Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant I. Ž., dalyvaujant prokurorei S. P., kaltinamajam N. Š., jo gynėjui advokatui S. K., nukentėjusiajam E. L., nedalyvaujant Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas iš viso 12 kartų, teistumas neišnykęs pagal šiuos sprendimus:

1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį paskirta 90 parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėnesių trukmės dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs.

2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta 42 parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta galutinė 28 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs.

3. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), vadovaujantis 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

4. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo 6 metams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, skirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nuosprendžiu skirta galutine bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. Š. 2021 m. vasario 14 d., apie 14.44 val. name, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,55 promilių), dėl asmeninio nesutarimo ir pykčio vieną kartą dūrė peiliu E. L. į krūtinės sritį, padarydamas durtinį – pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimą su širdies pažeidimu, tuo tyčia sunkiai sutrikdė E. L. sveikatą.

Kaltinamasis N. Š. (toliau – ir N. Š.) ikiteisminio tyrimo metu pirmojoje įtariamojo apklausoje parodė, kad kaltės nepripažįsta, nieko E. L. nedarė. Jis E. pažįsta apie 3 mėnesius. E. gyveno jo draugo A., pavardės nežino, sodyboje, kur viskas ir įvyko, tai yra (duomenys neskelbtini). E. ten gyveno gal metus, gal pusmetį. Panašiai prieš dvi savaites iki įvykio jis ėjo į (duomenys neskelbtini) bendrabutį pas pažįstamą ir laiptinėje pamatė merginą, kurios nepažinojo, tai buvo E. P.. E. sakė, kad ją išvarė iš sesės buto ir neturi kur gyventi. Tada buvo labai šalta, o ji buvo apsirengusi ne pagal sezoną, todėl jis pasiūlė eiti pagyventi į jo draugo sodybą. Jis E. nusivežė į minėtą sodybą pas E.. A. leido ją apgyvendinti, o E. neprieštaravo. Toje sodyboje yra du kambariai. Abu kambariai šildomi, abejose yra krosnys. Pradžioje kol dar nebuvo E., tai buvo šildomas vienas, o kai atvyko E., jis liepė ar E. pats užleido savo kambarį E.. E. buvo labai netvarkingas, jam trūksta socialinių įgūdžių tvarkytis, todėl jis aptvarkė kambarį ir ten gyveno E.. Jis atvažiuodavo išsikepti šašlykų, aplankyti, pernakvodavo kiek norėjo, tiesiog taip ilsėjosi toje sodyboje. Jis nakvodavo pas E.. E. jam sakė, kad jį myli. 2020 m. vasario 14 d. jis atvyko iš vakaro, tai yra 13 d. Atsivežė alkoholio - alaus tik skardinėse 12-16 skardinių, stipraus, pavadinimo neatsimena ir gėrė vienas. Nei E., nei E. negeria alkoholio. Jam nustatytas 0.55 promilių girtumas likęs nuo iš vakaro išgerto alaus. Jokių konfliktų nebuvo. Ryte ir dieną jie tvarkėsi, E. jis liepė prinešti malkų, šis prinešė. Nesipyko, viskas buvo gerai. Apie 17.50 val. jam ir E. būnant kambaryje, E. atėjo iš lauko su kruvina krūtine ir vis karotojo "širdis, širdis". Jis E. klausė, kas nutiko. E. nieko negalėjo pasakyti, buvo visas mėlynas. Jis E. klausė, gal jis nuo lentų grįžo, kurios buvo sukrautos už namo ir ten susižalojo. Namuose kitų žmonių nebuvo, tik jie trise. Jis paguldė E. ant lovos ir teikė pagalbą, tai yra jis prakirpo E. treningus, plovė kruviną krūtinę, dėjo marlę, užklijavo ir iškvietė medikus iš E. telefono, nes jo buvo išsikrovęs. Jis išėjo pasitikti „greitosios pagalbos“ ant kelio, nes nuo kelio sodyba yra apie 200 metrų. Tą patį, kas įvyko su E., jis pasakė medikams ir policininkams. Kai E. išsivežė, jie liko dviese su E.. Jie tvarkėsi. Jis plovėsi rankas, nes buvo kruvinos. E. plovė jo marškinėlius, nes buvo kruvini. Jis E. plauti neliepė, ji pati plovė. Po medikų atvykimo, pareigūnai atvyko apie 21 val. Prieš tai pasiskambino E. kažkas iš policininkų ir klausinėjo jos telefonu apie įvykį, klausė su kuo ji namuose. Ji pasakė, kad su juo. Tada jie pasakė, kad atvyksta. Jis iki atvykstant pareigūnams niekur nebuvo išėjęs ir niekur nesislėpė. Jis buvo nuėjęs iki malkinės pasižiūrėti, tačiau buvo tamsu ir nieko nematė, bei buvo nuėjęs į lauko tualetą. Kai atvyko pareigūnai, jis kažkodėl užlipo į palėpę. Jis nenorėjo būti kartu su E., jis laukė kol ją apklaus. Jis ten nesislėpė, o rūkė. Nežino, dėl ko nėjo į E. kambarį. Jei jis būtų norėjęs slėptis, būtų seniai pabėgęs. Jis peiliu E. tyčia nedūrė ir jo nežalojo. Nebuvo jokio konflikto tarp jo ir E. dėl jo noro pasimylėti su E. (2 t., b. l. 124-126).

