Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1924-254/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-13
Bylos Nr.: e2A-1924-254/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-13283-2018-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Dalė Burdulienė, Raimondas Buzelis
Ieškovas: E. S.
Atsakovas: mažajai bendrijai „Miško servisas“

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala

Civilinė byla Nr. e2A-1924-254/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13283-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio ir Virginijos Gudynienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-731-1085/2019 pagal ieškovės E. S. patikslintą ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Miško servisas“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Miško servisas“ 2 307,06 Eur turtinės žalos atlyginimo; 692,43 Eur dydžio išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 5,7333 ha miško ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė gavo leidimą miškui kirsti (leidimo serija A Nr. (duomenys neskelbtini); kirtimo rūšis: plynas pag. Miško kirt.; kvartalo ir sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 30c; plotas 1,8 ha; numatomas išskirsti apytikslis likvidinis medienos tūris: 253 ktm). 2015 m. lapkričio 4 d. su atsakove MB „Miško servisas“ sudarė miško pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo nupirkti iš ieškovės miško dalį stačiu mišku, t. y. iškirsti miško dalį pagal pateiktą vidinės miškotvarkos projektą ir 2015 m. rugsėjo 4 d. leidimą miškui kirsti, Serija A Nr. (duomenys neskelbtini). Visa sandorio suma 5882,36 Eur. Iškovei 2016 m. kovo 20 d. nuvykus į jai priklausantį žemės sklypą, sužinojo, kad atsakovė be jos žinios iškirto daugiau miško nei buvo sutarta pirkimo–pardavimo sutartimi bei leista išduotu leidimu. Atsakovė savo neteisėtų ir savavališkų veiksmų nepripažino, todėl ieškovė su pareiškimu kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno miesto centro PK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 178 straipsnį (dėl vagystės). Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau nutrauktas konstatavus, jog tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Atsakovė ikiteisminio tyrimo metu neigė iškirtusi daugiau miško, tačiau dėl sausuolių ir vėjovartų iškirtimo paaiškino, jog neva pati ieškovė buvo davusi žodinį sutikimą iškirsti bei sutvarkyti šalia biržės esančius sausuolius ir virtuolius. Ieškovė su šiais atsakovės teiginiais nesutinka. Teigia, jog nei raštu nei žodžiu nėra davusi leidimo kirsti sausuolius ir vėjovartas ar kitaip tvarkyti mišką. Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovės argumentais neva miškas buvo užšlemštas ir jį buvo būtina tvarkyti, vadovaujantis 1997 m. liepos 24 d. LR Vyriausybės nutarimo „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ nuostatomis, kadangi jos įtvirtina eilę prievolių miško tvarkymui, priežiūrai ir kt. ne bet kokiems tretiesiems asmenims, o privataus miško savininkams. Jei atsakovė ir laikė, jog būtina mišką tvarkyti, privalėjo apie tai pranešti atsakingoms institucijoms, o ne pati asmeniškai imtis iniciatyvos tvarkyti svetimą turtą kaip savo. Tokie jos veiksmai laikytini savavaldžiavimu ir yra neteisėti. Siekiant nustatyti kokio dydžio žala padaryta atsakovės neteisėtais veiksmais, ieškovė kreipėsi į Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociaciją. Ji nustatė, kad ieškovei padaryta 1 343,66 Eur žala. Padarius kadastrinius matavimus nustatyta, kad buvo atliktas 2,0948 ha ploto miško kirtimas, tuo tarpu ieškovė atsakovei buvo pardavusi kirtimui tik 1,8 ha miško ploto dalį, kas nurodyta leidime (Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, patvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Panevėžio skyriaus vedėjos V. B. 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)). Neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškė ir tuo, kad žali (gyvi) medžiai buvo iškirsti net 0,2948 ha didesnėje miško dalyje nei kad buvo sulygta pirkimo–pardavimo sutartyje bei leista išduotame leidime. Šioje dalyje atsakovės neteisėtais veiksmais padaryta žala sudaro 963,40 Eur. Nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutartimi šalys susitarė dėl konkrečios kainos už iškirsto miško plotą. Šalys nesitarė dėl kainos už nukirstos medienos tūrį. Ikiteisminio tyrimo medžiaga, įskaitant, bet neapsiribojant Panevėžio teritorinio poskyrio vyr. specialisto G. N. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos pateikta išvada įrodo, jog atsakovė netinkamai įvykdė sutartį, t. y. iškirto ir pašalino iš miško ženkliai daugiau medienos negu buvo sutarta sutartimi bei nurodyta leidime. Už didesnį iškirstos medienos kiekį atsakovė su ieškove neatsiskaitė. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. dėl didesnio kiekio iškirsto, išvežto ir realizuoto miško ieškovei yra padaryta 2307,06 Eur dydžio turtinė žala ir ji turėjo 692,43 Eur dydžio išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

3. Atsakovė MB „Miško servisas“ su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti atmestas. Paaiškino, jog atmestini ieškovės argumentai, kad atsakovė neva tai iškirto daugiau žalių medžių, nei buvo sulygta pirkimo–pardavimo sutartyje ir leista kirsti leidimu, kadangi jie neįrodyti jokiais byloje esančiais įrodymais, o yra tik ieškovės klaidingas situacijos vertinimas. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus nenustatomas kirtaviečių plotas, jis neužfiksuotas nekilnojamojo turto registro išraše. Iš pateikto R. T. plano visiškai negalima nustatyti, kaip buvo pamatuotas neva tai nurodytos kirtavietės plotas, kadangi kirtavietės ribos nepažymėtos posūkio taškais, nėra jų koordinačių, todėl pagal pateiktą planą negalima nustatyti kirtavietės linijų ilgių ir atitinkamai – ploto. Pažymėjo, kad visi miško kirtimo darbai atsakovės buvo atlikti iki 2015 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu R. T. įmonės kadastriniai matavimai buvo atliekami 2016 m. gruodžio 5 d., t. y. praėjus beveik metams po atsakovės atlikto miško kirtimo. Todėl nežinoma, kaip per metus laiko galėjo pasikeisti ieškovei priklausančio miško būklė, atsižvelgiant į ieškovės ir/ar trečiųjų asmenų miške vykdomą ūkinę veiklą. Tai, kad biržės ribos nebuvo peržengtos, o už biržės ribų buvo nukirsti tik sausi medžiai ir vėjovartos, buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo, atlikto Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūroje, metu. Taip pat nesutiko, kad ieškovei iš atsakovės būtų priteista 692,43 Eur, ieškovės pavadintų išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Ieškinys teismui pateiktas 2018 m. rugpjūčio 8 d., tuo tarpu Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos matavimai buvo atlikti 2016 m. rugpjūčio mėn., t. y. prieš du metus iki bylos iškėlimo teisme. Matavimai buvo pateikti ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams, todėl su šiais matavimais susijusios išlaidos negali būti laikomos su šios civilinės bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis. Kadangi kadastriniai matavimai buvo atliekami 2016 m. gruodžio 5 d., t. y. prieš 1,5 metų iki bylos iškėlimo teisme, ir neturi jokios įrodomosios vertės bylai, todėl šių kadastrinių matavimų išlaidos negali būti laikomos su šios civilinės bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei E. S. iš atsakovės MB „Miško servisas“ 242,70 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (242,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė. Priteisė atsakovei MB „Miško servisas“ iš ieškovės E. S. 666,31 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 5,7333 ha miško ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2015 m. lapkričio 4 d. su atsakove MB „Miško servisas“ sudarė miško pirkimo– pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo nupirkti iš ieškovės miško dalį stačiu mišku, t. y. iškirsti miško dalį pagal pateiktą vidinės miškotvarkos projektą ir 2015 m. rugsėjo 4 d. leidimą miškui kirsti, Serija A Nr. (duomenys neskelbtini). Visa sandorio suma 5882,36 Eur. Pagal išduotą 2015 m. rugsėjo 4 d. leidimą miškui kirsti buvo leista atlikti kirtimą 1,8 ha plote, numatant iškirsti 253 ktm likvidinio medienos tūrio.

