- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-18
- Bylos Nr.
- 2S-1239-464/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Ieškovas
- „Vilniaus energija“
- Trečiasis asmuo
- A. G.
- Kategorijos
- 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui A. G. dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Vilniaus energija“ 2009-01-12 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, kuri patikslinęs (b.l.1-4,51-58,59-64) prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 2 177,48 Lt skolos, 5 % dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiekė šilumos energiją ir karštą vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2007-12-01 iki 2008-11-30 nuosavybės teise priklausė atsakovui, todėl turi sumokėti įsiskolinimą už tiektą šilumos energiją.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį (b.l. 20-30,82-88) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tarp SP AB „Vilniaus šildymo tinklai“ (bei jų teisių perėmėjo UAB „Vilniaus energija“) ir Vilniaus miesto savivaldybės yra sudarytas susitarimas, pagal kurį buto nuomininkė, o ne atsakovas kaip patalpos savininkas atsiskaito su šilumos tiekėju, todėl mokestiniai įsipareigojimai tenka ne buto savininkui, o tiesioginiam naudotojui.
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas, 2009-05-07 parengiamajame teismo posėdyje, apie kurį atsakovui buvo pranešta 2009-03-10 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, neatvykus atsakovui ir prašant ieškovui, nutarė priimti sprendimą už akių, jo priėmimą ir paskelbimą atidėjęs iki 2009-05-14. Sprendimu už akių ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškovo naudai 2177,48 Lt skolos už šilumos energiją, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009-01-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 932,68 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat 28 Lt pašto išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp ginčo šalių ir trečiojo asmens nebuvo pasiekta susitarimo dėl individualių šilumos energijos pirkimo-pardavimo sąlygų. Teismas sprendė, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos rašytinės sutarties su šilumos tiekėju dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo UAB „Vilniaus energija“ ir buto, kuriam tiekiama šiluma, savininko Vilniaus miesto savivaldybės nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos iki šalys nesudarė šilumos pirkimo – pardavimo sutarties pagal individuliai aptartas sąlygas. Todėl tai, jog atsakovas nemokėjo už šildymą ir karštą vandenį nepakeičia ir nenutraukia ieškovo bei atsakovo sutarties dėl šilumos tiekimo atsakovo patalpoms, ir susidariusią 2177,48 Lt skolą už savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam būstui tiektą šilumos energiją nuo 2007-12-01 iki 2008-11-30 priteisė iš atsakovo. Nurodė, kad 2001-03-01 Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr.356V „Dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo, vartojimo, eksploatavimo ir atsiskaitymo sutarčių tvirtinimo ir duomenų apie daugiabučių namų patalpas pateikimo tvarkos“ negali būti vertinamas kaip šalių susitarimas dėl energijos pirkimo-pardavimo sąlygų, nes tai yra teisės aktas skirtas kito juridinio asmens veiklai reglamentuoti. Atsakovas nepagrįstai ginče vadovaujasi CK 6.584 str. 1 d. bei Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 876, nes šių teisės aktų nuostatos reglamentuoja valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalių teisinius santykius. Teismas atmetė atsakovo prašymą kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą dėl Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 8, 43 punktų, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 52 p. atitikties aukštesnės galios teisės aktams nagrinėjamoje byloje, nurodydamas, jog Vyriausybės 2001-07-11 nutarimas Nr. 876 reglamentuoja kitus teisinius santykius nei prašomi ištirti teisės aktai. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės negali būti aiškinamos kaip draudžiančios šilumos tiekėjui, patalpų savininkui ir patalpų faktiniam naudotojui sudaryti susitarimo, kad faktinis naudotojas taps energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, teismas tokiu aiškinimu nesivadovauja, todėl teismui nekyla abejonė dėl atsakovo nurodytų teisės aktų nuostatų atitikties Šilumos ūkio įstatymo 1 str. 7, 25 punktams ir CK 6.384 str. 1 d. (b.l. 100-104).