Iš kaltinamojo N. Š. papildomos apklausos protokolo matyti, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis su E. buvo kambaryje, kuris šildomas, o E. buvo virtuvėje ir kūrė ar norėjo kurti pečių. E. nuėjo pas E. paprašyti, kad E. neitų į kambarį, nes jie abu norėjo pasimylėti. Ji grįžo į kambarį ir paskui ją atbėgo E., kuris pasakė „aš šituose namuose nebūsiu kaip svetimas ir niekur iš kambario neisiu". Jis (kaltinamasis) tada E. paklausė: -Tai ką, tai tu dabar žiūrėsi, kaip mes mylėsimės? E. pasakė, kad žiūrės. Jam dėl tokio atsakymo kažkas įvyko, jį labai supykdė, tai kažkoks nukrypimas, neatsimena kas įvyko, tačiau jis tuo metu stovėjo šalia E. prie durų ir pečiaus. E. stovėjo priekiu į jį, nugara nusisukęs į duris ar spintą. Jis kišenėje peilio neturėjo ir nesinešiodavo. O toje vietoje, kur stovėjo, už jo yra baras, ant kurio būdavo sudėti įrankiai, peiliai. Peiliai buvo dideli, virtuviniai. Jis nežino, ar galėjo su tokiu sužaloti E.. Jis peilio pas save rankose neatsimena. Tačiau toje vietoje, kur jis stovėjo, baras buvo už jo per porą žingsnių, todėl atžagaria ranka jis galėjo peilį pasiekti nuo baro, bet to neatsimena. Jam stovint prieš E., šis suvaitojo: - Širdis, širdis. E. susigriebė ranka sau už širdies, iš kur bėgo kraujas ant drabužių. E. prašė kviesti greitąją pagalbą. E. tuo metu gulėjo ant lovos, kambario kampe. Kaip dabar jis suprato, tai tik jis galėjo sužaloti E., nes kitų žmonių name nebuvo, tačiau neatsimena kokiu įrankiu. Jis neatsimena, ką kalbėjo su E. ar E. apie sužalojimą, neatsimena ar prašė jų nesakyti, kad tai jis sužalojo. Jis tik galėjo sakyti, kad jam bus blogai, kad vėl jis gali papulti į kalėjimą, nes sėdėjo už tokį pat nusikaltimą. Po to, kai atvyko medikai, jis pasakė E., kad jis gal prie malkų susižalojo. E. linkčiojo galvą, bet nieko konkrečiai nesakė. Kol atvyko medikai, E. buvo sąmoningas ir pats išėjo į medikų automobilį. Medikai klausė E., ar jis galės pats paeiti, E. sutiko. E. buvo apsirengęs viršuje su žalios spalvos treningu, o apačioje juodos spalvos treningu. Jis po sužalojimo paguldė E. ant lovos ir skubiai teikė pagalbą. Pirmą sportinį švarkelį atsegė, o antras neatsisegė, todėl jis perkirpo su mažomis žirklutėmis. Jis greitąją kvietė tuoj po to, kai sutvarstė E.. Dar pradžioje jie nerado E. telefono. Mano, kad užtruko kokias 5 minutes. Po to, kol išaiškino viską bendrajam pagalbos centrui, po to kol išaiškino viską greitajai ir kol jie atvyko, praėjo koks 20 minučių ar pusvalandis. Jis nežino, kokie santykiai buvo tarp E. ir E.. Jis mano, kad jie nesimylėdavo, kai jo nebuvo. E. pati sakydavo, kad E. naglas. Jis nežino kuo tai pasireiškė. Jis girdėjo kalbas, kad E. visam kaimui buvo pasiskelbęs, kad E. su E. pora. E. pastoviai vaikščiodavo pas juos nuo ryto į kambarį, neleisdavo E. išlipti iš lovos apsirengti, ji turėdavo prie jo rengtis. E. apsiprausti turėdavo dubenyje, o E. neleisdavo jai savo buvimu. Jis anksčiau nepasakė šių aplinkybių, nes jį apklausė nepraėjus parai, jam buvo šokas, nesuvokė kas įvyko, už tokį patį nusikaltimą jau atliko bausmę, be to, jam areštinėje buvo davę raminamų vaistų vieną kartą iš vakaro, kitą kartą ryte. Jis nežino, kur jis galėjo padėti peilį, galvoja, kad padėjo atgal ant baro ar numetė ant grindų. Jis nenešė į lauką ir niekur peilio neišmetė. Labai gailisi dėl to, ką padarė. Iki šio įvykio jis E. nemušdavo, nebuvo konfliktų (2 t., b. l. 129-131).

