- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-06
- Bylos Nr.
- 2S-954-803/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01347-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- L. P.
- Kategorijos
- 3.2.6.10.3Sprendimo išaiškinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo dalies išaiškinimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui L. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir atsakovo L. P. priešieškinį ieškovei I. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovas L. P. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą prašydamas išaiškinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-11-20 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-50-494/2015 dalį dėl periodinių išmokų iš atsakovo L. P. priteisimo nepilnamečių vaikų R. P., gim. 2002-02-14, ir J. P., gim. 2005-05-06, išlaikymui kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 120 Eur nuo 2015-11-20 (šio teismo sprendimo priėmimo dienos) iki vaikų pilnametystės priteisimo nurodant: 1) ar teismui sprendimu priteisus išlaikymą vaikams nuo sprendimo priėmimo dienos ir tokiu būdu nustačius išlaikymo priteisimo momentą (t. y. nuo 2015-11-20) bei nustačius, kad ši sprendimo dalis yra vykdoma skubiai, 2014-05-16 nutartis (kuria taikant laikinąsias apsaugos priemones buvo priteistas laikinas išlaikymas) neteko galios; 2) ar pagal 2014-05-16 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones išieškota laikino išlaikymo suma yra įskaitoma į sprendimu priteistą ir nuo sprendimo priėmimo momento privalomą teikti išlaikymą, o iki sprendimo priėmimo pagal 2014-05-16 nutartį susidaręs, bet neišieškotas įsiskolinimas toliau nebegali būti išieškomas, t. y. anuliuojamas bei vykdomoji byla pagal 2014-05-16 nutartį yra nutrauktina (T 7., b. l. 42-46).
Šalies argumentai
2. Prašyme nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą be kita ko nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove I. P., priteisė iš atsakovo vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 120 Eur nuo 2015-11-20 iki vaikų pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei nutarė sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2014-12-03, 2014-12-12 ir 2015-02-09 nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones; sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdyti skubiai. Mano, jog dėl priimto teismo sprendimo turinio kilo neaiškumų:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-16 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės pagrindu pagal antstolio 2015-12-09 raštą dėl duomenų pateikimo iki sprendimo priėmimo 2015-11-20 iš atsakovo L. P. buvo išieškota viso 4216,19 Eur suma, todėl pagal teismo sprendimą ši suma yra įskaitytina į sprendimu priteistiną išlaikymo dydį (240 Eur). Mano, jog dėl nurodytos aplinkybės laikytina, kad teismo 2014-05-16 nutartis dėl laikino išlaikymo priteisimo yra visiškai įvykdyta, o susidariusi permoka padengia sprendimu priteistą išlaikymą nuo 2015-11-20 daugiau negu 17 mėnesių į priekį;
2.2. pagal neaiškią sprendimo formuluotę susiklostė teisinė situacija, kad tuo pačiu metu yra vykdomas išieškojimas pagal 2014-05-16 nutartį, kuria teismas priteisė laikiną išlaikymą vaikams, ir tuo pačiu metu atsirado išieškojimo galimybė pagal sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo, kuri vykdoma skubiai;
2.3. nors teismas pagrįstai motyvuojamoje sprendimo dalyje nurodė, kad teismo sprendimo priėmimo dienai aukščiau nurodytos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagrindu iš atsakovo jau išieškotas išlaikymas yra įskaitytinas į šiuo teismo sprendimu priteistiną išlaikymo dydį, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje tiek dėl jo, tiek dėl 2014-05-16 nutarties galiojimo/negaliojimo tiesiogiai nepasisakė. Pažymėjo, kad situacijos pagal sprendimą teisinį neaiškumą patvirtina ir antstolio D. T. 2016-01-28 patvarkymas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi atsakovo (apelianto) L. P. prašymo, nurodydamas, jog teismo 2015-11-20 sprendimas nėra įsiteisėjęs ir bus nagrinėjamas apeliacine tvarka, o išaiškinus teismo sprendimą pareiškėjo prašomu būdu gali iš esmės pasikeisti teismo sprendimo turinys, netenkino (T. 7., b. l. 53-56). Minėta nutartis grindžiama tokiais argumentais:
3.1. įvertinęs teismų praktikoje suformuotas teismo sprendimo aiškinimo taisykles bei paskirtį pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovui L. P. nėra kilę neaiškumų ar abejonių dėl prašomo išaiškinti sprendimo rezoliucinės dalies aiškumo (suprantamumo);
3.2. pažymėjo, kad pareiškėjas prašyme kelia klausimą ne dėl teismo sprendime įtvirtintų šalių teisių ir pareigų neaiškumo, o siekia išsiaiškinti ar pagal 2014-05-16 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones išieškota laikino išlaikymo suma yra įskaitoma į sprendimu priteistą ir nuo sprendimo priėmimo momento privalomą teikti išlaikymą, o iki sprendimo priėmimo pagal 2014-05-16 nutartį susidaręs, bet neišieškotas įsiskolinimas toliau nebegali būti išieškomas, t. y. anuliuojamas bei vykdomoji byla pagal 2014-05-16 nutartį yra nutrauktina;
