Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. patikslintą ieškinį atsakovui mažajai bendrijai „Miško servisas“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytojas V. Ž., UAB „Alrovita“ direktorius, nurodė, kad MB „Miško servisas“ prašymu atliko miško kirtimo darbus ieškovės sklype. Plynai kirto biržę. Šalia biržės matėsi išvirtę, aplūžę medžiai. Miške matėsi takeliai, traktorių vėžios, dėl to darė išvadą, kad miškas jau buvo kirstas, buvo jame malkauta. Matėsi kelmai už biržės ribų, todėl mano, kad malkavimas vyko ir anksčiau. Liudytojas paaiškino, kad jo įmonė kirto sausus, nulūžusius, nuvirtusius medžius šalia biržės. MB „Miško servisas“ sumokėjo už ištrauktą ir į sandėlį pristatytą medieną, jos kiekis atsispindėjo išrašytoje sąskaitoje faktūroje. Ištraukė iš miško ir išvežė apie 300 m³ (toliau – „ktm“ arba „m3“) medienos, už tokį kiekį atsakovas ir sumokėjo.

Liudytojas MB „Miško servisas“ dalininkas E. M. paaiškino, kad nuvykę su G. P. pas ieškovę sudarė biržės pirkimo sutartį, po to pasiūlė už biržės ribų sutvarkyti užlamštintą mišką – sutvarkyti sausuolius, vėjavartas, E. S. neprieštaravo, kad atsakovas mišką už biržės ribų sutvarkytų. Už sutvarkymą pinigų iš E. S. nereikalavo. Raštu dėl to nesitarė, nes pasitikėjo, E. S. buvo pažįstamas žmogus. E. S. minėjo, kad miške malkaudavo jos giminaičiai. Miškas buvo blogos sanitarinės būklės, per retas. Po kirtimo darbų pats grąžino dokumentus miško savininkei. Jokio uždarbio už sausuolius ir vėjavartas negavo, nes iš jų net normalios malkos neišėjo, jų kaloringumas mažas. Iš miško išvalytų medžių dalį įmaišė į bendrą malkų sandėlį. Mišką valė ne dėl to, kad norėjo uždirbti, bet dėl to, kad jį reikėjo išvalyti. Atsakovo rangovo sausuolių už biržės ribų galėjo būti išvežta mažiau nei 38 m³. Sausuolių pardavimo kaina atperka tik miško valymo kainą. Sausos ir žalios medienos kainos skiriasi. Sausa mediena perkama tik malkoms.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 5,7333 ha miško ūkio paskirties žemės sklypas, kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) (I t., e. b. l. 77). Ieškovė 2015 m. lapkričio 4 d. su atsakovu MB „Miško servisas“ sudarė miško pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo nupirkti iš ieškovės miško dalį stačiu mišku, t. y. iškirsti miško dalį pagal pateiktą vidinės miškotvarkos projektą ir 2015 m. rugsėjo 4 d. leidimą miškui kirsti serija A Nr. 017990 (I t., e. b. l. 72-73). Visa sandorio suma 5882,36 Eur. Pagal išduotą 2015 m. rugsėjo 4 d. leidimą miškui kirsti serija A Nr. 017990 buvo leista atlikti kirtimą 1,8 ha plote, numatant iškirsti 253 ktm likvidinio medienos tūrio (I t., e. b. l. 79).

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti žalą dėl už biržės ribų iškirstos medienos.

Dėl reikalavimo atlyginti 1 343,66 Eur žalą.

Ieškovė, remdamasi Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktu žalos paskaičiavimu (I t., e. b. l. 23), reiškia reikalavimą atlyginti 1 343,66 Eur žalą, atsakovui neteisėtai iškirtus 72 medžius už biržės ribų. Atsakovas nurodo, kad už biržes ribų nukirto tik sausus medžius, tačiau mažiau, nei nurodyta ieškinyje, bei išvežė vėjavartas. Sausus medžius kirto ir vėjavartas išvežė pagal ieškovės žodinį sutikimą. Ieškovė nurodo, kad tokio sutikimo niekada nėra nedavusi.