Pareiškus galutinį įtarimą, kaltinamasis N. Š. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, tvirtina anksčiau duotus parodymus bei pridėjo savo surašytus parodymus. Iš jų matyti, kad jam šių metų sausio mėnesio gale paskambino pažįstamas ir pasakė, kad reikia pagalbos, nuvažiavęs pas jį, rado sėdinčią E.. Jie jam papasakojo, kad E. išvijo sesuo su vyru iš namų ir ji neturi kur pernakvoti, kieme buvo labai šalta, apie keliolika laipsnių šalčio, o E. buvo su vasariniais bateliais net be kojinių, jam jos pagailo. Jis ją parsivedė pas save į namus, pamaitino, rytą davė apsiprausti, kavos ir sūrelių. Tada paaiškino, jog tai jo tėvų butas, ir jie čia nebegali likti, nes jis pergyvena, kad bus nesuprastas tėvų, juk jai tik 20 metų, o jam 36. Tada jie apsirengė, dar net savo kojines baltas apmovė jai. Sugalvojo kaip jai padėti. Paskambino pažįstamam A. ir paprašė pagalbos - ar jie galėtų apsistoti pas jį sodyboje. A. sutiko nedvejodamas, nes jis jam padėjo įsigyti tą sodybą. Kai ten nuvyko, paaiškėjo, kad E. su E. yra pažįstami nuo vaikystės ir mokyklos laikų. E. prie E. priekabiavo: tai rytais neduodavo išlipti iš lovos, tai apsiprausti, nes buvo sudėtinga kaimo sąlygomis, jam tekdavo vis E. raginti išeiti iš kambario, net ir pačiam tekdavo palikti E. vieną: eiti su E. parūkyti, kad tik E. galėtų susitvarkyti. Daugiau kaip ir viskas klostėsi puikiai, gyveno draugiškai, jis parvažiuodavo į Panevėžį, mama jam pridėdavo maisto, kai grįždavo, visi trys valgydavo po lygiai, paskutinį kąsnį dalinosi, nors nepasakytų, kad ko trūko, nes valgė tikrai gerai. E. išmokė net rankas nusiplauti prieš einant prie stalo. Kartu tvarkė E. mopedą ir jis buvo labai laimingas, kad mopedas vėl užsiveda. Iki tos nelemtos vasario 14 dienos (Valentino dienos) E. buvo labai atsakingas, kiekvieną dieną aprūpindavo namus malkomis. Nors jis su ta sąlyga ir gyveno sodyboje, kad prižiūrėtų pečių, bet jiems su E. atvykus, jam teko kurti jau du pečius ir atlaisvinti jiems pagrindinį kambarį. Jam (E.) tai labai nepatiko ir kartais jis elgdavosi kaip senbuvis ir savindavosi sodybą. Jis (N.) gamindavo maistą. E. sutvarkydavo namus ir suplaudavo indus. Tėvų pagalba kovo mėnesio pradžioje būtų įsigijęs vieno kambario butą ir būtų palikę sodybą kartu su E.. Jie su E. yra labai skirtingi tiek socialiai, tiek mąstymu, ko jis negalėjo priimti ir suprasti. Apgailestauja ir gailisi, pripažįsta esąs kaltas. Po suteiktos pagalbos, iškvietęs greitąją pagalbą, po 1 val. skambino E. ir teiravosi kaip jo sveikata, tada medikai jam ir pasakė, kad rimta labai, atlikta echoskopija ir svarsto apie vežimą į Vilnių. Jį apėmė dar didesnis šokas, dar po 1val. paskambino pareigūnai, E. kalbėjosi ir jos klausė, kas dar kartu buvo, nes tai durtinė žaizda, E. pasakė. Pareigūnė liepė laukti. Laukė dar apie 1 valandą, kol jie atvyks, iš viso 3 valandas, per tą laiką buvo ir „greitosios“ ėjęs pasitikti per laukus, ir į kiemo tualetą, kuris beveik už 100 metrų. Pergyveno tada labai ir pergyvena dabar (2 t., b. l. 140-141,142).