1.2. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas, jog atsakovė iškirs aplink biržę sausuolius ir išveš vėjavartas, tačiau už tai ieškovei nieko nebus mokama, kaip ir ieškovė nieko nemokės už miško valymą.

1.3. Teismas kritiškai vertino liudytojo E. M. parodymus, kad jis dalyvavo kartu su kitu MB „Miško servisas“ dalininku G. P. sudarant sutartį dėl miško kirtimo ir tarėsi su ieškove dėl sausų medžių kirtimo, nes liudytojas, būdamas atsakovo dalininku, yra suinteresuotas bylos baigtimi.

1.4. Tarp šalių buvo sudaryta sutartis, kurioje šalys aptarė miško kirtimo sąlygas, tačiau sausuolių kirtimas ir vėjavartų valymas už biržės ribų sutartyje nebuvo numatytas. Sudarius sutartį dėl miško kirtimo, tačiau joje nenumačius jokių papildomų sąlygų, labiau tikėtina, kad tarp šalių atskiro susitarimo dėl sausuolių iškirtimo ir vėjavartų sutvarkymo nebuvo. Atsakovės atstovės paaiškinimai ir liudytojo parodymai nepatvirtina, jog atsakovė pateikė konkretų pasiūlymą atlikti miško valymą, taip pat, kad ieškovė priėmė (akceptavo) būtent tokį atsakovės pasiūlymą.

1.5. Teismas sprendė, kad atsakovė neturi tapatinti miškų tvarkymo ir naudojimo taisyklių su nuosavybės teisių įgijimu į ieškovės turtą, kuris nebuvo nurodytas sutartyje dėl miško kirtimo. Nenukirstas miškas, tame tarpe ir sausuoliai, vėjavartos, vėjalaužos (Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalis) yra ieškovės, kaip turto savininkės nuosavybė, kuria ji turi teisę disponuoti savo nuožiūra.

1.6. Nustatė, kad už biržės ribų atsakovė neiškirto žalių medžių. Šią išvadą patvirtina Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas G. N. 2016 m. birželio 27 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (prijungta prie bylos ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus ikiteisminį tyrimą taip pat nenustatyta, kad už biržės ribų būtų iškirsti žali medžiai (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini)). Liudytojas V. Ž., kuris atliko kirtimą, nurodė, kad žalių medžių už biržės nekirto. Liudytojas G. N. ir A. R. nurodė, kad po biržės iškirtimo, po kurio laiko nuvykus į mišką, nebuvo pastebėta nukirstų žalių medžių už biržės ribų. Liudytojas G. B., atlikęs žalos paskaičiavimą, nurodė, kad nevertino, ar kelmai buvo žalių medžių, ar sausuolių.

Šalies argumentai

1.7. Ieškovė nurodė, kad atsakovė buvo iškirto 72 medžius ir pagal Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos paskaičiavimus tai sudaro 48,816 m³ medienos. Atsakovė nesutikdama su ieškovės į bylą pateiktu iškirstų medžių tūrio paskaičiavimu, kartu nurodydama, kad kai kurie sausuoliai ir vėjavartos buvo nulūžę, neturėjo pilno kamieno, nepateikė jokių įrodymų, apie tai, koks kiekis (tūris) sausuolių jos buvo iškirstas. Teismas nustatė, kad liudytojas, kirtęs mišką, V. Ž. teismo posėdyje nurodė, jog iškirsta ir išvežta iš miško buvo apie 300 m³ medienos. Šį skaičių patvirtina ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanti sąskaita faktūra, išrašyta atsakovei MB „Miško servisas“ įmonės, kirtusios mišką UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje taip pat nurodyta, kad iškirsta ir ištrauka iš miško 300 m³ (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu ieškovei išduotame leidime kirsti mišką yra nurodytas numatomas iškirsti apytikris likvidinis medienos tūris – 254 m³. Šie duomenys patvirtina ieškovės poziciją, kad jos miške buvo išvežta daugiau medienos nei nurodyta leidime ir nei sutarta sutartimi. Teismo vertinimu, vien tai, kad Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos vertinimai buvo atlikti įsigaliojus Miškų įstatymo 9¹ straipsnio nuostatoms, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog tokie vertinimai buvo atlikti neteisėtai ar kad atlikti suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir yra neobjektyvūs. Atsakovės argumentas, kad kai kurie iš 72 kelmų galėjo būti nukirsti ir anksčiau, nes matėsi, kad miške buvo nukirstų medžių prieš atliekant kirtimą, kai kurie buvo jau nulūžę medžiai, nepilno kamieno, nepaneigia byloje nustatyto fakto, kad iš miško buvo išvežta daugiau medienos nei nurodyta leidime ir tas kiekis skiriasi apytiksliai 46 m³.

