- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-11
- Bylos Nr.
- e2-5356-547/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01117-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Atsakovas
- V. V.
- Ieškovas
- AB „Energijos skirstymo operatorius“
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei Jolantai Jankauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos už su elektros energijos persiuntimu susijusiomis paslaugomis priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu, pareikštu priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, prašo priteisti iš atsakovo 311,81 Eur dydžio skolą už suteiktą persiuntimo paslaugą, galią ir tuo susijusias paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas 22 Eur.
Ieškinyje nurodė, kad AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ tiekė elektros energiją, suteikė elektros energijos persiuntimo paslaugą ir kitas su elektros energijos persiuntimu susijusias paslaugas, galią ir reaktyviąją energiją negyvenamajai patalpai, esančiai (duomenys neskelbtini). Objektui buvo rezervuota 15 kW leistinoji naudoti galia.
2023 m. rugpjūčio 30 d. į Ieškovą kreipėsi J. K., prašydamas nutraukti su juo sudarytą Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį, nurodydamas jog Objektas yra parduotas. Ieškovas patikrinęs Nekilnojamo turto registro informaciją parengė Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį esamo savininko V. V. vardu ir išsiuntė elektroniniu paštu.
Šalies argumentai
V. V. nurodė, jog nenori turėti Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties savo vardu. ESO išsiuntė informacinį laišką informuodami Atsakovą, jog Ieškovas gavo laišką dėl sutarties nutraukimo, tačiau norint demontuoti įvadą reikia užpildyti prašymą.
Atsakovui priklausantis Objektas yra komercinės paskirties, kuriam, yra rezervuota 15 kW galia, todėl Atsakovas yra priskiriamas prie antros grupės vartotojų, privalantis mokėti galios dedamosios mokestį net ir tuo atveju, kai elektros energija faktiškai nevartojama. Pažymėtina, jog leistinosios naudoti galios nustatymas yra siejamas ne su elektros energijos konkrečiu suvartotu kiekiu, bet su Objektu, kuriam rezervuota atitinkama leistinoji naudoti galia. Vartotojai prisijungdami prie skirstomųjų tinklų teikia paraišką ir paraiškoje nurodo kokia jiems galia yra reikalinga, priklausomai nuo elektros energijos ėmėjų. Ne skirstymo operatorius nustato kokia bus vartotojui rezervuota galia, o vartotojas įsivertinęs savo elektros energijos ėmėjus.
Elektros energijos paslaugų teikėjų ir vartotojų santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas, Taisyklės ir kiti teisės aktai. Energijos pirkimo – pardavimo sutartis reglamentuoja Lietuvos CK šeštosios knygos septintojo skirsnio normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, t.y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo - pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent elektros energijos pirkimą - pardavimą reglamentuojančios teisės normos EEĮ ir jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės. Minėtų teisės aktų pagrindu vartotojams kyla prievolė atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją.
Lietuvos Aukščiausias Teismas savo jurisprudencijoje yra įtvirtinęs nuostatą, kad Taisyklės yra privalomos tiek elektros energijos tiekėjams, tiek elektros energijos vartotojams nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir valdomo turto nuosavybės formos, nes jos patvirtintos vykdant Energetikos įstatymą ir Vyriausybės pavedimą. Elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo – pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus.
Tiekimo ir naudojimų taisyklių 49 punkte reglamentuota, kad savininkas, perleidęs objektą, kuriame vartojama elektros energija, kito asmens nuosavybėn per 5 kalendorines dienas nuo objekto nuosavybės teisės perleidimo privalo nutraukti sudarytą sutartį ir iki sutarties nutraukimo dienos pranešti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir kitą galutiniam atsiskaitymui būtiną informaciją ir visiškai atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, jos persiuntimo, kitas su tuo susijusias paslaugas ir reaktyviąją elektros energiją ir informuoti apie sutarties nutraukimą naująjį objekto savininką. Naujasis objekto savininkas privalo per 5 kalendorines dienas nuo buvusio savininko pranešimo gavimo, bet ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo objekto nuosavybės teisės įgijimo, kreiptis į tiekėją ir (ar) operatorių dėl naujų elektros energijos pirkimo–pardavimo ir (ar) elektros energijos persiuntimo sutarčių sudarymo. Taisyklių 101 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė visiškai palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Ji paaiškino, kad nors ir nenaudojama elektros energija nurodytame objekte, už galios dedamąją yra privaloma mokėti. Šiuo ieškiniu ir prašoma priteisti už galios dedamąją už tą laikotarpį, kol objektas buvo prijungtas prie tinklų. Šiuo metu objektas jau yra atjungtas nuo tinklų, todėl galios mokestis toliau nebeskaičiuojamas. Ankstesnis savininkas galios mokestį mokėjo. Naujasis savininkas, nenorėdamas mokėti šio mokesčio privalėjo užpildyti nustatytos formos prašymą. Kai buvo gautas prašymas, įvadas buvo panaikintas ir mokestis už galios dedamąją nebeskaičiuojamas.