Atsakovas nurodo, kad draugiškų santykių su ieškove pagrindu, siekdamas padėti ieškovei išvalyti užšlemštą mišką, sutarė su ieškove, kad iškirs aplink biržę sausuolius ir išveš vėjavartas, tačiau už tai ieškovei nieko nebus mokama, kaip ir ieškovė nieko nemokės už miško valymą.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ­– CPK) 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Šios proceso teisės normos reiškia, kad civilinėje byloje, kurioje yra kilęs ginčas dėl sutartinių teisinių santykių tarp šalių buvimo, nesant rašytinės formos sutarties, pareiga įrodyti, kad buvo sudaryta atitinkama sutartis, kyla sutarties sudarymu, kaip atsikirtimo pagrindu, besiremiančiam atsakovui (CPK 178 straipsnis).

Savo pozicijai pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojo E. M. parodymai, kad jis dalyvavo kartu su kitu MB „Miško servisas“ dalininku G. P. sudarant sutartį dėl miško kirtimo ir tarėsi su ieškove dėl sausų medžių kirtimo vertintini kritiškai, kadangi liudytojas, būdamas atsakovo dalininku, yra suinteresuotas bylos baigtimi. Pastebėtina, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis, kurioje šalys aptarė miško kirtimo sąlygas, tačiau sausuolių kirtimas ir vėjavartų valymas už biržės ribų sutartyje nebuvo numatytas. Sudarius sutartį dėl miško kirtimo, tačiau joje nenumačius jokių papildomų sąlygų, nors, kaip teigia atsakovas, rašytinės sutarties sudarymas ir žodinis susitarimas vyko tuo pačiu metu, ieškovei neigiant buvus žodiniam susitarimui, nepateikus jokių atsakovo poziciją pagrindžiančių įrodymų, labiau tikėtina, kad tarp šalių atskiro susitarimo dėl sausuolių iškirtimo ir vėjavartų sutvarkymo nebuvo. Atsakovo atstovės paaiškinimai ir liudytojo parodymai nepatvirtina, jog atsakovė pateikė konkretų pasiūlymą atlikti miško valymą, taip pat, kad ieškovė priėmė (akceptavo) būtent tokį atsakovės pasiūlymą. Atsakovės argumentas, kad šalis siejo draugiški santykiai, nes atsakovo dalininko G. P. mama ir ieškovė buvo pažįstamos, todėl papildomas susitarimas dėl sausuolių ir vėjavartų tvarkymo nebuvo pasirašytas raštu, nepatvirtina buvus tarp šalių nerašytinę sutartį, kadangi tuo pačiu pagrindu šalys galėjo raštu nesudaryti ir pagrindinės - miško kirtimo – sutarties, tačiau ją sudarė raštu.

Atsakovas atsikirsdamas į ieškinio reikalavimą taip pat nurodo, kad iškirsdamas išdžiūvusius, išvirtusius ir nulaužtus medžius atliko pareigą už atsakovę, nes tokius medžius privaloma pašalinti iš miško pagal Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus, patvirtintus 1997 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 799 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai numato, kad privataus miško savininkas turi teisę valdyti, naudoti miško valdą ir disponuoti ja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka (32.1. p. p.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Atsakovas neturi tapatinti miškų tvarkymo ir naudojimo taisyklių su nuosavybės teisių įgijimu į ieškovės turtą, kuris nebuvo nurodytas sutartyje dėl miško kirtimo. Nenukirstas miškas, tame tarpe ir sausuoliai, vėjavartos, vėjalaužos (Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalis) yra ieškovės, kaip turto savininko nuosavybė, kuria ji turi teisę disponuoti savo nuožiūra.

Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, kad buvo iškirsti ir žali medžiai iš minimų 72 kelmų. Atsakovas nurodo, kad žalių medžių už biržės ribų nekirto, nukirsti buvo tik sausi medžiai, vėjalaužos. Šią atsakovo poziciją patvirtino Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas G. N. 2016 m. birželio 27 d. rašte Nr. S-5K-03-24 (prijungta prie bylos ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-21847-16, b. l. 64). Atlikus ikiteisminį tyrimą taip pat nenustatyta, kad už biržės ribų būtų iškirsti žali medžiai (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-21847-16, b. l. 127). Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Liudytojas V. Ž., kuris atliko kirtimą, nurodo, kad žalių medžių už biržės nekirto. Liudytojas G. N. ir A. R. nurodė, kad po biržės iškirtimo, po kurio laiko nuvykus į mišką, nebuvo pastebėta nukirstų žalių medžių už biržės ribų. Liudytojas G. B., atlikęs žalos paskaičiavimą, nurodė, kad nevertino, ar kelmai buvo žalių medžių, ar sausuolių. Atsižvelgiant į nuoseklius liudytojų parodymus, oficialius rašytinius dokumentus, nesant tai paneigiančių įrodymų, teismas laiko nustatyta, kad už biržės ribų atsakovas neiškirto žalių medžių.