1.8. Ieškovė neįrodė savo paskaičiuotos 1343,66 Eur žalos dydžio pagrįstumo. Nenustačius ir nenurodžius konkrečiai, kokiai kokybės klasei galėjo būti priskirta sausuolių iškirstų medžių ir vėjavartų mediena, negalima jos vertinti pagal nenukirsto miško kainas, patvirtintas aplinkos ministro įsakymu, taip, kaip nurodyta Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktame paskaičiavime, kuriuo patirtą žalą grindžia ieškovė. Ieškovei nepateikus įrodymų, kad iš sausuolių ir vėjavartų, išvežtų iš jos miško, buvo galima gauti padarinę medieną, negalima vadovautis Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktu iškirstų medžių vertės paskaičiavimu. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 21 d. įsakyme Nr. D1-58 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų“ yra nurodytos valstybinio miško kainos pagal tai, ar mediena yra stambi, vidutinė, smulki (t. y. padarinė) ar malkinė.

1.9. Nurodė, kad apskaičiuodamas ieškovei priteistinos žalos dydį teismas vadovaujasi 2016 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktu tūrio matavimu, kuris turi faktinį ir teisinį pagrindą, t. y. pagrįsti faktiškai iškirstų medžių kiekiais ir teisės aktais patvirtintomis taisyklėmis, bet skaičiavimus tikslina, atsižvelgiant į faktą, kad žala ieškovei buvo padaryta atsakovei neteisėtai išvežus iš ieškovės miško sausuolius ir vėjavartas, laikant byloje nustatyta, kad sausuoliai ir vėjavartos buvo panaudoti kaip malkinė mediena.

1.10. Žala atsirado 2015 m., todėl teismas sprendė, kad žala turėtų būti apskaičiuojama pagal 2015 metų iškirstų medžių kainas, nustatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. D1-58 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų“, laikant kad buvo iškirsta ir išvežta malkinė mediena.

1.11. Buvo iškirsta 48,816 m³ medienos, kurią sudarė 24,949 m³ ąžuolo, 13,008 m³ uosio, 1,789 m³ beržo, 8,562 m³ drebulės, 0,508 m³ baltalksnio. Pagal 2015 metų iškirstų medžių kainas, nustatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. D1-58 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų“ ir 2015 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. D1-63 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų indeksavimo koeficientų patvirtinimo“ patvirtintus nenukirsto valstybinio miško kainų indeksavimo koeficientus (galiojusius kirtimo metu), nustatytos tokios malkinės medienos kainos: ąžuolo 1,73 x 3,38 = 5.84 Eur už m³, uosio 1,73 x 3,38 = 5.84 Eur už m³, beržo 1,44 x 3,00 = 4.32 Eur už m³, drebulės 0,57 x 2,58 = 1.47 Eur už m³, baltalksnio 0,57 x 2,58 = 1.47 Eur už m³. Taigi, ieškovei pagal aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą ir vadovaujantis tais pačiais teisės aktais, kuriais vadovaujasi ieškovė reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nustatyta ieškovei padaryta žala siekia 242.70 Eur ((24.949 m³ x 5.84 Eur) + (13.008 m³ x 5.84 Eur) + (1.789 m³ x 4.32 Eur) + (8.562 m³ x 1.47 Eur) + (0.508 m³ x 1.47 Eur)).

1.12. Teismas atmetė reikalavimą dėl 963,40 Eur žalos atlyginimo, iškirtus daugiau ploto nei buvo sutarta ir nurodyta leidime. Kadastriniais matavimais nekonstatuojamas neteisėtas kirtimas (atliktas neturint leidimo), nenustatoma, kokie medžiai – žali ar sausi iškirsti. Nesant kitų įrodymų, remiantis tik kadastrinių matavimų byla, vienareikšmiškai teigti, kad papildomą plotą už biržės ribų, neskaitant 48,816 m³ sausuolių ir vėjavartų, iškirto atsakovas, nėra pagrindo.

1.13. Atsakovei ginčijant savo veiksmų neteisėtumą, ieškovė kreipėsi į Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociaciją su tikslu nustatyti, kiek medžių buvo iškirsta bei kokia žala padaryta. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė byloje rėmėsi minėtos asociacijos atliktais matavimais ir skaičiavimais, byloje šie įrodymai buvo reikšmingi, teismas sprendžia, kad 172,43 Eur išlaidos Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijai buvo būtinos, pagrįstos ir protingos.

1.14. Kadastriniais matavimais nekonstatuojamas neteisėtas kirtimas (neturint leidimo), nenustatoma, kokie medžiai iškirsti, žali, ar sausi. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad kadastrinius matavimus atlikti nebuvo būtina, šios išlaidos yra perteklinės, o pateiktas įrodymas neturėjo įrodomosios vertės byloje, todėl išlaidos, patirtos atliekant kadastrinius matavimus, nepriteistinos iš atsakovės.

1.15. Nurodė, kad ieškinį tenkinus iš dalies (patenkinta 11 procentų ieškinio reikalavimų, atmesta 89 procentų reikalavimų), teismas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai šalims priteisė jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Patenkinus 11 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistina – 134,69 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų (52 Eur žyminio mokesčio, 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 172,43 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu) atlyginimas. Atmetus 89 procentus ieškinio reikalavimų, iš ieškovės atsakovei priteistina 801 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) atlyginimas. Taikant ieškovės ir atsakovo priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, galutinai šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų klausimas išspręstinas taip: iš ieškovės atsakovei priteistina 666,31 Eur bylinėjimosi išlaidų (801 Eur – 134,69 Eur).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovė E. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas sprendė netenkinti patikslinto ieškinio reikalavimų ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma:

1.1. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas.

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės argumentus, kad tarp šalių buvo atskiras žodinis susitarimas dėl sausuolių iškirtimo ir vėjavartų sutvarkymo. Pagrįstai atmestas atsakovės argumentas, kad ji be ieškovės sutikimo turėjo teisę sutvarkyti mišką nuo sausuolių ir vėjavartų, vadovaudamasi 1997 m. liepos 24 d. LR vyriausybės nutarimo „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ nuostatomis. Minėtos nuostatos prievoles, susijusias su miško tvarkymu, numato privataus miško savininkams.

1.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad iš nepriklausomo medienos matuotojo G. B. apmatuotų neteisėtai iškirstų 72 medžių kelmų, visi nukirsti medžiai buvo tik sausi medžiai ir vėjalaužos. Teismas nevertino liudytojo G. B. duotų paaiškinimų byloje, jog iš apmatuotų kelmų buvo matyti, kad tikrai ne visi iškirsti medžiai buvo sausuoliai. Liudytojas nurodė, kad jis negali tiksliai pasakyti kiek buvo iškirsta sausuolių, o kiek žalių medžių, nes siekiant nustatyti tokius duomenis vien žiūrint į iškirstų medžių kelmus būtina pasitelkti specialią metodiką. Techniškai nustatyti vien iš kelmo ar medis buvo sausuolis ar žalias yra praktiškai neįmanoma. Teismas nustatė, kad buvo iškirsta 24,949 m³ ąžuolų. Iškirsti ąžuolai nebuvo vėjavartos. Tai patvirtina byloje pateiktos kelmų nuotraukos.

