Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-27227-752/2017 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovėms A. B. ir L. D. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu už akių ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui priteista solidariai iš atsakovių A. B. ir L. D. 7352,36 Eur žala.

Atsakovė L. D. 2017 m. rugsėjo 7 d. pateikė teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Prašymą atsakovė grindė aplinkybėmis, kad: 1) nuo 2011 m. balandžio 5 d. nuolatinai gyvena Norvegijoje; apie jos atžvilgiu Kauno apylinkės teisme užvestą civilinę bylą atsakovė nieko nežinojo, jokių dokumentų jai niekas neperdavė. 2) 2017 m. kovo mėnesio gale jai paskambino jos motinos kaimynė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) name ir pranešė, kad atsakovės vardu yra atėjusi pašto korespondencija. 2017 m. balandžio 4 d. atsakovė sudarė atstovavimo sutartį su advokate V. L., 2017 m. birželio 19 d. atsakovė su advokate sudarė sutartį dėl prašymo dėl sprendimo už akių surašymo, pateikimo teismui ir atstovavimo teisme. 2017 m. birželio 27 d. buvo gauta SODROS pažyma, reikalinga prašymui surašyti. Prašymas buvo persiųstas jai susipažinti. Advokatė nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. imtinai buvo išėjusi vasaros atostogų. Advokatei grįžus iš vasaros atostogų, buvo teikiami procesiniai dokumentai į teismą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsisakė tenkinti atsakovės L. D. prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

Teismas, įvertinęs pareiškime nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, darė išvadą, kad atsakovei apie priimtą teismo sprendimą tapo žinoma jau 2017 m. kovo mėnesio pabaigoje, 2017 m. balandžio 4 d. ji sudarė atstovavimo sutartį su advokate, tačiau pareiškimą dėl termino atnaujinimo pateikė tik 2017 m. rugsėjo 7 d. t. y. ženkliai praleidusi ne tik 20 d. terminą, kuris gali būti atnaujintas, bet ir 3 mėnesių naikinamąjį terminą, kuriuos teismas skaičiavo nuo pačios atsakovės pripažįstamo realaus sužinojimo apie už akių priimtą sprendimą, dienos, t. y. 2017 m. kovo 29 d. Teismas atsakovės nurodomas termino praleidimo priežastis – procesinio dokumento paruošimo teismui ilgos trukmės, nelaikė pakankamai svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą tenkinti prašymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė L. D. atskirajame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-27227-752/2016 peržiūrėjimo pateikti. Nurodo šiuos argumentus:

5.1. Teismo motyvai apie 3 mėnesių naikinamojo termino praleidimą yra nepagrįsti ir prieštarauja suformuotai kasacinio teismo praktikai. Atsakovė, neturėdama jokios informacijos apie prieš ją pradėtą teismo procesą, neturėjo galimybės ir taip pat pareigos domėtis bylos eiga, o iš bylos aplinkybių nustačius, kad buvo priimtas sprendimas už akių tinkamai nepranešus apie gautą ieškinį, atsakovei buvo užkirstas kelias įgyvendinti vieną iš pagrindinių proceso teisių – teisę į tinkamą procesą ginant savo interesus ir pažeistas ar ginčijamas teises.

5.2. Teismas nepagrįstai aplinkybių dėl procesinio dokumento paruošimo teismui trukmės nepripažino svarbiomis. Teismas tinkamu savo procesinių teisių įgyvendinimu laiko ne tinkamo procesinio dokumento paruošimą, bet jo pateikimą kuo skubiau. Atsakovė ir jos atstovė elgėsi būtent taip, kad į teismą nebūtų teikiami nepagrįsti procesiniai dokumentai, kad šiuo požiūriu nebūtų keliamas klausimas dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Esminis įrodymas, kuriuo grindžiamas prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo - yra SODROS pažyma. Prašymas SODRAI gauti atitinkamą pažymą buvo pateiktas nedelsiant atsakovei sudarius su advokate atstovavimo sutartį, tačiau atsakymas gautas tik po mėnesio.

