Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. V., jo atstovui advokatui Artūrui Šukevičiui, išnagrinėjusi M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusio adresu (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. 2016 m. rugsėjo 17 d., 14.27 val., Kaišiadorių r. sav., kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda kairės pusės 69 km, neturėdamas dvejų metų vairavimo stažo, vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz C180“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 145 km/h greičiu, viršijo jam leistiną 90 km/h greitį, įvertinus prietaiso paklaidą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, 52,10 km/h. Šiais veiksmais jis pažeidė KET 129 punktą bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje.

Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas M. V. savo kaltę pripažino iš dalies. Neneigia, jog viršijo leistiną greitį ir važiavo daugiau nei 90 km/h greičiu, tačiau kategoriškai nesutinka, kad jo greitis buvo būtent 145 km/h. Tokiu dideliu greičiu jis tikrai nevažiavo, koks buvo konkretus greitis pasakyti negali, tačiau tikrai ne didesnis nei 130 km/h, kadangi niekada nevažiuoja didesniu greičiu, be to, tą dieną jis vis pasižiūrėdavo į spidometrą ir rodyklė niekada nebuvo peržengusi 130 km/h padalą. Pažymėjo iš pradžių važiavęs antra juosta, tačiau kai pamatė, kad jam iš galo privažiavo juodos spalvos visureigis, jis, norėdamas jį praleisti, persirikiavo į pirmą eismo juostą, tačiau nei vienoje, nei kitoje juostoje jis nevažiavo tokiu dideliu greičiu, koks buvo užfiksuotas. Jam apskritai nežinoma, būtent kurioje vietoje buvo užfiksuotas jo greitis, pareigūnai jam parodė greičio matuoklį, kuriame buvo matyti tik skaičiai 145, tačiau jis nemano, kad tai yra jo automobilio greitis, kadangi pareigūnai nepateikė jokių duomenų, kuriuose būtų užfiksuotas jo automobilio valstybinis numeris. Be to, jam neparodė nei laiko, nei atstumo, kada buvo fiksuotas greitis. Mano, jog pareigūnai užfiksavo kito, greičiau už jį važiavusio, automobilio greitį (b. l. 38-44).

Administracinio teisės pažeidimo protokole prie asmens paaiškinimo M. V. taip pat nurodė su greičio matuoklio rodmenimis nesutinkantis ir tvirtino, kad buvo užfiksuotas ne jo automobilio greitis, be to, jam nebuvo parodytas greičio fiksavimo laikas (b. l. 4, 5).

Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas M. V. parodė kartu su kolega M. A. kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Kaišiadorių rajone, pagal nustatytą užduotį vykdęs greičio kontrolę. Pamatė antra juosta atvažiuojantį automobilį (Mercedes Benz“ markės), jau vizualiai buvo matyti, kad ši transporto priemonė važiavo greičiau nei kiti, tuo išsiskyrė iš automobilių srauto. Automobilį įsidėmėjo gerai, kadangi nedegė vienas iš artimųjų šviesos žibintų. Mobiliuoju rankiniu greičio matuokliu TraffiPatrol užfiksavo to automobilio greitį, nustatytas greitis - 145 km/h. Kolega M. A. sustabdė automobilį, vairuotojui priėjus prie tarnybinio automobilio, kur jam buvo parodyti matuoklio rodmenys, šis nesutiko, pradėjo sakyti, kad tai ne jo automobilio greitis, tuomet ėmė kažkam skambinti, konsultuotis, jam buvo vis kažkas negerai, vairuotojas buvo neigiamai nusiteikęs. Liudytojas kategoriškai patvirtino, kad užfiksavo būtent M. V. vairuotos transporto priemonės greitį, viską surašė tarnybiniame pranešime, kurio turinį perskaičius, patvirtino, kad visos aplinkybės yra išdėstytos teisingai. Pažymėjo, kad greičio matuoklis TraffiPatrol turi optiką, per ją yra matomas taikinys, t. y. transporto priemonė, greičio matuoklis yra nukreipiamas į plokštumą (būtent į valstybinį numerį). Vienu metu yra fiksuojama tik viena transporto priemonė. Optikos techninės charakteristikos galingos, geromis sąlygomis automobilį pritraukia 2,5 km atstumu. Nukreipus įrenginį į valstybinį numerį yra užfiksuojamas to automobilio greitis. Ekrane (jis padalintas į kelias dalis) raudonais skaitmenimis užsidega greitį žymintys skaitmenys, o apatiniame ekrane rodomas atstumas ir laikas (atskirai vien tik greitį žymintys skaičiai nėra fiksuojami). Būtent tie rodmenys (greitį žymintys skaičiai ir apačioje laikas bei atstumas) buvo parodyti M. V.. Valstybinis numeris nėra fiksuojamas, jis pareigūnui yra aiškiai matomas per optiką (b. l. 38-44).

Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas M. A. parodė su kolega M. V. vykdęs greičio kontrolę Kaišiadorių rajone, kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Vizualiai pamatė antra juosta važiuojantį automobilį, kurio greitis buvo didesnis nei važiavusių pirma juosta, tuomet šis automobilis pradėjo stabdyti ir persirikiavo į pirmą eismo juostą, įsiliedamas tarp kitų automobilių. Tą didesniu greičiu nei kiti važiavusį automobilį matė aiškiai, atstumas iki jo nebuvo labai didelis, buvo nuokalnė, antra juosta tuo metu kiti automobiliai nevažiavo, be to, transporto priemonė išsiskyrė dar ir tuo, kad nedegė vienas artimųjų šviesų žibintas. Kolega rankiniu greičio matuokliu užfiksavo greitį, o jis sustabdė tą automobilį. Prisistatė vairuotojui, pasakė, kad jis viršijo greitį, tačiau vairuotojas su tuo iš karto nesutiko. Atsivedė jį prie tarnybinio automobilio, kolega parodė greičio matuoklio rodmenis, kuriuose buvo užfiksuotas 145 km/h greitis, atstumas ir laikas. Vairuotojas aiškino, jog nesutinka, sakė, kad greitis ne jo, minėjo, jog pareigūnai jį buvo kažkada apgavę, ėmė kažkam skambintis ir konsultuotis, buvo viskuo nepatenkintas, trukdė dirbti, vis priekaištavo. Jis su kolega dirbo savo darbą ir į konfliktą nesivėlė. Liudytojas taip pat pažymėjo, jog mobiliuoju greičio matuokliu vienu metu yra fiksuojamas tik vienos transporto priemonės greitis, fiksavimas vyksta lazeriniu principu. Pareigūnas, fiksuojantis greitį, nukreipia prietaisą į automobilio plokštumą (valstybinį numerį), nėra jokios galimybės užfiksuoti kitos transporto priemonės nei tos, į kurią yra nukreiptas prietaisas, greitį (b. l. 38-44).

