Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - M. M., I. S., L. P., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėja I. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kuriame prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. M. įgijo nuosavybės teises į ½ dalį sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį. Pareiškimą grindė tuo, kad:

1.1. pareiškėja I. M. ir B. M. (mirė (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kurią (duomenys neskelbtini) nutraukė. Santuokos metu gimė trys vaikai: M. M., I. S. ir L. P.;

1.2. 1993 m. gegužės 21 d. pareiškėja Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1620 pagrindu įgijo mėgėjiškų sodų sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Skypas). VĮ „Registrų centro“ išraše Skypo savininke nurodyta tik pareiškėja. Po santuokos nutraukimo B. M. perdavė valdymo ir naudojimosi teises į ½ dalį Sklypo pareiškėjai, kuri visą gyvenimą Sklypu (įskaitant ir sutuoktinio dalį) naudojosi kaip savo turtu – juo rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, juo naudojosi kaip turto savininkė, tai patvirtina 2011 m. pareiškėjos vardu pasirašyta Servituto sutartis, 2011 m. patikslinti ir viešajame registre įregistruoti Sklypo duomenų (ploto ir ribų) pasikeitimai;

1.3. sutuoktiniai santuoką nutraukė nusprendę, kad tolimesnis jų gyvenimas santuokoje ir bendro ūkio vedimas yra neįmanomas, susitarė, jog sutuoktinis savo Sklypo dalį palieka valdyti ir naudotis pareiškėjai. Nutraukus santuoką nei pareiškėja, nei B. M. į teismą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nesikreipė. Pareiškėjos teigimu, jeigu sutuoktinis po santuokos nutraukimo nepareiškė jokių pretenzijų ar reikalavimų į Sklypą, laikytina, jog ½ dalį Sklypo valdyti ir naudotis perdavė laisva valia, todėl pasak pareiškėjos egzistuoja teisinis pagrindas nustatyti faktą, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teises į ½ dalį Sklypo pagal įgyjamąją senatį.

2. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, jog pareiškimas galėtų būti patenkintas tik nustačius visas sąlygas, būtinas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti. Nurodė, jog Valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo B. M. palikimo perėjimą valstybei.

3. Suinteresuotas asmuo L. P. pateiktame atsiliepime su pareiškime išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pareiškimo reikalavimais sutiko ir prašė pareiškimą tenkinti.

4. Suinteresuotas asmuo I. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pareiškime išdėstytiems argumentams neprieštarauja, pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti.

5. Suinteresuotas asmuo M. M. atsiliepime pareiškėjos pareiškimą palaikė visa apimtimi ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos I. M. reikalavimo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo į Skypą, esantį (duomenys neskelbtini), faktą (ne) pagrįstumo (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 442 straipsnio 9 punktas, 443 straipsnis, 524 straipsnis, 553 straipsnio 2 dalis).

Dėl reikšmingų faktinių aplinkybių

7.1. I. M., gimusios (duomenys neskelbtini) ir B. M., gimusio (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka buvo nutraukta Trakų rajono apylinkės teismo 1994 m. balandžio 27 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-394);

7.2. Valstybės įmonės Registrų centras gyventojų registro pažymos Nr. GR.3A-7472, išduotos 2023 m. rugpjūčio 18 d., duomenimis, I. M., gimusi (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, sutuoktinis B. M., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini). Vaikai: M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), I. S., gimusi (duomenys neskelbtini) ir L. P., gimusi (duomenys neskelbtini);

7.3. Valstybės įmonės Registrų centras 2023 m. rugsėjo 19 d. testamentų registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus B. M. sudarytų testamentų; palikėjo palikimo priėmimo faktų;

7.4. iš 1993 m. gegužės 21 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, matyti, kad pareiškėja I. M. pagal Trakų rajono valdybos 1992 m. birželio 19 d. aktą Nr. 212v nupirko 0,0380 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 52, už 575 rublius, iš kurių pirkėja grynaisiais įmokėjo 1150 rublių į Lietuvos banko Trakų skyriaus sąskaitą Nr. 709601;

