Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. K. A. teisme apklausiamas parodė, kad atvažiavo į degalinę su T ir G išsinuomoti priekabos. Davė parodymus tyrimo metu. Iš automobilio nuėjo nusipirkti rūkyti. Išėjo, o iš kitos pusės išėjo T, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Atvyko automobiliu VW Golf, ketvirtos laidos automobiliu, mėlynos spalvos, vairavo T. Įvykio aplinkybes geriau atsiminė ikiteisminio tyrimo metu, dabar nelabai atsimenu aplinkybių.

Vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas posėdžio metu pagarsino D. K. A. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus (1 t., b.l. 62), kur jis parodė, kad 2013 m. gruodžio mėn. 8 d. vakare, tikslios valandos neprisimena, pas jį prie namų atvažiavo draugai R. T. ir R. G., automobiliu VW GOLF valst. Nr. neprisimena, tamsiai mėlynos spalvos, kurį vairavo R. T.. Susitikę bendravo namuose ir R. T. pasakė, kad jam reikalinga priekaba, nes nori pervežti kažkokius daiktus. Šiuo metu tiksliai neprisimena, bet kažkuris iš jų pasakė, kad priekabą galima išsinuomoti Lukoil degalinėje. Gruodžio mėn. 09 d., apie 04 val., nusprendė pavažiuoti iki degalinės Lukoil, esančios Kauno r. (duomenys neskelbtini),. Kodėl važiavo būtent į šią degalinę, nežino. Atvažiavus į degalinę, automobilį pasistatė prie degalinės pastato. Iš automobilio išlipo R. G. ir nuėjo į degalinės pastato vidų. Už keleto minučių į degalinės pastatą nuėjo jis ir priėjęs prie kasininkės, paprašė parduoti alaus. Kasininkė pasakė, kad alaus neparduos, nes nakties valandos. Kadangi jam alaus nepardavė, nieko daugiau neprašė ir nepirko. Apie priekabos nuomą su kasininke nekalbėjo ir jos neklausinėjo. Su kasininke jis kalbėjo apie 3 min. laiko, po ko vienas iš patalpos vidaus išėjo. Būdamas degalinės pastato viduje R. G. jis nematė, su juo nesikalbėjo ir nors matė kaip jis užėjo į vidų, tačiau kur jis dingo, ir ką veikė, nematė. Išėjęs iš degalinės vidaus pamatė, kad R. T. stovi prie automobilio, kuriuo buvo atvažiavę. R. T., pasakė, kad dėl priekabos nuomos reikia važiuoti į degalinę, esančią kitoje kelio pusėje. Jam besikalbant su R. T., prie jų priėjo R. G., tačiau jis atėjo iš priešingos pastato pusės, nei įėjimas į degalinę. Visi trys buvo apsirengę tamsiais drabužiais striukėmis, ar kuris iš jų buvo su kepure, neprisimena. Tuo metu kai prie jų priėjo R. G., rankose jis jokių daiktų neturėjo, tačiau pastebėjo, kad po striuke kažką buvo pasikišęs, nes striukė pilvo srityje buvo išsipūtusi. Visi trys sėdo į automobilį ir važiavo į degalinę(duomenys neskelbtini), buvusią kitoje kelio pusėje. Jis sėdėjo automobilio priekyje šalia vairuotojo, R. G. ant galinės sėdynės už vairuotojo. R. G. būdamas automobilyje jokių daiktų iš po striukės neišsitraukė ir nieko nepasakojo, ką ten pasikišo po striuke. Atvykę į degalinę, jis ir R. T. užėjo į vidų ir R. T. išsinuomavo priekabą. Degalinės kasininkė išnuomodama priekabą užrašė automobilio, kuriuo buvo atvažiavę duomenis, ar rašė R. T. asmens duomenis jis nežino. Kol jis ir R. T. buvo degalinės viduje R. G. sėdėjo automobilyje. Prisikabinę priekabą važiavo vežti R. T. daiktų iš R. T. namų- Dainavos mikrorajone, į R. T. motinos namų- Šilainių mikrorajone(tikslių adresų jis nežino). Pervežus R. T. daiktus jis grįžo į namus, R. G. taip pat nuėjo į savo namus, nes tuo metu gyveno Šilainių mikrorajone. Po dienos ar dviejų, pas jį į namus atėjo R. G. su mergina, kurią tą dieną matė pirmą kartą, o vėliau policijoje sužinojo jog tai G. B.. R. G. parodė jam K. P. dokumentus: asmens tapatybės kortelę, banko kortelę ir pasiūlė jam kartu su G. B. nueiti į parduotuvę ir šiais svetimais dokumentais įsigyti televizorių. Jis sutiko eiti su G. B., nes R. G. pažadėjo pardavus televizorių sumokėti pinigus, tikslios sumos kiek sumokės, nesitarė. Prekybos centre perkant televizorių jis ir G. B. buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Ši byla jau nagrinėjama Kauno apylinkės teisme. Toje byloje ikiteisminio tyrimo metu jis netiksliai nurodė, sakydamas, kad G. B. jo pažįstama ir ją sutiko prekybos centre. Šiuo metu nurodo tiesą. Po to, kai vyko ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo įgyti televizorių su P dokumentais, jis kalbėjo su R. G. ir klausė, kodėl jis apie tai, kad degalinėje pavogė kasininkės daiktus ir dokumentus jam nieko nesakė ir nepasidalino pinigais ar daiktais, kuriuos buvo pavogęs. R. G. jam pasakė, kad tarp pavogtų daiktų vertingų nieko nebuvo. Kur R. G. padėjo pavogtus daiktus, jam nieko neaiškino, tik minėjo, kad jam reikėjo telefono, tačiau ar jis tuo metu pavogė telefoną, ar juo naudojosi, nežino. Prieš važiuodami į degalinę apie tai, kad vogs kasininkės ar degalinės darbuotojų kokius nors asmeninius daiktus, nieko nesitarė ir tvirtina, kad jokių daiktų iš degalinės nevogė (b.t.1, b.l. 62).

Kaltinamasis R. G. parodė, kad dalinai pripažįsta kaltę. Prisipažįsta dėl vagystės, dėl kitų veikų neprisipažįsta. Parodė, kad paskambino T ir paklausė, kur galima išsinuomoti priekabą. Pasakė, kad galima degalinėje išsinuomoti priekabą. Kartu su juo nuvažiavo į degalinę, degalinėje pasakė, kad nėra priekabos, atėjo į automobilį ir pasakė jiems, kad nėra priekabos, tada antrą kartą nuėjo į degalinę ir paklausė, kur galima išsinuomoti priekabą. Su kaltinime nurodyta data sutinka, buvo nakties metas.