3.3. teismas aiškiai nusprendė dėl pateikto ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, sprendimo rezoliucinė dalis aiškiai išdėstyta, o apeliantas, nesutikdamas su sprendimu, turėjo teisę nesutikimo argumentus bei kilusius neaiškumus nurodyti pateikdamas apeliacinį skundą;
3.4. konstatavo, kad 2015-11-20 teismo sprendimu nustatytos šalių teisės ir pareigos yra aiškios, kai tuo tarpu teismo 2014-05-16 nutartyje taikytos atsakovui laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo nustojo galioti 2015-11-20 priėmus sprendimą, todėl pagal 2014-05-16 teismo nutartį nustatyto dydžio (po 148,81 Eur) išlaikymas nuo 2015-11-20 nebegali būti išieškomas;
3.5. pažymėjo, jog atsakovo prašymo pastaboje nurodytas teiginys, kad nėra duomenų apie jo atskirojo skundo dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-16 nutarties (kartu ir 2014-10-23 nutarties) persiuntimą laikytinas nepagrįstu, kadangi apeliacinės instancijos teismas atsakovo atskirąjį skundą dėl minėtų nutarčių išnagrinėjo, 2014-12-29 nutartimi jį atmesdamas ir palikdamas 2014-05-16 apylinkės teismo nutartį nepakeistą.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Apeliantas (atsakovas) L. P. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-02-11 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: išaiškinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-01-27 sprendimo dalį dėl periodinių išmokų iš atsakovo L. P. priteisimo nepilnamečių vaikų R. P., gim. 2002-02-14, ir J. P., gim. 2005-05-06, išlaikymui kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 120 Eur nuo 2015-11-20 (teismo sprendimo priėmimo dienos) iki vaikų pilnametystės priteisimo nurodant, ar pagal 2014-05-16 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones išieškota laikino išlaikymo suma yra įskaitoma į sprendimu priteistą ir nuo sprendimo priėmimo momento privalomą teikti išlaikymą, o iki sprendimo priėmimo pagal 2014-05-16 nutartį susidaręs, bet neišieškotas įsiskolinimas toliau nebegali būti išieškomas, t. y. anuliuojamas bei vykdomoji byla pagal 2014-05-16 nutartį yra nutrauktina (T 7., b. l. 61-66). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. aplinkybė, kad išaiškinus teismo sprendimą atsakovo prašomu būdu gali iš esmės pasikeisti teismo sprendimo turinys, nes gali būti išplėsti sprendimo motyvai, nėra pagrindas atsisakyti išaiškinti teismo sprendimą, jeigu jis neaiškus;
4.2. dėl neaiškios priimto sprendimo formuluotės susiklostė tokia teisinė situacija, jog nors Vilniaus apygardos teismas išlaikymą vaikams priteisė tik nuo 2015-11-20, tuo pačiu metu yra vykdomas išieškojimo įsiskolinimas pagal Vilniaus apygardos teismo 2014-05-16 nutartį. Mano, jog tokia teisinė situacija netoleruotina;
4.3. pagal teismo sprendimo motyvus, išieškotos iš atsakovo sumos kaip laikinas išlaikymas turėtų būti įskaitomos į sprendimu priteistą išlaikymą nuo išlaikymo priteisimo momento, t. y. nuo 2015-11-20, o minėta aplinkybė turėtų būti nustatyta ir rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje, ne tik motyvuojamojoje;
4.4. teismas nepagrįstai tiesiogiai sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė ir dėl 2014-05-16 nutarties galiojimo/negaliojimo;
4.5. sprendimo rezoliucinės dalies išaiškinimas nesudaro pagrindo teigti, jog tokiu būdu būtų išaiškinta motyvuojamoji sprendimo dalis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-05-16 nutartimi pritaikė atsakovui L. P. laikinąsias apsaugos priemones - priteisė iš jo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. P. ir J. P. po 148,81 Eur (500 Lt) kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2014-04-24) iki teismo sprendimo priėmimo byloje, bei paskyrė ieškovę vaikams priteistų lėšų tvarkytoja (T. 1, b. l. 120-121). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies ir be kita ko nusprendė nustatyti nepilnamečių vaikų R. P., gim. 2002-02-14, ir J. P., gim. 2005-05-06, gyvenamąją vietą kartu su ieškove I. P. ir priteisė iš atsakovo L. P. nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 120 Eur nuo 2015-11-20 (teismo sprendimo priėmimo dienos) iki vaikų pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdyti skubiai; taip pat nusprendė įsiteisėjus sprendimui panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-12-03, 2014-12-12 ir 2015-02-09 nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones (T. 6., b. l. 116-138). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1515-160/2016 pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė iš dalies :1) panaikino sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista 1868,99 Eur skolos už komunalinius mokesčius ir šioje dalyje ieškovės ieškinį atmetė; 2) priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 569,56 Eur kompensaciją už tenkančią mažesnę bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalį; 3) likusią teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas (T. 7., b. l. 70-78).
6. Apeliantas ginčija Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį, nurodydamas, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-11-20 sprendimo rezoliucinė dalis neaiški, kadangi minėto sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakyta dėl apylinkės teismo 2014-05-16 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės pagrindu išieškotos laikino išlaikymo sumos bei minėtos nutarties galiojimo.
7. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 278 straipsnio 1 dalį sprendimą priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą tuo atveju, jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tačiau nekeisdamas jo turinio.
8. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar peržengti byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, jog teismas neturėtų aiškinti sprendimo (nutarties) motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą (motyvuojamosios dalies papildymą); tokie veiksmai yra negalimi po to, kai teismo sprendimas (nutartis) yra surašytas ir pasirašytas bylą nagrinėjusių teisėjų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-701/2015; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; kt.).
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimo, kurio dalis pakeista Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi, rezoliucinė dalis yra aiški ir suprantama. Pirmosios instancijos teismo sprendime (bei jo rezoliucinėje dalyje) ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-16 nutartyje dėl laikinosios apsaugos priemonės atsakovui taikymo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas minėtų procesinių sprendimų galiojimas.
10. Pažymėtina, jog kreipdamasis tiek su prašymu dėl teismo sprendimo išaiškinimo, tiek teikdamas atskirąjį skundą dėl apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties apeliantas iš esmės prašo išaiškinti sprendimo motyvuojamosios dalies turinį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtą aplinkybę pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Viena vertus, apeliantas bylos nagrinėjimo metu teisme turėjo ir tebeturi profesionalų atstovą – advokatą, kuris turėtų apeliantą pakonsultuoti bei atsakyti į jam rūpimus klausimus, tarp jų ir paaiškinti priimtų procesinių dokumentų motyvus. Kita vertus, apeliantas, nesutikdamas su priimtu teismo sprendimu, nesutikimo motyvus ar kilusius neaiškumus turėjo teisę išdėstyti pateiktame apeliaciniame skunde;
11. Apeliantas nepagrįstai atskirajame skunde nurodo, jog išaiškinant teismo sprendimą nebūtų aiškinama motyvuojamoji dalis. Kaip jau buvo minėta, apylinkės teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški, sprendime aiškiai nurodyta periodinių išmokų kiekvieno vaiko išlaikymui mokėjimo pradžia, nustatant skubų vykdymą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog aiškinant teismo sprendimą būtų išplėsti procesinių sprendimų motyvai, ką griežtai draudžia teisinis reguliavimas (CPK 278 straipsnio 1 dalis) ir ankstesniuose punktuose nurodyta Kasacinio teismo praktika.
12. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą ir apelianto argumentą, jog priimtais teismo sprendimais susiklosčiusi teisinė situacija neaiški ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-05-16 nutartį vykdančiam antstoliui. Minėtą aplinkybę grindžia antstolio 2016-01-28 patvarkymo turiniu. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su minėtu patvarkymu konstatuoja, antstolis priimdamas 2016-01-28 patvarkymu atsisakė tenkinti apelianto atstovo prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir nurodė prašymo netenkinimo motyvus, o aplinkybė, jog antstolis atsisakė nutraukti vykdomąją bylą, dar nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismo sprendimas yra neaiškus.
13. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas 2016-02-11 nutartimi pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo, todėl iš esmės priėmė teisingą procesinį sprendimą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
atskirojo skundo netenkinti.
Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.