Ieškovė nurodo, kad atsakovo buvo iškirsti 72 medžiai ir pagal Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos paskaičiavimus tai sudaro 48,816 m³ medienos (I t., e. b. l. 22, 141). Atsakovas su tokiu medienos kiekiu nesutinka, nes, jo teigimu, ieškovė nepagrįstai visus jos sklype rastus 72 kelmus priskyrė kaip iškirstus ir išvežtus iš miško atsakovo vykdyto kirtimo metu, nors medžiai galėjo būti iškirsti ir vėliau arba ankščiau, dalies vėjavartų stiebų miške jau nebebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas byloje pripažįsta, jog iškirto aplink biržę tam tikrą kiekį sausuolių. Atsakovas nesutikdamas su ieškovės į bylą pateiktu iškirstų medžių tūrio paskaičiavimu, kartu nurodydamas, kad kai kurie sausuoliai ir vėjavartos buvo nulūžę, neturėjo pilno kamieno, pats nepateikė jokių įrodymų, apie tai, koks kiekis (tūris) sausuolių jo buvo iškirstas. Liudytojas, kirtęs mišką, V. Ž. teismo posėdyje nurodė, kad iškirsta ir išvežta iš miško buvo apie 300 m³ medienos. Šį skaičių patvirtina ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanti sąskaita faktūra, išrašyta įmonės, kirtusios mišką UAB „Alrovita“ atsakovui MB „Miško servisas“, kurioje taip pat nurodyta, kad iškirsta ir ištrauka iš miško 300 m³ (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-21847-16, b. l. 94). Tuo tarpu ieškovei išduotame leidime kirsti yra nurodytas numatomas iškirsti apytikris likvidinis medienos tūris ­­- 254 m³. Šie duomenys patvirtina ieškovės poziciją, kad jos miške buvo išvežta daugiau medienos nei nurodyta leidime ir nei sutarta sutartimi. Atsakovui nepateikus duomenų, kiek tiksliai sausuolių ir vėjavartų buvo ištraukta iš miško, teismas nemato pagrindo nesivadovauti ieškovės pateiktu 2016 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktu iškirstų medžių tūrio įvertinimu, kuriame nurodyta 48,816 m³ likvidinės medienos (I t., e. b. l. 22, 141), kadangi jis iš esmės atitinka tūrį, gautą iš minėtoje sąskaitoje faktūroje nurodyto tūrio atėmus leidime kirsti nurodytą medienos tūrį (300 m³ -254 m³ = 46 m³). Teismui, priešingai nei atsakovui, nekyla abejonių dėl šiuos matavimus atlikusio specialisto tinkamos kvalifikacijos. Teismo vertinimu, vien tai, kad Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos vertinimai buvo atlikti įsigaliojus Miškų įstatymo 9¹ straipsnio nuostatoms, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog tokie vertinimai buvo atlikti neteisėtai ar kad atlikti suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir yra neobjektyvūs. Atsižvelgiant į aptartą, teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, kad atsakovas už biržės ribų iškirto ir išvežė 48.816 m³ medienos. Atsakovo argumentas, kad kai kurie iš 72 kelmų galėjo būti nukirsti ir anksčiau, nes matėsi, kad miške buvo nukirstų medžių prieš atliekant kirtimą, kai kurie buvo jau nulūžę medžiai, nepilno kamieno, nepaneigia byloje nustatyto fakto, kad iš miško buvo išvežta daugiau medienos nei nurodyta leidime ir tas kiekis skiriasi apytiksliai 46 m³.

Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010)

Atsakovas savo neteisėtais veiksmais (sausuolių, vėjavartų kirtimas neturint ieškovės sutikimo) padarė žalą ir ją privalo atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.249 straipsnis, 6.251 straipsnis). Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei ieškovei atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi žala ieškovei atsirado kaip atsakovo veiksmų rezultatas. Šiomis aplinkybėmis egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, kurias turi įrodyti ieškovas ir kurios yra būtinos civilinei atsakomybei konstatuoti.

