Kauno apygardos teismo nutartis

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 2 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies – uždraudė atsakovui V. K. ateityje užstatyti bei naudoti ieškovams D. S. ir V. B. S. priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir bet kurią jo dalį, o likusią patikslinto ieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovams iš atsakovo 361,36 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu bei priteisė atsakovui iš ieškovų po 872,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

5. Teismas nurodė, jog ieškovai ieškinį įrodinėjo 2015 m. birželio 5 d. atsakovo V. K. pasirašytu raštu, kuriuo jis pasižadėjo iki 2015 m. birželio 9 d. atlaisvinti D. S. priklausančią sklypo dalį, kuri žemės taškų žymėtojų pažymėta 2015 m. birželio 4 d. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog pasižadėjimą pasirašė, kadangi ieškovai jam darė spaudimą. Atsakovas į bylą pateikė 2015 m. birželio 8 d. jo pasirašytą raštą, kuriame nurodoma: „Aš V. K. išsiaiškinus su Nacionaline žemėtvarkos tarnyba, atšaukiu savo 2015 m. birželio 5 d. susitarimą ir prašau D. S. laikyti jį negaliojančiu“. Ieškovai neigė gavę minėtą pasižadėjimo atšaukimą. Teismo nuomone, net tuo atveju, jei atsakovas ieškovų apie savo vienašalio sandorio atšaukimą tinkamai neinformavo, ši aplinkybė nedaro įtakos atsakovo 2015 m. birželio 5 d. pasižadėjime išreikštos valios pasikeitimui. Atsakovui atšaukus 2015 m. birželio 5 d. pasižadėjimą (pasikeitus jo valiai) minėtas pasižadėjimas atsakovo nebesaistė.

6. Teismas nurodė, jog į bylą pateikti VĮ Registrų centras kadastro žemėlapio ištrauka, 2015 m. birželio 5 d. Ribų nužymėjimo aktas, Pastato, esančio tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), padėties nustatymo brėžinys (toliau – ir Brėžinys), patvirtina, kad ieškovai yra žemės sklypo dalies Brėžinyje pažymėtos posūkio taškais Nr.1-2-3-4-5-6-7-8-9-10, kurių x:y koordinatės yra atitinkamai (1) 6084799.70:491060.19, (2) 6084798.91:491062.16, (3) 6084791.45:491080.72, (4) 6084790.01:491080.14, (5) 6084790.61:491078.62, (6) 6084790.37:491078.52, (7) 6084793.03:491072.01, (8) 6084793.22:491072.08, (9) 6084793.58:491072.17 ir (10) 6084798.58:491059.73, savininkai. Teismas, vadovaudamasis į bylą pateiktu matininko sudarytu Brėžiniu, sprendė, jog atsakovui priklausančio ūkio pastato 2I1p, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis, pažymėta Pastato, esančio tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), padėties nustatymo brėžinyje, patenka į ieškovams priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini).

7. Teismas nustatė, kad 2007 m. sausio 9 d. atlikus ieškovams priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribų kadastrinius matavimus pagal VĮ Registrų centras duomenų bazės duomenis koordinačių sistemoje LKS-94 galimai atsirado paklaida, dėl kurios atsakovo ūkio pastato dalis pateko į ieškovų sklypo ribas. Tokią išvadą, teismo vertinimu, patvirtina ir į bylą pateikta VĮ Registrų centras kadastro žemėlapio ištrauka, iš kurios matyti, kad ir kituose toje pačioje kadastro vietovėje esančiuose sklypuose pastatyti statiniai įsiterpia į kaimyninius sklypus (pvz. sklypai pažymėti numeriu 177 ir 179; 18 ir 147A; 137 ir 139) arba stovi ant kaimyninio sklypo ribos (pvz. sklypai pažymėti numeriu 175 ir 173; 21 ir 23; 86 ir 88; 82 ir 86).

8. Teismas pažymėjo, jog Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, o asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti. Nagrinėjamu atveju nei ginčo ūkio pastato 2I1p (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), teisinė registracija, nei jos atlikimo pagrindu buvęs 2008 m. spalio 31 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas nėra nuginčyti. Regionų apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI3 -1754-402/2021 nutartimi, priimta 2021 m. sausio 28 d., nutraukė bylą pagal pareiškėjų D. S. ir V. B. S. skundą, kuriuo pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos sudarytos komisijos surašyto 2008 m. spalio 31 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto dalį, kuria buvo pripažintas tinkamu naudoti ūkio pastatas 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 46 kv. m., tūris 128 kub. m. Minėta nutartis įsiteisėjo 2021 m. vasario 5 d. Teismas akcentavo, jog Nekilnojamojo turto registro duomenys apie ginčo ūkio pastatą yra nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, vadinasi, yra teisingi ir išsamūs. Teismas sprendė, jog ginčo nekilnojamojo turto objektas (atsakovui priklausantis ūkio pastatas) negali būti pripažintas savavališkos statybos rezultatu. Priešingai, teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą darė išvadą, jog ginčo ūkio pastatas buvo pastatytas teisėtai.