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis N. Š. parodė name, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje į pietų pusę vieną kambarį, kuriame gyveno ir 2021 m. vasario 14 d., apie 18 val. buvo E. L., o į vakarų pusę jis parodė antrą kambarį, kur jis buvo su E. P.. Jis parodė, kad E. nuėjo pas E. į kambarį ir prašė E. neiti į kambarį, nes jis su E. norėjo pasimylėti ir po ko E. su E. grįžo į antrą kambarį. Jis parodė, kad tuo metu jis sėdėjo, o E. atsigulė ant lovos. Jis parodė, kad atėjęs į kambarį E. stovėjo prie baro stalo. Jis parodė, kad ant baro stalo būdavo sudėti peiliai, taip pat parodė virtuvėje spintelę, prie antro kambario durų, kurios stalčiuje būdavo sudėti peiliai. Kai E. atsisakė išeiti, jis parodė, kad neatsimena kaip atsirado su E. prie kambario durų, durys buvo uždarytos. Jis parodė, kad E. stovėjo kampe prie kambario durų ir spintos, nugara atsirėmęs į duris, o jis stovėjo priekyje E.. Tarp durų ir baro stalo yra ne mažiau kaip 1,5 metro atstumas. Tuo metu kai jie stovėjo prie durų, E. suvaitojo „širdis, širdis“. Tuo metu E. gulėjo ant lovos, kurią užstojo pečius. Jis parodė, kad jis E. nuvedė ir paguldė ant lovos, kur jis teikė E. med. pagalbą. Jis parodė, kad po to abu su E. ėjo pasitikti greitosios med. pagalbos. Jis parodė, kad neatsimena pas save rankoje peilio, neatsimena, kur jį galėjo padėti. Jis parodė, kad pareigūnai iš kabančio prie durų maišelio paėmė sulūžusį peilį, kuris sulūžo prieš kelias dienas iki įvykio. Jis parodė, kad kai atvyko policijos pareigūnai, jis buvo namo palėpėje, tačiau ten peilio neslėpė. Apžiūrėjus palėpę, peilis nerastas (1 t., b. l. 19, 2 t., b. l. 132-137).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai. Teismui paaiškinimus duoti sutinka. Paaiškino, kad išėjo iš įkalinimo įstaigos 2020 m. spalio 23 d., turėjo dar 3 mėn. praleisti lygtinai. Tie 3 mėn. jau buvo praėję, jis ruošėsi gauti teisę vairuoti automobilius, o dėl pandemijos ir karantino atidėliojo. Tada kažkur sutiko E. ir E. P., ją sesuo iš (duomenys neskelbtini) namo išvijo, tai jis pasiėmė ją su savimi ir į sodybą išsivežė. Po tokios ilgos laisvės atėmimo bausmės – šešerių metų jam buvo labai sunku adaptuotis. Galvojo pagyvens sodyboje, kol baigsis karantinas. Gyveno kartu su E., vežėsi maistą. Atrodo, kad sutarė jie puikiai, gal kažkiek ir skyrėsi charakteriai, tiesiog E. pastoviai lįsdavo į jų kambarį, brovėsi, jis norėjo jį išginti. Buvo su peiliu, imdamas iš kairės į dešinę ranką peilį, gal per arti stovėjo ir jis tiesiog neatsitraukė. Peilis didžiulis, virtuvinis ir nesitikėjo, kad baigsis tokiomis pasekmėmis, norėjo tik jį išginti iš kambario, kad nebesibrautų ir eitų į savo kambarį. Buvo paprašęs, kad jis neitų, bet jis vis tiek atėjo. Nežino, labai sunku net kalbėti apie tai dabar. Dabar teisiamas yra 13-tą kartą. Jis praėjo visas reabilitacijas, yra nusivylęs, labai gailisi, kad 13-tą kartą yra teisiamas, tikrai tikėjosi, kad po išėjimo iš pataisos namų tikrai bus kitaip. Dėl pareikštų civilinių ieškinių: ligonių kasos ieškinį pripažįsta. O dėl E. L. pareikšto ieškinio, tai jis nežino kaip čia gaunasi šita situacija. Kada jis jam skambino asmeniškai, bandė padėti jam. Bet sužinojo iš A. K., kad neva tai jam pareigūnai siūlė reikšti civilinį ieškinį, bet jis nesutiko, nes neva jis (N. Š.) ir taip nieko neturi, tai ką jis iš jo (N. Š.) gaus. Tada jis paprašė A. 20 eurų mopedo detalei. Jis (N. Š.) paprašė, kad nuvežtų tuos 20 eurų ir jis nusipirko tą detalę. Paskui atsiuntė A. į Facebook, kad reikia motorolerio. Jis (N. Š.) jo bandė atsiprašyti, paprašė pinigų, nupirko jam tą motorolerį. Paskui tik pamatė, kad jis byloje pateikęs tokį ieškinį. Puikiai supranta savo nusikaltimą, nukentėjusiojo išgąstį, išgyvenimus, bet kuo galėjo, tuo stengėsi padėti. Nebuvo taip, kad pasislėpė po įvykio nuo pareigūnų. Pasiėmė daiktus, buvo byloje minima, kad lakstė po miškus, kas yra visai absurdiška. O sodyboje pareigūnų išlaukė 5-kias valandas. Kai pareigūnė paskambino į E. numerį, jis buvo kartu toje sodyboje. Ir sakė jai: „Pasakyk, kad N. buvo“. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (2 t., b. l. 129-131) ir kaltės pripažinimo, jis gali papasakoti nuoširdžiai ir viską detaliai. Sulaikymo metu, buvo pasimetęs, gėrė vaistus ir neturėjo gynybai jokio advokato. Jam buvo pasakyta skambinti advokatei V. Pripažįsta, kad buvo pasimetęs. Tas peilis gal kur ant žemės nukrito, jis nei slėpė, nei jo išmetė. Gal E. paskui tvarkė ir gal paskui padėjo ant baro. Tuo metu mano, kad buvo blaivus. Išvakarėse buvo vartojęs alkoholio: alaus ir degtinės. Tiksliai negali pasakyti kiek. Ant jo rūbų ir rankų galimai turėjo būti kraujo, nes gydytojai prašė nuplauti nukentėjusiajam rankas. Jis jam suteikė pirmą pagalbą, atsimena, negalėjo jam net prasegti viršaus, tai jis prakirpo su žirklėm iš mašinos vaistinėlės. Taip, jis pats tai padarė. Greitąją medicinos pagalbą kvietė irgi jis. Iš kito mobilaus telefono, nes jo buvo išsikrovęs. Kaip ir minėjo, kad nuvylė ne tik visus artimuosius, bet ir save, net nesugebėjo duoti nuoširdaus prisipažinimo, nesugebėjo adaptuotis. Tai jo kaltė, nes niekas kitas to peilio nepaėmė. Jis tiesiog norėjo E. išginti iš kambario, neketino jo sužaloti, tiesiog per arti atsistojo, jis gal nesitikėjo ir neatsitraukė. O jis (N. Š.) gal nesitikėjo, kad neatsitrauks, ir grybštelėjo nevalinga ranka. E. pasakė jam: „Širdis, širdis“, jis pamatė, kad E. kraujuoja, metė tą peilį, paguldė ant lovos, suteikė pirmą pagalbą, tada „greitąją“ kvietė. Čiupo peilį, galvojo, kad E. jo išsigąs. Bet gavosi taip, kaip pats nesitikėjo. Nežino kaip teismui paaiškinti, kad teisiamas 13-tą kartą, taip pat už tokį pat nusikaltimą Padarė tai, ką padarė. Norėjo sukontroliuoti padėtį ir daugiau taip nesielgs. Dėl civilinio ieškinio - jeigu nukentėjusysis sugeba įvertinti savo žalą materialiai, tai jis sutinka pilnai. Su bylos medžiaga yra susipažinęs. Jam viskas aišku dėl to pareikšto civilinio ieškinio. Jam nustatytas neblaivumas iš po vakarykštės dienos. Išvakarėse gėrė alkoholį. Jis kai perskaitė parodymus, pradžioje atrodė, kad jie gerai surašyti, o paskui atsirado kažkokios kitos aplinkybės. Jo akimis, tai nežino, jis gal ir nusikaltėlis, jis prisiima savo atsakomybę už tai, ką padarė. Jis nuoširdžiai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, nebijo didelės bausmės. Mano, kad jam visai nepadeda ta didesnė bausmė. Tiki, kad gali gyventi tarp visų. Taip, buvo tokia kalba, prašė, kad E. pasakytų, jog pats susižalojo. Minėjo E., kad yra teistas, sakė, kad baigsis jam (N. Š.) blogai. Jis sakė, jam kad yra išėjęs iš įkalinimo įstaigos už tokį pat sužalojimą, jam tai baigsis blogai. E. neužgriuvo ant jo, o jis su peiliu ėjo link E., E. tiesiog stovėjo ir neatsitraukė. Galvojo, kad koks plautis bus perdurtas, galvojo, kad aplamai nėra durtinės žaizdos, bet pamatė, kad plūsta tamsus kraujas, tada kvietė „greitąją“. Jo pyktį iššaukė E. brovimasis ir nesupratingumas. Jie su E. gyveno ten jau apie 3 savaites ir jis specialiai jiems trukdydavo. Jis tada jo paklausė: „Tu nori pasakyti, kad mes mylėsimės, o tu žiūrėsi?“, o jis pečiais gūžčiojo. Norėjo išginti jį. Jis net nežino, kaip paaiškinti, pasidavė emocijoms. E. tikrai dėl to nėra kaltas, jis nesugebėjo jo išsivesti parūkyti, pasišnekėti. Jis dūrimo ar smeigimo peiliu judesio nedarė, jis nenorėjo durti žmogui, norėjo jį išginti, o kada jis neatsitraukė, jis tą peilį su kaire ranka periminėjo į dešinę ir tada pamatė, kad E. jau kraujuoja. Pripažįsta, kad sudavė smūgį su kaire ranka į jo dešinį šoną.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teismas pagarsino jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 129-131).