7.5. iš Servituto žemės skypui nustatymo sutarties, sudarytos 2011 m. balandžio 11 d., patvirtintos Vilniaus miesto 37-ojo notarų biuro notarės Snieguolės Kaplerienės (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), matyti, jog žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės paskirtis – žemės ūkio (sodų), turintis 0,0380 ha bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso I. M.;

7.6. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 46VĮ-(14.46.2)-3570, patikslintas I. M. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio SB „K.“, (duomenys neskelbtini), plotas – 418 m² (iki kadastrinių matavimų žemės sklypo plotas buvo 380 m²); pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis – žemės ūkio paskirties žemė (mėgėjiškų sodų ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai / mėgėjiškų sodų sklypų); nominali vertė – 275 Lt (nominali indeksuota žemės sklypo vertė – 440 Lt) (iki kadastrinių matavimų indeksuota žemės sklypo vertė buvo 400 Lt);

7.7. Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenų banko išrašo 2011 m. lapkričio 30 d., duomenimis, Žemės sklypas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1993 m. gegužės 21 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1620 pagrindu, nuosavybės teise priklauso I. M. .

Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto (ne) nustatymo

8. Nustatyta, kad pareiškėja I. M. Sklypą įsigijo 1993 m. gegužės 21 d., dar pareiškėjai esant santuokoje su B. M. (mirė (duomenys neskelbtini)). Santuoka tarp pareiškėjos ir B. M. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Trakų rajono apylinkės teismo 1994 m. balandžio 27 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-394). Kaip matyti iš Trakų rajono apylinkės teismo 1994 m. balandžio 27 d. sprendimo, skyrybų proceso metu santuokoje abiejų sutuoktinių bendrai įgytas nekilnojamasis turtas – Skypas, padalintas nebuvo ir jokie reikalavimai dėl santuokoje įgyto turto padalijimo skyrybų procese, nebuvo reiškiami. Be to, aktuali ir ta aplinkybė, jog sutuoktinis, kaip nurodoma sprendime su pareiškėja jau trejus metus kartu negyveno, nepalaikė santuokinių ryšių, nes gyveno su kita moterimi, todėl aktualu, jog Sklypu tokiau naudojosi pareiškėja.

9. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 1970 m. sausio 1 d. iki 2001 m. birželio 30 d.) įtvirtinta bendroji taisyklė, jog turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 1 ir 3 dalys). Santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą metrikacijos organuose (SŠK 40 straipsnis). Aptarta SŠK 21 straipsnyje numatyta bendroji taisyklė faktinių bylos aplinkybių kontekste reiškia, jog Sklypas laikytinas įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teisės rūšimi. Visgi, tiek SŠK, tiek Civilinis kodeksas (toliau – CK) nustato ir atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, tačiau pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (atitinkamai SŠK 22 straipsnis ir CK 3.89 straipsnis).

10. SŠK 23 straipsnyje be kita ko numatyta, jog reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieškininės senaties terminas. Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nesusitaria dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, tai pagal vieno iš sutuoktinių ieškinį padalijama taip: turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir kiekvieno sutuoktinio dalį bendrame turte, jeigu galima taip padalyti; turtas natūra perduodamas vienam iš sutuoktinių, kartu jį įpareigojant kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nagrinėjamu atveju matyti, jog nesutarimų dėl turto padalijimo tarp sutuoktinių santuokos nutraukimo metu nebuvo, sutuoktinis po santuokos nutraukimo į teismą per nustatytą 3 metų terminą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo taip pat nesikreipė, todėl laikytina, jog sutuoktinis pareiškėjai perdavė valdymo ir naudojimo teises į ½ dalį Sklypo dalį, kurią pareiškėja valdė kaip asmeninį turtą.

11. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikoje numatytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų sąrašas, kuriame nurodyta, jog, be kita ko, nuosavybės teisė gali atsirasti įgyjamosios senaties teisiniu pagrindu (CK 4.47 straipsnio 11 punktas).

12. Įgyjamosios senaties (įsisenėjimo) (lot. usucapio) samprata pateikta CK 4.68 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje (CPK 4 straipsnis) nurodyta, jog įgyjamosios instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę, t. y. taikant įgyjamosios senaties (įsisenėjimo) institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013; 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018, nutarties 19 punktas). Teisės doktrinoje, analizavusioje įgyjamosios senaties institutą Lietuvos Respublikos teismų praktikos kontekste, nurodyta išvada, jog įgyjamosios senaties institutas, kaip nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, yra subsidiaraus pobūdžio, t. y. taikomas tik tada, kuomet nuosavybės teisės negalima pripažinti įgijus kitais nuosavybės teisės įgijimo būdais (Birštonas, R. Įgyjamoji senatis: taikymas Lietuvoje. Justitia. 2011, Nr. 2 (76), p. 10; Birštonas, R. Valdymas ir nuosavybės teisė. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas: pirmieji dešimt galiojimo metų. Vilnius: MRU, 2013, p. 541; Birštonas, R. Įgyjamosios senaties taikymo patirtis ir perspektyvos. Daiktinė teisė. Ar privatinės teisės pamatai atlaikys XXI a. iššūkius? Mokslinių straipsnių ir konferencijos pranešimų medžiaga. Vilnius, Žuvėdra, 2020 m. p. 62).

13. Teismui nusprendus, jog Sklypo nuosavybės teisė gali būti įforminama (įteisinama) pasinaudojant įgyjamosios senaties (įsisenėjimo) institutu, patikrina, ar yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose (CPK 443 straipsnio 7-8 dalys), įforminti (įteisinti) Sklypo nuosavybės teisę pareiškėjos I. M. vardu.

14. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Kasacinis teismas (CPK 4 straipsnis), aiškindamas CK 4.68 straipsnio 1 dalies nuostatos taikymą, išaiškinęs, jog nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: i) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu (asmuo nėra daikto savininkas); ii) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); iii) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį (daiktą) sąžiningai valdo visą valdymo laiką (valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis)); iv) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2–3 dalys)); v) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis) (daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas); vi) daiktas valdomas nepertraukiamai; vii) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); viii) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018, nutarties 21 punktas). Teismas, pasisakydamas dėl aptarto teisinio reguliavimo nustatytų faktinių aplinkybių kontekste:

14.1. sprendžia, jog byloje nėra patikimų duomenų apie tai, kad pareiškėja I. M. nuosavybės teises į ½ dalį Sklypo būtų įgijusi kitokiu, nei CK 4.47 straipsnyje nurodyti nuosavybės teisės įgijimo (nevertinama įgyjamoji senatis, kadangi pastaroji bylos objektas), būdai. Byloje apskritai nėra kokių nors dokumentų, kurie galėtų patvirtinti Sklypo įgijimą kokio nors konkretaus asmens dispozicijon. Viena vertus, byloje nėra ginčo dėl to, jog Skypą I. M. įsigijo už 575 rublių kainą, įformindama Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį notarine tvarka, taip pat byloje nėra ginčo dėl to, jog Skypu (įskaitant ir sutuoktinio dalį) pareiškėja naudojosi ir naudojasi kaip savo turtu – juo rūpinasi, prižiūri, moka mokesčius;