9. Teismas nurodė, kad atsakovui priklausančio ūkio pastato 2I1p dalies buvimas ieškovų žemės sklype varžo ieškovų nuosavybės teisę į šį nekilnojamojo turto objektą, nes jie negali užstatytos žemės sklypo dalies panaudoti savo poreikiams tenkinti, kita vertus, kaip nustatyta, ginčo pastato statyba yra teisėta. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendė, jog narinėjamu atveju įpareigojus atsakovą nugriauti jam priklausančio ūkio pastato dalį, įsiterpusią į ieškovams priklausantį žemės sklypą, t. y. taikant kraštutinę nuosavybės teisės ribojimo priemonę, būtų be pakankamo teisinio pagrindo iš esmės paneigta (sunaikinant savininkui priklausančio daikto dalį) atsakovo nuosavybės teisė į pastatą. Be to, toks įpareigojimas prieštarautų teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principams, kartu suponuotų esminį bylos šalių subjektinių teisių disbalansą atsakovo teisių nenaudai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis savininko daiktinių teisių gynimą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), bei CK 1.2 straipsnyje įtvirtintų teisinio santykio subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principais, teismas patikslinto ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti iš (duomenys neskelbtini), ieškovams priklausančio žemės sklypo, esančius: lentelėmis apkalto mūrinio pastato dalį (6 metrų ilgio ir 1,30 metrų pločio), įskaitant virš jos esantį stogą ir po ja esančią šio pastato betoninio pamato dalį, atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nurodė, jog ieškovai iš esmės siekia perkelti savo žemės sklype pastatytą tvorą į atsakovo sklypo pusę pagal atlikus kadastrinius matavimus jiems nustatytos žemės sklypo ribos. Teismas atmetęs reikalavimą dėl teisėtai pastatyto atsakovo ūkio pastato 2I1p dalies pašalinimo (nugriovimo) ir sprendė, kad tenkinus reikalavimą dalyje dėl atsakovo įpareigojimo pašalinti žemės sklype paklotas 1,5 kv. m. ploto betonines trinkeles, pagal minėtą 2020 m. gegužės 11 d. Brėžinį, esančias ties posūkio tašku Nr. 3, aukščiau nurodyto tikslo ieškovai nepasiektų, bei tokiu būdu jų teisės nebūtų apginamos. Todėl, atsižvelgdamas į prašomų išardyti betoninių trinkelių dislokaciją (kaip matyti iš byloje esančio statinių atsakovo sklype išdėstymo plano ginčo trinkelėmis išklotas įvažiavimas nuo kelio į atsakovo garažą ties garažo vartais), funkcinę paskirtį (trinkelėmis išklotas įvažiavimas iš kelio į atsakovo garažą ties atsakovo ūkio pastato garažo vartais), plotą (1,5 kv. m.) bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, patikslinto ieškinio reikalavimą – įpareigoti atsakovą pašalinti žemės sklype paklotas 1,5 kv. m. ploto betonines trinkeles, pagal 2020 m. gegužės 11 d. Brėžinį esančias ties posūkio tašku Nr. 3, atmetė. Teismas nurodė, jog netenkinus pagrindinio materialiojo reikalavimo, atmetami ir išvestiniai patikslinto ieškinio reikalavimai.

11. Teismas nurodė, kad iš prie patikslinto ieškinio pridėtos fotonuotraukos matyti, kad atsakovas žemės sklypo dalyje pagal pastato, esančio tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), padėties nustatymo brėžinį esančioje tarp sklypo kampų taškų koordinačių 1 ir 3, kampe ties ginčo ūkio pastato galine siena ir ieškovų tvora yra susidėjęs statybines medžiagas ir kitus daiktus. Atsakovui bylos nagrinėjimo metu nepateikus į bylą įrodymų, patvirtinančių jog minėti daiktai jam nepriklauso ir/ar nuo ieškovams priklausančios žemės sklypo dalies yra pašalinti, teismas sprendžia, kad atsakovas šiuos daiktus nurodytoje sklypo dalyje laiko be teisinio pagrindo. Teismas akcentavo, jog patikslinę ieškinio reikalavimus, ieškovai reikalavimo dėl atsakovui priklausančių kilnojamųjų daiktų pašalinimo iš ieškovams priklausančios ginčo sklypo dalies nebereiškė, todėl teismas, neišeidamas už patikslinto ieškinio reikalavimų ribų, plačiau dėl to nepasisakė. Tačiau teismas sprendė, jog aukščiau aptartos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimą, kuriuo prašoma uždrausti atsakovui ateityje užstatyti bei naudoti ieškovams priklausantį žemės sklypą ir bet kurią jo dalį.