Atsiliepimas
Atsakovas V. V. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad pirmiausiai ieškovas kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame kaip pagrindą priteisti iš atsakovo 311,81 Eur skolą už elektros energiją, galią bei suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą ir reaktyviąją (sunaudotą ir/ar į Bendrovės tinklą perduotą) energiją, susidariusią nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. bei nurodė faktinę aplinkybę, kad ,,2023-10-01 sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis)Kreditorius įsipareigojo per prijungtą elektros tinklą Vartotojo objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), tiekti elektros enertgiją (kartu suteikiant elektros energijos persiuntimo paslaugą), o Vartotojas įsipareigojo sumokėti už patiektą elektros energiją, galią bei suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą ir reaktyviąją (sunaudotą ir/ar į Bendrovės tinklą perduotą) energiją (toliau – elektros energija) ir laikytis kitų šioje Sutartyje numatytų įsipareigojimų. Kadangi Vartotojas Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė už laikotarpiu nuo 2023-10-01 iki 2024-02-29 tiektą elektros energiją susidarė 311,81 Eur įsiskolinimas”.
Pateikiant ieškinį, ieškovas pakeitė ieškinio pagrindą ir nurodė, kad AB ,,Energijos skirstymo operatorius” tiekė elektros energiją, suteikė elektros energiją, persiuntimo paslaugą ir kitas su elektros energijos persiuntimu susijusias paslaugas, galią ir reaktyviąją energiją negyvenamajai patalpai, esančiai adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas). Objektui buvo rezervuota 15 kW leistinoji naudoti galia.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad 2023 m. liepos 13 d. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo negyvenamąją patalpą – pagalbinę patalpą, kambarį, esantį greta atsakovui priklausančio buto. Įgytose patalpose nebuvo elektros. Patalpos naudojamos kaip pagalbinės, kaip sandėliukas. Ieškovas pats ieškinyje nurodo, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. į ieškovą kreipėsi J. K., prašydamas nutraukti su juo sudarytą Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, nurodydamas, jog Objektas yra parduotas. Akivaizdu, kad ieškovas pripažįsta aplinkybę, jog pagrindas mokėti sąskaitas iki 2023-08-30 buvo sutartis su J. K.. Nors ieškovas tvirtina, jog parengė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį esamo savininko V. V. vardu ir išsiuntė elektroniniu paštu, tačiau pridėtame elektroniniame laiške nebuvo jokių priedų.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovas taip pat pripažįsta, kad atsakovas neakceptavo sutarties, bei patvirtina, kad atsakovas nesutiko sudaryti sutarties ir gauti jokių paslaugų, nei praeityje, nei ateityje. Ieškovas sąskaitas faktūras siuntė klaidingu adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas pažymėjo, jog sąskaitas gavo tik su ieškiniu ir jų nepripažįsta.
Atsiliepime atsakovas nurodė, jog 2023-03-29 yra sudaręs elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos buitiniams vartotojams sutartį, objekto adresas (duomenys neskelbtini) su kitu tiekėju.