Nors M. V. savo kaltę pripažino tik iš dalies ir bandė teismą tikinti neva pareigūnai užfiksavo ne jo, o galimai kito, greičiau už jį važiavusio automobilio greitį, teismas tokius pastarojo parodymus vertina kritiškai, laiko juos gynybine pozicija, kuria administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo siekia švelnesnės administracinės atsakomybės. Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, turi pilną pagrindą konstatuoti M. V. kaltę padarius ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą. Iš M. V. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 20P-72017965-16 matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 20P-72017965-16 užfiksuota, jog 2016 m. rugsėjo 17 d., 14.27 val., automobilis „Mercedes-Benz C180“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 90 km/h greitį, važiuodamas 145 km/h greičiu (b. l. 4, 5). Patikros sertifikatas Nr. 0179853 patvirtina, jog greičio matuoklio TRAFFI PatrolXR Nr. 507-207/07302 patikra galioja iki 2016-09-22, t. y. pažeidimo padarymo metu (2016-09-17) greičio matuoklis buvo tinkamas naudoti (b. l. 6). Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1 būrio vyr. patrulio M. A. ir vyr. patrulio M. V. 2016-09-17 tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2016-09-17, apie 14.27 val. kelyje A1 (Vilnius-Kaunas- Klaipėda) 69 km (kairė pusė, Kaišiadorių rajonas), vykdant greičio kontrolę, policijos pareigūnai pastebėjo link jų antra eismo juosta didesniu greičiu nei kiti automobiliai atvažiuojantį automobilį „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vyr. patrulis M. V., greičio matavimo prietaisu TRAFFI PATROL XR Nr. 07302, patikros Nr. 0179853, užfiksavo, kad minėtas automobilis važiuoja 145 km/h greičiu, nors šioje atkarpoje leistinas greitis yra 120 km/h. Vyr. patrulis M. V. vyr. patruliui M. A. pasakė, kad greitį viršija automobilis „MB“, sidabrinės spalvos, kuriam dega tik vienas artimųjų šviesų žibintas. Stebint vizualiai automobilį „MB“, pastebėjo, kad automobilis iš antros eismo juostos persirikiavo į pirmą ir įsiliejo į pirma eismo juosta važiuojančių automobilių srautą. Vyr. patrulis M. A. sustabdęs minėtą automobilį ir, nuėjęs bei prisistatęs jo vairuotojui M. V., paaiškino apie jo padarytą pažeidimą. Vairuotojui pateikus dokumentus paaiškėjo, kad jis neturi dviejų metų vairavimo stažo, todėl jam šiame kelyje galima važiuoti ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, todėl M. V. leistiną greitį viršijo 55 km/h. Vairuotojui buvo paaiškinta, kad bus surašytas ATP protokolas, tačiau pastarasis dar prie savo automobilio pasakė, kad jis greičio neviršijo ir norės susipažinti su greičio matavimo rodmenimis. Atėjus prie tarnybinio automobilio, M. V. buvo supažindintas su prietaiso rodmenimis (užfiksuotu greičiu, atstumu ir laiku), bet vairuotojas vis tiek nesutiko su prietaiso parodymais, teigdamas, kad čia buvo užfiksuotas policijos pareigūnų kolegos greitis, kuris važiavo gretima eismo juosta, o protokolą pareigūnai nori surašyti jam (t. y. M. V.). Vairuotojas teigė, kad kažkada policijos pareigūnai jau jį apgavo, todėl jis ir nesutinka. Rašant ATP protokolą, M. V. pradėjo kažkam skambinti telefonu ir konsultuotis (aiškino, jog advokatui) ir liepė paskirti administracinės bylos nagrinėjimą į Vilniaus miestą, kur jam bus priimtas palankus sprendimas. Vairuotojas nuolat su kažkuo bendravo telefonu, vis prieidamas prie policijos pareigūnų ir teigdamas tai, kad jie jam neparodė laiko, tai, kad pareigūnai neprisistatė. Iš pradžių M. V. pasirašyti dokumentus atsisakė, tačiau vėl pasikonsultavęs telefonu, tą visgi padarė (b. l. 7, 8). Teismas abu policijos pareigūnus tiesiogiai apklausė teismo posėdyje. Tiek M. V., tiek M. A. kategoriškai patvirtino, jog M. V. vairuotas „Mercedes Benz“ markės automobilis iš kitų automobilių išsiskyrė didesniu greičiu, kas buvo matyti jau vizualiai, transporto priemonė buvo gerai matoma, išsiskyrė tuo, kad nedegė vienas artimųjų šviesų žibintas. M. V., kuris rankiniu mobiliuoju greičio matuokliu TraffiPatrol, fiksavo M. V. automobilio greitį, parodė užfiksavęs būtent administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio greitį, kadangi prietaisą nukreipė konkrečiai į tą automobilį, tiksliau – į jo valstybinius numerius. Kategoriškai atmetė M. V. išsakytas