12. Dėl reikalavimo priteisti nuostolius teismas nurodė, kad ieškovai įrodymų, patvirtinančių jų realius ketinimus atlikti ginčo tvoros perkėlimo darbus, kurie nurodyti preliminarioje sąmatoje, investuoti į šiuos darbus pinigų sumą, kurią prašo priteisti iš atsakovo, nepateikė. Vien į bylą pateikta preliminari darbų sąmata, nėra pakankama išvadai, jog ieškovai tokius darbus vykdys, kad realiai neišvengiamai patirs prašomas priteisti išlaidas ginčo tvoros perkėlimui. Teismas pažymėjo, kad netenkinus patikslinto ieškinio reikalavimo dėl į ieškovų sklypą įsiterpiančio atsakovo ūkio pastato dalies nugriovimo, ieškovų tvoros perkėlimas ties visa šiaurine ieškovų sklypo riba (kaip yra paskaičiuota pateiktoje preliminarioje sąmatoje) nebus įmanomas praktiškai. Teismui konstatavus, kad ginčo ūkio pastatas yra pastatytas teisėtai, nėra pagrindo spręsti esant būtinajai civilinės atsakomybės sąlygai – atsakovo neteisėtiems veiksmams. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo spręsti ir buvus atsakovo kaltei dėl prašomų priteisti būsimų nuostolių atsiradimo.

13. Dėl ieškinio senaties teismas nurodė, kad byloje esantys pagalbinio pastato, jo dalių kadastro duomenys patvirtina, jog ginčo ūkio pastato statybos pradžios metai įrašyti 1989 m., o statybos pabaigos metai – 2008 m. Iš atsakovo paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų visumos teismas sprendė, jog ginčo ūkio pastatas buvo pastatytas 2008 m. Teismas sprendė, jog atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškinio senaties terminas pasibaigė dar iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo. Ieškovai, siekdami apginti savo kaip savininkų teises, pareiškė negatorinį ieškinį, kuris yra civilinio pobūdžio reikalavimas, todėl taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008).

14. Teismas vertino, kad byloje buvo patenkinta 20 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų, todėl ieškovams iš atsakovo priteisė 21,36 Eur (106,78 Eur x 20 proc.) žyminio mokesčio, 270,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 350,00 Eur x 20 proc.) ir 70,00 Eur kitas išlaidas 9350,00 x 20 proc.), proporcingai patenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai. Proporcingai atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai atsakovui iš kiekvieno ieškovo priteisė po 872,00 Eur (2 180,00 Eur x 80 proc.) / 2) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino atsakovo vienašalį įsipareigojimą – susitarimą geruoju atlaisvinti ieškovų sklypą atšauktu, t. y. nutrauktu. Įvertindamas, jog pasirašęs 2015 m. birželio 5 d. pasižadėjimą ir taip sudaręs vienašalį sandorį, atsakovas vėliau jį atšaukė, teismas netinkamai taikė sutarčių sudarymą ir nutraukimą reglamentuojančias teisės normas. Atsakovas 2015 m. birželio 5 d. rašytiniu „susitarimu“ vienašališkai įsipareigodamas ieškovams iki 2015 m. birželio 9 d. „atlaisvinti ieškovų sklypo dalį, žemės taškų žymėtojų pažymėtą 2015 m. birželio 4 d.“, aiškiai įsipareigojo geruoju ir nedelsdamas atlikti ieškinio 1-ajame reikalavime nurodytus veiksmus, o ieškovai sutiko su tokiu įsipareigojimu, t. y. ieškovams atsirado tam tikros teisės į jo tinkamą įvykdymą, įskaitant teisę į ieškinio reikalavimo teisme pareiškimą dėl atsakovo pareigos nevykdymo, įskaitant teisę į minėto reikalavimo patenkinimą teismine tvarka, o atsakovui atsirado atitinkamos, raštu laisva valia prisiimtos pareigos bei civilinė atsakomybė už jų pažeidimą. Teismas sprendime faktiškai abstrahavosi nuo ieškovų teisių ir interesų pažeidimo išsamaus išnagrinėjimo, analizės bei teisminės gynybos – apsiribodamas tik atsakovo tariamai įgytų lūkesčių analize ir jo neteisėtų veiksmų pateisinimų paieškomis. Vien šios pažaidos buvimas teismo sprendime yra jo panaikinimo priežastis ir pagrindas. Nebuvo nei vienos sąlygos, kuri būtų pagrindu atsakovui šį vienašalį sandorį „nutraukti“. Teismas iš esmės sutiko su tuo, kad atsakovas neįteikė neva dar 2015 m. birželio 8 d. surašyto raštelio apie „atšaukimą“ ieškovams, tačiau čia pat nepagrįstai sprendė, kad atsakovas „konkliudentiniais veiksimais“, t. y. sąveikaudamas su ieškovais ir jų konkliudentiniu pritarimu, savo vienašalį įsipareigojimą atlaisvinti ieškovų sklypą atšaukė. Ieškovai jokių konkliudentinių veiksmų neatliko. Teismo sprendime nenurodomas nei vienas ieškovų (o tuo pačiu ir atsakovo) veiksmas, kuriuo jie atsisakytų savo reikalavimo teisės, įgytos atsakovo rašytinio įsipareigojimo pagrindu. Ieškovų „veiksmai“ apskritai nėra analizuojami, teismas remiasi išimtinai neįrodytais atsakovo teiginiais ir aplinkybe, kad atsakovas sklypo atlaisvinimą vilkino penkerius metus, iki 2020 metų. Teismas negynė ieškovų teisės į nuosavybę ir jos užgrobimą neteisėtais, su ieškovais ar jų pirmtakais nesuderintais veiksmais.