5.3. Teismas privalo ne tik formaliai vertinti situaciją, bet atsižvelgti į individualias aplinkybes. Nuo 2017 06 19 atstovavimo sutarties su advokate sudarymo iki dokumentų teismui pateikimo nepraėjo 3 mėnesiai, teismas nepakankamai įvertino, kad atsakovė gyvena ne Lietuvoje, o Norvegijoje, ir jos galimybės aktyviai bendrauti, savalaikiai ir laiku, operatyviai išsiaiškinti situaciją, susirasti kitą atstovą Lietuvoje, sudaryti su juo teisinių paslaugų sutartis, yra apribotos techninių galimybių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas atnaujinti terminą pareiškimui peržiūrėti teismo sprendimą už akių paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui; byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį, teismo pranešimą apie pareigą pateikti į jį atsiliepimą atsakovei L. D. išsiuntė ieškinyje nurodytu jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelntini). Dokumentams grįžus neįteiktiems, teismas tuo pačiu adresu procesinius dokumentus išsiuntė pakartotinai. Grįžus neįteiktiems, teismas 2016 m. lapkričio 29 d. priėmė nutartį procesinius dokumentus atsakovėms įteikti viešo paskelbimo būdu. Gyventojų registro duomenimis, atsakovė L. D. nuo 2012 07 07 išvykusi į Norvegiją.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu už akių ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui priteisė solidariai iš atsakovių A. B. ir L. D. 7 352,36 Eur žalos atlyginimą. Teismo sprendimas atsakovei L. D. išsiųstas 2016 12 22 adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2017 m. rugsėjo 7 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20d. sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, motyvuodama tuo, kad apie vykusį teisminį procesą nieko nežinojo, kadangi nuo 2012 metų išvykusi į Norvegiją ir negavo jokių teismo siųstų procesinių dokumentų, o apie teismo priimtą sprendimą sužinojo 2017 m. kovo mėnesio pabaigoje paskambinus kaimynei ir pranešus apie atsakovės vardu gautą korespondenciją. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Teismas laikė, kad atsakovei apie priimtą sprendimą tapo žinoma jau 2017 m. kovo pabaigoje, ji sudariusi susitarimą su advokate 2017 04 04, tačiau prašymą teismui pateikė tik 2017 09 07, t. y. praleidusi naikinamąjį terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė teisinė situacija, teismai turi teisę spręsti praleisto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t. y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad aplinkybė, jog asmuo laiku negavo teismo sprendimo už akių, faktiškai lemia, jog jis prarado galimybę savo interesus veiksmingai ginti teisme, todėl taip yra pažeidžiama jo teisė į tinkamą teismo procesą, nors civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims (CPK 5 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-358-196/2016 ir kt.). Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios nutarties 8 pastraipoje nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovei L. D. ieškinys realiai įteiktas nebuvo (įteiktas CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka), byloje duomenų, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimas už akių atsakovei įteiktas taip pat nėra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai aplinkybių dėl procesinio dokumento paruošimo teismui trukmės nepripažino svarbiomis. Atsakovė prašymą peržiūrėti teismo sprendimą grindžia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažyma, kuri buvo gauta tik po mėnesio nuo advokatės kreipimosi į skyrių dėl pažymos išdavimo. Todėl atsižvelgiant į tai ir į advokatės atostogų trukmę, vertintina, kad atsakovė objektyviai neturėjo galimybės paduoti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo įstatyme nustatytu terminu, leidžia termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis. Priešingu atveju, būtų pažeista atsakovės teisė būti išklausytai ir teisė į tinkamą teismo procesą (CPK 42 str., 78 str.). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, laiko, jog nustatytos faktinės aplinkybės yra pakankamos atnaujinti terminą paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes tik taip bus garantuota atsakovės teisė būti išklausytai teisme.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovei L. D. atnaujintinas terminas paduoti teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių civilinėje byloje Nr.e2-27227-752/2016 peržiūrėjimo (CPK 78 str. 1 d., 287 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismui atnaujinus terminą paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, byla perduotina pirmosios instancijos teismui spręsti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą (CPK 287 str., 288 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti atsakovei L. D. terminą paduoti teismui pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.