Ieškovė savo žalą grindžia 2016 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktu iškirstų medžių tūrio įvertinimu bei iškirstų medžių vertės apskaičiavimu (I t., e. b. l. 23, 141). Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos matavimai atlikti vadovaujantis Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu 2002 m. gruodžio 10 d. bei 2010 m. rugsėjo 10 d. pakeitimu, įsakymo Nr. D1-747. Iškirstų medžių tūris pinigine išraiška įvertintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. D1-58 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų“ (bazinės nenukirsto miško kainos) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. D1-45 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų indeksavimo koeficientų patvirtinimo“ (bazinių nenukirsto miško kainų indeksavimo koeficientai).

Kaip nurodė posėdžio metu apklaustas liudytojas G. B. ir ką patvirtina jo atliktų skaičiavimų lentelė (I t., e. b. l. 23), iškirstų medžių tūris pinigine išraiška buvo vertintas pagal stačio miško kainas ir nebuvo vertinama, ar kelmas yra žalio medžio, ar sausuolio. Kaip matyti iš G. B. sudaryto medžių tūrių piniginio įvertinimo, medienos kaina buvo skaičiuojama skirstant medžius pagal rūšis, stambumo klases, bei į padarinę (stambią, vidutinę ir smulkią) ir likvidinę (malkinę, likvidacinių šakų) medieną, tačiau šiame įvertinime visiškai nenurodyta kokiam medžių tūriui yra pateikti paskaičiavimai. Apvaliosios medienos klasifkavimą pagal rūšis, stambumo klases, ilgį ir kaitrumą numato Apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2001 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 358, 7 - 10 punktai. Tačiau tų pačių taisyklių 14 punkte yra nurodytas pagrindinis reikalavimas rąstų kokybei – visų medžių rūšių, išskyrus ąžuolo, smulkieji bei A, B ir C kokybės klasės vidutinieji ir stambieji rąstai gaminami tik iš žalių medžių stiebų, o D klasės vidutinieji ir stambieji – ir iš žalių, ir iš sausų medžių stiebų. Ąžuolo smulkieji bei A ir B kokybės klasės vidutinieji ir stambieji rąstai gaminami tik iš žalių medžių stiebų, o C ir D klasės vidutinieji ir stambieji – ir iš žalių, ir iš sausų medžių stiebų. Taigi nenustačius ir nenurodžius konkrečiai, kokiai kokybės klasei galėjo būti priskirta sausuolių iškirstų medžių ir vėjavartų mediena, negalima jos vertinti pagal nenukirsto miško kainas, patvirtintas aplinkos ministro įsakymu, taip, kaip nurodyta Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktame paskaičiavime (I t., b. l. 23).

Vadovaujantis liudytojo A. R. paaiškinimais, iš sausuolių gali būti gaunama tik malkinė mediena. Padarinė mediena galima tik iš žalio medžio. Kad iškirsti sausuoliai buvo panaudoti malkinei medienai, patvirtino ir liudytojas E. M.. Atsižvelgiant į tai, ieškovei nepateikus įrodymų, kad iš sausuolių ir vėjavartų, išvežtų iš jos miško, buvo galima gauti padarinę medieną, negalima vadovautis Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktu iškirstų medžių vertės paskaičiavimu. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. D1-58 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų“ yra nurodytos valstybinio miško kainos pagal tai, mediena yra stambi, vidutinė, smulki (t. y. padarinė) ar malkinė.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė savo paskaičiuotos 1343,66 Eur žalos dydžio pagrįstumo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis padarytomis išvadomis dėl neteisėtai iškirstos medienos kiekio ir kainos, perskaičiuoja ieškovei priteistinos žalos dydį. Teismas vadovaujasi 2016 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktu tūrio matavimu, kuris turi faktinį ir teisinį pagrindą, t. y. pagrįsti faktiškai iškirstų medžių kiekiais ir teisės aktais patvirtintomis taisyklėmis, bet skaičiavimus tikslina, atsižvelgiant į faktą, kad žala ieškovei buvo padaryta atsakovui neteisėtai išvežus iš ieškovės miško sausuolius ir vėjavartas, laikant byloje nustatyta, kad sausuoliai ir vėjavartos buvo panaudoti kaip malkinė mediena.