Vadovaujantis BPK 276 str.,253 str., teismas posėdžio metu pagarsino R. G. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus (1 t., b.l. 138-139, 150), kur jis parodė, kad 2013 m. gruodžio mėn. 9 d., nakties metu, jis kartu su R. T. ir D. K. A. atvažiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią Kauno r., (duomenys neskelbtini) nes ketino išsinuomoti priekabą. Priekaba buvo reikalinga, nes R. T. ketino persivežti baldus. Važiavo R. T. automobiliu VW GOLF tamsiai mėlynos spalvos, kurį ir vairavo R. T.. Atvažiavo į degalinės teritoriją, sustojo prie degalinės pastato durų. Automobilyje jis sėdėjo ant galinės sėdynės, o šalia vairuotojo sėdėjo D. K. A.. Jis buvo apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos džinsais ir juoda striuke, pilka kepure. Jis pirmas išlipo iš automobilio ir nuėjo į degalinės parduotuvės vidų. Jis priėjo prie kasos ir klausė ar nuomoja priekabas, tačiau kasininkė pasakė, kad priekabas nuomoja kitoje kelio pusėje esančioje degalinėje. Dar kasininkės prašė parduoti alaus, tačiau jam alaus nepardavė, nes buvo nakties metas. Koridoriumi nuėjo iki lauko durų, ketino ką nors pavogti iš sandėlio, tačiau į sandėlį nėjo, nes pastebėjo, kad kažkas sandėlyje dirba. Būdamas pastato viduje priėjo prie lauko durų, jos buvo užrakintos iš vidaus, o raktas buvo paliktas spynoje. Atrakino duris, raktą paliko spynoje ir pro parduotuvės vidų grįžo į automobilį. Kai grįžo automobilyje nebuvo nei D. K. A., nei R. T.. Išeidamas iš parduotuvės matė, kad parduotuvėje buvo ir D. K. A., tačiau ką jis pirko ir ar ką pirko neprisimena. Kai grįžo prie automobilio nei D. K. A., nei R. T. nebuvo, tačiau jie netrukus grįžo iš už degalinės parduotuvės pastato. Visi trys sėdo į automobilį ir išvažiavo į kitoje kelio pusėje esančią degalinę, kur išsinuomavo priekabą ir parvežė jį namo. Kuo buvo apsirengęs D. K. A. ir R. T. tiksliai neprisimena. Jei neklysta, D. K. A. buvo apsirengęs sportinėmis kelnėmis, juoda kepure, bliuzonu su kapišonu. Apklausos metu, tyrimo byloje, kur buvo apklaustas dėl sukčiavimo Santakos policijos komisariate, jis nurodė, kad matė, kaip D. K. A. į automobilį atėjo po striuke kažką nešinas. Taip nurodydamas jis suklydo, nes jam tik pasirodė, kad jis kažką nešės. Į degalinės parduotuvę jis buvo užėjęs du kartus, pirmą kartą kalbėjo su kasininke, antrą kartą užėjęs į parduotuvę jis imituodamas, kad kalbu telefonu nuėjo į pagalbines patalpas ir pamatęs, kad pagalbinių patalpų duryse raktas, atrakino šias duris ir raktą paliko spynoje. Atrakino duris, nes ketino į šias patalpas grįžti iš lauko pusės ir iš sandėlio pavogti cigarečių bloką. Tačiau išėjęs iš degalinės parduotuvės ir priėjęs iš lauko prie šios patalpos, pamatė, kad kažkas viduje, todėl į vidų nebėjo ir cigarečių nevogė. Apie tai, kad į šias patalpas užėjo D. K. A. su R. T. ir pagrobė rankinę jis net nežinojo, nes grįžę į automobilį D. K. A. ar R. T. jam pagrobtos rankinės nerodė, apie tai, kad ją pavogė nepasakojo. Apklausos metu jam buvo parodytas vaizdo įrašas iš degalinės ir jis tvirtina, kad degalinės parduotuvės salėje asmuo užėjęs į parduotuvę pilka kepure juodais drabužiais yra jis. Iš vaizdo įrašo matosi, kad eina į tarnybines patalpas. Vaizdo įraše matyti, kad D. K. A. - pilku kapišonu ir R. T. prieina prie tarnybinių degalinės patalpų durų ir R. T. užeina į vidų ir iš jų išbėga nešinas rankine. D. K. A. rakina šių durų spyną. Ką pagrobė D. K. A. ir R. T. jis nežinojo. Kitą dieną jam paskambino G. B. ir paprašė, kad atvažiuotų į prekybos centrą „Mega“ ir padėtų jai nusipirkti televizorių. Apie tai, kad G. B. televizorių įsigijo išsimokėtinai pasinaudodama vogtu asmens dokumentu jis nieko nežinojo, todėl nieko neįtardamas jai padėjo iš parduotuvės televizorių panešti iki mikroautobuso. Kur G. B. nusivežė šį televizorių jis nežino, nes tik jai padėjo televizorių atnešti iki mikroautobuso. Dieną po vagystės pas D. K. A. nei vienas, nei su G. B. jis nebuvo ir D. K. A. jokių vogtų dokumentų nenešė ir nesiūlė su vogtais dokumentais įsigyti televizorių. Su D. K. A. apie pagrobtą rankinę iš degalinės niekada nekalbėjo ir net nežino kokie daiktai buvo vogtoje rankinėje. Mano D. K. A. jį apkalbėjo, nes buvo užpykęs, kad apklausos metu Santakos policijos komisariate jis pasakė, jog matė, kaip iš degalinės jis išėjo su išsipūtusia striuke, kad po striuke galimai kažką išsinešė (b.t.1, b.l. 138).

Kaltinamasis R. T. teisme apklausiamas parodė, kad gyveno su sugyventine, reikėjo priekabos, nes darėsi remontą, buvo 2 val. nakties, norėjo daiktu pas mamą pasidėti. Paskambino G, kad reikia priekabos, buvo vėlu, bet dienos metu užimtumas buvo didelis, dienos metu to nepavyko daryti. Dienos metu dar ir sunku gauti priekabą, darbininkai vėlai baigdavo darbus bute. G su A kažką šventė, degalinėje IX forte išlipo, gal s nuėjo į degalinę, pamatė fūras, priėjo ir kalbėjo apie degalus, kol kalbėjo, grįždamas atgal pamatė rankinuką, eidamas pro tarnybines patalpas. Rankinuką per langą pamatė, durys atsidarė, paėmė rankinę, atsinešė į automobilį, padėjo į priekį po keleivio kojomis ant žemės, pervažiavo į kitą degalinę, kuri yra kitoje pusėje. Valandai laiko išsinuomojo priekabą. Išleido G ir A, atvažiavo į Šilainius, tada ir pamatė, kad rankinės jau nėra. Automobilyje buvo tamsu, nematė, kaip rankinė dingo, ji buvo ant grindų priekyje. Tyrimo metu nenurodė apie tai, kad prie fūros buvo, nes viskas labai greitai vyko, pasakė, kad jam padavė rankinę, nes susipyko su juo Prancūzijoje. Vyko į Vokietiją dirbti.

Vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas posėdžio metu pagarsino R. T. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus (b.l. 37-38, 43-44), kur jis parodė, kad 2013 m. gruodžio mėn. 9 d., nakties metu, jis kartu su R. T. ir D. K. A. atvažiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią Kauno r., (duomenys neskelbtini) nes ketino išsinuomoti priekabą. Priekaba buvo reikalinga, nes jis ketino persivežti baldus. Baldus turėjo išsivežti iki 6 val. ryto, todėl priekabos ieškojo nakties metu. Važiavo automobiliu VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsiai mėlynos spalvos, kurį jis ir vairavo. Atvažiavę į degalinės teritoriją, sustojo šone degalinės pastato. Automobilyje ant galinės sėdynės sėdėjo R. G., o šalia vairuotojo sėdėjo D. K. A.. Kuo buvo apsirengęs jis neprisimena, neatsimena nei kuo buvo apsirengęs D. K. A. ar R. G.. R. G. nuėjo į degalinės vidų paklausti dėl priekabos nuomos, po keletos minučių į degalinės vidų nuėjo ir D. K. A.. Jis liko sėdėti automobilyje. Iš degalinės išėjo kartu D. K. A. ir R. G.. R. G. pasakė, kad atrakino iš vidaus tarnybines patalpų duris ir pasiėmė raktą bei pasakė, kad tarnybinėse patalpose matė moterišką rankinę, kurią nusprendė visi trys kartu pavogti. Į pagalbines patalpas pro tarnybinį įėjimą užėjo jis ir D. K. A.. Įėjęs į patalpą pamatė moterišką rankinę ir ją pagrobė. Išėjus iš tarnybinių patalpų duris užrakino D. K. A., tačiau kur jis padėjo raktą nematė ir nežino. Kadangi jis vairavo automobilį, todėl įsėdus į automobilį pagrobtą rankinę padavė R. G., kuris jau sėdėjo ant galinės sėdynės. Iš šios degalinės nuvažiavo į kitoje kelio pusėje esančią degalinę, kur išsinuomavo priekabą. Kol jis nuomavosi priekabą, R. G. automobilyje apžiūrinėjo kas yra vogtos rankinės viduje. Iš degalinės nuvažiavo į Šilainių mikrorajoną, kur gyvena D. K. A. ir R. G., juos išleido prie parduotuvės „IKI“, o pats nuvažiavo baldų. R. G. išlipdamas iš automobilio pasiėmė ir vogtą rankinę su daiktais ir dokumentais. Kol jis vairavo automobilį, R. G. pasakojo, kas yra vogtoje rankinėje. Vėliau R. G. sakė, kad rankinę išmetė, o kur padėjo rankinėje buvusius daiktus nežino, jam niekas nesakė. Kitą dieną jam paskambino D. K. A. ir paprašė pavežti iki „Megos“ prekybos centro, jis sutiko, nes kaip tik tuo metu vežė priduoti priekabą. D. K. A. tą dieną vežė kartu su mergina vardu Gi. Kokiu tikslu jiedu važiavo į „Megą“ jis nežino, tik minėjo, kad turi su kažkuo susitikti. Po keletos dienų jis sužinojo, kad D. K. A. sulaikytas, dėl to, kad pagrobtais dokumentais įsigijo telefonus ir televizorių. Apie tai, kad D. K. A. ar G pasinaudos dokumentais, kuriuos pagrobė kartu su rankine iš degalinės tarnybinių patalpų, jis nieko nežinojo, jie nieko nebuvo pasakoję. Kam priklausė rankinė su daiktais, kurią pagrobė, nežino, degalinėje dirbusių asmenų nepažįsta (b.t.2, b.l. 37).