Atsakovas mano, kad ieškovo reikalavimai atsakovui yra nepagrįsti, prašė jų netenkinti.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovas V. V. paaiškino, kad nesutinka su pateiktu ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad negyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini) jam priklauso nuo 2023 m. liepos 14 d. Tose patalpose elektros tinklas neveikė ir niekada elektros energijos ten nenaudojo, todėl nesupranta, kokiu pagrindu turėtų mokėti už galią. Nurodė, kad jeigu jis neišreiškia valios dėl galios reikalingumo, tai neturi ir pareigos, ką nors daryti, kad jos neturėtų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Išanalizavus bylos duomenis nustatyta, jog ieškovė tiekė elektros energijos persiuntimo paslaugą objekte adresu(duomenys neskelbtini), objektui rezervuota leistinoji naudoti galia 15 kWh. Objektas, nuosavybės teise nuo 2023 m. liepos 14 d. priklauso atsakovui.
Byloje yra Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, jog patalpos/butai (duomenys neskelbtini) yra negyvenamoji patalpa – pagalbinės patalpos. Taip pat nurodoma, kad ši patalpa nuosavybės teise priklausė AB Rytų skirstomieji tinklai nuo 2003-10-06 iki 2005-04-12, UAB ,,Elektros tinklo paslaugos“ nuo 2005-04-12 iki 2010-12-31, UAB ,,Tetas“ nuo 2010-12-31 iki 2016-03-24, J. K. nuo 2016-03-24 iki 2023-07-14 ir nuo 2023-07-14 atsakovui V. V.. Taigi šis dokumentas patvirtina šalių išsakytą poziciją, jog šios patalpos yra ne gyvenamosios, o pagalbinės ir anksčiau priklausė elektros tinklams ir ten buvo elektrikų darbo vieta, todėl šiam objektui buvo rezervuota 15kW leistinoji naudoti galia.
Liudytoju apklaustas J. K. patvirtino, kad jam buvo žinoma, jog tokia galia buvo rezervuota ir už tai jam tekdavo mokėti mokestį, nors realiai jis nesinaudojo ja. Kai jis nutarė parduoti patalpas atsakovui V. V., parašė prašymą ieškovei, kad su juo būtų nutraukta elektros energijos tiekimo sutartis, taip pat prašė, kad išmontuotų ir skaitiklį, įvadą. Jis patvirtino, kad sutartį dėl elektros energijos tiekimo su juo nutraukė jau po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, bet liko neišmontuotas skaitiklis, nurodė, kad jį išmontuos, jeigu kreipsis naujasis pirkėjas. Liudytojas paaiškino, kad jis apie šią situaciją paaiškino pirkėjui, t. y. atsakovui, kad sutartį su juo nutraukė, bet neišmontavo skaitiklio ir, kad reikia už patalpas mokėti galios dedamąją, kad dėl to atsakovui reikės kreiptis į ESO. Liudytojas taip pat nurodė, kad jis norėjo, kad būtų nutrauktas elektros tiekimas kitose patalpose, tai paskambino į ESO, jam paaiškino, kad reikia užpildyti paraišką internetu, atvyko darbuotojas ir viską išmontavo. J. K. patvirtino, kad gali būti, jog jis į ESO dėl sutarties nutraukimo ginčo patalpose kreipėsi 2023-08-29.
AB ,,Elektros skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą tikslu išieškoti iš V. V. 311,81 Eur skolos už elektros energiją, galią bei suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą ir reaktyviąją (sunaudotą ir/ar į bendrovės tinklą perduotą) energiją, susidariusios nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. taip pat 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo įsakymo įvykdymo. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2024 m. gegužės 7 d. civilinėje byloje Nr. eL2-11670-1106/2024 išdavė ieškovei (kreditorei) teismo įsakymą. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2024 m. birželio 7 d. nutartimi priėmė atsakovo (skolininko) prieštaravimus bei civilinę bylą pagal ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui V. V. perdavė nagrinėti pagal teismingumą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams.
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose 2024 m. birželio 7 d. gautas ieškovės ieškinys atsakovui dėl 311,81 Eur dydžio skolą už suteiktą persiuntimo paslaugą, galią ir tuo susijusias paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamoje civilinėje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo pareigos apmokėti skolą už rezervuotą 15 kW leistinąją naudoti galią. Atsakovas savo pareigą apmokėti už galią, rezervuotą Objekte, ginčija tuo, jog skolos susidarymo laikotarpiu jis elektros energija nesinaudojo (elektros energijos tiekimas nebuvo vykdomas), jokios sutarties su ieškove nesudarė, be to, turėtų būti laikomas buitiniu vartotoju, todėl ir galios dedamosios mokestis jam neturėjo būti skaičiuojamas.