Šalies argumentai
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė 2009-05-28 pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l.110-121), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-05-14 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Savo prašymą grindė tuo, kad jis pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, jog parengiamajame posėdyje atsakovo atstovas nedalyvaus, bei išreiškė savo valią parengiamajame teismo posėdyje nepradėti žodinio bylos nagrinėjimo (CPK 231 str. 5 d.). Tik šalių sutikimu teismas turi teisę pradėti bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimo už akių. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina taikyti CK 6.584 str. 1 d. bei Vyriausybės nutarimo Nr. 876 nuostatas. Būtina įvertinti, ar susitarimas tarp šilumos tiekėjo, patalpų savininko bei nuomininko buvo sudarytas. Tik nesant tokio susitarimo, šilumos pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma, savininkas. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas per visą įsiskolinimo susidarymo laikotarpį niekada nėra gavęs iš ieškovo jokių sąskaitų ar pranešimų. Tai parodo, kad ieškovas šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi laikė ne atsakovą, bet patį buto nuomininką. Ieškovas apie susidariusį įsiskolinimą informuodavo nuomininką, šis tam tikrą laiko tarpą apmokėdavo sąskaitas už šilumos energiją. Tokie veiksmai pagrindžia aplinkybę, kad tarp ieškovo ir nuomininko yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai. Rašytines energijos pirkimo-pardavimo sutartis turėjo pareigą sudaryti ieškovas, tačiau jis savo pareigos nevykdė. Tvirtino, kad abonentu pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį yra laikomas faktiškai šilumą vartojantis asmuo, o sutartis laikoma sudaryta nuo naudojamų įrenginių prijungimo prie šilumos tiekimo sistemų, todėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi yra buitinis šilumos vartotojas – nuomininkas.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į pareiškimą dėl sprendimo už akių paržiūrėjimo (b.l. 125-126) prašė atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmesti. Pažymėjo, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie 2009-05-14 parengiamąjį posėdį, tačiau atsakovas į jį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė. Teismui atliekant įrodymų vertinimą nekilo klausimų dėl taikomų teisės aktų teisėtumo. Teismui buvo pateikti atsakovo atsiliepimas į ieškinį bei ieškovo rašytiniai paaiškinimai dėl atsakovo atsiliepimo, įvyko du posėdžiai, kurių metu šalys turėjo galimybę pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus, todėl teismas galėjo įvertinti ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes bei priėmė sprendimą už akių, kuris yra teisėtas ir pagrįstas.
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-06-25 nutartimi atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino (b.l.177-179). Teismas nurodė, kad atsakovui apie 2009-05-07 parengiamojo teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, parengiamojo posėdžio metu. Atsakovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kartu nurodant bei pagrindžiant neatvykimo į parengiamąjį posėdį priežastis, kurių svarbumą teismas galėtų vertinti, nebuvo gautas. Atsakovo atstovė tik pateikė prašymą nepradėti bylos nagrinėjimo iš esmės, tačiau nenurodė svarbių aplinkybių, pateisinančių jos nedalyvavimą (b.l.97). Teismas konstatavo, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas taip pat nenurodė neatvykimo į teismo posėdį pateisinančių aplinkybių. Atsakovo argumentai, jo manymu, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, iš esmės tapatūs atsiliepime į ieškinį nurodytiems argumentams, jie buvo teismo įvertinti priimant sprendimą už akių, todėl nepaneigia sprendime už akių išdėstytų argumentų. Naujų įrodymų ir aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui atsakovas nepateikė.