prielaidas neva galimai buvo nustatytas kito automobilio greitis. Liudytojas M. V. fiksavo ne kažkurio, o būtent M. V. automobilio greitį, kadangi būtent tas automobilis iš kitų transporto priemonių srauto išsiskyrė savo greičiu. Prietaisą nukreipė į jį, per optiką matė valstybinius numerius (jie nurodyti tarnybiniame pranešime), po ko buvo užfiksuota, kad transporto priemonė judėjo 145 km/h greičiu. Iš liudytojo M. A. parodymų matyti, jog vairuotojas iš karto kategoriškai nesutiko su pareigūno nurodyta informacija dėl padaryto KET pažeidimo viršijus leistiną greitį, net ir po to, kai buvo parodyti greičio matuoklio rodmenys, išsakė eilę teiginių, jog greitis yra ne jo, buvo gynybiškai nusiteikęs, reiškė prikaištus ir nepasitenkinimą (b. l. 38-44). Teismas visų pirma pažymi tai, jog nenustatyta jokio objektyvaus pagrindo netikėti bei nesivadovauti liudytojų M. V. bei M. A. parodymais, kurie pilnai sutampa su jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis. Nenustatyta, jog liudytojai yra suinteresuoti ir turi bent kokį pagrindą apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, pastarieji su M. V. anksčiau nėra bendravę, jokių konfliktų neturėjo ir yra nepažįstami. Aplinkybių, leidžiančių bent jau įtarti liudytojų šališkumą, nenurodė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Vien tai, kad liudytojų parodymai yra jam nepalankūs, nereiškia, kad jie yra nepagrįsti, išgalvoti ar neobjektyvūs. Esminė aplinkybė, kurią nuolat akcentavo M. V., yra ta, kad jam nebuvo pateiktas joks dokumentas ar kitas objektyvus duomuo, kuriame būtų užfiksuota, jog nustatytas viršytas greitis yra būtent jo automobilio, niekur neatsispindi jo automobilio valstybiniai numeriai. Taigi, kaip galima suprasti, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo abejoja pareigūnų parodymais, kad greičio matuokliu buvo nustatytas jo automobilio greitis ir reikalauja rašytinio įrodymo. Šiuo atveju teismui tenka pareiga išaiškinti, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju 2016-09-17, 14.27 val., Kaišiadorių r. sav. kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (kairėje pusėje) 69 kilometre greičio kontrolė buvo vykdoma naudojant greičio matuoklį TraffiPatrol XR. Valstybinės metrologijos tarnyba skelbia sąrašą galiojančių patikros metodikų, kurios naudojamos matavimo priemonių metrologinei patikrai atlikti paskirtose įstaigose. Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių galiojančių patikros metodikų sąraše yra įrašytas ir lazerinis greičio matuoklis TraffiPatrol, registro numeris 2-1150:2000. Taigi, lazerinis greičio matavimo prietaisas TraffiPatrol yra įtrauktas į galiojančių patikros metodikų sąrašą. Be to, kaip minėta anksčiau, greičio matuokliui atlikta patikra reido metu buvo galiojanti, jis buvo pripažintas tinkamas naudoti iki 2016-09-22 (b. l. 6), todėl teismas neturi pagrindo abejoti prietaiso tinkamumu. Įstatymai nenustato pareigos administracinio teisės pažeidimo tyrimą atliekančiam ar pažeidimą nustatančiam pareigūnui kiekvieną pažeidimą užfiksuoti nuotraukomis ar vaizdo įrašais, o įvertinus tai, kad greičio matavimo prietaisu TraffiPatrol nėra daromos transporto priemonių, kurių greitis matuojamas, nuotraukos ar vaizdo įrašas, nėra jokio pagrindo reikalauti įrodyti pažeidimo faktą tokiais duomenimis. Tokiu būdu nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta duomenų, leidžiančių abejoti į Lietuvos matavimo priemonių registrą nustatyta tvarka įtraukto greičio matuoklio TraffiPatrol, panaudoto pažeidimui išaiškinti, objektyvumu. Byloje nėra ir duomenų, kad minėtas greičio matuoklis buvo naudojamas pažeidžiant instrukciją. Galiausiai teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti nuosekliais pareigūnų M. V. bei M. A. parodymais, iš esmės atitinkančiais jų iš karto po užfiksuoto pažeidimo surašytuose tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas aplinkybes. Subjektyvus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens situacijos vertinimas, teigiant neva užfiksuotas greitis yra ne jo (beje, pats M. V. net ir negalėjo įvardinti, kokiu konkrečiai greičiu važiavo, tik tvirtino jį buvus ne didesnį nei 130 km/h) nėra pagrindas nesivadovauti teismo išvardintais įrodymais ar abejoti nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis.