1.2. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vien tik atsakovo „valios pasikeitimas“ (kaip rašoma sprendime) ar kitoks vienašališkas atsisakymas įvykdyti prievolę, net jei jis būtų buvęs faktiškai, neturėtų teisinės reikšmės, nes tokią valios moduliaciją ar „pasikeitimą“ imperatyviai draudžia CK 6.59 straipsnio norma. Nei atsakovas, nei ieškovai niekada neturėjo ir faktiškai neišreiškė jokio noro ir valios keisti atsakovo prisiimtą įsipareigojimą, dėl to konkliudentinio ieškovų „elgesio“ teismo sprendime nėra nei konstatuota, nei apskritai aptarta; jis tiesiog liko nevertintas. Padaryta nepagrįsta teismo išvada, kad nesant pagrindinės prielaidos – neva buvusio išreikšto atsakovo pasiūlymo bei ieškovų atlikto „akceptavimo“ veiksmo / elgesio – kažkaip savaime atsirado teismo konstatuoti tokio neva buvusio ieškovų konkliudentinio elgesio teisiniai „padariniai“ – atsakovo prievolės atlaisvinti ieškovų sklypą išnykimas. Toks teismo sprendimo motyvas ir išvada neatitinka reikalavimo teismo sprendimui būti suprantamam, nedviprasmiškam, teisėtam ir pagrįstam, todėl yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas.

1.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir nevertino atsakovo 2020 m. gegužės 4 d. atsakymo į ieškovų advokato pretenziją turinio. Teismas nevertino atsakovo teisinės pozicijos kaitos ginčo klausimu ir už atsakovą sukūrė bei nustatė naują vienašalio sandorio „nutraukimo“ bei „atšaukimo“ faktą ir teisinį pagrindą – „konkliudentinius veiksmus“, kuriais atsakovas byloje net ir nesirėmė. Atsakovas neginčijo savo sudaryto 2015 m. birželio 5 d. sandorio, t. y. neprašė jo pripažinti negaliojančiu remiantis sandorių negaliojimo pagrindais, o niekinio sandorio fakto bei teisinių pasekmių nei konstatavo teismas, nei būtų galima jį tokiu pripažinti, kadangi jis nepažeidė nei viešosios tvarkos, nei geros moralės, nei imperatyvių įstatymo normų.

1.4. Dėl teismo motyvo, kad neva „2007 m. sausio 9 d. atlikus šiuo metu ieškovams priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribų kadastrinius matavimus pagal VĮ Registrų centras duomenų bazės duomenis koordinačių sistemoje LKS-94 galimai atsirado paklaida, dėl kurios atsakovo ūkio pastato dalis pateko į ieškovų sklypo ribas“ nurodė, kad jokia šalis tokios prielaidos ir galimo matavimų „paklaidos“ atsiradimo bei tuo labiau jos įtakos šalių įrodinėjamų aplinkybių patikimumui proceso metu net neįrodinėjo, jos egzistavimu nebuvo domimasi ar apie ją klausiama teismo proceso metu. Ginčo pastatas yra pastatytas ieškovų sklype 1,8 metrų nuo atsakovo sklypą užbaigiančios ribos. Tokios didelės paklaidos atsiradimo ir įregistravimo viešajame registre tikimybė visiškai nereali ir neįmanoma. Teismas nesirėmė jokiomis teisės normomis ir paklaidų didžiausiomis leidžiamomis reikšmėmis. Kita vertus, jei tokia didelė paklaida atsirado, atsakovo turimo žemės sklypo plotas taip pat turėtų sumažėti, tačiau registro duomenys rodo, kad ir po 2007 m. sausio 9 d. iki dabar jis išliko nepakitęs. Visi ieškovų matininkų 2015 m. ir 2020 m. atlikti darbai, į bylą pateikti surašyti dokumentai ir juose nustatyti duomenys yra teisingi, atsakovas jų neginčija. O tai patvirtina, kad atsakovo statiniais neteisėtai, be ieškovų sutikimo, užimtas ieškovų žemės sklypo plotas yra 14,5 kv. m., kitais atsakovo daiktais ir rakandais dar 32 kv. m. Atsakovas 2021 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu administracinėje byloje Nr. eI3-11012-402/2020 aiškiai pripažino faktą, „jog ūkio pastato faktinė statybos vieta buvo klaidingai parinkta kažkokio statybininko, pats nestačiau ir nemūrijau, jeigu aš būčiau žinojęs, kad ten kažkiek išlindę pas kaimyną, būčiau ten nestatęs; apie tai sužinojau tik 2015 metais (1:20:50 – 1:21:40 sek.)“. Atsakovo atliktas šių faktų pripažinimas ir kadastro žemėlapio ištrauka - oficialus rašytinis įrodymas – turėjo teismui sudaryti pagrindą tenkinti visą ieškinį, o ne jį didžiąja dalimi atmesti, motyvuojant nepatikrintais faktais ir visiškomis spėlionėmis. Teismas paneigė oficialų rašytinį įrodymą kitais, tačiau byloje nesančiais įrodymais, tiesiogiai pažeisdamas CPK 197 straipsnio 2 dalies normoje aiškiai ir imperatyviai nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.

1.5. Dėl ieškovų ir atsakovo teisių disbalanso tinkamo nenustatymo apeliantai nurodė, jog teismas nenurodė, kad ieškovų praradimai yra mažiau reikšmingi, niekaip nepagrindė tokios išvados, nors ieškovų sklypas buvo suformuotas ir viešajame registre buvo įregistruotas daug anksčiau, t. y. jo ribos atsakovui, 2008 m. pastačiusiam ginčo pastatą ne pagal projektą (to neginčija ir pats atsakovas) buvo išviešintos bei žinomos ne tik atsakovui, bet ir jo pasitelktiems asmenims (projektuotojams, matininkams, statybininkams, betonuotojams, dailidėms ir kt.), už kurių veiksmus atsakovas atsako kaip už savo, dėl to ir turėjo bei turi teisę bet kada pareikšti jiems atitinkamas pretenzijas dėl ginčo statinio dalies nugriovimu ar perkėlimu, atsakovui sukeltų nuostolių. Ieškovai ketina savo sklypą atidalinti ir atsakovo neteisėtai užimtoje dalyje planuoja naujo dvibučio savo pastato statybą. Teismui atmetus ieškinį, ieškovai negalės panaudoti savo sklypo pagal paskirtį, t. y. savo sklype pastatyti jau suprojektuoto naujo pastato. Sklypo atidalinimo ir statybos vietos projekto dokumentą, o taip pat ieškovų sklypo vidinio padalinimo planą pateikia su apeliaciniu skundu ir prašo juos priimti į bylą, nes jų pateikimo būtinybė atsirado vėliau, susipažinus su skundžiamo teismo sprendimo motyvais.

1.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad 2008 m. spalio 31 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo nuginčytas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ginčo ūkio pastato statyba buvo neteisėta. Minėtu aktu buvo sukurti atsakovo teisiniai santykiai ne su ieškovais ar jų pirmtakais, o su atsakovu ir valstybe. Akte nepasakyta, kad jį sudariusiai komisijai buvo žinomos aplinkybės apie pakitusią pastatyto ginčo pastato dislokaciją, ar, kad dislokacija yra pakeista teisėtai. Priešingai, ieškovai byloje įrodė, kad atsakovas 2008 metais nepateikė jokios topografinės nuotraukos, nors pagal galiojusius teisės aktus, ją jis privalėjo pateikti. Tuo tarpu teismas rėmėsi ne tik minėtų aplinkybių nenustačiusiu ir neįteisinusiu 2008 m. spalio 31 d. aktu, bet ir atsakovo veiksmais pažeistu projektu ir statybos leidimu, kaip neva pateisinančiais tokią statybą, kuri projekte ir statybos leidime nebuvo numatyta. Ieškovams perkant žemės sklypą nebuvo žinoma, jog žemės sklype yra atsakovui priklausantys statiniai. Išviešinti ginčo ūkio pastato kadastrinių matavimų duomenys 13 metų klaidino ieškovus ir kitus asmenis, kadangi ūkio pastatas, kurio tūris leido atsakovui visą šį laikotarpį remontuoti jame lengvuosius automobilius, juos dažyti ir lyginti, buvo nurodytas kaip turintis vos 8,02 kv. m. užstatytą plotą. Atsakovas pažeidė pareigą laikytis statybos linijos ir ribų, pastatė ginčo pastatą ne savo sklype ir dėl to vien 2008 m. spalio 31 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu negali įgyti bei neįgijo tokios teisinės apsaugos, kokią skundžiamu sprendimu jam suteikė teismas, nepagrįstai sukurdamas ginčo šalių subjektinių teisių disbalansą ieškovų teisių nenaudai.

1.7. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nepagrįstai netaikė CK 4.103 straipsnio normų. Teismui pakanka nustatyti duomenis, kad ginčo pastato statyba pažeidė statinio projekto sprendinius ir / ar teisės aktų reikalavimus. Nepaneigus duomenų, kad 2008 m. spalio 31 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo surašytas tik dėl statinio statybos tvirtumo, tinkamumo naudoti pagal paskirtį, bet jį priėmusiai valstybės institucijai neturint privalomo šiai užbaigtos statybos teisėtumo ir tinkamumo patikrinimo procedūrai dokumento, galėjusio apsaugoti ieškovų teises ir interesus, sklypo, kuriame yra naujai pastatytų arba rekonstruotų (keičiant užstatymo plotą) statinių, geodezinės nuotraukos, darytina išvada, kad minėto akto egzistavimas niekaip nepakeičia ir neįtakoja ieškovų teisių į jų žemės sklypą bei jų teisių šioje byloje reikšti atitinkamus ieškinio reikalavimus dėl daikto valdymo pažeidimų pašalinimo. Priešingas aiškinimas, ginant atsakovo nepagrįstai ir neteisėtai atsiradusius lūkesčius, pažeistų Konstitucijos 23 straipsnio garantuotas ieškovų teises ir teisėtai atsiradusius lūkesčius.

1.8. Pirmosios instancijos teismo 19-21 punkte nurodyti motyvai bei išvardinti juos pagrindžiantys įrodymai (1989 m. kovo 21 d. statybos leidimas Nr. 177, 2002 m. vasario 6 d. statybos leidimas Nr. 44-47, 2008 m. rugsėjo 25 d. buvusios ieškovų sklypo savininkės J. A. M. 2008 m. rugsėjo 25 d. sutikimas, 2008 m. spalio 31 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas bei jo pagrindu 2008 m. gruodžio 9 d. atlikta teisinė ginčo pastato registracija) niekaip nepakeičia ir nesusiaurina ieškovų bei jų pirmtakų nuosavybės teisių bei teisėtų interesų. Šiuose įrodymuose nekalbama apie tai, kad ginčo pastatas stovės ir ieškovų sklype, bei nesakoma, kad tai yra teisėta. Dokumentai atsirado be ieškovų ir jų pirmtakų žinios, todėl yra gintinos tik teisėtai įgytos šalių valdymo ir nuosavybės teisės, o šio ginčo ir byloje surinktos įrodymų visumos atveju aiškiai matyti, kad teisėtų lūkesčių atsakovas neįgijo.

1.9. Byloje yra pateikti NŽT ir ŽŪM atsakymai, jog atsakovas buvo neteisėtai apsitvėręs ir valstybinės žemės ruožus kitose savo sklypo dvejose kraštinėse, bei buvo įpareigotas šią valstybinę žemę atlaisvinti, ką ir padarė. Tai rodo, kad atsakovas linkęs užimti ne sau priklausančią žemę ir tik po pažeidimų imasi veiksmų juos šalinti. Valstybinis interesas buvo apgintas nusiardant nelegalią tvorą, juosusią atsakovo sklypą dešimtmečius, tuo tarpu teismo sprendime tokie atsakovo „lūkesčiai“, niekaip nekilę iš projekto ir teisės aktų pažeidimų, sudarė teismui įspūdį, kad tapo teisėtais, kad bus pažeistas teisinio tikrumo principas ir, kad bus nepagrįstai sukurtas disbalansas atsakovo nenaudai. Tokios teismo išvados yra nelogiškos, nepagrįstos teise ir įstatymais.

1.10. Ieškovai naudodamiesi CK 6.249 straipsnio 3 dalies norma bei įrodinėdami visiškai realią 1 390,29 Eur žalos patyrimo ateityje tikimybę, teismo prašė jas priteisti iš atsakovo iš anksto. Teismas visiškai nepagrįstai, neatsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus (statybos bendrovės atstovo pasirašytą ir antspauduotą sąmatą, t. y. teisinį įsipareigojimą atlikti joje minėtus rangos darbus), juos vertino kaip nerealius ieškovų ketinimus ir realių ketinimų nepatvirtinančiais įrodymais. Fakto, kad ieškovai turi teisę statyti ar perkelti esamą tvorą visiškai šalia savo sklypo ribos, teismas nepaneigė, tačiau reikalavo pateikti neįmanomą – papildomą – įrodymą, kad ieškovai tokius darbus vykdys. Kaip paaiškėjo visiškai neseniai, ieškovų tvoros perkėlimas ties visa šiaurine ieškovų sklypo riba (kaip yra paskaičiuota pateiktoje preliminarioje sąmatoje) yra visiškai įmanomas praktiškai ir tai yra pagrindinis ieškovų interesas, nes neperkėlus tvoros, yra neįmanomi ieškovų jau seniai ir teisėtai suplanuoti naujų statinių statybos bei sklypo atidalijimo darbai. Nesuprantami ir nepagrįsti teismo motyvai, kad kai kurie kilnojamieji pradiniame ieškinyje paminėti atsakovo daiktai ieškovų sklype yra laikomi be teisinio pagrindo. Juos atsakovas turėtų patraukti ir sudaryti sąlygas tverti ieškovų tvorą, o štai kadangi ginčo pastato ir trinkelių dangos teismas įpareigoti pašalinti nesutinka, tai visos šiaurinės sklypo ribos tvoros perkėlimas yra „neįmanomas praktiškai“. Net jeigu ir būtų likęs galioti toks teismo sprendimas, jame turėjo būti nustatyta, kokiu ilgiu esama tvora praktiškai negalės būti perkeliama, ir tada bent jau likusios ieškovų tvoros ilgio perkėlimo būsimų išlaidų dalies priteisimo ieškinio reikalavimas turėjo būti tenkinamas.

1.11. Ieškovams nesuprantamas ir teismo motyvas atmesti reikalavimą dėl įpareigojimo pašalinti žemės sklype 1,5 kv. m. ploto betonines trinkeles. Teismas visiškai negynė ieškovų interesų, nes trinkelių danga, nei buvo numatyta ginčo statinio projekte, nei pripažinta tinkama naudoti, nei įregistruota viešajame registre. Danga yra ieškovų žemės sklype ir atsirado ten visiškai neteisėtai, t. y. savavališkai, kas atitinka visus CK 4.103 straipsnio 1 dalies požymius bei prielaidas įpareigoti atsakovą šią dangą pašalinti, atlaisvinant jomis užimtą ieškovų sklypą ir apginant jų sklypo valdymo bei nuosavybės teises, taip pat teisę būti statytojais savo nuosavame sklype.

1.12. Priimtas dviprasmiškas teismo sprendimas leistų atsakovui ir toliau valdyti jo neteisėtai pastatytais statiniais užimtą ieškovų sklypo dalį ir draudžia tik tokią veiklą ateityje, visiškai neatsižvelgiant į tai, kad ir abu esamus ginčo statinius (trinkelių dangą ir ginčo pastatą) atsakovas yra pastatęs visiškai neteisėtai, t. y. be jokio projekto ar leidimo. Toks nesuprantamas, dviprasmiškas, teisiškai ir faktiškai nepagrįstas teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, kadangi sukurtų pavojingą precedentą, pagal kurį bet kuris asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gautų nepagrįstos naudos kitų sąžiningų asmenų sąskaita, t. y. jų teisių susiaurinimo, neteisėto paneigimo bei kitokio pažeidimo būdu.

