Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas T. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.

Pareiškėjas T. Č. skunde (b. l. 2-3) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2020 m. gegužės 25 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. kamerose Nr. 102, 100, 30, 62, 26, 31, 67, 101, 98, 33, 27, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. kamerose buvo mažai vietos, jos buvo perpildytos, todėl ploto tekdavo gerokai mažiau nei tai numato teisės normos. Į kamerose esančius antro aukšto gultus nebuvo kopetėlių, o tai sudarė jam sunkumus tiek užlipant, tiek nulipant iš gultų. Kamerose ant sienų buvo pelėsis, tinkas krisdavo į lėkštes, o prie stalo yra tik viena kėdė, o kai kuriose dar ir suoliukas, tačiau ant jo telpa atsisėsti tik vienas žmogus, kadangi kamerose būdavo daugiau žmonių, tai nebuvo kur atsisėsti valgant. Kamerose nebuvo spintelių asmeniniams daiktams susidėti, todėl savo asmeninius daiktus laikė plastmasinėje dėžėje su kitais daiktais po lova. Kamerose nebuvo įrengtų džiovyklių rūbams džiovinti. Jis draskė savo asmeninius rūbus ir darė virves, kad galėtų išplautus rūbus pasidžiauti. Tualetai buvo tupiami, neuždengti, iš jų sklindo nemalonūs kvapai. Daugelyje kamerų sanitariniuose mazguose nebuvo durų, tik pakabintas brezentas. Jam būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje, įsigaliojo Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020-12-21 įsakymas „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, tačiau pagal šio įsakymo 12.5 punktą, sanitarinių mazgų kabinos nebuvo atitvertos pilnai iki lubų, o kameras vėdinant, oro temperatūra būdavo žemesnė negu 18⁰C. Kamerose įrengta ir pajungta ventiliacijos sistema buvo tik 2020 m. rugsėjo 18 d., tačiau kameroje Nr. 67 sanitarinio mazgo ventiliacijos nebuvo. Pasivaikščiojimo kiemeliai netvarkingi, nuo sienų byra tinkas, grindys duobėtos, pilnos vandens. Skambindamas neturėjo privatumo, nes taksofonai įrengti koridoriuje prie stalo, kur sėdi pareigūnai, be to, pareigūnai kalbėdavo garsiai ir jis su artimaisiais negalėdavo susikalbėti. Nuo atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių dienos buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, išgyveno stresą, todėl susirgo nervine egzema, išbėrė kojas. Rašė prašymus, kad gydytojas jį išsikvietų, nes turi problemų dėl sveikatos, tačiau į Laisvės atėmimo vietų ligoninę pateko po pusės metų, kur jam buvo paskirtas gydymas. Grįžęs iš ligoninės į Šiaulių tardymo izoliatorių, tik po pusantro mėnesio gavo vaistus. Mano, kad darbuotojai elgiasi atmestinai ir nerūpestingai. Dėl to jis patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasines kančias, sukrėtimus. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 35–45) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2 suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktą – 4,1 m² nepilnamečiui asmeniui. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021-07-29 pažymos Nr. 60-20172 „Dėl T. Č.“ matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje skundžiamu laikotarpiu periodiškai buvo nuo 2020-05-25 iki 2021-05-10 šiose kamerose: kameroje Nr. 102 buvo laikomi 1-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 16,6 iki 4,16 m², kameroje Nr. 100 buvo laikomi 2-3 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 10,1 iki 6,71 m², kameroje Nr. 30 buvo laikomi 3-6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,79 iki 3,9 m², kameroje Nr. 45 buvo laikomi 4 asmenys ir vienam iš jų teko 4,62 m², kameroje Nr. 62 buvo laikomi 1-4 asmenys ir vienam iš jų teko 17 iki 4,25 m², kameroje Nr. 26 buvo laikomi 4 asmenys ir vienam iš jų teko 4,24 m², kameroje Nr. 31 buvo laikomi 3-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,08 iki 5,31 m², kameroje Nr. 67 buvo laikomi 1-6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 23 iki 3,84 m², kameroje Nr. 101 buvo laikomi 2-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,13 iki 4,56 m², kameroje Nr. 60 buvo laikomi 1-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 17,7 iki 4,42 m², kameroje Nr. 98 buvo laikomi 3-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,62 iki 3,97 m², kameroje Nr. 33 buvo laikomi 2-3 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,22 iki 4,14 m², kameroje Nr. 27 buvo laikomi 1-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 15,9 iki 3,98 m². Atsakovės atstovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 m², pažymi, kad minėtuose teisės aktuose reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau teisės aktuose nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m² – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Matyti, kad pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 m², kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa (galiojo iki 2020-12-22). Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. San. mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Įsigaliojus naujoms Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintoms „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ taisyklėms, kurių 12.5 p. numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Iš nuotraukų matyti, kad san. mazgų užuolaidos yra tvarkingos, iki pat žemės. Kadangi jos iš sunkaus pluošto, nei skersvėjis, nei panašūs veiksniai jų judėjimo neįtakoja, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens.

Teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Vėdinimas per langus galimas. Be to, gyvenamosiose kamerose yra įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema, kurios pagalba yra vėdinamos gyvenamosios kameros.

