artimam giminaičiui – kaltinamajam, kuris yra sūnus, artintis prie nukentėjusiosios uždrausta, siekiant užtikrinti, jog būtų išsiaiškinta dėl nukentėjusiosios poreikio gauti socialinę pagalbą, išsiųsti Kėdainių rajono savivaldybei (Socialinės paramos skyrius).

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė