- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- eI3-4371-821/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02451-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- Žemės ūkio kooperatyvas "EUBRĖ"
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Violetos Petkevičienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos žemės ūkio kooperatyvo „Eubrė“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas ŽŪK „Eubrė“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) 2021 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. AS-142 (toliau – ir Sprendimas) patvirtintą mokesčio už nedeklaruotus išgautus gamtos išteklius dydį, sumažinant jį nuo 9 093 Eur iki 909,30 Eur.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius (toliau – ir Departamento skyrius) 2021 m. gegužės 11 d. atliko ŽŪK „Eubrė“ (toliau – ir Kooperatyvas) mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo planinį patikrinimą už 2018-2020 m. I ir II ketvirčius. Atlikęs patikrinimą surašė Patikrinimo aktą Nr. (7.3)-PA-1626 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriuo nustatė, kad Kooperatyvas vykdė gamtos išteklių (požeminio vandens) gavybą, neturėdamas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Geologijos tarnyba) išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes ir nemokėjo mokesčių už išgautą požeminį vandenį. Už be leidimo išgautą ir nedeklaruotą išteklių kiekį Patikrinimo aktu apskaičiuota 9 093 Eur mokesčio, taikant didesnį tarifą. Departamentas Sprendimu Patikrinimo aktą patvirtino.
Pareiškėjas su ginčijamu Sprendimu nesutinka. Teigia, kad pažeidimą padarė netyčia, todėl pažeidimas negali būti laikomas pavojingu, dėl pažeidimo nekilo sunkių pasekmių nei aplinkai, nei žmonėms. Valstybės biudžetas nepatyrė žalos dėl nedeklaruoto išgauto požeminio vandens, nes Kooperatyvas mokestį sumokėjo. Tai pirmasis pareiškėjo tokio pobūdžio pažeidimas, anksčiau jam nebuvo taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus.
Pažymi, kad Kooperatyvas tinkamai vedė išgaunamo vandens kiekio apskaitą, fiksavo skaitliuko parodymus, todėl neturėjo tikslo nuslėpti mokesčio ir gauti mokestinės naudos. Naudojamam gręžiniui išduotas gręžinio pasas, gręžinio pasas įregistruotas (duomenys neskelbtini), gręžinio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Radviliškio r. sav. Pareiškėjas niekada nebuvo gavęs jokio įspėjimo ar pranešimo apie tai, kad būtina deklaruoti išgautą požeminį vandenį ir sumokėti mokesčius. Patikrinimo metu pareiškėjas bendradarbiavo su Departamento skyriaus atstovais, pateikė visą su patikrinimo dalyku susijusią turimą dokumentaciją.
Pareiškėjas paaiškina, kad tikrinamuoju laikotarpiu Kooperatyvui vadovavo V. G.. Pareiškėjo atstovams nebuvo žinoma apie reikalavimą privalomai deklaruoti išgauto požeminio vandens kiekius, toks reikalavimas pagal nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusį teisinį reglamentavimą pareiškėjui nebetaikomas. Dabartinis Kooperatyvo vadovas R. L. išrinktas 2020 m. rugpjūčio 27 d. visuotiniame narių susirinkime, o atsakingas pagal pareiškėjo įstatus už Sprendime nurodytą laikotarpį (2018–2020 m. I ir II ketvirtis) buvęs vadovas Kooperatyve nebedirba. Pareiškėjas akcentuoja, kad sumokėjo 909,30 Eur mokestį už 2018 m. – 2020 m. I ir II ketvirčius, o nuo 2020 m. liepos 1 d. mokestis už gamtos išteklius pareiškėjui nebetaikomas. Pareiškėjo išgaunamas vandens kiekis nedidelis, todėl pasikeitus teisiniam reguliavimui nebereikia turėti ir leidimo.
Pareiškėjas teigia, kad pritaikyta sankcija yra pernelyg didelė finansinė našta nedideliam žemės ūkio kooperatyvui. Paaiškina, jog neginčija aplinkybės, kad 2018 m. - 2020 m. I ir II ketvirčiais naudojo mokesčiu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, todėl yra šio mokesčio mokėtojas, taigi turėjo pareigą nustatyta tvarka jį mokėti. Padaryto pažeidimo fakto pareiškėjas neginčija, tačiau teigia, jog pritaikyta sankcija neproporcinga, todėl prašo ją sumažinti iki 909,30 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad Departamento skyrius atliko pareiškėjo planinį patikrinimą ir nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. – 2020 m. I ir II ketvirčiais ūkinės veiklos vykdymui išgavo 8369 m³ požeminio vandens neturėdamas Geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes, išgauto vandens kiekio nedeklaravo ir mokesčio nemokėjo, todėl Patikrinimo aktu už išgautą be leidimo ir nedeklaruotą požeminio vandens kiekį už 2018 – 2020 m. mokestinius laikotarpius buvo paskaičiuotas mokėtinas mokestis padidintu tarifu – 9 093,00 Eur. Departamentas, susipažinęs su pareiškėjo pastabomis, ginčijamu Sprendimu Patikrinimo aktą patvirtino.
Departamentas nurodo, kad Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Įstatymas nenumato galimybės atsakovui, kaip viešojo administravimo subjektui, mokesčių mokėtoją atleisti nuo paskirtos baudos ar paskirtąją baudą sumažinti. Įstatymas neaptaria kaltės formos, taip pat neįtvirtina lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis kuriomis mokesčio tarifas galėtų būti keičiamas. Pareiškėjas nustatytų pažeidimų neginčija, o tai, jog nežino teisės aktų nuostatų jo nuo atsakomybės neatleidžia. Pareiškėjas yra juridinis asmuo, vykdantis ilgametę ūkinę veiklą, todėl turi pareigą domėtis teisės aktų reikalavimais, jų pakeitimais ir prisiimti atitinkamas rizikas.
Departamento nuomone, imperatyvios prievolės nevykdymas negali būti pateisinamas pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ar tiesiog įstatymų nesupratimu. Pareiškėjas išgauna valstybinius gamtos išteklius ne vienerius metus, todėl jo veiksmai laikytini sisteminiais, nes požeminio vandens gavyba be leidimo buvo vykdoma visą tikrinamąjį laikotarpį. Pareiškėjo skunde nurodyti pasiteisinimai yra subjektyvaus pobūdžio, jais siekiama išvengti taikomos sankcijos bei bandoma pateisinti savo nederamą veiklą. Pažymi, kad padidinto tarifo taikymas nepriklauso nei nuo asmens kaltės formos, nei tyčios ar neatsargumo. Įstatymas taip pat neįtvirtina lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis kuriomis padidintas mokesčio tarifas galėtų būti keičiamas. Mokestis padidintu tarifu turi būti veiksmingas, kad asmuo daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms, bei kartu būtų ir atgrasantis kitus asmenis nuo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo prašomas paskirti 909,30 eurų mokestis nėra didelis, kad darytų atgrasantį poveikį už be leidimo išgautus ir nedeklaruotus gamtos išteklius ir būtų veiksmingas siekiant šių pažeidimų prevencijos. Departamentas taip pat mano, kad apskaičiuotas mokestis padidintu tarifu yra proporcingas padarytam pažeidimui ir nėra per griežtas, jog pareiškėjas negalėtų jo sumokėti. Mokestinė prievolė pareiškėjui kilo dėl jo pačio pasirinkto elgesio varianto, o apskaičiuotas mokestis yra proporcingas. Atsakovas laikosi pozicijos, jog priėmė pagrįstą bei teisingą Sprendimą, o pareiškėjas nepateikė objektyvių pagrįstų duomenų, kurių pagrindu ginčijamas Sprendimas galėtų būti panaikintas, todėl prašo skundą atmeti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui už 2018-2020 m. I ir II ketvirčius be leidimo išgautus ir nedeklaruotus gamtos išteklius patvirtintas mokestis, taikant padidintą tarifą, pakeitimo.
Byloje nustatyta, kad Departamento skyrius atliko Kooperatyvo planinį mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo patikrinimą už 2018-2020 metus ir 2021 m. gegužės 11 d. surašė Patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu vykdė požeminio vandens gavybą ir vedė apskaitą, tačiau neturėjo Geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išgauto vandens kiekio nedeklaravo ir mokesčio nemokėjo, todėl vadovaudamasis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui apskaičiavo 9 093 Eur mokestį, taikant padidintą tarifą.
Pareiškėjas 2021 m. birželio 8 d. pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto, kuriose nurodė, kad apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas. Paaiškino, jog nesiekė išvengti mokesčių ir turėdamas gręžinio pasą Kooperatyvas buvo įsitikinęs, jog papildomų leidimų reikia. Buhalterinę apskaitą tvarkiusi darbuotoja nežino apie pareigą teikti deklaracijas ir jokių pranešimų (priminimų) apie tokią prievolę pareiškėjas nebuvo gavęs. Taip pat nurodė, kad Kooperatyvo finansinė padėtis sudėtinga ir apskaičiuotas mokestis yra didelė finansinė našta, padarytas pažeidimas netyčinis. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas prašė mokestį sumažinti.
Departamentas, susipažinęs su pareiškėjo pateiktomis rašytinėmis pastabomis, skundžiamu Sprendimu Patikrinimo aktą patvirtino ir nurodė, kad patvirtintas 9 093 Eur mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio Sprendimo įteikimo dienos.
Pareiškėjas su Departamento Sprendimu nesutinka. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad paskirta sankcija neproporcinga, pareiškėjas nesiekė nuspėti mokesčių, nežinojo, kad turi pareigą deklaruoti ir mokėti mokesčius už 2018-2020 m. I ir II ketvirčius, sužinojęs apie padarytą pažeidimą mokestį sumokėjo, žalos valstybės biudžetui nepadarė, o priskaičiuotas mokestis, taikant padidintą tarifą, Kooperatyvui sunki finansinė našta. Departamentas su šiais skundo argumentais nesutinka ir laikosi pozicijos, kad mokestis, taikant padidintą tarifą, apskaičiuotas pagrįstai ir teisėtai. Todėl teismas nagrinėjamu atveju vertins pareiškėjui apskaičiuoto mokesčio pagrįstumą bei teisėtumą ir analizuos ar egzistuoja pagrindas tokį mokestį sumažinti pareiškėjos nurodomais pagrindais.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad poveikio priemonės ūkio subjektams skiriamos atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, padarytos žalos dydį, mastą ir kitas įstatymuose numatytas aplinkybes. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 6 straipsnio 1 ir 2 dalys skirtos nustatyti šio mokesčio tarifų dydžius ir sąlygas, nustatančias, kada gali būti taikomas didesnis šio mokesčio tarifas (dauginant iš koeficiento 10). Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Taigi, didesnis mokesčio tarifas taikomas trimis atvejais: 1) kai asmuo nedeklaruoja išgauto gamtos išteklių kiekio; 2) deklaruoja mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį; 3) gamtos išteklius išgauna be leidimo.
Teismų praktikoje didesnio mokesčio tarifo taikymas laikomas sankcijos taikymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą).
Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju reikia įvertinti, ar pareiškėjui paskirta ekonominė sankcija, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Įstatymo priede nustatyti tarifai pagal išgauto vandens rūšį (požeminis, mineralinis ir kt.) ir kiekius (m³). To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) 12 straipsnio 1 dalis nustatė, kad žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos išduotą leidimą ir sudarę ir ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. Žemės gelmių įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Geologijos tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, nenurodytus šio straipsnio 1 dalyje.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (Įstatymo 7 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyje).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018-2020 m. I ir II ketvirčiais ūkinės veiklos vykdymui naudojo požeminio vandens gręžinį ir išgavo požeminį vandenį. Pareiškėjas neturėjo Geologijos tarnybos išduoto leidimą naudoti žemės gelmių išteklius, deklaracijų neteikė ir nemokėjo mokesčio už išgautus vandens išteklius (gėlą požeminį vandenį) nors tokią pareigą pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį turėjo. Mokestinio patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pareiškėjas neginčija. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo veiksmai išgaunant gamtos išteklius be leidimo ir nedeklaruojant išgaunamo vandens kiekio bei nemokant nustatyto mokesčio negali būti laikomi formaliais. Tai, kad pareiškėjas atlikus patikrinimą ir priėmus ginčijamą Sprendimą mokestį sumokėjo (bylos duomenimis mokėjimas atliktas 2021 m. liepos 20 d.) nustatyto pažeidimo neeliminuoja.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog Įstatymas neįtvirtina, kad mokesčio administratorius, atsižvelgdamas į konkretaus pažeidimo padarymo aplinkybes, galėtų atitinkamai koreguoti sankcijos, šiuo atveju – mokesčio tarifo – dydį. Tačiau teismai, įvertinę faktinių aplinkybių visumą, šį mokestį gali mažinti, iš esmės remdamiesi teisingumo bei protingumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016, 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2036-602/2021 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad nors Kooperatyvas vandens išteklius išgavo neturėdamas Geologijos tarnybos leidimo, išgauto kiekio nedeklaravo ir mokesčio nemokėjo, tačiau gręžinys buvo įregistruotas, jam išduotas gręžinio pasas. Pareiškėjas taip pat vedė gręžinio apskaitą, pildydamas žurnalą, kurio kopija pateikta į bylą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjas nesiekė nuslėpti išgauto vandens išteklių kiekio. Padarytą pažeidimą pašalino savanoriškai, t. y. nors ir pavėluotai, tačiau mokestį sumokėjo, bendradarbiavo su mokestinį patikrinimą atliekančiais atsakovo atstovais, teikė išgautų išteklių apskaitos dokumentus, todėl laikytina, kad, padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nebuvo tiek pavojingas, kad būtų pagrindas taikyti maksimalią Įstatyme numatytą sankciją (priskaičiuotą mokestį dauginant iš 10). Dėl padaryto pažeidimo nekilo sunkių pasekmių nei aplinkai, nei žmonėms, valstybės finansinis interesas galėjo būti užtikrintas mokesčių administratoriui prieinamos informacijos pagalba ir imantis kontrolės veiksmų. Nors pareiškėjas argumentuoja tuo, kad pažeidimą padarė dėl teisinių žinių trūkumo ir nežinojimo, tačiau visgi sutinka su atsakovo argumentu, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo ir turi pareigą žinoti galiojančius teisės aktus ir juos tinkamai taikyti. Ta aplinkybė, kad pažeidimo padarymo laikotarpiu Kooperatyvui vadovavo kitas asmuo, kuris šiuo metu nebedirba, įtakos juridiniam asmeniui tenkančiai pareigai tinkamai vykdyti prievoles, neturi.
Kaip jau minėta, pareiškėjas pažeidimo neneigia, teigia, jog pažeidimas nebuvo tyčinis ir yra pašalintas. Tai rodo, kad pareiškėjas linkęs toliau laikytis įstatymų, bendradarbiauti. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų anksčiau baustas už analogiškus nusižengimus. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad Kooperatyvo veikla pastaruoju laikotarpiu nuostolinga, pareiškėjas turi finansinių įsipareigojimų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad galimas ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant kitokio dydžio mokesčio tarifą (iki 10 kartų maksimalaus galimo dydžio), atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018 ir kt.). Taigi šiuo atveju, atsižvelgus į reikšmingas ekonominės sankcijos individualizavimui aplinkybes, laikytina, kad 3 kartus padidintas mokesčio tarifas atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus bei būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir mastui.
Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytus motyvus, skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas Sprendimas, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, keistinas toje dalyje, kurioje už 2018 m.-2020 m. I ir II ketvirčius išgautą ir nedeklaruotą išteklių kiekį pritaikytas 10 kartų didesnis tarifas. Atsižvelgiant į šio sprendimo motyvus, taikant (3 kartus) padidintą tarifą, atitinkamai priskaičiuota mokesčio suma už 2018 m.-2020 m. I ir II ketvirčius mažintina iki 2 727,90 Eur (909,30 Eur x 3). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo prašymas maksimaliai sumažinti padidintu tarifu paskaičiuotą mokesčio sumą negali būti tenkinamas, nes tai prieštarautų aukščiau įtvintoms teisės aktų nuostatoms.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo žemės ūkio kooperatyvo „Eubrė“ skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. AS-142 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą mokesčio didesniu tarifu už 2018-2020 m. I ir II ketvirčius be leidimo išgautą ir nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį sumą sumažinant iki 2 727,90 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų dvidešimt septynių eurų ir 90 ct).
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.