Pažymėtina ir tai, kad kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Kad kameros tvarkingos ir nekeliančios grėsmės pareiškėjo sveikatai ar gyvybei, patvirtina ir pridedamos nuotraukos.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Įsigaliojus naujoms Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12­21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintoms „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ taisyklėms, 2 p. nuostata nepasikeitė. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 ,,Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius, 9.5 papunktyje numatytas suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui). Įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). Gyvenamosiose kamerose yra įrengtos taburetės ir stalai, tačiau dėl mažo kamerų ploto ne visada įmanoma įrengti papildomas kėdes (taburetes). Taip pat nurodo, kad papildomų kėdžių prie stalo įrengimas yra neatsiejamai susijęs su kamerose laisvu plotu. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.6. punkte numatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Minėtame teisės akte nurodyta jog lovos turi būti įrengtos kiekvienam suimtajam individuliai. Pažymi, kad Šiaulių TI kiekvieną suimtąjį aprūpina miegamąja vieta. Miegamąsias vietas pasirenka patys suimtieji (nuteistieji), todėl pareiškėjas galėjo miegamąją vietą pasirinkti ir ne antro aukšto lovą. Gyvenamosiose kamerose yra įrengti visi teisės aktuose numatyti baldai taip pat ir lentynos, jie yra tvarkingi.

Pažymi, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Iš pridedamų 2017­-12-19 pažymos Nr. 62/08-2, 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12, 2020-01-22 pažymos Nr. 62-33 matyti, kad kameros Nr. 31, Nr. 33, Nr. 67, Nr. 100 buvo remontuojamos. Kad kameros tvarkingos ir nekelia grėsmės pareiškėjo sveikatai ar gyvybei, patvirtina ir pridedamos nuotraukos.

Šiaulių TI 2012-10-31 priimtas Šiaulių TI direktoriaus įsakymas Nr. 1/01-210, kuriuo patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninėse patalynės skalbimo tvarkos aprašas, o 2012-11-20 – įsakymas Nr. 1/01-236, kuriuo patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas. 2015-11-02 priimtas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymas Nr. 1/01-243 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1/01-236 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo “papildymo“, kuriuo nustatyta, jog įstaiga skalbia viršutinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. 1/01-162 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas, kuriuo tuo pačiu pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-11-20 įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais jo pakeitimais. Visa tai įvertinus konstatuotina, kad Šiaulių TI suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę, tačiau nėra atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių kalinamieji nesinaudoja jiems sutiekiamomis galimybėmis.

Šiaulių TI režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose (ant režiminio pastato stogo) yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemas. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Tokia pasivaikščiojimo tvarka Šiaulių TI vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Atsižvelgiant į 2020-08-19 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo akto Nr. PA-2563 įrašus, kuriuose numatyta, kad Šiaulių TI planuojami pasivaikščiojimo kiemelių darbai iki 2020-11-30. Taip pat kai kuriuose pasivaikščiojimo kiemeliuose nustatyti nežymūs pažeidimai, t. y. sienų danga ir grindinio danga nutrupėjusi. Tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas nenurodė, kad pasivaikščiojimo kiemelių negalima naudoti arba to, kad jie kelia pavojų sveikatai ar gyvybei, todėl jais negalima naudotis. Pažymi ir tai, kad neaišku kokiuose pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo laikomas pareiškėjas, to nenustačius neturėtų būti vertinama įstaigos netinkami veiksmai pareiškėjo atžvilgiu. Dėl pareiškėjo atsisakymo eiti į pasivaikščiojimo kiemelius Šiaulių TI nėra atsakingas, nes šie veiksmai yra priklausomi tik nuo pačio asmens valios.

Atsakovės atstovas nurodė, kad Šiaulių TI telefonų aparatai skirti suimtiesiems ir nuteistiesiems skambinti yra įrengti režiminio korpuso kiekvieno aukšto koridoriuose, tarp visų telefonų aparatų ir gyvenamųjų kamerų durų yra optimalus atstumas, kuris užtikrina tinkamą suimtųjų (nuteistųjų) teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimą. Pareigūnai užtikrina bendrą tvarką, nebendravimą tarp prie taksofono aparatų esančių asmenų. Taip pat pažymi, kad asmenys norintys bendrauti su artimaisiais gali pateikti prašymą skambinti telefonu internetine telefonija, šioje patalpoje asmenys yra laikomi vieni, todėl gali privačiai bendrauti tiek su artimaisiais, tiek su advokatu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas T. Č. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m² suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktą – 4,1 m² nepilnamečiui asmeniui.