Nors kaltinamieji D.K. A., R. G. kaltę neigia iš dalies, R. T. kaltę pripažįsta, jų kaltė pilnai įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir žemiau išdėstomais įrodymais.

Nukentėjusioji K. P. teisme parodė, kad 2013-12-09 dirbo (duomenys neskelbtini) degalinėje, Kauno rajone operatore. Vagystė įvyko maždaug 04 val. 15 min., bet viskas jau seniai vyko. Atvažiavo automobilis, VW juodos spalvos automobilis, bet pasistatė už kolonėlės, atėjo du vyrai į degalinę, vienas prašė alkoholio, cigarečių, bandė apsipirkti, bet nepardavė, jis užkalbinėjo ją, klausinėjo kokio skonio tabakas. G pasilenkė į tarnybines patalpas, o A ją kalbino, aš tuo pačiu galvojo, kad G tik pasilenkė prie apačioje esančių prekių, bet G nuėjo į patalpas. G staiga dingo ir vėl atsirado. Jis klausė ar galima nuomoti priekabą. Po kiek laiko grįžo ir vėl apie priekabas pradėjo kalbėti, T paėmė jos rankinę, atsirakino duris iš lauko pusės, nes turėjo raktą. Kai pagalvojo, kad ją apvogė, pasigedo rakto iš durų. Greitai suprato, jog apvogė, todėl daugiau žalos nepadarė. Jos rankinė buvo auksinės spalvos, joje buvo kosmetinė, piniginė, visi kiti daiktai išvardinti byloje. Kosmetiką įvertina apie 300 Lt, piniginė su dokumentais buvo, joje buvo, Seb banko kortelė, pakrovėjas nuo telefono, telefonas, vaistai. Tašėje buvo mano visi dokumentai, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, mašinos techninis pasas, bet jai gražino teises ir mašinos pasą, o asmens pasą pasidarė pati. Buvo rankinėje telefonas NOKIA, bet jo skaičiukų neatsimena, jis nebuvo brangus, bet geras. Parodymus davė teisingus ikiteisminio tyrimo tyrimo metu.

Vadovaujantis BPK 276 str., 253 str., teismas posėdžio metu pagarsino K. P. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus (1 t., 35-36, 40-41), kur ji parodė, kad dirba Kauno r., Domeikavos sen., (duomenys neskelbtini) esančioje „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, operatore. 2013-12-09, apie 04.15, į degalinę užėjo du vyrai. Vienas iš vyrų priėjo prie kasos ir prašė, kad ji parduotų alkoholio. Vyras buvo apie 35 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 180-185 cm ūgio. Galėtų atpažinti. Kitas vyras buvo apie 35-40 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 190 cm ūgio. Šis vyras kalbėjo telefonu ir klausė ar degalinėje galima išsinuomoti priekabą. Po kelių minučių šis vyras išėjo, o netrukus išėjo ir vyras stovėjęs prie kasos. Ji įtaria, kad kol pirmas vyras bendravo su ja prie kasos, antrasis užėjo į pagalbines patalpas ir pagrobė durų raktą. Raktas buvo durų spynoje. Po to, antras vyras grįžo į degalinę ir paklausė ar ji galėtų paskambinti į kitą degalinę ir paklausti kiek kainuoja išsinuomoti priekabą. Vyrams išėjus, po 20-30 min. valytoja pasigedo rakto nuo lauko durų, vedančių į pagalbines patalpas. Nuėjusi į pagalbines patalpas pastebėjo, kad pagrobta rankinė. Rankinę galėjo pagrobti tik minėti vyrai, atsirakinę duris iš kitos pusės, nes kitų pašalinių asmenų degalinėje nebuvo. 2014-01-13 nukentėjusioji K. P. parodė, kad 2013-12-16 jai paskambino Kauno apskr. VPK Santakos policijos komisariato pareigūnas ir pranešė, kad rasti jos dokumentai, kurie buvo pagrobti 2013-12-09, nuvykus į policijos komisariatą jai paaiškino, kad sulaikyti asmenys, kurie pasinaudodami jos dokumentais apgaule iš „Omnitel“ salono įsigijo du telefonus bei televizorių iš „Megos“ prekybos centro. Policijos komisariate jai buvo pateiktos nuotraukos, iš kurių ji atpažino vieną vyrą, kuris 2013-12-09 buvo degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ kai buvo pagrobta rankinės daiktais ir dokumentais. Pareigūnai jai grąžino vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos liudijimą. Šie dokumentai buvo pagrobti kartu su rankine. Nors dokumentai buvo grąžinti, tačiau iš karto po vagystės ji kreipėsi ir užsisakė naują asmens tapatybės kortelę, dėl ko sumokėjo 34 litus, už transporto priemonės registracijos liudijimą sumokėjo 91 litą. Daugiau jokie daiktai ir dokumentai negrąžinti. Be to, buvo pagrobti ir iš naujo daromi šie dokumentai: vyro R. P. ir jos SEB banko kortelės, sumokėjo po 35 litus, automobilio techninės apžiūros talonas- 15 litų, be to buvo priversta automobilio signalizaciją, kadangi buvo pagrobti automobilio raktai. Už signalizaciją sumokėjo 350 litų. Rankinėje buvo mobilaus ryšio telefonas NOKIA su TELE2 SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) Telefono su kortele vertė 50 litų. Rankinėje buvo ir pagrobtas antspaudas „operatorė K. P.“, jo vertė 30 litų. Pagrobti raktai nuo namų spynos. Patyrė transporto išlaidų. 2014-06-16 nukentėjusioji K. P. parodė, kad 2013-12-09 iš UAB „“(duomenys neskelbtini) pagalbinių patalpų buvo pagrobti šie daiktai ir dokumentai: rankinė 50 litų vertės, piniginė- 40 litų vertės, 15 litų monetomis, kosmetinė su kosmetika- 300 litų vertės, raktus nuo automobilio- 100 litų vertės, 2 vnt. raktus nuo durų spynos- 30 litų vertės, vaistus- 60 litų vertės, mobilaus ryšio telefoną NOKIA- 50 litų vertės, USB laidas- 10 litų vertės, viso pagrobė už 655 litus, K. P. išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) K. N. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio VW Passat v/n (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimą, techninės apžiūros lapą, operatorės K. P. antspaudą, R. P. išduotą SEB banko kortelę, K. P. išduotą SEB banko kortelę, SEB banko elektroninės bankininkystės kortelę išduotą R. P., SEB banko elektroninės bankininkystės kortelę išduotą K. P.. Iš karto po vagystės aš skambinau į banką, pranešiau apie vagystę ir kortelės buvo užblokuotos. 2013-12-16 ikiteisminio tyrimo yloje dėl sukčiavimo, kuris buvo atliekamas Santakos policijos komisariate jai buvo pateiktas atpažinimui iš nuotraukų D. K. A. ir ji jį atpažino. Kitų dviejų, kartu su D. K. A. buvusių vyrų ji negali atpažinti, kadangi nematė jų veidų, su jais nekalbėjo.