Kaltinamasis N. Š. parodė, kad jeigu kažkur teismą suklaidino, atsiprašo. Gal save norėdamas pateisinti, per ilgai užsipasakojo, bet esmės tai nekeičia. Tai jo padarytas nusikaltimas, ne E. užgriuvo ant peilio, jis jį norėjo išginti. Jis net nežino kaip kitaip. Iš teismo tikisi teisingo sprendimo. Kaip ir aiškino, šiais laikais galima laikinai suimtiems bendrauti telefonu, įsigijo telefono kortelę. Sužinojo, kad E. siūlė pareigūnai prisiteisti pinigų, prisiteisti valstybinį advokatą, bet jis nesutiko ir paprašė pinigų. Jis (kaltinamasis) nupirko nukentėjusiajam motorolerį, šalmą. Ir buvo sakyta, kad tai nuo N. ir paskambino jam asmeniškai, atsiprašė. Čia jam buvo kaip kompensacija už įvykį. Motoroleris kainavo apie 200 eurų. Jis manė, kad jis priima iš jo kaip atsiprašymą, to net nevertino pinigais.

Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį, nutrauktas, nes N. Š. pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, davė parodymus, atsakė į klausimus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais.

Kaltinamasis N. Š. 2021 m. vasario 17 d. surašė „prisipažinimą“ (2 t., b. l. 127, 128).

Nukentėjusysis E. L. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, nurodė, kad daugiau nei pusę metų gyveno (duomenys neskelbtini) Sodyba priklauso jo draugui A., pavardės nežino, kuris jo paprašė prižiūrėti šią sodybą, šildyti namą, todėl jis ten apsigyveno. Gyveno vienas. Panašiai prieš 2-3 savaites iki 2021 m. vasario 14 d. į sodybą A. atvežė ir apgyvendino jo buvusią klasioką E. P. su N., kurio pavardės jis nežino. N. matė pirmą kartą ir jo nepažinojo. A. pasakė, kad jie pabus, o kiek laiko - nesakė. Vienas kambarys buvo nešildomas, o kitą kambarį ir virtuvę jis šildė krosnimi su malkomis. Jis jiems pats užleido šildomą kambarį. Jis apsigyveno kitame kambaryje, kurį jis šildėsi krosnimi. Gyveno bendrai, N. atveždavo maisto. Jis alkoholio nevartoja, o N. kartais išgerdavo. Su juo konfliktų nebuvo išvis. Su E. taip pat. Jis E. jokių simpatijų nereiškė ir tarp jų nieko nebuvo. N. pavydėti nebuvo pagrindo. 2021 m. vasario 14 d. buvo visi trys name. Jis nešė malkas, lentas laužė kūrenimui. Tada atėjo pas jį į kambarį E. ir paprašė, kad jis užsidarytų pusvalandį ar valandą savo kambaryje ir nelandžiotų pas E. ir N. į kambarį. Jis nesutiko, nuėjo pas N. į kambarį ir klausė šio, kodėl jis turėtų tai daryti, kodėl savo namuose turėtų kitaip elgtis ne kaip nori. Tuo metu jis stovėjo prie durų, netoli spintelės ir netoli baro. N. prišoko prie jo, griebė ant baro buvusį peilį, prispaudė jį prie durų ir pasakė „pribaigsiu tave“ ir dūrė jam į krūtinę. Jis nematė, kur po to N. padėjo peilį. N. norėjo dar kažką jam daryti, tačiau jis spėjo N. nuo savęs atstumti. Jis susigriebė už širdies, per drabužius pradėjo smarkiai bėgti kraujas. Tuo metu E. buvo tame pačiame kambaryje, kažkur stovėjo netoliese. Ji jam nieko nedarė, nieko nesakė ir neramino N.. Jis iš lėto atsirėmė ant lovos, po to atsigulė. E. atsegė jo drabužius, ant krūtinės dėjo specialius bintus iš vaistinėlės. Jis buvo apsirengęs žalios spalvos džemperiu ir juodos spalvos marškinėliais su kapišonu pusiau ilgomis rankovėmis. E. atsegė džemperį, tačiau juodų marškinėlių užtrauktuko negalėjo atsegti, todėl perkirpo su žirklutėmis. N. nieko jam nedarė, jokios pagalbos neteikė, tik iškart iš E. telefono skambino ir kvietė pagalbą, o po to išėjo pasitikti. Su juo išėjo ir E.. Paliko jį vieną. N., prieš išeinant pasitikti greitosios, jo prašė sakyti, kad jis susižalojo pats su šaka. N. minėjo kažką apie tai, kad jis jau teistas ir vėl jam reiks grįžti į kalėjimą. N. jam negrasino, prašė sakyti gražiuoju. Jis sutiko, nes bijojo N., todėl taip ir pasakė medikams ir policininkams. Jis mano, kad jei jis nebūtų N. atstūmęs, tai N. jam būtų gerklę perpjovęs. Kai N. įdūrė į krūtinę, po to N. perėmė peilį į kitą ranką ir prirėmė peilį jam prie kaklo. N. jam nieko nesakė. Jis N. ramino, praėjo gal pusvalandis kol N. nusiramino. Jis nematė, kad tą dieną N. gertų alkoholį. N. gėrė alų iš vakaro. Jis nematė, kad N. vartotų narkotikus. E. buvo blaivi. Peilis, kuriuo jį sužalojo, buvo virtuvinis, geležtė su dantukais, apie 20 cm ilgio, juoda medine rankena. Jam padaryta ne tik fizinė žala, bet ir moralinė, dėl kurios jis reiškia 10000 eurų ieškinį. Dėl sužalojimo payrė skausmą, išgąstį, pergyvenimą, buvo praradęs sąmonę, manė, kad mirs (1 t., b. l. 27-29, 30-31).