Pagal bendrą taisyklę žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną (CK 6.249 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo atlyginti nuostolius dėl jos miške iškirstų 2015 metais medžių, taigi prašo nuostolių atlyginimo netekus turto. Nagrinėjamu atveju žala atsirado 2015 m., atsakovui neteisėtai iškirtus ir išvežus dalį ieškovės miško ir išvežus vėjavartas, todėl ir žala turėtų būti apskaičiuojama pagal 2015 metų iškirstų medžių kainas, nustatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. D1-58 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų“, laikant kad buvo iškirsta ir išvežta malkinė mediena.

Pagal pateiktus aptartus atlygintinos žalos dydžio paskaičiavimus (I t., e. b. l. 141) laikytina, kad buvo iškirsta 48,816 m³ medienos, kurią sudarė 24,949 m³ ąžuolo, 13,008 m³ uosio, 1,789 m³ beržo, 8,562 m³ drebulės, 0,508 m³ baltalksnio. Pagal 2015 metų iškirstų medžių kainas, nustatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. D1-58 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų“ ir 2015 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. D1-63 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų indeksavimo koeficientų patvirtinimo“ patvirtintus nenukirsto valstybinio miško kainų indeksavimo koeficientus (galiojusius kirtimo metu), nustatytos tokios malkinės medienos kainos: ąžuolo 1,73 x 3,38 = 5.84 Eur už m³, uosio 1,73 x 3,38 = 5.84 Eur už m³, beržo 1,44 x 3,00 = 4.32 Eur už m³, drebulės 0,57 x 2,58 = 1.47 Eur už m³, baltalksnio 0,57 x 2,58 = 1.47 Eur už m³. Taigi, ieškovei pagal aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą ir vadovaujantis tais pačiais teisės aktais, kuriais vadovaujasi ieškovė reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nustatyta ieškovei padaryta žala siekia 242.70 Eur ((24.949 m³ x 5.84 Eur) + (13.008 m³ x 5.84 Eur) + (1.789 m³ x 4.32 Eur) + (8.562 m³ x 1.47 Eur) + (0.508 m³ x 1.47 Eur)), kuri priteistina iš atsakovo (CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.249 straipsnis, 6.251 straipsnis).

Dėl reikalavimo atlyginti 963,40 Eur žalą

Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą dėl 963,40 Eur žalos atlyginimo, iškirtus daugiau ploto nei buvo sutarta ir nurodyta leidime. Tokį savo reikalavimą grindžia kadastriniais matavimo duomenimis, atliktais 2016 m. gruodžio 5 d. (I t., e. b. l. 156-164). Žemės sklypo plane fiksuotas viso 2,0948 ha ploto miško kirtimas (I t., e. b. l. 156).

Atliekant kadastrinius matavimus nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad kadastriniais matavimais nekonstatuojamas neteisėtas kirtimas (atliktas neturint leidimo), tuo labiau nenustatoma, kokie medžiai – žali ar sausi iškirsti.

Ieškovė nurodo, kad pateikti kadastriniai matavimai nuginčija Valstybinės miškų tarnybos Miško kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto G. N. išvadą, kad kirtimas buvo atliktas tinkamai, be pažeidimų, atrėžtos biržės ribose. Kaip jau nustatyta, G. N., būdamas Valstybinės miškų tarnybos Miško kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio vyriausiuoju specialistu, pagal savo kompetenciją nustatė, kad neteisėto kirtimo, t. y. žalių medžių iškirtimo už biržės ribų, nėra, tačiau jis konstatavo už biržės ribų vykdytą sausuolių ir vėjavartų tvarkymą. Žemės sklypo plane, sudarytame atliekant kadastrinius matavimus (I t., e. b. l. 157), fiksuotas kirtimo plotas, o kokie medžiai tame plote iškirsti ­– žali ar sausi – nenurodoma. Kaip jau aukščiau nustatyta, atsakovas iškirto ir išvežė 48,816 m³ sausos medienos (sausuolių, vėjavartų). Atsižvelgiant į tai, galimai atsakovo iškirsti sausuoliai patenka į ieškovės nurodomą 2,094 ha plotą, ir dėl jų nukirtimo kirtavietės plotas, lyginant su nurodytu leidime kirsti, padidėjo.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kadastriniai matavimai atlikti 2016 m. gruodžio 5 d., t. y. praėjus beveik metams laiko po atsakovo atlikto kirtimo. Atsižvelgiant į tai, ir nesant kitų įrodymų, remiantis tik kadastrinių matavimų byla, vienareikšmiškai teigti, kad papildomą plotą už biržės ribų, neskaitant 48,816 m³ sausuolių ir vėjavartų, iškirto atsakovas, nėra pagrindo. Kaip jau konstatuota byloje, remiantis ištirtų įrodymų visuma, nustatyta, kad atsakovas žalių medžių už biržės ribų neiškirto. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nesant civilinės atsakomybės sudėties, reikalavimas dėl 963,40 Eur žalos už žalių medžių iškirtimą atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į šią nuostatą, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 692,43 Eur dydžio išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurios susidarė kreipiantis į Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociaciją su tikslu nustatyti, kiek medžių buvo iškirsta bei kokia žala padaryta, bei atliekant nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus su tikslu įrodyti, jog atsakovas iškirto didesnę gyvų (žalių) medžių dalį nei buvo numatyta sutartyje dėl miško kirtimo. Byloje pateikta sąskaita faktūra 400 Eur sumai (I t., e. b. l. 138), išrašyta matininko R. T. ieškovei E. S. už žemės sklypo kadastrinius matavimus, A. P. išrašyta sąskaita faktūra 120 Eur sumai (I t., e. b. l. 139) bei 2016 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos išrašyta PVM sąskaita faktūra 172,43 Eur sumai už iškirstų medžių tūrio įvertinimą pagal kelmus (I t., e. b. l. 140).

Teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-104/2009).

Teismas konstatuoja, kad atsakovui ginčijant savo veiksmų neteisėtumą, ieškovė kreipėsi į Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociaciją su tikslu nustatyti, kiek medžių buvo iškirsta bei kokia žala padaryta. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė byloje rėmėsi minėtos asociacijos atliktais matavimais ir skaičiavimais, byloje šie įrodymai buvo reikšmingi, teismas sprendžia, kad 172,43 Eur išlaidos Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijai buvo būtinos, pagrįstos ir protingos.

Ieškovės prašymas priteisti išlaidas už kadastrinių matavimų atlikimą atmestinas. Ieškovė šiuo kadastriniu matavimu įrodinėja, jog atsakovas iškirto didesnę gyvų (žalių) medžių dalį nei buvo numatyta sutartyje. Pastebėtina, kad kadastriniai matavimai atlikti 2016 m. gruodžio 5 d., t. y. praėjus metams laiko po atsakovo atlikto kirtimo. Teismas pažymi, kad kadastriniais matavimais nekonstatuojamas neteisėtas kirtimas (neturint leidimo), nenustatoma, kokie medžiai iškirsti, žali, ar sausi. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad kadastrinius matavimus atlikti nebuvo būtina, šios išlaidos yra perteklinės, o pateiktas įrodymas neturėjo įrodomosios vertės byloje, todėl išlaidos, patirtos atliekant kadastrinius matavimus, nepriteistinos iš atsakovo.

Ieškiniu buvo reikšti reikalavimai 2307,06 Eur sumai. Šiuo sprendimu patenkinta reikalavimų dalis sudaro 242,70 Eur, t. y. 11 proc. reikalavimų.

Ieškovė, teikdama patikslintą ieškinį turėjo sumokėti 52 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė iš viso sumokėjo 102 Eur žyminio mokesčio, 50 Eur žyminio mokesčio jai grąžintina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė patyrė 1000 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, kad patyrė 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ieškinį tenkinus iš dalies (patenkinta 11 procentai ieškinio reikalavimų, atmesta 89 procentai reikalavimų), teismas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai šalims priteisia jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Patenkinus 11 procentus ieškinio reikalavimų, 11 procentai ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų priteistina iš atsakovo – 134,69 Eur (52 Eur žyminio mokesčio, 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 172,43 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu). Atmetus 89 procentus ieškinio reikalavimų, 89 procentai atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų priteistina iš ieškovės – 801 Eur (900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti). Taikant ieškovės ir atsakovo priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, galutinai šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų klausimas išspręstinas taip: iš ieškovės atsakovui priteistina 666,31 Eur bylinėjimosi išlaidų (801 Eur – 134,69 Eur) (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo MB „Miško servisas (įmonės kodas 304029415), 242,70 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus 70 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (242,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti atsakovui MB „Miško servisas (įmonės kodas 304029415) iš ieškovės E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 666,31 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 31 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos permokėtą 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. kovo 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 0312122, dalį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.