Liudytojas R. P. parodė, kad apie įvykį nieko nežino. Jo dokumentai buvo pavogti, bet tuo metu dirbo prie Latvijos sienos. Dokumentai buvo pas žmoną, iš jos pavogė juos. Neatsimena, kada tai buvo, seniai viskas buvo. Parodymus davė teisingus ikiteisminio tyrimo metu.

Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino R. P. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus (b.t.1, b.l. 46), kur jis parodė, kad yra K. P. sutuoktinis. 2013 m. gruodžio mėn. 9 d. iš degalinės „Lukoil Balitija“ patalpų buvo pagrobta žmonos K. P. rankinė. Rankinėje buvo ir jam išduota SEB banko kortelė, bei elektroninės bankininkystės kodų kortelė. jis sutinka, kad dėl pagrobtų banko kortelių civilinį ieškinį pareikštų žmona K. P.. Jis byloje civilinio ieškinio nereiškia, nukentėjusiu nesijaučia ir prašo byloje nukentėjusiu nepripažinti.

Iš ikiteisminio tyrimo metu teiktų S. K. parodymų (BPK 253 str., 276 str.) nustatyta, kad 2013 m. gruodžio mėn. nuo 08 dienos 21.00 val. iki 09 d. ryto, tačiau iki kelintos valandos tiksliai neprisimena, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, esančioje, Kauno r., Domeikavos sen., (duomenys neskelbtini) valytoja. Būdama degalinės parduotuvės salėje, apie 04 val., gruodžio 09 d. matė, kad į salę užėjo nepažįstamas aukštas vyras, tvirto kūno sudėjimo, pastebėjo, kad be priekinio danties, panašus į žmogų vartojantį narkotikus. Mano, pamačiusi šį vyrą jį atpažintų, nors veido bruožų įvadinti negali. Šis vyras užėjęs į salę paklausė kur galima išsinuomoti priekabą. Jos su operatore K. P. atsakė, kad šioje degalinėje priekabų nenuomoja, nuomoja degalinėje, esančioje kitoje gatvės pusėje. Ji tiksliai neprisimena, ar kartu su šiuo vyru užėjo dar koks nors vyras. Iš salės ji nuėjo į sandėlį, kur skaičiavo prekes. Sandėlyje yra už durų vedančių iš parduotuvės salės į koridorių, išeidama, šias duris ji paliko atidaras, kad jei operatorei K. P. ko nors prireiktų, ji galėtų ją pašaukti. Praėjus pro duris į minėtą koridorių yra ir darbuotojų persirengimo kambarėlis, kurio durys nėra rakinamos ir durys į lauką, kurios rakinamos, jas visada užrakina, tačiau raktą laikydavo šių durų spynoje, vidinėje durų pusėje. Grįždama iš sandėlio, kur skaičiavo prekes, pastebėjo, kad šių durų spynoje nėra rakto. Nors rakto spynoje nebuvo, tačiau durys buvo užrakintos. Ieškodamos šios spynos rakto pastebėjo, kad darbuotojų persirengimo kambaryje nėra K. P. rankinės su visais joje buvusiais daiktais. K. P. pastebėjusi, kad pavogta rankinė, skambino į banką dėl banko kortelių sąskaitų užblokavimo ir apie įvykį pranešė policijai (b.t.1, b.l. 48).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo nustatyta, jog liudytoja S. K. atpažino R. G., kaip asmenį, kuris 2013-12-09 apie04 val. buvo degalinės „(duomenys neskelbtini) ‘ parduotuvėje ir teiravosi dėl priekabos nuomos (b.t.1, b.l. 50).

Iš ikiteisminio tyrimo metu teiktų liudytojos G. B. parodymų (BPK 253 str., 276 str.). nustatyta, jog D. K. A. ji pažinojo kaip savo sesės draugo pažįstamą, su juo nebendravo, bet turėjo jo telefono numerį. 2013 m. gruodžio mėn. 09 d., į mobilų telefoną paskambino D. K. A. ir pasiūlė susitikti. Ji sutiko ir susitiko tą pačią dieną, vakare, valandos tiksliai neprisimena, Kaune, Šilainių mikrorajone, prie IKI parduotuvės. D. K. A. buvo vienas ir ji buvo viena. D. K. A. išsitraukė iš kišenės ir jai parodė K. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą, bei automobilio registracijos liudijimą. Vairuotojo pažymėjimas buvo ne K. P., bet kita pavarde, kurios ji neįsidėmėjo. D. K. A. pasakė, kad šiuos dokumentus jis rado ir prašė, kad ji pasinaudodama šiais dokumentais paimtų išsimokėtinai prekių. Iš pradžių ji nesutiko, po to D. K. A. ją įkalbėjo sakydamas, kad jo pažįstami ar jis pats ne kartą taip darė ir niekas dėl to nebuvo įkliuvęs ir nubaustas. Nuo IKI parduotuvės iki Megos prekybos centro nuvežė R. T. (jį matė pirmą kartą, pavardę sužinojo vėliau, kai vyko ikiteisminis tyrimas), kuris privažiavo kai D. K. A. jam paskambino. Ji ir D. K. A. nuėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ saloną ir D. K. A. šio salono patalpose jai padavė K. P. asmens tapatybės kortelę ir ji K. P. vardu išsimokėtinai įsigijo du telefonus. Išėjus iš(duomenys neskelbtini) “ salono D. K. A. dar pasiūlė eiti į „Senukų“ prekybos centrą ir ten K. P. vardu išsimokėtinai įsigyti televizorių. Ji pasakė, kad daugiau su juo neis, nes jis pasirodė labai įtartinas, nes „Omnitel“ salone labai daug kalbėjo, todėl pasakė, kad į „Senukus“ eis kartu su savo draugu. Tuo metu ji draugavo su R. G., todėl paskambino jam ir paprašė, kad jis atvažiuotų į prekybos centrą „Mega“. R. G. privažiavo maršrutiniu mikroautobusu ir ji jo paprašė, kad jis padėtų išsimokėtinai įsigyti televizorių. Kad televizorių ji įsigis ne savo, o K. P. vardu, R. G., nematė, ji jam nesakė. Įsigijus išsimokėtinai televizorių K. P. vardu, ji kartu su R. G. išėjo iš prekybos centro „Mega“ ir nuėjo iki mikroautobusų stotelės. R. G. išvažiavo pirmas, ji vėliau ir nuvažiavo į Šilainių mikrorajoną, prie IKI parduotuvės, kur jau laukė D. K. A.. D. K. A. ji atidavė įsigytą televizorių ir K. P. asmens tapatybės kortelę. D. K. A. jai pažadėjo, kad kai parduos telefonus ir televizorių jai duos pinigų, tačiau kokią sumą pinigų jis duos, neįvardino. Kitą dieną ji ir D. K. A. susiskambino ir ji atvažiavo pas jį į namus, Kaune, Šilainių mikrorajone,tikslaus adreso nežino. Pas D. K. A. namuose buvo mergina šviesiais plaukais ir kažkoks vyras. Jai atėjus D. K. A. pasakė, kad nei telefonų nei televizoriaus dar nepardavė, pinigų dar neturi ir pasiūlė dar kartą važiuoti į prekybos centrą „Mega“ ir K. P. vardu iš „Senukų“ įsigyti televizorių. Ji sutiko ir D. K. A. susiskambino su R. T., kuris jų paimti atvažiavo prie D. K. A. namų ir nuvežė į prekybos centrą „Mega“. Prie įėjimo į prekybos centrą „Mega“ D. K. A. jai padavė K. P. asmens tapatybės kortelę ir abu nuėjo į „Senukų“ parduotuvę, kur ketino įsigyti išsimokėtinai televizorių, pasinaudodami K. P. asmens tapatybės kortele, tai yra K. P. vardu, tačiau įsigyt televizoriaus nespėjo, nes sulaikė policijos pareigūnai. R. T. atvežęs ją ir D. K. A. į prekybos centrą „Mega“, pats išvažiavo. Po to, kai D. K. A. pasakė, kad K. P. dokumentus rado ji jo daugiau neklausinėjo kokiom aplinkybėm ir kur rado, o jis daugiau apie dokumentų įgijimo aplinkybes nieko nepasakojo. Šiuo metu vyksta teismo procesas dėl sukčiavimo- įgyjant išsimokėtinai prekes, pasinaudojant K. P. dokumentais. Šioje byloje kaltinama ji ir D. K. A., tačiau šiuo metu nuosprendžio nėra (b.t.1, b.l. 55).