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021-07-29 pažyma Nr. 60-20172 „Dėl T. Č.“ (b. l. 48-55), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2020-05-25 iki 2021-05-10 (233 dienas). Kameroje Nr. 102, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,16 m², kameroje Nr. 100, esant 3 asmenims, pareiškėjui teko 6,71 m², kameroje Nr. 30, esant 6 asmenims, pareiškėjui teko 3,90 m², kameroje Nr. 45, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,62 m², kameroje Nr. 62, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,25 m², kameroje Nr. 26, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,24 m², kameroje Nr. 31, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 5,31 m², kameroje Nr. 67, esant 6 asmenims, pareiškėjui teko 3,84 m², kameroje Nr. 101, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,56 m², kameroje Nr. 60, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,42 m², kameroje Nr. 98, esant 5 asmenims, pareiškėjui teko 3,97 m², kameroje Nr. 33, esant 3 asmenims, pareiškėjui teko 4,14 m², kameroje Nr. 27, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 3,98 m². Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 233 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad 233 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausia iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydį – nuo 12,43 iki 23,37 m² (b. l. 48-55), sanitarinių mazgų užimamą plotą – nuo 0,968 iki 1,766 m² (b. l. 56-57) ir kamerose buvusių asmenų skaičių nustatė, kad tais atvejais, kai kameroje Nr. 102, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,94 m², kameroje Nr. 100, esant 3 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 6,15 m², kameroje Nr. 30, esant 6 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,59 m², kameroje Nr. 45, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 4,08 m², kameroje Nr. 62, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,85 m², kameroje Nr. 26, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,73 m², kameroje Nr. 31, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 4,84 m², kameroje Nr. 67, esant 6 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,67 m², kameroje Nr. 101, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,94 m², kameroje Nr. 60, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,98 m², kameroje Nr. 98, esant 5 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,61 m², kameroje Nr. 33, esant 3 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,68 m², kameroje Nr. 27, esant 4 asmenims, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko 3,58 m². Taigi, kamerose Nr. 102, 100, 45, 62, 26, 31, 67, 101, 60, 98, 33, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 m², o kamerose Nr. 30 ir 27, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko mažiau negu 3,6 m², bet daugiau kaip 3 m².

Įvertinus pažymos apie baldų (tame tarpe ir stalų) užimamą plotą duomenis (b. l. 58-61) bei apžiūrėjus į bylą pateiktas kamerų fotonuotraukas (b. l. 62-74), nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjas buvo laikomas ankštomis sąlygomis ir pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose, prieiti prie stalo maitinimosi metu buvo suvaržyta. Juo labiau, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2019-01-08 pažymos „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 78-88) matyti, kad kamerose Nr. 100, 62 ir kt. buvo arba perstatytos arba demontuotos lovos, kurių skaičius neatitinka kameros kvadratūros, po perteklinio lovų demontavimo, lovų skaičius atitinka kameroje laikomų asmenų skaičių, perstatytas kitas inventorius. Nors pareiškėjas teigia, kad maitinimosi metu kiekvienam nebuvo pakankamai kėdžių prie stalo, toliau nurodo, kad kitose kamerose be kėdės dar būdavo suoliukas. Iš byloje esančios 2017-09-06 Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (b. l. 58-61) matyti, kad kamerose yra taburetė, suoliukas, o būtent: kameroje Nr. 102 – 0,33*0,33 m²; kameroje Nr. 100 – du po 0,30*0,30 m²; kameroje Nr. 30 – du 0,80*0,20 ir 0,33*0,33 m²; kameroje Nr. 45 – 1,1 0,8*0,20 ir 0,3*0,3 m²; kameroje Nr. 31 – du 0,79*0,20 ir 0,29*0,29 m²; kameroje Nr. 67 – 0,36x0,36/1,0x0,32 m²; kameroje Nr. 62 – 0,3x0,3 m²; kameroje Nr. 101 – 0,3x0,3/0,8x0,3 m²; kameroje Nr. 60 – 0,30*0,30 m²; kameroje Nr. 98 – 0,31*0,31 m²; kameroje Nr. 27 – du po 030*0,30 m². Nurodytas aplinkybes patvirtina kamerų fotonuotraukos (b. l. 62-74). Taigi, kamerose esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės, t. y. baldai neužėmė tiek vietos, kad pareiškėjui tektų mažiau, negu minimalus plotas ar pareiškėjui trukdytų laisvai judėti, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje šalta, drėgna, ant lubų pelėsis, nuo lubų krisdavo kreidos.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2021 m. liepos 28 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-4568 (patikrinimas atliktas 2021 m. liepos 28 d., b. l. 98–99) konstatuota, kad kad ŠTI režiminio korpuso gyvenamosiose kamerose yra įrengta mechaninė patalpų vėdinimoi sistema. Kontrolės metu patalpų vėdinimo sistema veikė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. liepos 31 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2217 (patikrinimas atliktas 2020 m. liepos 23 d., b. l. 100–102) konstatuota, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 102 bendra dirbtinė apšvieta, oro temperatūra atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Operatyviosios kontrolės metu įvertinus patalpas pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus nustatyta, kad kameroje Nr. 102 nuo sienų yra nutrupėjęs tinko sluoksnis (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas).

Operatyviosios kontrolės metu įvertinus gyvenamąją kamerą pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimus nustatyta, kad kameroje Nr. 102 (ant lubų), yra vizualiai matomų pelėsių (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punktas).

Patikrinimo metu nustatyta, kad gyvenamosiose kamerose (ir Nr. 102) nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, tikrintose kamerose galimybė išvėdinti patalpas per langą sudaryta. Remiantis patikrinimo metu ŠTI atstovo žodžiu teikta informacija, vasaros sezono metu gyvenamųjų kamerų stiklai gali būti išimami arba įdedami suimtiesiems/nuteistiesiems pateikus prašymą ŠTI administracijai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2451 (patikrinimas atliktas 2020 m. rugpjūčio 6 d., b. l. 103–105) konstatuota, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 30 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Operatyviosios kontrolės metu įvertinus gyvenamąją kamerą pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimus nustatyta, kad kameroje Nr. 30 vizualiai matomų pelėsių nenustatyta.