Nukentėjusysis E. L. teismo posėdžio metu parodė, kad negali plačiau paaiškinti civilinio ieškinio pagrindų. Nežino, kodėl tokią sumą nurodė. Taip, civilinį ieškinį 10 000 Eur sumai palaiko. Maždaug supranta, ką už tiek galima nupirkti. Niekas nepatarė tokios sumos pasirinkti. Tyrėja pasiūlė, sumą užvardijo 20 000 eurų. Tyrėja pasakė, kad 20 000 eurų, o jis sakė, kad tebūnie 10 000 eurų. Motorolerį jis gavo. Jis už jį pats nemokėjo. Jam tą motorolerį atvežė A., tipo nuo N., važinėkis. Motorolerio būklė baisi, visiškas nulis. Kai jį jam atvežė, jis užsivesdavo ir važiavo. Jis negalėjo 200 eurų kainuoti. Šiuo metu nesinaudoja motoroleriu, nes sugedo. Daugiausiai 50-80 eurų suma vertina motorolerį. Su juo net į kelią negali važiuoti. O dėl tų 20 eurų, skirtų pirkti detalei, nieko nežino, niekas jam nieko nedavė. Jokios detalės negavo. Niekas neatvežė 20 eurų. Dėl to įvykio tiesiog nebebuvo sveikatos, kol „greitoji“ atvažiavo, vos kvėpavo, išpylė šaltas prakaitas. Jis nieko nebeatsimena nuo priimamojo, nes jis „atsijungė“. Jam per veidą tapšnojo, kad jis atsibustų. Tiekė deguonį, nes būtų vėl „atsijungęs“. Važiavo iš Vilniaus daktaras, darė operaciją, nes bijojo jau vežti į kitą miestą. Po operacijos beveik savaitę su virš negalėjo normaliai atsisėsti, perkėlus į palatą, jau pradėjo ant kojų savo vaikščioti. O po to, kai išleido iš ligoninės, po 11 dienų, jautėsi kaip nesavas. Skaudėjo šoną, ir po šiai dienai užeina, kad suskauda. Turi neįgalumą dėl širdies ligų iš ankščiau. Širdies problemos iš anksčiau. 45 procentų nedarbingas yra. Šiuo metu nedirba. Gyvena su tėvais. Kai būna kaime, lengvą darbą paprašius padeda – užsidirba. Labai greitai pavargsta, gali būti, kad ir dėl ankstesnių problemų, ir dėl sužalojimo. Taip, kaip ir iki įvykio, taip ir dabar padeda kaime lengvus darbus dirbti. Jau mėnuo kaip nevažinėja su motoroleriu, nes sugedo, o taip tai jis važiavo. Motorolerį gavo gal kovo mėnesį. Naudojausi iki dabar, prieš mėnesį sugedo. Motoroleris yra negalingas, variklis 49 kubinių centimetrų tūrio, jokių dokumentų nebuvo prie jo, kažkokį valstybinį numerį turėjo, buvo uždėtas. Jis nežino, ar jis registruotas ar išregistruotas. Dokumentų neturi.