Iš akistatos protokolo tarp G. B. ir D. K. A. nustatyta, kad G. B. parodė, kad 2013 m. gruodžio mėn. 09 d., jai į mobilų telefoną paskambino D. K. A. ir pasiūlė susitikti. Ji sutiko ir susitiko tą pačią dieną, vakare, Kaune, Šilainių mikrorajone, prie IKI parduotuvės. D. K. A. išsitraukė iš kišenės ir jai parodė K. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą, bei automobilio registracijos liudijimą.. D. K. A. pasakė, kad šiuos dokumentus jis rado ir paprašė, kad ji pasinaudodama šiais dokumentais paimtų išsimokėtinai prekių. Ji sutiko ir nuo IKI parduotuvės iki Megos prekybos centro juos nuvežė R. T., kuris privažiavo kai D. K. A. jam paskambino. Ji ir D. K. A. nuėjo į UAB „Omnitel“ saloną ir D. K. A. šio salono patalpose jai padavė K. P. asmens tapatybės kortelę ir ji K. P. vardu išsimokėtinai įsigijo du telefonus. Išėjus iš „Omnitel“ salono D. K. A. dar pasiūlė eiti į „Senukų“ prekybos centrą ir ten K. P. vardu išsimokėtinai įsigyti televizorių. Ji pasakė, kad daugiau su juo neis, nes jis pasirodė labai įtartinas, nes „Omnitel“ salone labai daug kalbėjo, todėl pasakė, kad į „Senukus“ ji eis kartu su savo draugu R. G., todėl paskambino jam ir paprašė, kad jis atvažiuotų į prekybos centrą „Mega“. Tą dieną K. P. dokumentais išsimokėtinai dar įsigijo televizorių, kurį nuvežė į Šilainių mikrorajoną, prie IKI parduotuvės ir perdavė D. K. A.. D. K. A. ji atidavė įsigytą televizorių ir K. P. asmens tapatybės kortelę. D. K. A. jai pažadėjo, kad kai parduos telefonus ir televizorių duos pinigų, tačiau kokią sumą pinigų jis duos neįvardino. Kitą dieną ji ir D. K. A. susiskambino ir aš atvažiavo pas jį į namus, Kaune, Šilainių mikrorajone, tikslaus adreso nežino. D. K. A. pasakė, kad nei telefonų nei televizoriaus dar nepardavė, pinigų dar neturi ir pasiūlė dar kartą važiuoti į prekybos centrą „Mega“ ir K. P. vardu iš „Senukų“ įsigyti televizorių. Ji sutiko ir D. K. A. susiskambino s R. T., kuris paimti atvažiavo prie D. K. A. namų ir nuvežė į prekybos centrą „Mega“. Prie įėjimo į prekybos centrą „Mega“ D. K. A. jai padavė K. P. asmens tapatybės kortelę ir abu nuėjo į „senukų“ parduotuvę, kur ketino įsigyti išsimokėtinai televizorių, pasinaudodami K. P. asmens tapatybės kortele, tačiau televizoriaus neįsigije, nes sulaikė policijos pareigūnai.

Iš akistatos tarp D. K. A. ir R. G. nustatyta, kad R. G. parodė, kad kartu su D. K. A. ir R. T. atvyko į degalinę, jis užėjo į vidų paklausė dėl priekabos nuomos, tada nuėjo į tarnybines patalpas ir atrakino duris raktu, kuris buvo durų spynos vidinėje pusėje. Atrakino, nes pagalvojo, kad išėjęs iš degalinės parduotuvės užeis iš lauko pusės ir pavogs ką nors(pvz. cigarečių) iš ten esančio sandėlio. Raktą paliko durų spynoje ir grįžo pro salę, prie automobilio. Kai grįžo prie automobilio nei D. K. A. nei R. T. nebuvo. Kadangi automobilyje buvo rakteliai, nenorėdamas palikti automobilio, liko jame sėdėti. Apie tai, kad atrakino tarnybinių patalpų duris ir ketino sugrįžti vogti D. K. A. ir R. T. nieko nesakė. Jiedu atėjo po kelių minučių. R. T. paklausė kur jis buvo, o jis atsakė, kad buvo dėl degalų. R. T. su D. K. A. sėdo į automobilį ir visi išvažiavo. Jokių daiktų jie neatsinešė ir jam nedavė. Jis matė filmuotą medžiagą ir matė, kad iš tarnybinių patalpų rankinę išsineša R. T.. Tačiau įvykio metu jis nematė, kad R. T. atsineštų į automobilį rankinę su daiktais ar dokumentais. Kitą dieną jam paskambino G. B. ir paprašė, kad jis atvažiuotų į prekybos centrą „Mega“ ir padėtų jai nusipirkti televizorių. Apie tai, kad G. B. televizorių įsigijo išsimokėtinai pasinaudodama vogtu asmens dokumentu jis nieko nežinojo, todėl nieko neįtardamas jai padėjo iš parduotuvės televizorių panešti iki mikroautobuso. Kur G. B. nusivežė šį televizorių jis nežino, nes jis tik jai padėjo televizorių atnešti iki mikroautobuso. Dieną po vagystės jis pas D. K. A. nei vienas, nei su G. B. nebuvo ir D. K. A. jokių vogtų dokumentų nenešė ir nesiūlė su vogtais dokumentais įsigyti televizorių. Su D. K. A. apie pagrobtą rankinę iš degalinės jis niekada nekalbėjo ir net nežino kokie daiktai buvo vogtoje rankinėje.

D. K. A. parodė, kad R. G. parodymus suprato, juos tvirtina iš dalies ir parodė, kad R. T. įėjo į degalinės tarnybines patalpas, o jis liko prie durų, jas pravėrė ir iš spynos ištraukė raktą, kuriuo R. T. išbėgus iš patalpų, užrakino duris. Ko R. T. buvo tarnybinėse patalpose jis nežino, nepastebėjo ką jis iš patalpų išsinešė. Kodėl užrakino duris negali pasakyti, kur padėjo raktą neprisimena. Važiuodamas automobiliu nematė, kad R. T. turi moterišką rankinę su daiktais ir dokumentais. Kitą dieną R. G. su G. B. atvažiavo pas jį į namus. R. G. parodė jam K. P. dokumentus- asmens tapatybės kortelę, banko kortelę ir pasiūlė jam kartu su G. B. nueiti į parduotuvę ir šiais svetimais dokumentais įsigyti televizorių. Jis sutiko eiti su G. B., nes R. G. pažadėjo kai parduos televizorių sumokėti pinigų, tikslios sumos kiek sumokės, nesitarė. Prekybos centre perkant televizorių jis ir G. B. buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Akistatos metu abu liko prie savo parodymų (b.t.1, b.l. 69).

Iš akistatos tarp R. T. ir D. K. A. nustatyta, kad R. T. parodė, kad tuo metu kai buvo degalinėje, R. G. pasakė, kad atrakino iš vidaus tarnybines patalpų duris ir pasiėmė raktą bei pasakė, kad tarnybinėse patalpose matė moterišką rankinę, kurią nusprendė visi trys kartu pavogti. Į pagalbines patalpas pro tarnybinį įėjimą užėjo jis, D. K. A. ir R. G. liko prie durų. Įėjęs į patalpą pamatė moterišką rankinę ir ją pagrobė. Išėjus iš tarnybinių patalpų sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jis vairavo automobilį, o R. G., sėdėdamas ant galinės sėdynės apžiūrinėjo kas yra rankinėje. Iš šios degalinės nuvažiavo į kitoje kelio pusėje esančią degalinę, kur išsinuomavo priekabą Iš degalinės nuvažiavo į Šilainių mikrorajoną, kur gyvena D. K. A. ir R. G., juos išleido prie parduotuvės „IKI“, o pats nuvažiavo baldų. R. G. išlipdamas iš automobilio pasiėmė ir vogtą rankinę su daiktais ir dokumentais. Kol jis vairavo automobilį R. G. pasakojo, kas yra vogtoje rankinėje. Kitą dieną jam paskambino D. K. A. ir paprašė pavežti iki „Megos“ prekybos centro, jis sutiko, nes kaip tik tuo metu vežė priduoti priekabą. D. K. A. tą dieną vežė kartu su mergina vardu G. Kokiu tikslu jiedu važiavo į „Megą“ jis nežino, tik minėjo, kad turi su kažkuo susitikti. Po kelėtos dienų jis sužinojo, kad D. K. A. sulaikytas, dėl to, kad pagrobtais dokumentais įsigijo telefonus ir televizorių. D K. A. patvirtino R. T. parodymus duotus akistatos metu (b.t.1, b.l. 73).