Iš byloje ištirtų įrodymų, matyti, kad atsakovas 2023 m. liepos 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4805 pagrindu tapo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) savininku. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodoma, kad ši patalpa yra įregistruota kaip negyvenamoji patalpa – pagalbinė patalpa. Atsakovas šią patalpą įgijo iš J. K., kuris byloje buvo apklaustas liudytoju.
Liudytojas J. K. nurodė, kad ši patalpa buvo negyvenamosios paskirties ir jai buvo skaičiuojamas galios mokestis. Jis nurodė, kad buvo pasirašęs su ieškovu sutartį. Kadangi patalpą 2023-07-13 pardavė, tai kreipėsi į ieškovą dėl sutarties nutraukimo. Kada tiksliai kreipėsi į ieškovą nepamena, bet gali būti, jog kreipėsi jau po sutarties su atsakovu sudarymo.
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu iš ESO sistemos patikslino, jog liudytojas, buvęs patalpų savininkas J. K., į ESO su prašymu nutraukti sutartį kreipėsi 2023-08-29 ir sutartis buvo nutraukta, tačiau nebuvo išmontuoti ESO apskaitos prietaisai todėl, kad jau buvo naujas patalpų savininkas ir nebuvo žinoma jo valia dėl elektros energijos tiekimo. Jam buvo paruošta nauja standartinė elektros energijos tiekimo sutartis ir išsiųsta elektroniniu paštu.
Liudytojas J. K. patvirtino teisme, kad jis informavo atsakovą V. V., jog jam reikės už šias patalpas mokėti elektros dedamąją, nes ieškovė neišmontavo elektros įvado, o tik nutraukė su juo sutartį, ir kad atsakovas turi kreiptis į energijos skirstymo operatorių. Liudytojas taip pat paaiškino, kad jis, nutraukdamas sutartį, sumokėjo visas nurodytas sumas ir ESO skolingas nebuvo.
Byloje nėra ginčo, jog objektas – negyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), yra negyvenamosios patalpos, kuria anksčiau naudojosi Rytų skirstomieji tinklai, UAB ,,Elektros tinklo paslaugos, UAB ,,Tetas“, vėliau J. K. ir V. V.. Kaip nurodė liudytojas J. K., jam įgijus šias patalpas jis nieko jose nedarė, jų netvarkė, jomis nesinaudojo, jos yra tokios, kokias paliko UAB ,,Tetas“. Šioms patalpoms ESO buvo rezervavusi 15 kW galią ir už ją buvo mokamas nustatyto dydžio fiksuotas mokestis, kuris perskaičiuojamas kartą metuose.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė tiekė elektros energiją į atsakovui nuosavybės teise priklausančias negyvenamosios paskirties patalpas. Rašytinės formos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančių negyvenamosios paskirties patalpų buvo sudaryta tarp ieškovės ir liudytojo (anksčiau buvusio patalpų savininko) laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2023 m. liepos 13 d. Sudaryta sutartis buvo nutraukta anksčiau buvusio savininko J. K. 2023 m. rugpjūčio 29 d. pranešimu. Apie sutarties nutraukimą žinojo tiek ieškovė, tiek atsakovas. Buvusiam patalpų savininkui pardavus negyvenamąją patalpą ir nutraukus elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, rašytinės formos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta, tačiau atsakovo nuosavybės teise valdomo objekto elektros įrenginiai nebuvo atjungti nuo elektros tinklų, kadangi J. K. dėl sutarties nutraukimo kreipėsi tik 2023-08-29, kai pirkimo-pardavimo sutartis tarp J. K. ir atsakovo V. V. buvo sudaryta 2023-07-13.
Energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuojantis CK šeštosios knygos IV dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis nenustato specialių taisyklių energijos tiekimo sutarties formai. Tai reiškia, kad šios sutarties sudarymui pakanka veiksnių šalių susitarimo ir valios išreiškimo. Tokią valią šalys gali išreikšti ir sudarydamos rašytinės formos sutartį, ir žodžiu, ir konkliudentiniais veiksmais. Aplinkybė, kad asmenys nėra sudarę rašytinės formos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, nesudaro pagrindo teigti, kad jie nėra saistomi energijos pirkimo–pardavimo sutartinių santykių. Tokiu atveju būtina nustatyti, ar asmenys nėra išreiškę valios sudaryti sutartį kita forma, įskaitant ir valios išreiškimą konkliudentiniais veiksmais. Atsižvelgiant į elektros energijos tiekimo ypatumus ir į energijos pirkimo–pardavimo sutarties, kaip viešosios sutarties, pobūdį, tokia sutarties šalių valia yra išreiškiama energijos tiekėjui ir vartotojui sutikus nustatyta tvarka prijungti vartotojo įrenginius prie energijos tiekimo tinklų. Taigi vartotojo valia, kuria išreiškiamas sutikimas prijungti vartotojo įrenginius prie energijos tiekimo tinklų, yra teisiškai reikšminga aplinkybė, nulemianti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą. Būtent tokia speciali sutarties sudarymo taisyklė yra nustatyta tuo atveju, jei pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms. Tokiu atveju sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenustatyta ko kita (CK 6.384 straipsnio 1 dalis). Jei šalys nėra susitariusios kitaip, ši taisyklė taikytina ir tuo atveju, kai elektros energijos pirkimo–pardavimo šalis yra ne buitinis vartotojas.
Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl elektros energijos sutartinių santykių kvalifikavimo, kai nėra sudarytos rašytinės formos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, pripažįstama, kad tokio pobūdžio sutartys laikomos sudarytomis esant dviejų teisiškai reikšmingų faktų visumai: 1) elektros energijos tiekėjas tiekia elektros energiją, 2) vartotojo elektros energiją naudojantys įrenginiai yra prijungti prie elektros tinklų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019, 16 punktas). Ši juridinę reikšmę turinčių faktų visuma suteikia pagrindą daryti išvadą, kad tarp šalių susiklostę santykiai atitinka elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje.
Tiekimo ir naudojimo taisyklių 49 punkte reglamentuota, kad savininkas, perleidęs objektą, kuriame vartojama elektros energija, kito asmens nuosavybėn per 5 kalendorines dienas nuo objekto nuosavybės teisės perleidimo privalo nutraukti sutartį ir iki sutarties nutraukimo dienos pranešti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir kitą galutiniam atsiskaitymui būtiną informaciją ir visiškai atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, jos persiuntimo, kitas su tuo susijusias paslaugas ir reaktyviąją elektros energiją ir informuoti apie sutarties nutraukimą naująjį objekto savininką.
Tas pats Taisyklių punktas numato pareigas ir naujajam objekto savininkui, kuriame nurodoma, kad naujasis objekto savininkas privalo per 5 kalendorines dienas nuo buvusio savininko pranešimo gavimo, bet ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo objekto nuosavybės teisės įgijimo, kreiptis į tiekėją ir (ar) operatorių dėl naujų elektros energijos pirkimo-pardavimo ir (ar) elektros energijos persiuntimo sutarčių sudarymo. Taisyklių 101 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija savininkas.
Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo grindžia, tuo, kad turto savininkas buvo rezervavęs 15 kW leistinąją naudoti galią ir už šį galios rezervavimą pareiga atsiskaityti tenka įsiskolinimo susidarymo metu objekto savininkui – atsakovui. Elektros energijos persiuntimo paslaugos kainų ir jų taikymo tvarkos, tvirtinamos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 3 punkte galios dedamoji apibrėžiama vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina vienam kalendoriniam mėnesiui, mokama už kiekvieną vartotojo objektą nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio ir elektros energijos persiuntimo, elektros energijos pirkimo-pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto. Taigi, net ir nesant sutarties, galios dedamosios mokestis yra skaičiuojamas kiekvieną mėnesį. Jokių šios nuostatos taikymo išimčių nėra numatyta. Kaip minėta, objektas, kuriam yra rezervuota 15 kW galia ir priskiriamas prie antrosios grupės vartotojų, privalantis mokėti galios dedamosios mokestį (Tvarkos VI skyrius) net ir tuo atveju, kai elektros energija faktiškai nevartojama (Tvarkos 3 punktas).