Iš liudytojos E. P. apklausos ir papildomos apklausos protokolo matyti, kad prieš dvi savaites iki 2021 m. vasario 14 d. ji su N. Š., sodybos savininko A. leidimu, apsigyveno (duomenys neskelbtini). A. yra N. draugas. Ji A. nepažįsta, duomenų nežino. Minėtoje sodyboje jau metus laiko gyveno E. L., kuris prižiūrėjo minėtą sodybą. Name yra du kambariai, šiltasis ir šaltasis. Šiltame kambaryje apsigyveno ji su N., o šaltajame kambaryje liko gyventi E.. Porą savaičių jie gyveno draugiškai. 2021 m. vasario 14 d. ji su N. norėjo atšvęsti Valentino dieną. Apie 14.30 val. N. liepė eiti ir paprašyti E., kad šis neitų pas juos į kambarį, nes jie nori pasimylėti ir tai pasakė E.. Ji nenorėjo mylėtis su N., tačiau jis to nesuprato. N. E. paprašė juos palikti vienus vienai valandai, nes jie norėjo pasimylėti. E. nesutiko ir piktai pasakė, kad jie nesijaustų kaip namie. Supratusi, kad E. niekur neis, ji atsigulė ant lovos ir nusisuko į sieną, nes jai skaudėjo dantį. Kambaryje ji girdėjo, kaip N. su E. ginčijosi. N. sėdėjo ant lovos ir šaukė, kad negi dabar jis bus kambaryje ir žiūrės, kaip jie mylėsis. N. su E. stovėjo prie bufeto kambaryje. E. buvo atsirėmęs į jį, o po to abu atsirado už pečiaus, prie durų. Tada staiga ji išgirdo E. šauksmą: -Nebereikia! E. norėjo išeiti iš kambario, tačiau N. jam neleido, su koja užstumdamas kambario duris. Tada ji išgirdo, kaip E. sušuko N.: -Tu man perdūrei širdį! Tada ji pamatė, kad E. kraujuoja krūtinės srityje. Ji priėjo prie E. ir paguldė jį ant lovos. Tada ji paskambino į pagalbos skambutį 112 ir iškvietė pagalbą. Po to ji skambino pagalbos į Nr. 103. Kol atvažiavo medikai, ji bandė sustabdyti kraujavimą. Tuo tarpu N. stovėjo kambaryje ir rūkė. Kol atvyko medikai, N. mokė E. sakyti, kad šis susižalojo pats su vinimi, su lentomis. N. negrasino, o E. sutiko taip sakyti. N. buvo išsigandęs. Jai N. liepė eiti kartu pasitikti „greitosios“ ir ją mokė, kad sakytų tą patį. Atvykę medikai tvarstė E. žaizdą ir pamatę žaizdą, pažiūrėjo į N.. Iš to ji suprato, kad medikė nepatikėjo E. paaiškinimu, kaip šis susižalojo. E. rankos buvo kruvinos ir liepė jas nuplauti, todėl ji nuplovė. Medikė E. klausė, ar jis paeis pats. E. ėjo pats į greitosios automobilį. Ji su N. liko namuose. Tada N. užsirūkė ir lyg didžiuodamasis pasakė, kad perdūrė E.. Po kiek laiko N. nusivilko marškinėlius baltos spalvos, ant kurių priekinės pusės, viršuje buvo truputį kruvina bei liepė jai išplauti juos, kad neliktų įkalčių. N. liepė jai plauti su ūkišku muilu. Ji išplovė marškinėlius ir dėmės išsiplovė. Marškinėlius padžiovė ant kėdės prie pečiaus, kad džiūtų. N. peilį galėjo pasiimti nuo bufeto, nes dienos metu ji gamino maistą ir du peilius buvo padėjusi kambaryje ant bufeto. Vienas peilis buvo rožinės spalvos plastmasine rankena, bei rožinės spalvos ašmenimis. Kitas peilis buvo juodos spalvos rankena. Abu peiliai buvo dideli. Ji peilių neplovė, netikrino, ar jų trūksta. Po kiek laiko, apie 16.43 val. N. iš jos telefono paskambino E., kad paklausti, kaip jo sveikata, tačiau E. kalbėti su juo nenorėjo ir padėjo ragelį. Vakare jiems su N. būnant namuose, jai paskambino tyrėja iš policijos ir pasakė, kad atvažiuoja pas juos. Tai išgirdęs, N. pasakė, kad jam reikia dingti. Tada N. apsirengė ir išėjo į mišką, tačiau po kiek laiko grįžo. Po to N. pamatęs, kad atvažiuoja policija, užlipo į palėpę ir pasislėpė, kur jį pareigūnai rado. Tą dieną N. gėrė alų iš skardinių. Pareigūnai paėmė nulūžusi peilį, tačiau tas peilis buvo sulūžęs prieš kelias dienas. Momento, kaip N. perdūrė E., ji nematė. Taip pat nematė, kad N. rankoje laikytų peilį ar jį kažkur padėtų. Ji N. Š. pažino apie dvi savaites ir beveik nuo susipažinimo dienos jie apsigyveno kartu. E. yra jos buvęs klasiokas. Tarp jos ir E. nebuvo jokių intymių santykių (1 t., b. l. 50-53; 54-56).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytoja E. P. patikrinimo metu name, adresu (duomenys neskelbtini), parodė vietą, kur 2020 m. vasario 14 d. apie 14.30 val. ji buvo su N. Š. namo kambaryje ir vietą prie baro stalo pabaigos, kur atėjęs iš kito kambario E. L. atsirėmė ir stovėdamas ginčijosi su N.. Ji parodė, kad tuo metu N. sėdėjo ant sofos-kampo, o ji gulėjo ant šios lovos nusisukusi į sieną, todėl kas vyko toliau ji nematė, o tik girdėjo. Ji parodė, kad N. atsikėlė ir nuėjo ginčydamasis prie E., kur šis sušuko „nebereikia“, po to „tu man širdį sužalojai“. Tada ji atsikėlė iš lovos, pamatė E. stovintį prie kambario durų, o nuo jo ateinantį N., kuris ėjo prie staliuko, esančio prie lovos, pasiėmė cigaretę ir užsirūkė. E. su kruvina dėme ant drabužių atėjo ir atsigulė ant lovos. Ji parodė baro stalo, kur galėjo būti sudėti peiliai, kuriuos pareigūnai pasiėmė (1 t., b. l. 19; 57-60; 61-64,).

Iš liudytojo A. K. apklausos protokolo matyti, kad jis turi sodybą (duomenys neskelbtini), kuri yra prie sodų bendrijos. Jis sodyboje negyvena, todėl paprašė pažįstamo iš gretimo kaimo E. L. prižiūrėti šią sodybą. E. ten gyveno apie pusę metų. N. Š. yra jo senas draugas, kurį pažįsta nuo mokyklos laikų. Gerai pažįsta jo tėvus, su jais bendrauja. N. mėgėjas išgerti, todėl jis aptarė su N. ir šio tėvais, kad N. gali pagyventi taip pat jo minėtoje sodyboje, kaip ir bus jam reabilitacija nuo gėrimo. N. minėjo, kad susirado draugę, vardu E.. N. sakė, kad nori su ja pagyventi kartu ir neturi kur. N. sakė, kad tą merginą rado gatvėje, kad ji neturi namų. Jis sutiko, kad jie apsigyventų minėtoje sodyboje. Kai E. su N. atvyko į minėtą sodybą, jis E. pasakė, kad jie apsigyvens šioje sodyboje. E. pažino E., kaip savo buvusią klasiokę. Prie jo jie visi kambariais nesidalino. Ten yra du atskiri kambariai su atskirais pečiais. Abu šildomi. Kai E. gyveno vienas, jis gyveno kambaryje su virtuve, o kito kambario nešildė. Jie visi apsigyveno ir gyveno apie mėnesį laiko. Niekas iš jų jam nesiskundė, kad būtų turėję kokių konfliktų. Jis žinojo, kad N. su E. apsigyveno kambaryje su virtuve, o E. išėjo į kitą kambarį. Per tą laiką kiek jie ten trise gyveno jis buvo nuvykęs pas juos kelis kartus, nuveždavo maistą, kurį įdėdavo N. tėvai. 2021 m. vasario 14 d. kažkiek po pietų, tiksliai valandų neatsimena, jam skambino N. ir vadino jį atvažiuoti pas juos, pabūti. Iš balso jis suprato, kad N. neblaivus. Kiek žino, tai E. negeria alkoholio, o ar geria E., nežino. Daugiau N. jam neskambino. Sekančią dieną jis skambino E. ir N., pasiteirauti kaip jiems sekasi, tačiau abiejų telefonai buvo išjungti. Tada skambino E.. Ji jam papasakojo kas įvyko. Pasakė, kad N. išsivežė policiją, o E. išvežė į ligoninę. Sakė, kad N. išgėrė, norėjo su ja pasimylėti ir prašė E. neiti kurį laiką į kambarį, leisti jiems abiem pabūti. E. kaip ir pradžioje sutiko, tačiau vis tiek landžiojo į kambarį, todėl N. su E. kažką kalbėjo, ginčijosi tame pačiame kambaryje, prie durų kampe ir ji išgirdo, kaip E. sušuko. N. peiliu dūrė E. į krūtinę. Ji minėjo, kad visus peilius išsivežė policijos pareigūnai, tačiau ji neminėjo, kokiu peiliu dūrė. E. ir E. sodyboje nebegyvena. Jis buvo sutikęs E., kuris papasakojo panašiai, kaip viskas įvyko. Name buvo keletą peilių, tiksliai kiek - nežino. Sulaužytų peilių gal ir buvo koks be rankenos ir panašiai. Naudojantis galėjo ir sulūžti. N. būna normalus žmogus kol blaivus. Šiuo atveju gal ir E. išvedė N. iš kantrybės. E. įdomus žmogus, lėtesnis, jam trūksta supratingumo (1 t., b. l. 67-69).