Iš 2013-12-16 asmens parodymo iš nuotraukos protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji K. P. atpažino D. K. A., kaip asmenį, kuris ją dirbančią degalinėje prie kasos kalbino (b.t.2, b.l.120).

Iš liudytojos I. N. parodymų nustatyta, kad ji dirba UA „(duomenys neskelbtini)“ informacijos centro darbuotoja LPC „Mega“. 2013-12-09 apie 19. 00 val. moteris ir vyras , pateikę K. P. asmens tapatybės.

Kaip seka iš kaltinamojo D.K. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kur kaltę neigė, jis į degalinę atvažiavo automobiliu VW Golf tamsiai mėlynos spalvos, su R. T. ir R. G., nes R. T. buvo reikalinga priekaba daiktams pervežti. Automobilį vairavo R. T.. D.K. A. ir R. G. užėjo į degalinę. Jis kalbėjo su kasininke, prašė parduoti alaus, bet jam nepardavė, nes buvo nakties metas. Degalinės viduje R. G. nematė, kur šis dingo - nežino. Išėjęs iš degalinės, prie jų automobilio pamatė stovintį R. T., kuris pasakė, kad reikia važiuoti į kitą degalinę išsinuomoti priekabą. Tuo metu prie jų priėjo R. G., bet visai iš priešingos pastato pusės, nei degalinės įėjimas, savo rankose jokių daiktų neturėjo. Visi trys sėdo į automobilį – R. T. už vairo, R. G. už vairuotojo ant dalinės sėdynės, o K.D. A. – priekinėje keleivio sėdynėje – ir išvažiavo iš degalinės. Automobilyje R. G. jokių daiktų neištraukė ir nieko nesakė, kad ką nors turėtų pasikišęs po striuke. Po dienos ar dviejų, pas jį į namus atėjo R. G. su mergina, kurią tą dieną matė pirmą kartą, o vėliau policijoje sužinojo jog tai G. B.. R. G. parodė jam K. P. dokumentus: asmens tapatybės kortelę, banko kortelę ir pasiūlė jam kartu su G. B. nueiti į parduotuvę ir šiais svetimais dokumentais įsigyti televizorių. Jis sutiko eiti su G. B., nes R. G. pažadėjo pardavus televizorių sumokėti pinigus, tikslios sumos kiek sumokės, nesitarė. Prekybos centre perkant televizorių jis ir G. B. buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Po to, kai vyko ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo įgyti televizorių su P dokumentais, jis kalbėjo su R. G. ir klausė, kodėl jis apie tai, kad degalinėje pavogė kasininkės daiktus ir dokumentus jam nieko nesakė ir nepasidalino pinigais ar daiktais, kuriuos buvo pavogęs. R. G. jam pasakė, kad tarp pavogtų daiktų vertingų nieko nebuvo. Kur R. G. padėjo pavogtus daiktus, jam nieko neaiškino, tik minėjo, kad jam reikėjo telefono, tačiau ar jis tuo metu pavogė telefoną, ar juo naudojosi, nežino. Prieš važiuodami į degalinę apie tai, kad vogs kasininkės ar degalinės darbuotojų kokius nors asmeninius daiktus, nieko nesitarė ir tvirtina, kad jokių daiktų iš degalinės nevogė ( 1 t., b.l. 63). Teisme apklausiamas D.K. A. nurodė, kaltę pripažįsta iš dalies, kad sustojus degalinėje, jis į degalinę nuėjo nusipirkti rūkyti, prašė parduoti alaus, bet jam nepardavė. Išėjęs iš degalinės pamatė, kad iš kitos pusės išeina T, tada sėdo visi į mašiną ir išvažiavo (4 t., b.l. 70). Tokie kaltinamojo D.K. A. parodymai vertintini kritiškai bei laikytini jo gynybine versija, kurios nepatvirtina kiti bylos duomenys.

Kaltinamasis R. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltę neigė ir nurodė, kad į degalinę atvažiavo VW GOLF, kurį vairavo R. T., jis pats sėdėjo už R. T. ant galinės keleivio sėdynės, o priekyje prie R. T. sėdėjo D.K. A.. R. T. reikėjo išsinuomoti priekabą daiktams pervežti. R. G. pirmasis užėjo į degalinės vidų, su pardavėja kalbėjo apie priekabos nuomą bei prašė parduoti alaus, tačiau alaus jam nepardavė, kasininkė nurodė, kad priekabas nuomoja kitoje kelio pusėje esanti degalinė. Į degalinę buvo užėjęs du kartus. Tuomet jis koridoriumi nuėjo iki lauko durų, ketino ką nors pavogti iš sandėlio, tačiau į sandėlį nėjo, nes pastebėjo, kad kažkas sandėlyje dirba. Būdamas pastato viduje priėjo prie lauko durų, jos buvo užrakintos iš vidaus, o raktas buvo paliktas spynoje. Atrakino duris, raktą paliko spynoje ir pro parduotuvės vidų grįžo į automobilį. Kai grįžo automobilyje nebuvo nei D. K. A., nei R. T.. Išeidamas iš parduotuvės matė, kad parduotuvėje buvo ir D. K. A., tačiau ką jis pirko neprisimena. Kai grįžo prie automobilio nei D. K. A., nei R. T. nebuvo, tačiau jie netrukus grįžo iš už degalinės parduotuvės pastato. Visi trys sėdo į automobilį ir išvažiavo. Kitą dieną jam paskambino G. B. ir paprašė, kad atvažiuotų į prekybos centrą „Mega“ ir padėtų jai nusipirkti televizorių. Apie tai, kad G. B. televizorių įsigijo išsimokėtinai pasinaudodama vogtu asmens dokumentu jis nieko nežinojo, todėl nieko neįtardamas jai padėjo iš parduotuvės televizorių panešti iki mikroautobuso. Kur G. B. nusivežė šį televizorių jis nežino, nes tik jai padėjo televizorių atnešti iki mikroautobuso. Dieną po vagystės pas D. K. A. nei vienas, nei su G. B. jis nebuvo ir D. K. A. jokių vogtų dokumentų nenešė ir nesiūlė su vogtais dokumentais įsigyti televizorių. Su D. K. A. apie pagrobtą rankinę iš degalinės niekada nekalbėjo ir net nežino kokie daiktai buvo vogtoje rankinėje. Mano D. K. A. jį apkalbėjo, nes buvo užpykęs, kad apklausos metu Santakos policijos komisariate jis pasakė, jog matė, kaip iš degalinės jis išėjo su išsipūtusia striuke, kad po striuke galimai kažką išsinešė(1 t., b.l. 139). Teisme apklausiamas R. G. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jį K.D. A. apkalbinėja, nes su juo yra susipykę. Suprato, kad R. T. rankinę paėmė, nes jis pats prisipažino. Degalinėje užėjęs vidun ėjo koridoriumi į tualetą, bet pamatė, kad ten yra ciogarečių, galvojo pavogti bloką, vėliau pamatė vaizdo kamerą, todėl suprato, kad nepavogs nieko. Tiksliai neatsimena, ar durys buvo užrakintos, ar atrakintos. Duris užrakinėjo R. T., ir jis raktą kažkur išmetė, kai tas duris užrakino. Pripažįsta, kad tik duris atrakino, su niekuo dėl nieko nesitarė. Mašinoje jokio rankinuko nematė, apie rankinę tik per tyrimą sužinojo. (4 t., b.l. 71). Tokie kaltinamojo R. G. parodymai vertintini kritiškai bei taip pat laikytini jo gynybine versija, kurios nepatvirtina kiti bylos duomenys.