1.4. Tiek Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas G. N., tiek byloje liudijęs inžinierius A. R. mišką apžiūrėjo jau po to, kai iš jo buvo išvežti visi iškirsti medžiai. Todėl minėti asmenys nustatyti, ar iškirsti medžiai yra sausuoliai, ar žali galėjo tik iš iškirstų medžių kelmų, atskiras metodinis vertinimas nebuvo atliktas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, minėtų asmenų parodymai turėjo būti vertinti kritiškai.

1.5. Kritiškai vertintini V. Ž. ir G. P. paaiškinimai, kad visi iškirsti medžiai buvo sausuoliai, nes jie atliko neteisėtus veiksmus iškertant dalį miško.

1.6. Nelogiška, kad visi 72 kelmai, esantys netoli vienas kito, būtų buvę išskirtinai tik sausuoliai.

1.7. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš iškirstų medžių galėjo būti gaunama tik malkinė mediena. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nesurinkta objektyvių duomenų, jog iškirsti medžiai buvo tik sausuoliai ir vėjovartos, G. B. pagrįstai paskaičiavo padarytą žalą, ją vertindamas pagal stačio miško kainas. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, iškirstų medžių tūris atliekant žalos paskaičiavimą buvo įvertintas. Tai patvirtina tiek G. B. paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu, tiek pateikti paaiškinimai žalos apskaičiavimo metodinėje dalyje. Net teismas nustatė iškirstos medienos tūrį pagal G. B. pateiktus atlygintinos žalos dydžio paskaičiavimus. Aplinkybę, kad G. B. atlikti žalos apskaičiavimai atitiko įstatymo keliamus reikalavimus patvirtino ir liudytojas A. R..

1.8. Nepagrįsta teismo išvada, kad padarinė mediena galima tik iš žalio medžio. Liudytojas A. R. nurodė, kad tiek žalią medį, tiek sausuolius galima skirstyti į padarinę medieną, tačiau sausuolius dažniausiai priskiria malkinei medienai, nes kaip padarinė mediena ji yra nepatraukli rinkoje. Atsakovės vadovas G. P. patvirtino, kad neteisėtai iškirsta mediena buvo sumaišyta su malkomis, gautomis iš biržės, t. y. su malkomis, gautomis iš žalių medžių. Be to, tik pati ieškovė, kaip miško savininkė, galėjo nuspręsti už kokią kainą parduoti iškirsto miško dalį, ar kur panaudoti medžius. Šios teisės ieškovė neteko atsakovei savavališkai iškirtus dalį miško. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog iš atsakovės neteisėtai iškirstų medžių buvo galima gauti tik malkinę medieną, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje negalima vadovautis Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktu iškirstų medžių vertės paskaičiavimu. A. R. bei G. P. paaiškinimai patvirtina, kad iškirsta mediena galėjo būti paskaičiuota ir parduota kaip padarinė mediena.

Šalies argumentai

1.9. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su plynai iškirsto miško plotu. G. N. faktiškai neišmatavo plynai iškirsto miško ploto. Teismo posėdžio metu pats G. N. patvirtino, kad tik iš akies primetė, jog kirtimas atitiko leidimą ir miškotvarkos projektą. Todėl teismas nepagrįstai vadovavosi tik šio asmens paaiškinimais. Atsižvelgiant į tai, vienintelis objektyvus įrodymas, patvirtinantis kokio dydžio plotas faktiškai buvo iškirstas neteisėtais atsakovo veiksmais, yra sklypo kadastrinių matavimų byloje pateikti duomenys, jog plynai iškirstas plotas sudarė 2,0948 ha. Tačiau pirmosios instancijos teismas šio įrodymo net nevertino. Byloje pateiktas miškotvarkos projektas patvirtina, kad iki išduoto leidimo kirsti ieškovei priklausantį mišką, miške nebuvo atlikti jokie medžių kirtimai. Šalių sulygtos kainos dydis nepriklausė nuo kiekio iškirstų žalių ir sausų medžių. Kaina priklausė nuo sulygto parduodamo miško ploto.

1.10. Teismas nepagrįstai sprendė, kad galimai atsakovės iškirsti pavieniai medžiai už biržės ribų patenka į ieškovės nurodomą 2,094 ha plotą ir dėl jų nukirtimo kirtavietės plotas, lyginant su nurodytu leidime, padidėjo. Ieškovė, G. B. šviežiai nukirstus medžius (jų kelmus) matavo visame žemės sklypo plote, kur nebuvo atliktas plynas miško kirtimas. O kadastriniuose matavimuose yra fiksuojamas tik plynas miško kirtimas. Todėl atsakovės papildomai iškirsti pavieniai medžiai už biržės ribų niekaip negalėjo patekti į kadastriniuose matavimuose nurodytą plynai iškirstą 2,094 ha miško plotą.

1.11. Nesant objektyvių duomenų, kad kiti asmenys, be atsakovo, kirto mišką ginčo laikotarpiu, nėra pagrindo abejoti, jog kadastriniuose matavimuose nurodytą papildomą miško plotą iškirto atsakovas. Teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita faktūra. Savavališkai ir neteisėtai iškertant miško dalį nefiksuosi neteisėtai iškirsto kiekio sąskaitoje.

1.12. Atsakovė, nukrypdama nuo sutarties sąlygų, iškirto mišką 0,2948 ha didesnėje miško dalyje nei kad buvo sulygta pirkimo–pardavimo sutartyje bei leista išduotame leidime. Šioje dalyje atsakovės neteisėtais veiksmais padaryta žala sudaro 963,40 Eur.