Patikrinimo metu nustatyta, kad gyvenamosiose kamerose (ir Nr. 30) nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, tikrintose kamerose galimybė išvėdinti patalpas per langą sudaryta.

Operatyviosios kontrolės metu įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 30 patalpas (sienas ir lubas), veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 15.4.8)PA-2905 (patikrinimas atliktas 2020 m. rugpjūčio 13 d., b. l. 106–108) konstatuota, kad įvertinus gyvenamąją kamerą Nr. 62 pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, pažeidimų nenustatyta.

Įvertinus tikrintas kameras dėl patalpose esančio pelėsio, nustatyta, kad kameroje Nr. 100 ant lubų yra vizualiai matonų pelėsių (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimas).

Laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys apgyvendinti gyvenamosiose patalpose. Patalpose, kuriose laikomi asmenys ilgiau nei 24 val., yra natūralus apšvietimas. Galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per atidaromus langus sudaryta visose tikrintose kamerose.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. rugpjūčio 3 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2244 (patikrinimas atliktas 2020 m. liepos 23 d., b. l. 109–111) konstatuota, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 26 bendra dirbtinė apšvieta (ant stalo paviršiaus), oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Operatyviosios kontrolės metu įvertinus gyvenamąją kamerą pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus nustatyta, kad kameroje Nr. 26 veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.

Patikrinimo metu nustatyta, kad gyvenamosiose kamerose (ir Nr. 26) nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, tikrintose kamerose galimybė išvėdinti patalpas per langą sudaryta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2563 (patikrinimas atliktas 2020 m. rugpjūčio 6 d., b. l. 112–114) konstatuota, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 33 atliktas paprastasis remontas – Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas pašalintas.

Pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo, kuri kamerose įrengta ir pajungta ventiliacijos sistema buvo tik 2020 m. rugsėjo 18 d., tačiau kameroje Nr. 67 sanitarinio mazgo ventiliacijos nebuvo, atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, todėl jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Ventiliacija užtikrinama per langą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Tai patvirtina aukščiau paminėti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktai (pvz.: NVC 2020 m. liepos 31 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2217 (patikrinimas atliktas 2020 m. liepos 23 d., b. l. 100–102) konstatuota, kad tikrintose gyvenamosiose kamerose (ir Nr. 102) nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, tikrintose kamerose galimybė išvėdinti patalpas per langą sudaryta. Remiantis patikrinimo metu ŠTI atstovo žodžiu teikta informacija, vasaros sezono metu gyvenamųjų kamerų stiklai gali būti išimami arba įdedami suimtiesiems/nuteistiesiems pateikus prašymą ŠTI administracijai. NVC 2020 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2451 (patikrinimas atliktas 2020 m. rugpjūčio 6 d., b. l. 103–105) konstatuota, kad tikrintose gyvenamosiose kamerose (ir Nr. 30) nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, tikrintose kamerose galimybė išvėdinti patalpas per langą sudaryta. NVC 2020 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 15.4.8)PA-2905 (patikrinimas atliktas 2020 m. rugpjūčio 13 d., b. l. 106–108) konstatuota, kad galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per atidaromus langus sudaryta visose tikrintose kamerose. NVC 2020 m. rugpjūčio 3 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2244 (patikrinimas atliktas 2020 m. liepos 23 d., b. l. 109–111) konstatuota, kad tikrintose gyvenamosiose kamerose (ir Nr. 26) nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, tikrintose kamerose galimybė išvėdinti patalpas per langą sudaryta). Nuo 2020-12-22 įsigaliojus Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėms, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2021 m. liepos 28 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-4568 (patikrinimas atliktas 2021 m. liepos 28 d., b. l. 98–99) konstatavo, kad kad ŠTI rėžiminio korpuso gyvenamosiose kamerose yra įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Kontrolės metu patalpų vėdinimo sistema veikė. Kad tokia sistema veikia nuo 2020 m. rugsėjo 18 d., nurodė pats pareiškėjas savo skunde.

Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvūs. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių ar kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. liepos 31 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-2217 (patikrinimas atliktas 2020 m. liepos 23 d., b. l. 100–102) matyti, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 102 bendra dirbtinė apšvieta, oro temperatūra atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-2451 (patikrinimas atliktas 2020 m. rugpjūčio 6 d., b. l. 103–105) mtyti, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 30 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Kameroje Nr. 30 vizualiai matomų pelėsių nenustatyta. Įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 30 patalpas (sienas ir lubas), veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 15.4.8)PA-2905 (patikrinimas atliktas 2020 m. rugpjūčio 13 d., b. l. 106–108) matyti, kad įvertinus gyvenamąją kamerą Nr. 62 pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, pažeidimų nenustatyta. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. rugpjūčio 3 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-2244 (patikrinimas atliktas 2020 m. liepos 23 d., b. l. 109–111) matyti, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 26 bendra dirbtinė apšvieta (ant stalo paviršiaus), oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Įvertinus gyvenamąją kamerą pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus nustatyta, kad kameroje Nr. 26 veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Pareiškėjo argumentai dėl šalčio, drėgmės, pelėsio ant lubų, nuo lubų krentančios kreidos, atmestini kaip nepagrįsti ir laikytina, kad pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, išskyrus kameras Nr. 102 ir Nr. 100, kur nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto, o kameroje Nr. 102 dar ir HN 134:2015 12 punkto pažeidimas.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-12-29 pažymos „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 75-77), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2019-01-08 pažymos „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 78-88), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2020-01-22 pažymos „Apie 2019 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 89-97) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2017-2019 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų: kamera Nr. 100 – išardyta WC pakyla, suremontuotos, perdažytos sienos, lubos (nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsių, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai), perdažytos grotos, įrengtas naujas WC, kriauklė, pakabintos naujos WC užuolaidos, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės; Nr. 62 – suremontuotos, perdažytos sienos, lubos (nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsių, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai); Nr. 60 – suremontuotos, perdažytos sienos, lubos (nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsių, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai), perklijuotos grindų plytelės 6 m², pakabintos naujos spintelės, rūbų pakabos, išplautos grindys, išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, permontuota kriauklė, perdarytas vandens nuleidimas į (iš) kriauklės, įrengtas naujas apšvietimas, sumontuotas naujas naktinis apšvietimas, sumontuota nauja WC atitvara, pakabintos naujos WC užuolaidos, demontuotos perteklinės lovos-gultai, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės, naujų medinių langų gamyba, montavimas, dažymas; Nr. 98 – sumontuota WC pertvara, perglaistyta: lubos, sienos, perdažyta: lubos, sienos, pabakintos naujos spintelės, rūbų pakabos, sutvarkytas apšvietimas: sudėtos naujos dieninės lempos, perdažytos grotos, stalas, kėdės; Nr. 67 – kosmetinis remontas – tinkuota virš durų, angokraštis; Nr. 31, Nr. 26 – elektros instaliacijos darbai: sumontuoti du dienos apšvietimo šviestuvai; Nr. 33 – elektros instaliacijos darbai: sumontuotas naktinio apšvietimo šviestuvas, pritvirtintos grotelės, sutvarkytas dieninis apšvietimo šviestuvas ir įdėta nauda dieninio apšvietimo lempa. Tai, kad kameros suremontuotos, tvarkingos, švarios, matyti ir iš pateiktų kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukų (b. l. 62-74).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2451 (patikrinimas atliktas 2020 m. rugpjūčio 6 d., b. l. 103–105) konstatuota, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 30 bendra dirbtinė apšvieta neatitiko Lietuvos higienos nnormoje HN 134:2015 reglamentuojamos leidžiamos mažiausios gyvenamųjų patalpų bendros dirbtinės apšvietos (200 lx) (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas), tačiau pareiškėjas dėl bendros dirbtinės apšvietos savo skunde nesiskundė ir iš to neturtinės žalos nekildino, todėl teismas, neišeidamas iš pareiškėjo apibrėžtų skundo ribų, dėl to nepasisako.

Pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais bylai aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.

Dėl sanitarinio mazgo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose tualetai buvo tupiami, neuždengti, iš jų sklindo nemalonūs kvapai. Daugelyje kamerų sanitariniuose mazguose nebuvo durų, tik pakabintas brezentas, sanitarinių mazgų kabinos nebuvo atitvertos pilnai iki lubų.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 56-57) matyti, kad kamerose Nr. 102, 100, 30, 45, 26, 31, 62, 101, 60, 98, 33, 27, sanitarinis mazgas atitvertas mūrine atitvarine konstrukcija, kurių aukštis nuo 2,10 m. iki 2,32 m., kameroje Nr. 67 sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurio aukštis 2,07 m. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovės atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

Pareiškėjas argumentų dėl privatumo pažeidimo gyvenamosiose kamerose nenurodė. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad administracinėje byloje esančiose kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukose (b. l. 62-74) matyti, jog įėjimai į sanitarinius mazgus yra šone (kairėje arba dešinėje) arba iš kameros vidinės pusės (kameros Nr. 60, 33, b. l. 71, 73) įėjimo durų atžvilgiu, taip pat kamerose priešais įėjimus į sanitarinius mazgus yra ne gultai, o tuščia sienos dalis ar siena su pastatomomis lentynomis daiktams susidėti. Šiaulių tardymo izoliatoriuje sanitariniai mazgai kamerose atitverti mūrinėmis sienelėmis arba OSB, kurių aukštis ženkliai aukštesnis nei 1,50 m., o įėjimai atitverti durimis arba užuolaidomis. Atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukštomis mūrinėmis, OSB atitvarinėmis konstrukcijomis ir kt., o įėjimas yra atitvertas durimis (kameros Nr. 31, 60) arba neperšviečiamomis užuolaidomis, šiuo atveju pareiškėjo negalėjo matyti nei kameroje esantys asmenys, nei pareigūnai, jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo užtikrintas pareiškėjui minimaliai būtinas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-662/2020, 2020 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-622/2020 ir kt.).