Šalies argumentai
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atskiruoju skundu (b.l.133-137) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-06-25 nutartį kaip nepagrįstą, atitinkamai panaikinant sprendimą už akių ir atnaujinant bylos nagrinėjimą iš esmės. Tvirtina 2009-05-07 įteikęs teismui pareiškimą, kuriame pranešė minėtame parengiamajame posėdyje nedalyvausiąs. Tačiau prašė ne atidėti bylos nagrinėjimą, o nagrinėti bylą jam nedalyvaujant ir raštu išreiškė nesutikimą šiame parengiamajame teismo posėdyje nagrinėti bylą iš esmės (CPK 231 str. 5 d.). Kartu išreiškė prašymą, kad šiam tikslui būtų skirtas atskiras teismo posėdis. Apelianto manymu teismas sprendimą už akių būtų galėjęs priimti tik tuomet, jeigu atsakovas būtų neatvykęs į teismo posėdį ir būtų prašęs šį posėdį atidėti, nenurodydamas jokių svarbių šio posėdžio atidėjimo priežasčių (CPK 285 str. 3 d. 2 p.). Pabrėžia, kad Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-05-14 sprendimas už akių buvo priimtas neištyrus visų patektų įrodymų. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo pateiktas prašymas kreiptis į administracinį teimą, nes nagrinėjamu atveju ginčas kilo iš energijos pirkimo-pardavimo sutarties, kuriam tinkamai išnagrinėti pirmiausia būtina nustatyti nagrinėjamai situacijai taikytinus teisės aktus. Ieškovas, prašydamas priteisti įsiskolinimą, remiasi poįstatyminiais teisės aktais, kurie, atsakovo nuomone, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl būtina patikrinti jų teisėtumą. Taip pat teismas neįvertino aplinkybės, kad Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2009-03-18 priėmė sprendimą už akių ir visiškai patenkino ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį šio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkės A. G. atžvilgiu, priteisdamas 5939,68 Lt įsiskolinimą už šilumos energiją, 415,38 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas. Ši byla nagrinėtina atsižvelgiant į jau minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, turinčiu tiek prejudicinę (CPK 182 str. 2 d.), tiek res judicata galią (CPK 279 str. 4 d.) šios bylos šalims ir teismui, nustatytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad minėtu Vilniaus m. 3-iojo apylinkės teismo 2009-03-18 sprendimu patenkino ieškovo ieškinį dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteismo, šioje byloje ieškovo ieškinys turėtų būti atmestas. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-09 nutartimi c.b. Nr. 3K-3-316/2008, atsakovas pažymi, jog argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 str. 4 d.).
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 142-145) prašo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-06-25 nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti iš atsakovo 375 Lt bylinėjimo išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą bei atstovavimą nagrinėjant atskirąjį skundą (b.l.150). Nurodo, kad atsakovas nei 2009-05-07 pateiktame pareiškime nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, nei 2009-05-27 pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir neįrodė svarbių savo neatvykimo į 2009-05-07 parengiamąjį teismo posėdį priežasčių, todėl teismas pagrįstai vadovavosi CPK 230 str. 2 d. ir priėmė sprendimą už akių. Pažymi, jog teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes bei šalių išdėstytus argumentus, pateiktus procesiniuose dokumentuose ir dėl to pasisakė sprendime už akių, tuo tarpu ieškovas nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde naujų įrodymų nepateikė. Priimant sprendimą už akių teismui nekilo abejonių dėl ieškovo nurodytų teisės aktų nuostatų atitikties LR Šilumos ūkio įstatymo ir CK nuostatoms, todėl ieškovo prašymą kreiptis į administracinį teismą atmetė. Paaiškina, kad ieškovas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus bei suformuotą naują precedentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis c.b. Nr. 3K-3-3/2008), reikalavimus dėl skolų už šildymą sumokėjimo reiškia gyvenamųjų patalpų savininkui. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimu Nr. 51 patvirtinta teismu praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga, ieškovo nurodomas Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2008-03-18 sprendimas už akių prejudicinės galios nagrinėjamai byla neturi. Taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-09 nutartį c.b. Nr. 3K-3-280/2009, kur ieškovas rėmėsi analogišku argumentu dėl prejudicinio fakto.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, o apeliacijos dalyką sudaro vertinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo institutą.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ydingai įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovo neatvykimu į parengiamąjį teismo posėdį ir jo prašymo turiniu, netinkamai aiškino ir taikė sprendimo už akių priėmimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, pažeidė tokio sprendimo priėmimo tvarką (CPK 262 str. 2 d., 285 str., 2), dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tokiu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, apelianto prašymas tenkintinas ir byla grąžintina pagal kompetenciją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).
Kolegija sutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo išspręsti šio ginčo priimdamas sprendimą atsakovui už akių. Teismo sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 str, 13 str.), taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatini šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas, suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės.