1.13. Ginčydama teismo sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti išlaidas už kadastrinių matavimų atlikimą, ieškovė nurodo, jog kadastrinių matavimų metu yra apskaičiuojamas plynai iškirstų medžių plotas žemės sklype. Nagrinėjamu atveju šalys pirkimo–pardavimo sutartimi nesitarė dėl konkretaus kiekio pardavimo sausų ar žalių medžių, o tarėsi dėl 1,8 ha miško ploto pardavimo už 5882,36 Eur sumą. Miškotvarkos projektas patvirtina, iki išduoto leidimo kirsti mišką, kurio pagrindu atsakovas ir kirto mišką, kiti kirtimai miške nebuvo atlikti. Todėl kadastriniai matavimai laikytini leistina įrodinėjimo priemone, patvirtinančia, kad atsakovė neteisėtai iškirto didesnę miško dalį nei kad šalys sutarė pirkimo–pardavimo sutartimi. Tai, kad kadastriniai matavimai atlikti 2016 m. gruodžio mėnesį, nesudaro pagrindo atmesti ieškovės reikalavimą dėl išlaidų priteisimo.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė MB „Miško servisas“ prašo apeliacinį skundą atmesti; palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar už biržės ribų buvo iškirsti žali medžiai, turėjo vadovautis ieškovės paaiškinimais, kadangi ieškovė nėra specialistė, galinti atlikti tokį įvertinimą. Apeliaciniame skunde pati ieškovė nurodo, jog tam, kad nustatyti kokius kelmus už biržės ribų pažymėjo G. B., reikia pasitelkti specialią metodiką (tačiau nenurodo kokią patvirtintą metodiką, jos pavadinimo, kas ją patvirtino), kad toks procesas yra sudėtingas.

2.2. Nepagrįstai teigiama, jog teismas nevertino ar netinkamai vertino liudytojo G. B. parodymus. Teismas ginčijamame sprendime nustatė, kad liudytojas G. B., Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos nepriklausomas medienos matuotojas, paaiškino, jog 2016 m. rugpjūčio mėn. su ieškove nuvyko į jos mišką. Apskaičiavo už biržės ribų iškirstų medžių tūrį. Apskaičiuodamas tūrį vertino tik šviežio kirtimo kelmus, bet nevertino, ar tie medžiai buvo sausi, ar žali, o nustatant iškirstos medienos kainą nebuvo vertinama, ar tai buvo sausas, ar žalias medis. Vertinant liudytojo parodymus, teismas pagrįstai sprendė, kad G. B., atlikęs žalos paskaičiavimą, nevertino, ar kelmai buvo žalių medžių, ar sausuolių, o tai turi esminės reikšmės žalos nustatymo dydžiui.

2.3. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės poziciją, jog žalių medžių už biržės ribų nekirto, o nukirsti buvo tik sausi medžiai, vėjalaužos, patvirtino Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas G. N. 2016 m. birželio 27 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (prijungta prie bylos ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini)). Atlikus ikiteisminį tyrimą taip pat nenustatyta, kad už biržės ribų būtų iškirsti žali medžiai (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini)).

2.4. Teismas teisingai vertino liudytojų V. Ž., G. N. ir A. R. parodymus. V. Ž., būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdė kirtimą, direktoriumi, nurodė, kad už biržės ribų žalių medžių nekirto. G. N., būdamas Valstybinės miškų tarnybos Miško kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio vyriausiuoju specialistu, patvirtino, kad tikrindamas situaciją pagal policijos pranešimą, nustatė, kad biržė buvo iškirsta plynai pagal projektą, biržės riba nebuvo peržengta, už biržės ribų nebuvo iškirsti žali medžiai, tik sausuoliai ir vejovartos. Liudytojas A. R., būdamas Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio miško apsaugos inžinieriumi, nurodė, kad po biržės iškirtimo, po kurio laiko nuvykus į mišką, nebuvo pastebėta nukirstų žalių medžių už biržės ribų, kadangi apžiūrėjo visus pažymėtus kelmus už biržės ribų, patirtis ir miškininko kompetencija jam leido nustatyti, kad buvo iškirsti tik sausi medžiai. Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog nepriklausomo medienos matuotojo G. B. skaičiavimai neįrodo, jog už biržės ribų buvo iškirsti žali medžiai. Taip pat ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad už biržės ribų buvo iškirsti žali medžiai.

2.5. Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių 2.13. punktas nustato, kad likvidinė mediena – padarinė ir malkinė mediena, pagaminta iš stiebų arba likvidinių šakų, o 2.25 punktas nustato, kad padarinė mediena – apvalioji mediena, skirta perdirbimui. Matuojama be žievės, išskyrus plokščių medieną. Jeigu teoriškai, vadovaujantis šia metodika ir būtų galima su paklaidomis atkurti nukirstų sausuolių ir sutrūnijusių medžių tūrius, tačiau apskaičiuoti šio tūrio piniginę išraišką remiantis medžių klasifikacija pagal jų rūšis, bei stambumo klasę, ir taikant nenukirsto valstybinio miško kainas, yra tiesiog neįmanoma.

2.6. Priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog negalima vadovautis G. B. pateiktais paskaičiavimais. Kaip matyti iš G. B. sudaryto medžių tūrių piniginio įvertinimo, medienos kaina buvo skaičiuojama skirstant medžius pagal rūšis, stambumo klases, bei į padarinę (stambią, vidutinę ir smulkią) ir likvidinę (malkinę, likvidacinių šakų) medieną, tačiau šiame įvertinime visiškai nenurodyta kokiam medžių tūriui yra pateikti paskaičiavimai.

2.7. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nenustačius ir nenurodžius konkrečiai, kokiai kokybės klasei galėjo būti priskirta sausuolių iškirstų medžių ir vėjavartų mediena, negalima jos vertinti pagal nenukirsto miško kainas, patvirtintas Aplinkos ministro įsakymu, taip, kaip nurodyta Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktame paskaičiavime.

2.8. Teismas objektyviai vertino liudytojo A. R., kuris yra Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio miško apsaugos inžinierius, paaiškinimus, jog iš sausuolių gali būti gaunama tik malkinė mediena, tą iš esmės patvirtina ir Apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisyklių nuostatos. Padarinė mediena galima pagaminti tik iš žalio medžio. Aplinkybę, kad iškirsti sausuoliai buvo panaudoti malkinei medienai, patvirtino ir liudytojas E. M.. Priešingai nei nurodo apeliantė, liudytojas E. M. paliudijo, kad už biržės ribų iškirsti sausi ir nulaužti medžiai buvo parduoti ne kaip padarinė mediena, o kaip malkinė, sumaišyta su malkomis gautomis iš biržės.

2.9. Malkinė mediena, pagaminta iš biržės ribose iškirstų ir ištrauktų medžių, buvo pagaminta ne tik iš žalių biržės ribose nukirstų medžių. Ieškovės pateiktame vidinės miškotvarkos projekte yra taksoraštis, kuriame nurodyta, jog taksaciniame sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patenka į biržę, apskaityta sausuolių 10 kub. m. hektare ir virtėlių 40 kub. m. hektare, o taksaciniame sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalis patenka į biržę, apskaityta sausuolių 20 kub. m. hektare ir virtėlių 20 kub. m. hektare. Šis rašytinis įrodymas (taksoraštis) patvirtina liudytojų E. M. ir A. R. nurodytas aplinkybes, kad ieškovės sklypas buvo prastos būklės, jame buvo labai daug sausuolių ir virtėlių.