Taigi išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. V., kuris neturi dvejų metų vairavimo stažo, leistiną greitį viršijo daugiau kaip 50 km/h, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam buvo skirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), taip pat įvertinama M. V. asmenybė (nevedęs, studijuoja, ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už leistino greičio viršijimą, turi galiojančių nuobaudų). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus M. V. baudą, švelnesnę už ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį su specialios teisės atėmimu, artimu minimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas prašė teismo neatimti specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę, kadangi be jos M. V. kils daug problemų tęsiant studijas, taip pat negalės lankyti ir padėti Kaune gyvenančiai neįgaliai močiutei. Vis dėlto teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatytą, administracinę nuobaudą. Pirmiausia pažymėtina tai, kad teismas M. V. pritaikė beveik minimalią nuobaudą (tiek įstatymo numatytai minimaliai artimą baudą, tiek specialiosios teisės atėmimą nustatė artimą minimaliam laikotarpiui), nors atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintas bendrąsias administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, numatančias, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kas formaliai vertinant reiškia šiuo atveju nesant pagrindo skirti minimaliam dydžiui artimą administracinę nuobaudą. Asmeniui, kuris praeityje ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn dėl KET pažeidimų, turi kelias galiojančias nuobaudas, anksčiau bent kelis kartus jau buvo baustas už greičio viršijimą, be kita ko, jam buvo taikytas ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, ir kuris jau patyrė nepatogumus, kilusius praradus teisę vairuoti, tačiau akivaizdžiai nepadariusiam kritiškų išvadų ir teismo posėdyje pabrėžusiam, jog jis niekada nevažiuoja didesniu nei 130 km/h greičiu, nors pastarajam leistinas maksimalus greitis yra 90 km/h, rodo nesant jokio pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Tai, kad M. V. teisių atėmimas apsunkins studijas, kurių metu jam tenka vykti iš vienos medicinos įstaigos į kitą, ar tai, kad teks viešuoju transportu ar vairuojant kitam asmeniui vykti pas močiutę, savaime nėra laikytinos ypatingomis aplinkybėmis, duodančiomis pagrindą skirti švelnesnę administracinę nuobaudą. Teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas jokiu būdu neatims iš M. V. teisės padėti močiutei, tik pastarasis turės kitokiu būdu organizuoti nuvykimą į Kauną. Pažymėtina, jog administracine nuobauda yra siekiama tiek nubaudimo už padarytą teisės pažeidimą, tiek prevencinių tikslų, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams, todėl viešasis interesas – eismo ir visuomenės saugumas, turi viršenybę už asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesus išvengti nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Be to, tam tikri asmeniniai nepatogumai, susiję su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, yra natūrali administracinės atsakomybės taikymo pasekmė, kuri nelaikytina ypatinga, išimtine aplinkybe (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-653-648/2011, Nr. ATP-801-487/2012). Teismo vertinimu, paskirta nuobauda yra teisėta bei pagrįsta ir ji administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių nesuvaržo labiau nei numato įstatymas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 27 straipsniu, 124 straipsnio 6 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. V. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalyje, ir paskirti jam 300 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti atėmimu 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laikotarpiui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK: 16061611238). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).