Sprendimo už akių institutas taikomas proceso šaliai už įstatyme numatytų procesinių pareigų neatlikimą. CPK 285 str. 1 d. įtvirtinta galimybė priimti sprendimą už akių tuo atveju, kai į teismo posėdį neatvyksta viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką bei vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (procesinis pasyvumas kaip sąlyga tokiam sprendimui priimti), o į posėdį atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo. Nagrinėjamoje byloje atsakovas 2009-05-07 pateikė teismui pranešimą, kuriame nurodė, kad 2009-05-07 11.00 val. parengiamajame teismo posėdyje nedalyvaus (b.l.97). Pažymėtina, kad dalyvavimas teismo posėdyje yra šalies teisė, o ne pareiga. Tuo atveju, jeigu atsakovas iki teismo posėdžio informuoja teismą, kad posėdyje nedalyvaus, laikoma, kad jis naudojasi tokia įstatymo leidėjo valia jam suteikta galimybe, kaip tą numato CPK 13 str. įtvirtintas dispozityvumo principas. Todėl tinkamai savo teisėmis disponuojančiai šaliai negali kilti jokių neigiamų teisinių padarinių, nes savo teisėmis ji naudojasi sąžiningai. Kaip minėta, sprendimo už akių institutas (CPK 285 str.) yra įstatyme nustatyta procesinė sankcija šaliai už pasyvumą teismo procese. Atsakovui atlikus pareigą informuoti teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje, nepriklausomai nuo neatvykimo į jį priežasčių, sprendimas jam už akių iš viso negalėjo būti priimtas.
Šiomis faktinėmis aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas atsakovo pranešimą apie nedalyvavimą teismo posėdyje nepagrįstai vertino kaip prašymą jį atidėti. Iš pareiškimo turinio aiškiai matyti, kad atsakovas prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, be to, raštu išreiškė nesutikimą, kad šiame parengiamajame teismo posėdyje būtų pradėtas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 231 str. 5 d.). Todėl akivaizdu, kad šiuo atveju sprendimo už akių priėmimui nebuvo įstatyme numatytų salygų – šalies informavimo pareigos apie nedalyvavimą teismo posėdyje nevykdymo (CPK 246 str. 2 d.). Tokiu atveju, negavęs visų šalių sutikimo pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, teismas privalėjo nutartimi paskirti teismo posėdį. Įvardinta aplinkybė pati savaime sudaro teisėjų kolegijai pagrindą konstatuoti esminį apelianto procesinių teisių pažeidimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 str. 4 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ir imperatyviai įstatyme nustatytą sprendimo už akių priėmimo tvarką – atidėjo sprendimo už akių priėmimą ir paskelbimą, nors tą įstatymų leidėjas draudžia (CPK 285 str. 6 d.).
Be išvardintų sprendimo už akių priėmimo tvarkos pažeidimo bei sąlygų jį priimti nagrinėjamojoje byloje nebuvimo argumentų teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog ši procesinė priemonė taikytina tik tuomet, jeigu tai nekenkia tinkamam bylos išnagrinėjimui. Tai reiškia, kad priimti sprendimą už akių, net ir esant visos įstatyme nustatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, bet ne pareiga (imperatyvas). Kiekvienu atveju privalu atsižvelgti į tai, ar pakanka byloje duomenų, kuriuos teismas galėtų įvertinti, spręsdamas konkretų ginčą. Konstitucinis Teismas, 2006-09-21 nutarime (byla Nr.35/03-11/06) vertindamas sprendimo už akių instituto konstitucingumą, pabrėžė, kad CPK yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad net ir formaliai egzistuojant visoms įstatymo nurodytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti. Antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos 109 str. kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat ir nuo konstitucinių teisinės valstybės bei teisingumo principų. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiuo atveju dėl paties ginčo pobūdžio, atsakovo reiškiamų abejonių dėl ginčijamai situacijai taikytinų teisės aktų, keliamo Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009-03-18 sprendimo privalomumo ir vykdytinumo klausimo, susijusio su naujai formuojama teismų praktika sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, pirmosios instancijos teismas turėjo svarbių priežasčių vertinti, ar be faktinių aplinkybių tyrimo bendrąja ginčo teisenos tvarka buvo galimas teisingas šios bylos išnagrinėjimas.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nutartyje įvardinti atsakovo procesinių teisių pažeidimai sudaro prielaidas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo bei teismo sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 str. 3 d. 2 p.).
Tai konstatavusi, kitų atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija neanalizuoja ir šioje nutartyje dėl jų nepasisako.
Iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“ valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 14,50 Lt (b.l. 160) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartį panaikinti.
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkinti. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus m. 1-jam apylinkės teismui.
Priteisti iš UAB „Vilniaus energija“ 14 (keturiolika) litų 50 centų pašto išlaidų valstybės naudai.