Nuo 2020-12-22 įsigaliojus Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėms, 12.5 papunktyje įtvirtinta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Ši taisyklių nuostata taikoma įstaigoms, kuriose įrengiamos naujos kameros arba rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos esamos kameros. Nurodyta nuostata Šiaulių tardymo izoliatoriui netaikoma, kadangi Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“. Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 687-756/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-683-756/2020 ir kt.). Taip pat iš kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos (b. l. 62-74), be to, Šiaulių tardymo izoliatoriuje veikiant mechaninei patalpų vėdinimo sistema, ką pripažįsta pats pareiškėjas, konstatuotina, kad atsakovės atstovo neteisėti veiksmai dėl blogo kvapo sanitariuose mazguos, nenustatyti.

Pareiškėjo argumentas, kad kamerose turi būti įrengti tupiami tualetai, atmestinas kaip nepagrįstas. Teisinis reglamentavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti sėdimą unitazą. Be to, nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tiesiogiai įtvirtinta, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerų sanitariniame mazge įrengti klozetai gali būti ir tupiami (9.1. p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausioje ir dominuojančioje praktikoje sėdimų tualetų neįrengimas nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020). Taigi, vien tik asmens pageidavimas, kad kameroje būtų įrengtas sėdimas unitazas (ar pageidavimas apgyvendinti kameroje, kurioje įrengtas tokios konstrukcijos unitazas), nesant medicininių duomenų, kad dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija asmeniui sudarytų nepatogumus juo naudotis, nesuponuoja pareigos užtikrinti, kad kamerų tipo patalpoje būtų įrengtas sėdimas unitazas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1281-624/2020). Iš pateiktų kamerų fotonuotraukų (b. l. 62-74) matyti, kad sėdimi tualetai yra įrengti kamerose Nr. 100, 31, 60, 33.

Dėl drabužių džiovyklos gyvenamosiose kamerose, kopetėlių ir spintelių rūbams susidėti

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje nebuvo spintelių daiktams susidėti, todėl savo asmeninius daiktus laikė plastmasinėje dėžėje su kitais daiktais po lova. Taip pat kamerose nebuvo įrengtų džiovyklių rūbams džiovinti, jis draskė savo asmeninius rūbus ir darė virves, kad galėtų išplautus rūbus pasidžiauti. Lipant į antro aukšto gultus nebuvo tam pritaikytų kopetėlių

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.). Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės lovų įrengimo kamerose nereglamentuoja, tik 12.12 punkte nurodyta, kad visi baldai, esantys kamerose, pritvirtinami prie grindų ar sienų. Taigi, pareiškėjo pretenzijos dėl kopėtėlių nebuvimo nepagrįstos, nes teisės aktai neįpareigoja Tardymo izoliatorių administracijos įrengti kamerų lovose kopėtėles. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam atliktos dešinės kojos kelio 4 operacijos, todėl jam buvo didelių nepatogumų be kopetėlių užlipti į antro aukšto gultus. Susipažinus su pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašu (b. l. 15-34) matyti, kad pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas apie atliktas kojos kelio operacijos nėra nurodęs ir nėra jokio įrašo medicinos dokumentuose, jog jam įlipti į antro aukšto gultą rekomenduojama įrengti kopetėles. Pareiškėjas dėl kopetėlių nebuvimo ir dėl to atsiradusių nepatogumų į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių prašymais nesikreipė.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo spintelių daiktams susidėti, todėl savo asmeninius daiktus laikė plastmasinėje dėžėje su kitais daiktais po lova spintelių daiktams susidėti.

Aukščiau nurodytos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos numato, kad Tardymo izoliatorių kamerose, be kita ko, turi būti spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims). Iš 2017-09-06 Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (b. l. 58-61) matyti, kad kamerose yra stalas, taburetės, suoliukai, gultai, po vieną ar dvi pastatomas lentynas. Į bylą pateiktos ir kameros fotonuotraukos, iš kurių matosi, kad kameroje yra pastatomos lentynos daiktams susidėti ir pakabos viršutiniams rūbams pasikabinti (b. l.62-74). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo laikymo kameros buvo tinkamai aprūpintos privalomu inventoriumi.

Pareiškėjas nurodė, kad kamerose nebuvo įrengtų džiovyklių rūbams džiovinti.

Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintą Skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarką (b. l. 123-127), Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbiniai – išduodama patalynė ir rankšluosčiai, taip pat suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė yra skalbiama Šiaulių TI skalbykloje. Tiek ŠTI skalbiniai, tiek asmeniniai skalbiniai skalbiami ne dažniau, kaip kartą per savaitę. Skalbiniai skalbimui iš suimtųjų (nuteistųjų) surenkami pagal ŠTI direktoriaus patvirtintą suimtųjų ir nuteistųjų maudymosi dušuose ir suimtųjų (nuteistųjų) asmeninių skalbinių surinkimo grafiką. Asmeniniai skalbiniai skalbiami ir džiovinami nemokamai. Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 Suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašą (b. l. 127-130), papildytą 2015-11-02 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-243 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1/01-236 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ papildymo“(b. l. 131), kuriais nustatyta, jog įstaiga skalbia viršutinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų, taip pat neturintis asmeninėje sąskaitoje pinigų, ne trumpiau kaip 3 mėnesius, suimtasis (nuteistasis) gali išsiskalbti vieną komplektą sezoninių viršutinių drabužių, bet ne dažniau kaip kartą per 2 mėnesius, o striukes – kartą per sezoną. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. 1/01-162 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus Suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas (b. l. 132-137), kuriuo pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-11-20 įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais jo pakeitimais. Pagal nustatytą tvarką, neturintiems pinigų užtikrinamas nemokamas viršutinių rūbų skalbimas, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų, o paminėto įsakymo 17 punkte apibrėžta, kad viršutiniai rūbai (marškiniai, sportinės kelnės ir bliuzonas) nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbiami įstaigos skalbykloje kartą per mėnesį. Pagal į bylą pateiktą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019-09-04 įsakymą Nr. 1/01-209 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių asmeninių drabužių, asmeninės patalynės skalbimo ar cheminio valymo paslaugos už asmenines lėšas įsigijimo, organizavimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (b. l. 119-122), sudaryta galimybė mokiems suimtiesiems bei nuteistiesiems naudotis mažiausią paslaugų kainą pasiūliusios įmonės skalbimo ar cheminio valymo paslaugomis.

Taigi, teisės aktų reikalavimai įrengti džiovyklas gyvenamosiose kamerose nenumato, o vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 nustatytais reikalavimais, Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems/nuteistiesiems išduodama švari patalynė bei rankšluosčiai, taip pat įstaigoje nemokamai skalbiami bei džiovinami suimtųjų/nuteistųjų apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nustatyta Šiaulių tardymo izoliatoriuje rūbų skalbimo tvarka. Pareiškėjas netgi nenurodė, kokių rūbų, viršutinių ar apatinių negalėjo pasidžiauti. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nėra jokio pagrindo teigti, kad jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą. Juo labiau, pareiškėjas neteikė skundų Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui nei dėl gyvenamosiose kamerose nesančių džiovyklų, nei dėl spintelių rūbams susidėti.

Dėl skambinimo taksofono aparatu

Pareiškėjas skunde nurodė, kad skambindamas artimiesiems neturėjo privatumo, nes taksofonai įrengti koridoriuje prie stalo, kur sėdi pareigūnai, be to, pareigūnai kalbėdavo garsiai ir jis su artimaisiais negalėdavo susikalbėti.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepimo ir pateiktų fotonuotraukų (b. l. 151-152) matyti, kad telefonų aparatai skirti suimtiesiems ir nuteistiesiems skambinti yra įrengti režiminio korpuso kiekvieno aukšto koridoriuose, tarp visų telefonų aparatų ir gyvenamųjų kamerų durų yra pakankamas ir saugus atstumas, kuris užtikrina privatumą suimtiesiems (nuteistiesiems) skambinant ir kalbant telefonu. Be to, taksofono aparatai apsaugoti šonine sienele, kuri pokalbio metu slopina garso sklidimą ir sumažina galimybę kitiems girdėti vykstančius pokalbius.

Iš atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, kad asmenys norintys bendrauti su artimaisiais gali pateikti prašymą skambinti telefonu internetine telefonija, šioje patalpoje asmenys yra laikomi vieni, todėl gali privačiai bendrauti tiek su artimaisiais, tiek su advokatu. Pareiškėjas dėl galimo privatumo pažeidimo skambinant artimiesiems į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais nesikreipė, todėl Šiaulių tardymo izoliatorius neturi duomenų, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatų pokalbį. Be to, Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai ne tik privalo sudaryti galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skambinti telefonu, tačiau ir įpareigoti užtikrinti, jog suimtieji (nuteistieji) nepažeistų skambinimo telefonu tvarkos, t. y. neskambintų neleistinais numeriais ir/ar asmenims, kuriems skambinti draudžia teisės aktai, todėl pareigūnai turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti kam ir kada skambina Šiaulių TI esantys asmenys.

Dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai netvarkingi, nuo sienų byra tinkas, grindys duobėtos, pilnos vandens.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą kasdien pasivaikščioti gryname ore. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punkte reglamentuota, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, jos uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu; pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių), vidinių grotuotų kamerų durų nėra; išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių; pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. 1/01-149 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ (b. l. 137), pasivaikščiojimo gryname ore trukmė nustatoma pagal 1.1.1, 1.1.2, 1.1.3, 1.2 punktus kiekvienai nurodytai grupei, tuo pačiu pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr. 1/01-130 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“. Atsižvelgiant į vykdomus renovavimo darbus suimtųjų (nuteistųjų) pasivaikščiojimo kiemuose Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1-271 ,,Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. 1-179 ,,Dėl rūkymo vietos nustatymo ir nerūkančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“ pakeitimo“ pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. 1-179 ,,Dėl rūkymo vietos nustatymo ir nerūkančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“ 1.3 papunktis. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2020-01-22 pažymos „Apie 2019 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 89-97) matyti, kad kai kuriuose pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo atlikti kosmetiniai darbai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-2563 (patikrinimas atliktas 2020 m. rugpjūčio 6 d., b. l. 112–114) konstatuota, kad ŠTI administracija 2020 m. birželio 22 d. raštu Nr. 14-6921 informavo Šiaulių departamentą (reg. Nr. 1-82736) dėl ŠTI paskelbto viešojo pirkimo pasivaikščiojimo kiemelių remontams atlikti. ŠTI pasivaikščiojimo kiemelių planuojama remontų atlikimo data 2020 m. lapkričio 30 d. Grįžtamosios kontrolės metu nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas šalinamas, atliekami paprastojo remonto darbai. Patikrinimo metu nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 2, Nr. 3, Nr. 6, Nr. 13, Nr. 19, Nr. 20, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas nepašalintas – kiemeliuose Nr. 2, Nr. 3, Nr. 6, Nr. 13, Nr. 20, sienų danga nutrupėjusi; kiemelyje Nr. 19 – nesaugi grindinio danga ties įėjimu (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas). Iš 2020 m. lapkričio 24 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus rašto Nr. 14-13134 ,,Dėl patikrinimo akte nurodytų trūkumų pašalinimo“ (b. l. 118) matyti, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentui pranešta apie remontuojamus pasivaikščiojimo kiemelius, jų remonto pabaigą.

Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, į kokius pasivaikščiojimo kiemelius buvo išvestas, ar buvo tuose kiemeliuose, kurie yra remontuojami. Beje, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktu neuždrausta vesti asmenis pasivaikščioti į patikrinimo akte nurodytus kiemelius, kuriuose nustatytas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas, tik nurodyta pašalinti nustatytus sienų ir grindų trūkumus. Tai, kad pasivaikščiojimo kiemelių sienų, grindų dangos nutrupėjusios, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pasivaikščiojimo kiemelių būklė gali kelti baimę, pavojų asmenų sveikatai ar gyvybei.

Taigi, pareiškėjo skundo teiginiai yra deklaratyvūs, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės, pasivaikščiojimo trukmės pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Dėl sveikatos sutrikimų

Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė psichologinius išgyvenimus, nepatogumus.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 15-34) nustatyta, jog bylai aktualiu laikotarpiu yra įrašai apie žalingus įpročius, nurodyta, kad pareiškėjas lankėsi pas stomatologą, skundėsi galvos, skrandžio skausmu (rūko, nesilaiko sveikos gyvensenos, b. l. 32), kitų skundų neturi. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad nuo atvykimo į Šiaulių tardymo izoliatorių dienos buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, išgyveno stresą, todėl susirgo nervine egzema, išbėrė kojas. Rašė prašymus, kad gydytojas jį išsikvietų, nes turi problemų dėl sveikatos, tačiau į Laisvės atėmimo vietų ligoninę pateko po pusės metų, kur jam buvo paskirtas gydymas. Grįžęs iš ligoninės į Šiaulių tardymo izoliatorių, tik po pusantro mėnesio gavo vaistus. Mano, kad darbuotojai elgiasi atmestinai ir nerūpestingai. Tokie pareiškėjo aiškinimai vertintini kritiškai, nes iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Suimtųjų/nuteistųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalo (b. l. 182, 184) matyti, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 28 d. dėl išbėrimo kreipėsi pas gydytoją vieną kartą. 2020 m. spalio 15 d. yra dermatologo konsultacija e.sistemoje (b. l. 33). 2020 m. spalio 15 d. Ambulatorinio apsilankymo aprašyme (b. l. 19-20) nurodyta dgn: Dermatitas, nepatikslintas, nurodyta kokiu vaistu tepti rytais, kokiu – vakarais, kokį vaistą gerti per dieną. Numatoma gydymo trukmė 10-14 dienų. Jeigu ateityje simptomai pasikartotų, taikyti tą pačią gydymo schemą. 2020-12-11 bėrimai išlieka (b. l. 15). Į bendrosios praktikos slaugytoją pareiškėjas kreipėsi 2021-01-29, 2021-02-08, 2021-02-24, 2021-03-18, 2021-04-30 skiriant tepalą Closanasol (b. l. 172-181). Teismo vertina, kad atsakovės atstovas tinkamai ir laiku suorganizavo pareiškėjo nuvedimą pas gydytoją, išdavė vaistus (b. l. 160, 161, 163, 169-170).

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2021-07-28 pažymos Nr. 61-2260 (b. l. 140) matyti, kad pareiškėjas T. Č. bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su prašymais ir skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką analogiškose bylose, teismas pažymi, jog visas 233 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Taip pat atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimą, teismas nustatė, kad pareiškėjui visas 233 dienas nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, taip pat nenustatytas privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu. Vertinant kamerose Nr. 100 (pareiškėjas buvo nepilnas tris dienas) ir Nr. 102 (pareiškėjas buvo nepilnas 8 dienas) nustatytą Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimą, o kameroje Nr. 102 dar ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimo įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, t. y. nustačius tik higienos normos pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018, 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1268-624/2020, 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1377-624/2020 ir kt.).

Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmių, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo kitos skųstos laikymo sąlygos atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, todėl nustatyti higienos normos HN 134:2015 pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių, trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, konstatuotina, kad šiuo atveju pats pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo T. Č. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad T. Č. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2020 m. gegužės 25 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. buvo pažeista.

Pareiškėjo T. Č. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.