Žemesnės instancijos teismas

2.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog 2007 m. sausio 9 d. atlikus šiuo metu ieškovams priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribų kadastrinius matavimus pagal VĮ Registrų centras duomenų bazės duomenis koordinačių sistemoje LKS-94 galimai atsirado paklaida, dėl kurios atsakovo ūkio pastato dalis pateko į ieškovų sklypo ribas. Teismas tokią išvadą padarė įvertinęs byloje esančius įrodymus, tarp jų - ir į bylą pateiktą VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio ištrauką, iš kurios matyti, kad „ir kituose toje pačioje kadastro vietovėje esančiuose sklypuose pastatyti statiniai įsiterpia i kaimyninius sklypus (pvz. sklypai pažymėti numeriu 177 ir 179; 18 ir 147A; 137 ir 139) arba stovi ant kaimyninio sklypo ribos (pvz. sklypai pažymėti numeriu 175 ir 173; 21 ir 23; 86 ir 88; 82 ir 86)“. Teismas konstatuodamas, jog ginčo ūkio pastatas atsirado ieškovų sklypo teritorijoje dėl galimai esančios paklaidos VĮ Registrų centro duomenų bazėse, rėmėsi ne prielaidomis ar spėlionėmis, tačiau būtent į bylą pateiktais dokumentais, kurie pagrindė teismo vidinį įsitikinimą.

2.4. Priešingai ieškovų teiginiams ir pritariant pirmosios instancijos teismui, ginčo statinys (ūkio pastatas 2Ilp, esantis adresu (duomenys neskelbtini)) yra pastatytas teisėtai, ką įrodo 1989 m. kovo 21 d. statybos leidimas Nr. 177, 2002 m. vasario 6 d. statybos leidimas Nr. 44-47, 2008 m. rugsėjo 25 d. buvusios ieškovų sklypo savininkės J. A. M. 2008 m. rugsėjo 25 d. sutikimas, 2008 m. spalio 31 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas bei jo pagrindu 2008 m. gruodžio 9 d. atlikta teisinė ginčo pastato registracija VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre.

2.5. Visiškai nepagristas ieškovų skundo argumentas dėl šalių teisių disbalanso tinkamo nenustatymo. Iš skundo neįmanoma suprasti šio skundo argumentų motyvų, tačiau kiek suprantama, ieškovai nepaisant duotų buvusios žemės sklypo, iš kurios įgijo žemę, savininkės sutikimų, duomenų, įrodančių teisėtą statinio statybą, vis tiek besąlygiškai siekia ginčo statinio nugriovimo, kas yra neteisinga, neadekvatu ir neprotinga. Ta aplinkybė, jog ieškovai 2020 m. teisminio proceso metu kreipėsi dėl naujų statinių projektavimo, nesudaro pagrindo teisėtos statybos nugriovimui.

2.6. Informacija apie administracinį aktą, kuriuo buvo pripažintas tinkamu naudoti Ūkio pastatas 211/p ir ginčo ūkio pastatą ieškovams buvo prieinama dar 2012 m. balandžio 19 d. įsigyjant žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Ūkinis pastatas jau stovėjo ir jokių ieškovų teisių nepažeidė, ieškovai šio administracinio akto neginčijo ir pretenzijų dėl ūkinio pastato neva neteisėto pastatymo nekėlė net aštuonis metus, su tokia ūkinio pastato padėtimi sutiko ir savo sutikimui patvirtinti dar ir patys pasistatė tvorą. Tik 2020 m. rugpjūčio 24 d. ieškovai kreipėsi į Regionų administracinio teismo Kauno rūmus, siekdami panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos sudarytos komisijos surašyto 2008 m. spalio 31 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto dalį.

2.7. Ieškovai netinkamai vertina ir aiškina 2008 m. spalio 31 d. statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto reikšmę ir svarbą bylos faktiniu aplinkybių kontekste. Aktas įrodo pastatyto statinio teisėtumą. Ieškovų nurodoma aplinkybė, jog minėtu aktu buvo sukurti atsakovo teisiniai santykiai su valstybe, yra neteisinga, nes šiuo dokumentu yra sukurtos teisinės pasekmės tiek atsakovui, tiek kaimyninių sklypų savininkams, nes šis dokumentas yra išviešintas administracinis aktas. Ieškovai savanaudiškai bandydami aiškinti šio akto reikšmę, elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja teise. Vien tai, kad žemės sklypo plane pavaizduota sklypo riba nuo statinių vietos, nesant nurodytų atstumų, nėra pagrindas spręsti, jog atsakovas vykdė statybą kitoje, nei projekte numatyta vietoje.

17. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundų ribų.