Pagal CK 6.385 straipsnio 4 dalį energijos kaina (tarifai) nustatomi įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo metu galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomeninės elektros energijos kainos reguliuojamos Tarybai nustatant viršutines kainų ribas. Konkrečias perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų ir visuomenines elektros energijos kainas ir tarifus nustato ir keičia paslaugos teikėjas. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo straipsnio 7 dalyje reglamentuojama, kad Tarybai nustačius viršutines kainų ribas, paslaugų teikėjai turi teisę diferencijuoti paslaugos kainas pagal objektyvius požymius. Paslaugų teikėjai, diferencijuodami kainas, privalo laikytis nediskriminavimo principo ir tinkamai atsižvelgti į energijos vartojimo efektyvumo didinimo principą. [...] Perdavimo paslaugos kaina, persiuntimo paslaugos kaina, skirstymo paslaugos kaina visais atvejais, išskyrus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos dalį, gali būti diferencijuojamos į galios ir elektros energijos dedamąsias.
Taigi, kaip matyti iš aukščiau pateikto teisinio reglamentavimo, kaina už elektros energiją, kaip visuma, susideda iš atskirų dedamųjų – elektros energijos dedamosios ir galios dedamosios, o pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, galios dedamoji mokama nepriklausomai nuo abonento suvartotos elektros energijos kiekio ir elektros energijos vartojimo fakto, todėl atsakovo byloje įrodinėjamos aplinkybės, kad atsakovas nenaudojo elektros energijos, nepašalina atsakovo prievolės atsiskaityti su ieškove už suteiktą galimybę naudotis 15 kW galios elektros energija, jos neperskirstant kitiems vartotojams.
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnyje numatyta, jog elektros energija yra prekė, kuri pateikiama elektros energijos vartotojui bei numatyta vartotojo prievolė sumokėti už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas. Ta pati nuostata įtvirtinta minėtose Taisyklėse, jog vartotojas privalo pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią (Taisyklių 58.5 punktas). Taisyklių 105 punkte nurodyta, kad už patiektą elektros energiją, suteiktą elektros energijos persiuntimo, kitas su tuo susijusias paslaugas ir už reaktyviąją elektros energiją atsiskaitoma pagal tiekėjo arba operatoriaus išrašomus mokėjimo dokumentus arba kitais Taisyklėse nurodytais būdais. Taisyklių 101 punkte taip pat numatyta, jog tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.
Pažymėtina, jog jeigu objekto, kuris prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, savininkas aiškiai neišreiškia valios (nesiima aktyvių veiksmų) dėl tokio objekto atjungimo nuo energijos tiekimo tinklų (pavyzdžiui, nesikreipia į operatorių dėl atjungimo nuo energijos tiekimo tinklų), tai yra pagrindas spręsti, kad tarp energijos tiekėjo ir objekto, kuris yra prijungtas prie tiekimo tinklų, savininko egzistuoja sutartiniai santykiai dėl elektros energijos pirkimo ir pardavimo, savininkui valią išreiškus konkliudentiniais veiksmais.
Nagrinėjamu atveju ieškovės į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad iš atsakovo prašoma priteisti 311,81 Eur skola skaičiuojama už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 14 d. iki 2024 m. vasario 13 d. Atsakovas spalio mėnesio pradžioje kreipėsi į ESO telefonu, pranešdamas, kad jokių sutarčių jis sudaryti neketina ir jokiomis ieškovo paslaugomis naudotis nepageidauja, prašė išmontuoti apskaitos įrenginį. Po šio telefoninio pokalbio, atsakovas iš ieškovo gavo elektroninį laišką, kuriuo ieškovas patvirtina, kad ,,Gavome Jūsų prašymą nutraukti elektros energijos sutartį objektui (duomenys neskelbtini) (Objekto Nr. (duomenys neskelbtini)), išmontuoti apskaitą ir demontuoti įvadą“ ir nurodo, kad atsakovas dar turėtų per savitarną užpildyti prašymą, nurodant priežastį, pažymint varnelę.