2.10. Teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovei nepateikus įrodymų, kad iš sausuolių ir vėjavartų, išvežtų iš jos miško, buvo galima gauti padarinę medieną, negalima vadovautis Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktu iškirstų medžių vertės paskaičiavimu. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. D1-58 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų“ yra nurodytos valstybinio miško kainos pagal tai, mediena yra stambi, vidutinė, smulki (t. y. padarinė) ar malkinė. Todėl teismas pagrįstai už biržės ribų iškirstos medienos 48,816 m³ apskaičiavo pagal 2015 metų iškirstų medžių kainas, nustatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. D1-58 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų“, laikant kad buvo iškirsta ir išvežta malkinė mediena.

2.11. Pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą priteisi ieškovei iš atsakovės 963,40 eurų žalą už žalių medžių ieškovei priklausančiame žemės sklype iškirtimą. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus nenustatomas kirtaviečių plotas, jis neužfiksuotas nekilnojamojo turto registro išraše, nekonstatuojamas neteisėtas kirtimas, tuo labiau nenustatoma, kokie medžiai – žali ar sausi iškirsti. Iš pateikto R. T. įmonės plano negalima nustatyti, kaip buvo pamatuotas neva tai nurodytos kirtavietės plotas, kadangi kirtavietės ribos nepažymėtos posūkio taškais, nėra jų koordinačių, todėl pagal pateiktą planą negalima nustatyti kirtavietės linijų ilgių ir atitinkamai – ploto. Be to, visi miško kirtimo darbai atsakovės buvo atlikti iki 2015 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu R. T. įmonės kadastriniai matavimai buvo atliekami 2016 m. gruodžio 05 d., t. y. praėjus beveik metams po atsakovės atlikto miško kirtimo. Todėl nežinoma, kaip per metus laiko galėjo pasikeisti ieškovei priklausančio miško būklė, atsižvelgiant į ieškovės ir/ar trečiųjų asmenų miške vykdomą ūkinę veiklą.

2.12. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad G. N., būdamas Valstybinės miškų tarnybos Miško kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio vyriausiuoju specialistu, pagal savo kompetenciją nustatė, kad neteisėto kirtimo, t. y. žalių medžių iškirtimo už biržės ribų, nėra, tačiau jis konstatavo už biržės ribų vykdytą sausuolių ir vėjavartų tvarkymą, kurių tūrį teismas įvertino pagal G. B. nustatytąjį – 48,816 m³ sausos medienos (sausuolių, vėjavartų).

2.13. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog galimai atsakovės iškirsti sausuoliai patenka į ieškovės nurodomą 2,094 ha plotą, ir dėl jų nukirtimo kirtavietės plotas, lyginant su nurodytu leidime kirsti, padidėjo. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir G. N.. Be to, ieškovės prašymu visus už biržės ribos iškirstus medžius 2016 m. rugpjūčio mėn. sužymėjo nepriklausomas medienos matuotojas G. B.. Jis už biržės ribų užfiksavo ir pažymėjo tik 72 kelmus, juos visus įvertino, atkūrė jų teorinį tūrį ir įtraukė į 2016 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktą tūrio matavimą.

2.14. Atsakovas visiškai sutinka su teismo išvadomis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.

8. Byloje nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 4 d. ieškovė su atsakove MB „Miško servisas“ sudarė miško pirkimo–pardavimo sutartį. Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo nupirkti iš ieškovės, kuriai nuosavybės teise priklauso 5,7333 ha miško ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), miško dalį stačiu mišku pagal vidinės miškotvarkos projektą ir 2015 m. rugsėjo 4 d. leidimą serija A Nr. (duomenys neskelbtini) miškui kirsti. Pagal šį leidimą atsakovei buvo leista atlikti miško kirtimą 1,8 ha plote, numatant iškirsti 253 ktm likvidinio medienos tūrio (I t., e. b. l. 79).

9. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atlikusi kadastrinius matavimus nustatė, jog atsakovei pardavus kirtimui tik 1,8 ha miško ploto dalį, ji faktiškai atliko 2,0948 ha ploto miško kirtimą, iškirsdama už biržės ribų 72 medžius, kas pagal Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos paskaičiavimus sudaro 48,816 m³ medienos (I t., e. b. l. 22, 141) ir pagal jos paskaičiavimus ieškovei buvo padaryta 1 343,66 Eur žala, o iškirtus daugiau ploto nei buvo sutarta ir nurodyta leidime, ieškovei buvo padaryta dar 963,40 Eur žala. Iš viso prašė priteisti iš atsakovės 2307,06 Eur žalą.

10. Pirmosios instancijos teismas, kaip labiau tikėtinu, rėmėsi ieškovės pateiktu 2016 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktu iškirstų medžių tūrio įvertinimu, kuriame nurodyta 48,816 m³ likvidinės medienos (1 t., b. l. 22, 141). Tokią išvadą padarė pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“, kirtusios mišką, sąskaitoje atsakovei MB „Miško servisas“ nurodytą ištrauktą 300 m³ medienos kiekį, kai ieškovei išduotame leidime kirsti yra nurodytas numatomas iškirsti apytikris likvidinis medienos tūris – 254 m³ , kas reiškia, jog atsakovė iš miško išvežė apytiksliai 46 m³ daugiau medienos nei nurodyta leidime. Tačiau ieškovė mano, kad teismas neteisingai sprendė, jog matuotojo G. B. apmatuotų neteisėtai iškirstų 72 medžių kelmų, visi nukirsti medžiai buvo tik sausi medžiai ir vėjalaužos.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Nagrinėjamu atveju atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį turi įrodyti tas, kas prašo atlyginti žalą, t. y. ieškovė.

12. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nelogiškai sprendė, jog visi 72 kelmai, esantys netoli vienas kito, būtų buvę išskirtinai tik sausuoliai. Tačiau, kad šie kelmai buvo gyvo miško, turėjo įrodyti pati ieškovė, o jos argumentai dėl nelogiško teismo vertinimo ar paaiškinimas 2019 m. liepos 15 d. teismo posėdyje, kad ąžuolas ne taip greitai virsta sausuoliu (garso įrašas nuo 10:14 min. iki 6:40 min.), yra nepakankami šias bylos aplinkybes nustatyti. Teisėjų kolegija išklausė kelmų apmatavimus atlikusio liudytojo G. B. parodymus, duotus 2019 m. liepos 15 d. teismo posėdyje (garso įrašas nuo 4:15 min. iki 20:19 min.). Šis liudytojas parodė, kad tikrai negalėjo būti visi sausuoliai, bet kiek jų buvo negali pasakyti, todėl jis žalą skaičiavo pagal stačiojo miško kainą (garso įrašas nuo 6:07 min. iki 8:40 min.), nevertino ar sausas, ar žalias medis (garso įrašas nuo 15:44 min. iki 19:00). Parodė, kad nustatyti, ar kelmas žalio medžio, ar sausuolio, yra atskira metodika ir techniškai tai yra įmanoma. Liudytojas turi medienos matavimo atestatą, tačiau pagal nukirstus kelmus matavimas neįtrauktas (garso įrašas nuo 8:25 min. iki 10:15). Todėl nesutiktina su apeliante, kad pagal šio liudytojo parodymus galima nustatyti žalios medienos kiekį, nes vien nurodoma prielaida, kad žalios medienos galėjo būti nukirsta, neparodo jos kiekio, pagal kurį galima atlikti žalos paskaičiavimą. Šių teisiškai reikšmingų aplinkybių negalima nustatyti ir pagal apeliantės nurodomas kelmų nuotraukas, kurios pridėtos prie liudytojo G. B. atlikto medžių tūrio įvertinimo pagal kelmų matavimo duomenis (1 t., b. l. 23-40), nes ir pats matuotojas neturėjo kvalifikacijos identifikuoti pagal kelmus ar medis sausas, ar žalias.

13. Taip pat pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 64) yra Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto G. N. 2016 m. birželio 27 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad nukirsti buvo tik sausi medžiai, vėjalaužos. Atlikus ikiteisminį tyrimą taip pat nenustatyta, kad už biržės ribų būtų iškirsti žali medžiai (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 127). Iš ikiteisminiame tyrime priimto 2016-11-23 nutarimo matyti, kad G. N. buvo apklaustas liudytoju ir parodė, jog žalių nupjautų medžių nenustatė. Todėl ieškovės pozicija dėl iškirstų 72 kelmų žalio medžio yra grįsta tik jos prielaidomis, o ne realiai įrodytais faktais, todėl ji tinkamai neįvykdė pareigos įrodyti aplinkybes, reikšmingas nustatant žalos dydį. Tokiu atveju apeliantės argumentai, kad teismas turėjo kritiškai vertinti liudytojų A. R., V. Ž. ir G. P. parodymus apie tai, kad ginčo žemės sklype buvo sausuoliai, nes jie turi suinteresuotumą bylos baigtimi, nesudaro pagrindo konstatuoti procesinės teisės normų dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo pažeidimo.

14. Taigi, Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktame paskaičiavime (1 t., b. l. 24) nenustačius ir nenurodžius konkrečiai, kokiai kokybės klasei galėjo būti priskirta sausuolių iškirstų medžių ir vėjavartų mediena, teismas darė pagrįstą išvadą, kad nustatant žalą negalima jos skaičiuoti pagal nenukirsto miško kainas, kaip nurodyta šiame paskaičiavime. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad teismas, nustatęs iškirstų medžių tūrį pagal G. B. matavimus, turėjo ir žalą vertinti pagal stačio miško kainas. Pastebėtina, kad teismas ieškinio neatmetė, kai ieškovė negalėjo tiksliai įrodyti žalos (nuostolių) dydžio, o jį nustatė pats (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) pagal atsakovės neteisėtai išvežtą kiekį, laikant, kad iš ieškovės miško išvežti sausuoliai ir vėjavartos buvo panaudoti kaip malkinė mediena. Ieškovei neįrodžius kokį žalios medienos kiekį atsakovė neteisėtai išvežė, atmestini jos argumentai, kad teismas turėjo padaryti išvadą, jog išvežta mediena buvo parduota kaip padarinė mediena ir žalą skaičiuoti pagal stačiojo miško kainas, kaip ją buvo paskaičiavusi Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija pagal liudytojo G. B. kelmų apmatavimus.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žala ieškovei padaryta 2015 m., todėl ją apskaičiavo pagal 2015 metų iškirstų medžių kainas, nustatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. D1-58 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų“. Teismas nustatė, kad žala sudaro 242.70 Eur ((24.949 m³ x 5.84 Eur) + (13.008 m³ x 5.84 Eur) + (1.789 m³ x 4.32 Eur) + (8.562 m³ x 1.47 Eur) + (0.508 m³ x 1.47 Eur)). Dėl teismo atlikto skaičiavimo apeliantė nenurodė jokių argumentų, todėl šios aplinkybės nėra apeliacijos objektu ir teisėjų kolegija plačiau dėl to neturi pagrindo pasisakyti.

16. Ieškovė nurodo, kad byloje įrodinėjo, jog be pavieniai iškirstų medžių, atsakovė tyčia praplėtė biržės ribas, plynai iškirsdama 2,0948 ha plotą, nors jai buvo leista atlikti tik 1,8 ha ploto plyno miško iškirtimą. Jos nuomone, šį savo reikalavimą ieškovė įrodė sklypo kadastrinių matavimų duomenimis – vieninteliu objektyviu įrodymu, galinčiu patvirtinti kokio dydžio plotas faktiškai buvo iškirstas, o teismas šiuo įrodymu nepagrįstai nesivadovavo.

17. Byloje nustatyta, kad ieškovė pateikė 2016 m. gruodžio 5 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, žemės sklypo, kurio plotas 57333 kv. m. planą, žemės sklypo kadastro duomenis, (1 t., b. l. 155-160). Žemės sklypo kadastro duomenyse apie naudmenų kiekybines charakteristikas ir vertę yra nurodyta, kad žemės sklype miškas užima 5.6085 ha, o vandenys 0,1248 ha. Teisėjų kolegija pastebi, kad matininko įrašai ant žemės sklypo plano, neatitinka kadastro duomenų apie naudmenų kiekį kiekybinių charakteristikų, išskyrus įrašą apie vandenis.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė atliekamų kadastrinių matavimų paskirtį: nustatyti nekilnojamojo daikto tapatybę, žemės sklypo ribų posūkio taškus ir statinių fizinių ribų koordinates, geometrinius matmenis ir techninius nekilnojamųjų daiktų parametrus, apskaičiuoti žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotą ir nustatyti kitus daiktą apibūdinančius kadastro duomenis (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Taip pat teisingai sprendė, kad kadastriniais matavimais nekonstatuojamas neteisėtas kirtimas (atliktas neturint leidimo) ir nenustatoma, kokie medžiai – žali ar sausi iškirsti. Kadastrinių duomenų žemės sklypo plane yra nuoroda ”Kirtimas 2,0948“, tačiau kirtavietės ribos nepažymėtos posūkio taškais, nėra jų koordinačių, šiame plane nepažymėtos biržės ribos, todėl sutiktina su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad pagal pateiktą žemės sklypo planą negalima nustatyti kirtavietės linijų ilgių ir atitinkamai – ploto ir konstatuoti biržės ribų peržengimą.