14.2. pasisakant dėl aplinkybės, susijusios su tuo, ar Skypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra valstybės (Lietuvos Respublikos) nuosavybė (CK 4.69 straipsnio 3 dalis), kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis, jog: pirma, sprendžiant klausimą dėl turto priklausymo, būtina aiškintis turto kilmę, t. y. iš kokių finansavimo šaltinių turtas buvo sukurtas ir, jeigu turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, turtas tokiu ir turi būti laikomas; antra, nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-421/2019, nutarties 27–28 punktai). Iš NTR duomenų matyti, jog Skypas yra registruotas I. M. vardu, nei valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisės į Sklypą viešajame registre nėra registruotos, todėl sprendžiama, kad Skypas, dėl kurių vyksta teisminis procesas, nėra valstybės ar savivaldybės (t. y. viešoji) nuosavybė;

14.3. sprendžia, jog pareiškėja I. M. CK 4.68 straipsnio kontekste buvo sąžininga Skypo įgijėja. Teismui nekelia abejonių tai, jog pareiškėja suvokė aplinkybę, jog niekas neturi daugiau už ją teisių į daiktą (ar bent į dalį Skypo). Teismas vertina ir tą aplinkybę, jog iki šios civilinės bylos pradėjimo kokių nors ginčų dėl Sklypo nuosavybės, valdymo ar naudojimo teisių nei teismuose, nei valstybės institucijose nebuvo;

14.4. teismas laikosi pozicijos, jog Sklypą pareiškėja visą laiką nuo to momento, kai sutuoktinis B. M. laisva valia perdavė valdymo ir naudojimosi teises į savo Sklypo dalį, I. M. žinion, valdė teisėtai, t. y. teismas nenustatė, o suinteresuoti asmenys ir neįrodinėjo, kad Skypą pareiškėja valdė panaudodama prievartą ar apgaulę;

14.5. konstatuoja, jog Sklypą pareiškėja, kuomet jį pradėjo valdyti (nuo 1993 m.), valdė atvirai (CK 4.68 straipsnis), t. y. Sklypą valdė kaip savą, mokėjo mokesčius, pasirašė sutartis, valdymo fakto neslapstė bei neneigė. Byloje nėra kokių nors kitų objektyvių duomenų arba teisiškai reikšmingų argumentų, kodėl būtų galima daryti priešingą išvadą;

14.6. teismas nenustatė, jog Skypas būtų valdytas su teisiškai reikšmingais pertrūkiais;

14.7. teismas sutinka, jog pareiškėja įrodė aplinkybę, kad Skypą visą valdymo laiką valdė kaip savą, t. y. Skypą faktiškai naudojusi (valdžiusi) pareiškėja elgėsi kaip Skypo savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių į valdomą Skypą, t. y. pareiškėja su nekilnojamuoju daiktu elgėsi kaip titulinė daikto nuosavybės teisės turėtoja;

14.8. nenustatyta, kad Skypą pareiškėja faktiškai butų valdžiusi trumpiau nei CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.

15. Teismas, atlikęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių analizę teisinio reguliavimo ir pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų, argumentų kontekste, sprendžia, jog pareiškėja I. M. įrodė faktą, jog Skypo nuosavybės teisė buvo įgyta įgyjamosios senaties instituto pagrindu. Nustatytos aplinkybės įgalina pareiškėją pasinaudoti subsidiariu CK 4.47 straipsnio 11 punkte nurodytu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu – įgyjamąja senatimi, kuri ir taikoma tuomet, kai asmuo nuosavybės teisės įgijimo dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali pagrįsti (įrodyti) kitais nuosavybės teisės įgijimo pagrindais. Teismas konstatuoja, jog pareiškėja įrodė aplinkybes, kurios teismą įgalina nustatyti faktą, kad pareiškėja įgyjamosios senaties teisiniu pagrindu įgijo nuosavybės teisę į ½ Sklypo dalį.

16. Šalys bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Šioje byloje valstybė patyrė 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteisiamos valstybei iš pareiškėjos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7–8 dalimis, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 533 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos I. M. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teises į ½ dalį sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.

Priteisti iš I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteistina suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas - 188659752, įmokos kodas – 5662, paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti Valstybės įmonei Registrų centras Nekilnojamojo turto registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.