Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Karalkevičiaus pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2018 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d. – 48 MGL (2400 eurų) dydžio bauda su teismo nustatyta baudžiamojo poveikio priemone - uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 str.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 16 d. rašte Nr. V5-10622 „Dėl ikiteisminio tyrimo“ nurodyta, kad E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-26 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 7 d., vadovaujantis BK 64¹ str. – 50 MGL dydžio bauda, kartu E. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus. 2018-05-28 asmuo įtrauktas į Asmenų, kuriems paskirtos kitos baudžiamosios atsakomybės priemonės, duomenų registrą, 2018-06-04 asmuo buvo supažindintas su teismo paskirta bausme bei baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, išaiškinta atsakomybė už baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymą, sudarytas Individualus priežiūros planas, jis raštiškai sutiko su plane numatytomis priemonėmis. E. R. teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - nevairuoti kelių transporto priemonių 3 metus, nevykdo, t. y. 2018-06-23 E. R. padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 424 str. 2 d., vairavo motorolerį neturėdamas teisės suteikiančios vairuoti tos kategorijos transporto priemones, 2018-08-16 E. R. atvyko į Vilniaus probacijos skyrių, raštiškai pasiaiškino dėl padaryto pažeidimo (b. l. 2).

Byloje esančiame 2018-11-02 administracinių nusižengimų registro išraše yra duomenys, kad E. R. 2018 m. liepos 13 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 424 str. 2 d. už tai, kad jis, 2018-06-23 apie 17.20 val. (duomenys neskelbtini) g. vairavo motorolerį PIAGGIO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės suteikiančios vairuoti tos kategorijos transporto priemonę (b. l. 27).

Pagal BK 243 baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Nagrinėjamu atveju E. R. yra inkriminuojamas vengimas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, E. R. atžvilgiu 2018 m. balandžio 26 d. buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metams naudotis teise vairuoti transporto priemones. Minėtas teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. gegužės 17 d. E. R. 2018 m. birželio 23 d., apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo motorolerį PIAGGIO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, formaliai E. R. veika atitiktų BK 243 str. numatyto nusikaltimo sudėties požymius, nes jis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, draudžianti tai daryti. Nagrinėjamu atveju, bylos aplinkybės yra aiškios. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, išvadai, kad asmuo vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, kaip tai numatyta BK 243 straipsnyje, būtina nustatyti veiksmų piktybiškumą arba sistemingumą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-671-873/2018; 2018 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-493-211/2018).

Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad E. R. 2018 m. liepos 13 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 424 str. 2 d. dėl to, kad jis, 2018 m. birželio 23 d., apie 17.20 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini). vairavo motorolerį PIAGGIO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės suteikiančios vairuoti tos kategorijos transporto priemonę. Be aptariamo įvykio, dėl kurio ir buvo iškelta ši baudžiamoji byla, nėra užfiksuota, kad E. R. būtų dar kartą (pakartotinai) vairavęs transporto priemones po 2018 m. birželio 23 d. baudžiamojo įsakymo, kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, įsiteisėjimo. Taigi, jo veiksmai nelaikytini sistemišku baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymu ir jo padarytas pažeidimas vertintinas kaip vienkartinis.

Taip pat teismų praktikoje pažymėta, jog tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

Nagrinėjamu atveju vertinant E. R. veikos pavojingumą pažymėtina, kad jis vairavo mažo galingumo transporto priemonę – motorolerį, ir vairuodamas šią transporto priemonę nuvažiavo nedidelį atstumą (iki kito toje pačioje gatvėje esančio gyvenamo namo). Nors pastarosios aplinkybės nepateisina E. R. padaryto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimo, tačiau teismas, spręsdamas dėl jo veikos pavojingumo, visgi pripažįsta, kad šis vienetinis teisės pažeidimas nesudaro pagrindo E. R. veiksmų laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas jo atžvilgiu taikyti baudžiamąją atsakomybę. Atsižvelgtina ir į tai, kad E. R. dėl šio pažeidimo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 str. 2 d. ir jam už šį nusižengimą buvo paskirta bauda.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 420 str. 1 d. numatyta, kad teisėjas gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu priima prima vieną iš sprendimų: 1) gali surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą. BPK 424 str. numatyta, kad nutartį nutraukti baudžiamąjį procesą teisėjas priima nustatęs, kad yra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas. BPK 3 str. 1 d. 1 p. numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad E. R. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl baudžiamasis procesas jo atžvilgiu nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 3 p., 424 str.,

nutaria:

Baudžiamąją bylą, kurioje E. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 str., nutraukti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ši nutartis prokuroro gali būti skundžiama per 7 dienas nuo pranešimo apie nutarties priėmimą gavimo dienos Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.