19. Kaip jau minėta šios nutarties 11 punkte, atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį byloje turėjo įrodyti ieškovė (CPK 12, 178 straipsnis). Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad G. N., atlikdamas miško apžiūrą, atsisakė išmatuoti, ar plynai iškirstas miško plotas atitiko išduotą leidimą. Apeliantė tokiais argumentais nurodo į Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto G. N. 2016 m. birželio 27 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) , atsakant į ikiteisminio tyrimo užklausimą dėl informacijos apie kirtimus ieškovės miško žemės sklype (ikiteisminio tyrimo medžiagos b. l. 64-68) duomenis. Šiame rašte nurodoma, kad 2016 m. birželio 27 d. atlikus miško valdos stebėseną nustatyta, kad plynas kirtimas pagal leidimą atliktas tinkamai (be pažeidimų) atrėžtos biržės ribose. O už biržės ribų, (duomenys neskelbtini) sklypuose 3,8 ha plote nustatytas rinktinas sausų ir nuvirtusių medžių kirtimas. Toks šio rašto turinys paneigia ieškovės argumentus, kad nebuvo atlikta stebėsena dėl biržės ribų atitikimo išduotam leidimui dėl plyno miško kirtimo.

20. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad 2019 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje liudytojas V. Ž. parodė, jog kirto mišką atrėžtoje biržėje, ji aiškiai matėsi ir jokio nuklydimo negalėjo būti, nes biržės linija buvo atkapota. Už jos kiek pasiekė atliko tik sanitarinį sausų medžių kirtimą. Už biržės kraštų matėsi, kad yra jau nukirstų kelmų, buvo takeliai, pačioje biržėje medžiai buvo beveik visi išvirtę, o už jos kraštų, kaip ir biržėje, taip pat daug sausuolių (garso įrašas nuo 1:30 min. iki 20:44 min.). Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovės pateiktame vidinės miškotvarkos projekte yra taksoraštis, kuriame nurodyta, jog taksaciniame sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patenka į biržę, apskaityta sausuolių 10 kub. m. hektare ir virtėlių 40 kub. m. hektare, o taksaciniame sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalis patenka į biržę, apskaityta sausuolių 20 kub. m. hektare ir virtėlių 20 kub. m. hektare. Todėl teisėjų kolegija negali sutikti su apeliante, kad liudytojo V. Ž. parodymus apie biržės ribų atrėžimą ir medienos būklę reikėjo vertinti kritiškai, nes jis suinteresuotas asmuo, kuomet parodymų teisingumą galima patikrinti vien remiantis paminėtais rašytiniais įrodymais.

21. Apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog galimai atsakovės iškirsti pavieniai medžiai už biržės ribų patenka į ieškovės nurodomą 2,094 ha plotą ir dėl jų nukirtimo kirtavietės plotas, lyginant su nurodytu leidime, padidėjo. Ieškovė nurodė, kad liudytojas G. B. šviežiai nukirstus medžius (jų kelmus) matavo visame žemės sklypo plote, kur nebuvo atliktas plynas miško kirtimas. Su tokiu vertinimu nesutiktina. Liudytojas G. B. 2019 m. liepos 15 d. teismo posėdyje (garso įrašas nuo 10:50 min. iki 14:05 min.), neatsakė į teismo klausimą ar jis matė biržės ribas, tik parodė, kad kelmų matavimus atliko už plyno kirtimo ribos, o ar už biržės ribos – negali pasakyti. Tokie šio liudytojo parodymai leido teismui padaryti išvadą, kad biržės ribos galėjo praplatėti dėl pavienių medžių kirtimo, kaip nurodė atsakovė ir jos liudytojai – darant sanitarinį kirtimą tiek, kiek pasiekė už biržės ribų.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė manydama, kad Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas G. N. nepamatavo plyno miško kirtimo ploto, turėjo teikti į bylą kitus įrodymus, kurie patvirtintų jos nurodomas aplinkybes, kad atsakovė tyčia praplėtė biržės ribas, įrodinėti, kad plynas kirtimas atliktas būtent atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimo metu, nes kadastriniai matavimai atlikti beveik po metų laiko, juose nėra žymų apie biržės ribas, jų peržengimą. Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentais negali pripažinti skundžiamo teismo sprendimo išvadą, kad ieškovė neįrodė ieškinio aplinkybių, kad atsakovė iškirto daugiau miško ploto nei buvo sutarta ir nurodyta leidime, neteisinga ir nepagrįsta.

23. Atsakydama į apeliantės argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų netinkamo paskirstymo, nepriteisiant iš atsakovės 400 Eur už kadastrinius matavimus (1 t., b. l. 139), teisėjų kolegija pažymi, kad R. T. individualios veiklos parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo patvirtinta NŽT prie ŽŪM Panevėžio skyriaus vedėjos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu dėl nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo. Byloje nėra duomenų, kurie būtų pagrindu spręsti, kad šie kadastro duomenų pakeitimai buvo atlikti ryšium su iškelta civiline byla, kai juos atliekant buvo parengtas 2016 m. gruodžio 5 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, atliekami plano suderinimai su kaimyninių žemės sklypų savininkais ir rengiami kiti nutarties 17 punkte nurodyti dokumentai. Todėl vien tai, kad ieškovė šiais kadastriniais duomenimis rėmėsi, įrodinėdama savo reikalavimą, nesudaro pagrindo jų parengimui turėtas bylinėjimosi išlaidas pripažinti su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Šioje dalyje nėra pagrindo konstatuoti procesinės teisės pažeidimą ir skundžiamą teismo sprendimą pakeisti.

24. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Teisėjų kolegija atsakė į visus apeliantės argumentus, kurie galėjo turėti reikšmės galutiniam ginčo dėl žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirtymo išsprendimui.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

25. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Netenkinus apeliantės (ieškovės) apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias prašė priteisti. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punkte nustatytų maksimalių dydžių (maksimalus dydis – 1261,39 Eur (970,30 Eur (2019 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 1,3)), todėl priteisiamos atsakovei iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei MB „Miško servisas (įmonės kodas 304029415) iš ieškovės E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Šis Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėRaimondas BuzelisVirginija Gudynienė