Kaip matyti iš kaltinamojo R. T. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jis savo kaltę pripažino, parodė, kad į degalinę atvažiavo trise – jis pats vairavo automobilį VW Golf, ant galinės sėdynės sėdėjo R. G., o priekinėje keleivio sėdynėje – D.K. A.. Degalinėje norėjo išsinuomoti priekabą daiktams pervežti. Į degalinę pirmasis nuėjo R. G., o po jo – ir D.K. A.. Jis pats buvo automobilyje, kai iš degalinės atėjo D.K. A. ir R. G.. R. G. pasakė, kad atrakino patalpų iš vidaus tarnybines patalpų duris ir pasiėmė raktą bei pasakė, kad tarnybinėse patalpose matė moterišką rankinę, kurią nusprendė visi trys kartu pavogti. Į pagalbines patalpas pro tarnybinį įėjimą užėjo jis ir D. K. A.. Įėjęs į patalpą pamatė moterišką rankinę ir ją pagrobė. Išėjus iš tarnybinių patalpų duris užrakino D. K. A., tačiau kur jis padėjo raktą, nematė ir nežino. Kadangi jis vairavo automobilį, todėl įsėdus į automobilį pagrobtą rankinę padavė R. G., kuris jau sėdėjo ant galinės sėdynės. Iš šios degalinės nuvažiavo į kitoje kelio pusėje esančią degalinę, kur išsinuomavo priekabą. R. G. išlipdamas iš automobilio pasiėmė ir vogtą rankinę su daiktais ir dokumentais. Kol jis vairavo automobilį, R. G. pasakojo, kas yra vogtoje rankinėje. Vėliau R. G. sakė, kad rankinę išmetė, o kur padėjo rankinėje buvusius daiktus nežino, jam niekas nesakė. Kitą dieną jam paskambino D. K. A. ir paprašė pavežti iki „Megos“ prekybos centro, D. K. A. tą dieną vežė kartu su mergina vardu G. Po keletos dienų jis sužinojo, kad D. K. A. sulaikytas, dėl to, kad pagrobtais dokumentais įsigijo telefonus ir televizorių.(b.l. 37-38, 43-44). Dalį šių parodymų teisme kaltinamasis R. T. paneigė nurodydamas, kad tuo metu buvo susipykęs su R. G., todėl jį apkalbėjo, todėl jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra neteisingi. Teisme R. T. paaiškino, kad kai atvyko trise į degalinę išsinuomoti priekabos, tai R. G. nuėjo į degalinės vidų, o jis pats prie vilkikų kalbėjosi su jų vairuotojais apie degalus. Kol kalbėjo, grįždamas atgal pamatė rankinuką, eidamas pro tarnybines patalpas. Rankinuką per langą pamatė, o durys atsidarė, todėl paėmė rankinę, atsinešė ją į automobilį, padėjo į priekį po keleivio kojomis ant žemės. Visi trys sėdo į mašiną ir pervažiavo į kitą degalinę, kuri yra kitoje pusėje.(4 t., b.l. 71-72). Pastebėtina, kad pirmą ir antrą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. T. nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas kartu su D.K. A. ir R. G., t.y. pagrobė rankinę su joje visais buvusiais daiktais, patvirtino, kad rankinė su daiktais ir dokumentais liko pas R. G. (2 t., b.l. 44).

Tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu visi trys kaltinamieji davė skirtingus parodymus, kurie tarpusavyje sutampa tik dėl nurodomos aprangos, asmenų, vietos, laiko bei automobilio markės. Todėl kitoje dalyje kaltinamųjų D.K. A., R. G., R. T. parodymus teismas vertina tiek, kiek juos patvirtina arba paneigia ir kita teisiamojo posėdžio metu ištirti baudžiamosios bylos duomenys.