Nors akivaizdu, kad ieškovė gavo atsakovo prašymą nutraukti sutartį, tačiau į šį atsakovo prašymą nereagavo ir objekto nelikvidavo.
Sutarties bendrųjų sąlygų 45 punktas nustato, jog klientas turi teisę nutraukti Sutartį apie tai raštu įspėjęs ESO prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų ir iki Sutarties nutraukimo dienos pranešęs elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir kitą galutiniam atsiskaitymui būtiną informaciją. Kadangi šiame objekte elektros energija nebuvo naudojama, tai patvirtino ir liudytoju apklaustas ankstesnis savininkas J. K., ir ieškovo atstovė, tai atsakovas neturėjo pareigos teikti kokių nors daugiau dokumentų, išskyrus prašymą išmontuoti įvadą. Vertinant atsakovo pateiktą prašymą taip, kaip jį užrašė ieškovė ,,nutraukti elektros energijos sutartį“, ieškovė nutraukti Sutartį galėjo po 30 dienų nuo tokio prašymo gavimo. Bylos duomenimis, atsakovo prašymas, į kurį atsakymą pateikė raštu ieškovė buvo gautas 2023 m. spalio 4 d. Kaip jau minėta, Sutarties nutraukimui ieškovė turėjo 30 dienų, tačiau per šį laiką sutarties nenutraukė. Apskaitos įrenginys buvo atjungtas 2024-02-13. Objektas buvo likviduotas ESO iniciatyva, kai klientas nevartoja ilgiau nei 36 mėnesius.
Nagrinėjamu atveju atsakovas valią nutrukti Sutartį išreiškė 2023 m. spalio 4 d., nors prašymą pateikė ne per ESO savitarnos sistemą. Iš į bylą pateiktų dokumentų, akivaizdu, kad tokį prašymą ieškovė gavo, siuntė nuorodą atsakovui šį savo prašymą patikslinti užpildant prašymą nustatyta tvarka per ESO savitarnos svetainę. Posėdžio metu ieškovo atstovė ieškovė neneigė ir neginčijo šio fakto bei paaiškino, kad galimai turėtų būti vertinamas ir tokiu būdu pateiktas prašymas. Teismui buvo pateikta iš ESO sistemos UVIS atsakovo gautas prašymas, kur pažymima: ,,užklausos kodas – prašymo dėl EEPP sutarties nutraukimo pateikimas (ESO elektra); aprašymas – naujasis savininkas nenori turėti sutarties savo vardu, galima demontuoti įvadą ir nurodomas telefono numeris; komentaras – išsiųstas prašymas dėl sutarties nutraukimo“. Taigi iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog atsakovas išreiškė labai aiškią valią, kad nenori jokių sutarčių ir prašė išmontuoti įvadą. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad šalių konkliudentiniais veiksmais sudaryta Sutartis šalių valia nutraukta 2023 m. spalio 4 d. atsakovui pateikus prašymą dėl Sutarties nutraukimo. Nutraukus Sutartį, šalims nebekyla pareiga vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį. Tuo pagrindu ieškovės reikalavimas dėl skolos mažintinas. Ieškovė į bylą pateikė neapmokėtas sąskaitas, kur nurodoma, kad per 2023 m. spalio mėnesį priskaičiuota 123,53 Eur skolos ir 25,94 Eur PVM. Akivaizdu, kad ši skolos suma susidarė per rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius bei 18 liepos dienų ir šią sąskaitą atsakovas turi pareigą apmokėti. Taip pat atsakovas turi sumokėti už 4 dienas lapkričio, nes ieškovas galėjo atsakovo prašymą patenkinti per 30 dienų, taigi už 4 lapkričio dienas mokėtina 4,60 Eur (34,50 Eur :30 dienų = 1.15 Eur/diena x 4 =4.60 Eur) ir 0,966 Eur PVM (4,60 x 21%=0,966). Taigi, iš viso iš atsakovo priteistina iškovei 149,47+5,57=155,04 Eur.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 155,04 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Teismas, iš dalies patenkindamas ieškovės reikalavimus, patenkino juos 50 procentų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 22,00 Eur žyminį mokestį. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 11,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Valstybė šioje byloje turėjo nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei ,,Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 155,04 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 155,04 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 11,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.