Kaip seka iš nukentėjusios K. P. teisme duotų parodymų parodymų, įvykio dieną ji degalinėje dirbo operatore, kai atvažiavo automobilis, VW automobilis, atėjo du vyrai į degalinę, vienas prašė alkoholio, cigarečių, bandė apsipirkti, bet jam nieko nepardavė. G pasilenkė eiti į tarnybines patalpas, o A ją kalbino, aš tuo pačiu galvojo, kad G tik pasilenkė prie apačioje esančių prekių, bet G nuėjo į patalpas. G staiga dingo ir vėl atsirado. Jis klausė ar galima nuomoti priekabą. Po kiek laiko grįžo ir vėl apie priekabas pradėjo kalbėti, T paėmė jos rankinę, atsirakino duris iš lauko pusės, nes turėjo raktą. Kai pagalvojo, kad ją apvogė, pasigedo rakto iš durų. Greitai suprato, jog apvogė, todėl daugiau žalos nepadarė. Jos rankinė buvo auksinės spalvos, joje buvo kosmetinė, piniginė, visi kiti daiktai išvardinti byloje. Kosmetiką įvertina apie 300 Lt, piniginė su dokumentais buvo, joje buvo, Seb banko kortelė, pakrovėjas nuo telefono, telefonas, vaistai, visi dokumentai, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, mašinos techninis pasas, bet jai gražino teises ir mašinos pasą, o asmens pasą pasidarė pati. Buvo rankinėje telefonas NOKIA, bet jo skaičiukų neatsimena, jis nebuvo brangus. Tapačius parodymus nukentėjusioji davė ir ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos teisme balsu perskaičius, nukentėjusioji patvirtino pilna apimtimi (1 t., 35-36, 40-41). Kaip seka iš 2013-12-16 asmens parodymo iš nuotraukos protokolo, nukentėjusioji K. P. atpažino D. K. A., kaip asmenį, kuris ją dirbančią degalinėje prie kasos kalbino (b.t.2, b.l.120). Liudytojas R. P. parodė, kad 2013 m. gruodžio mėn. 9 d. iš degalinės „Lukoil Balitija“ patalpų buvo pagrobta žmonos K. P. rankinė. Rankinėje buvo ir jam išduota SEB banko kortelė, bei elektroninės bankininkystės kodų kortelė. Nukentėjusiosios K. P. parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti S. K. parodymai (BPK 253 str., 276 str.), iš kurių nustatyta, kad įvykio metu ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, esančioje, Kauno r., Domeikavos sen., (duomenys neskelbtini) valytoja. Būdama degalinės parduotuvės salėje, apie 04 val., gruodžio 09 d. matė, kad į salę užėjo nepažįstamas aukštas vyras, tvirto kūno sudėjimo, pastebėjo, kad be priekinio danties, panašus į žmogų vartojantį narkotikus. Šis vyras užėjęs į salę paklausė kur galima išsinuomoti priekabą. Jos su operatore K. P. atsakė, kad šioje degalinėje priekabų nenuomoja, nuomoja degalinėje, esančioje kitoje gatvės pusėje. Ji tiksliai neprisimena, ar kartu su šiuo vyru užėjo dar koks nors vyras. Iš salės ji nuėjo į sandėlį, kur skaičiavo prekes. Sandėlyje yra už durų vedančių iš parduotuvės salės į koridorių, išeidama, šias duris ji paliko atidaras, kad jei operatorei K. P. ko nors prireiktų, ji galėtų ją pašaukti. Praėjus pro duris į minėtą koridorių yra ir darbuotojų persirengimo kambarėlis, kurio durys nėra rakinamos ir durys į lauką, kurios rakinamos, jas visada užrakina, tačiau raktą laikydavo šių durų spynoje, vidinėje durų pusėje. Grįždama iš sandėlio, kur skaičiavo prekes, pastebėjo, kad šių durų spynoje nėra rakto. Nors rakto spynoje nebuvo, tačiau durys buvo užrakintos. Ieškodamos šios spynos rakto pastebėjo, kad darbuotojų persirengimo kambaryje nėra K. P. rankinės su visais joje buvusiais daiktais. K. P. pastebėjusi, kad pavogta rankinė, skambino į banką dėl banko kortelių sąskaitų užblokavimo ir apie įvykį pranešė policijai (b.t.1, b.l. 48). Byloje nustatyta, kad savo parodymų tikrumą S. K. patvirtino atpažindama R. G., kaip asmenį, kuris 2013-12-09 apie 04 val. buvo degalinės „(duomenys neskelbtini) ‘ parduotuvėje ir teiravosi dėl priekabos nuomos (b.t.1, b.l. 50). Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo medžiagą iš degalinės nustatyta, kad 04:11:35 R. G. įeina į degalinės patalpas, o 04:12:05 besislėpdamas, atsitūpęs išeina iš tarnybinių patalpų, 04:15:54 R. T. atsidaro tarnybinių patalpų duris, o D. K. A. lieka stovėti prie durų. Iš tarnybinių patalpų išeina R. T. turėdamas rankinę, nueina, o D. K. A. uždaro tarnybinių patalpų duris ir pasišalina (b.t.1, b.l. 19-21). Ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos G. B. parodymai (BPK 253 str., 276 str.), patvirtina, kad 2013 m. gruodžio mėn. 09 d., į mobilų telefoną paskambino D. K. A. ir pasiūlė susitikti. Ji sutiko ir susitiko tą pačią dieną, vakare, Kaune, Šilainių mikrorajone, prie IKI parduotuvės. D. K. A. buvo vienas ir ji buvo viena. D. K. A. išsitraukė iš kišenės ir jai parodė K. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą, bei automobilio registracijos liudijimą. Vairuotojo pažymėjimas buvo ne K. P., bet kita pavarde, kurios ji neįsidėmėjo. D. K. A. pasakė, kad šiuos dokumentus jis rado ir prašė, kad ji pasinaudodama šiais dokumentais paimtų išsimokėtinai prekių. Iš pradžių ji nesutiko. Nuo IKI parduotuvės iki Megos prekybos centro nuvežė R. T. (jį matė pirmą kartą, pavardę sužinojo vėliau, kai vyko ikiteisminis tyrimas), kuris privažiavo, kai D. K. A. jam paskambino. Ji ir D. K. A. nuėjo į UAB „Omnitel“ saloną ir D. K. A. šio salono patalpose jai padavė K. P. asmens tapatybės kortelę ir ji K. P. vardu išsimokėtinai įsigijo du telefonus. Išėjus iš „Omnitel“ salono D. K. A. dar pasiūlė eiti į „Senukų“ prekybos centrą ir ten K. P. vardu išsimokėtinai įsigyti televizorių. Tuo metu ji draugavo su R. G., todėl paskambino jam ir paprašė, kad jis atvažiuotų į prekybos centrą „Mega“. R. G. privažiavo maršrutiniu mikroautobusu ir ji jo paprašė, kad jis padėtų išsimokėtinai įsigyti televizorių. Kad televizorių ji įsigis ne savo, o K. P. vardu, R. G., nematė, ji jam nesakė. Įsigijus išsimokėtinai televizorių K. P. vardu, ji kartu su R. G. išėjo iš prekybos centro „Mega“ ir nuėjo iki mikroautobusų stotelės. R. G. išvažiavo pirmas, ji vėliau ir nuvažiavo į Šilainių mikrorajoną, prie IKI parduotuvės, kur jau laukė D. K. A.. D. K. A. ji atidavė įsigytą televizorių ir K. P. asmens tapatybės kortelę. D. K. A. jai pažadėjo, kad kai parduos telefonus ir televizorių jai duos pinigų, tačiau kokią sumą pinigų jis duos, neįvardino. (b.t.1, b.l. 55). Teismas neturi pagrindo abejoti lig šiol aptartais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, kadangi nebuvo nustatyta, kad jie turėtų kokių nors pykčių kaltinamaisiais ar noro juos apkalbėti. Be to, parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys, vienodi tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu. G. B. palaikė artimus santykius su R. G., tad jos teismas parodymus vertina tiek, kiek jie sutampa su kitais bylos duomenimis. O bylos medžiaga nustatyta, kad 2014-10-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu (nuosprendis įsiteisėjęs) D.K. A. ir G. B. pripažinti kaltais veikus bendrininkų grupe ir nuteisti dėl BK 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., šios veikos įvykdytos jiems panaudojant K. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, kuri buvo pavogta šiandien byloje nagrinėjamo įvykio metu kartu su kitais jos daiktais (3 t., b.l. 168-190). Atkreiptinas dėmesys, kad kaip seka iš nurodyto nuosprendžio, tuo metu liudytoju apklausiamas R. T. nurodė, kad norėjo išsinuomoti priekabą, nes reikėjo ant kapų vežti žvyrą, o apie jokią vagystę iš degalinės nežinojo. O R. G. tuo metu liudytoju apklausiamas parodė, kad buvo užėjęs į degalinę, jos viduje galinėse koridoriaus duryse spynoje pamatė esant raktą, kurį ištraukė pasižiūrėti, kodėl taip elgėsi paaiškinti negali, raktą įkišo atgal ir išėjo iš degalinės, kaip atėjo į automobilį D.K. A., jis kažką po striuke turėjo, apie vagystę iš degalinės nieko nežinojo (3 t., b.l. 173). Atkreiptinas dėmesys, kad R. T. nuo pat šioje byloje nagrinėjamos vagystės iš degalinės pradžios, savo kaltę pilnai pripažino dėl vagystės bei nurodė, kad vagystę įvykdė bendrai su D.K. A. ir R. G., tačiau teisme visą kaltę prisiėmė vienas pats, teismo manymu, tokiu būdu siekdamas palengvinti kitų kaltinamųjų, su kuriais yra draugai, padėtį. Tad tokią R. T. išdėstomą vagystės versiją, kad jis K. P. rankinę iš degalinės pavogė vienas, apie šią vagystę niekam nesakė, ir D.K. A. su R. G. apie tai nežinojo, atmestina kaip nepagrįsta aukščiau ištirtais įrodymias. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad pats R. G. teisme pripažino, kad būtent jis atrakino duris, pro kurias iš tarnybinių patalpų buvo galima išeiti. Taigi, tik atrakintų durų dėka į degalinės vidaus patalpas galėjo pakliūti kiti kaltinamieji bei pagrobti ten buvusią K. P. rankinę su joje buvusiais daiktais. Tai, kad su K. P. priklausančia rankine iš degalinės išėjo R. T., patvirtino ir peržiūrėtas vaizdo įrašas iš degalinės. Kadangi būtent pastarasis vairavo automobilį, tad logiška seka yra teisingi R. T. būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b.l. 37-38), kur jis nurodė, kad įsėdus į automobilį, rankinę perdavė R. G., kuris, kol R. T. vairavo automobilį, pasakojo, kas yra pavogtoje rankinėje. Čia R. T. nurodė, kad R. G. rankinę išmetė, o kur padėjo joje buvusius daiktus – nežino. Teisme apklausiamas R. T. nurodė, kad iš degalinės paimtą rankinę padėjo prie priekinės keleivio sėdynės kojų, tačiau ten sėdėjęs D.K. A. neigė matęs kokią nors rankinę. Įvertinus, jog VW Golf automobilis, kuriuo visi trys kaltinamieji vyko į ir iš degalinės, nėra didelis automobilis, o D.K. A. ir R. G. pagal savo ūgį bei sudėjimą yra žymiai aukštesni nei vidutinio ūgio vyrai, darytina pagrįsta išvada, kad ten buvę visi trys asmenys turėjo realią galimybę ir galėjo matyti R. T. atsineštą rankinę bei girdėti, ką (kokius daiktus, kurių tarpe buvo ir K. P. mokėjimo kortelės bei asmens dokumentai) joje randa R. G., kuris, kol vairavo automobilį VW Golf R. T., kraustė rankinę ir pasakojo apie jos turinį. Tai, kad rankinė, kaltinamiesiems po įvykio išsiskyrus, liko pas R. G. ir D.K. A., o R. G. ten buvusius K. P. priklausančius dokumentus perdavė D.K. A., kuris, pasitelkdamas į pagalbą G. B., apgaule savo naudai įgijo iš UAB Omnitel“, AB „Senukai“ įvairius daiktus bei paėmė K. P. vardu iš UAB „Mokilizingas“ paskolą, patvirtina faktinės aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu 2014-10-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu (3 t., b.l. 168-190).