Iš liudytojos L. G. apklausos protokolo matyti, kad 2021 m. vasario 14 d. ji dirbo VšĮ Panevėžio r. poliklinikos greitosios medicinos pagalbos slaugos specialiste ir 14.45 val. buvo gautas iškvietimas vykti į (duomenys neskelbtini), dėl sužaloto asmens. Į iškvietimą vyko su vairuotoju J. U.. Iki namo, kur buvo sužalotas asmuo, navigacija kelio nerodė, todėl rado ne iš karto. Po to, kai surado namą, jis buvo už sodų bendrijos, iki pat namo neprivažiavo, o ėjo keliasdešimt metrų pėsčiomis. Juos pasitiko vyras. Name buvo sužalotas jaunas vaikinas apie 21 metų amžiaus ir dar kažkas buvo, tačiau ar moteris ar vyras, neatsimena. Sužalotas vaikinas sėdėjo ant lovos. Pas vaikiną buvo durtinė žaizda krūtinės dešinėje pusėje, apie 2 cm skersmens. Jis jai aiškino, kad užkrito ant aštraus daikto ir pats susižalojo. Žaizda buvo panaši į peiliu padaryta žaizdą, tai yra ne apvali, o pailga. Ką aiškino kiti, ji nežino, nekreipė dėmesio ir nesiklausė, jai ne tas rūpėjo. Ji tikrino vaikino sveikatos būklės parametrus, kurie buvo normalūs, stabilūs. Ji siūlė vaikiną nešti, tačiau vaikinas atsisakė, nes sakė, kad pats gali paeiti, be to jam eiti stačiomis patogiau, nei gulėti, todėl ji leido eiti pačiam iki „greitosios“ automobilio. Ji drabužių vaikino nerengė, nekarpė, o žaizda jau buvo sutvarstyta. Ji žaizdą perrišo ir vaikiną išsivežė į Respublikinę Panevėžio ligoninę (1 t., b. l. 72-74).

Iš liudytojo J. B. apklausos protokolo matyti, kad 2021 m. vasario 14 d. jis dirbo su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu D. S.. Apie 18.45 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), kur turėjo sulaikyti nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį vardu N., kuris peiliu sužalojo E. L.. E. L. buvo pristatytas į VšĮ Panevėžio Respublikinę ligoninę. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko dvi moterys, kurios prisistatė E. L. mama ir sesuo E., kurios nurodė, kad E. pas jas negyvena ir šiandien atvykęs nebuvo. Jos nurodė, kad E. prižiūri draugo sodybą (duomenys neskelbtini), ir ten gyvena. Sesuo E. sutiko ir parodė, kaip nuvažiuoti į minėtą sodybą. Nuvykus į minėtą sodybą, kuri buvo šalia sodų bendrijos, name rado E. P., kurios paklausus, kur yra N., ji nieko nesakydama parodė pirštu į viršų, tai yra palėpę. D. S. užlipo į palėpę, iš kur atsivedė N. Š., kuris buvo sulaikytas. Po to į įvykio vietą atvyko Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnai. Jis su kolega sulaikytąjį N. Š. pristatė į policijos komisariatą, Senamiesčio g. 100, Panevėžys, kur N. Š. buvo nustatytas girtumas, tiksliai kiek promilių neatsimenu, bet nedaug. Ten pat N. aiškino, kad E. susižalojo pats, griūdamas ant lentos, kurioje buvo išlindusi vinis. Palėpės jis neapžiūrinėjo. Jis peilius apžiūrėjo name, tačiau ta mergina E. aiškino, kad ji viską išplovė, o konkrečiai kuriuo peiliu galėjo būti sužalotas, nenurodė. Jis neatsimena, kuo buvo apsirengęs N., kai nulipo nuo palėpės. Neatsimena, ką jis aiškino ką jis veikė palėpėje, tik sakė, kad ten yra jo tašė su jo rūbais, parfumerija, kuriuos jam reikia pasiimti, nes vėliau sulaikius jam neleis pasiimti. Jie leido ją pasiimti su savimi. Visą kelią iki komisariato jis aiškino, kad E. griuvo ir susižalojo pats (1 t., b. l. 79-81).

Iš liudytojo D. S. tarnybinio pranešimo ir liudytojo apklausos protokolo matyti, kad jis davė analogiškus parodymus kaip liudytojas J. B.(1 t., b. l. 82; 85-87).

Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos S. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. Vasario 14 d. 17.56 val. buvo nuvykta į VŠĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę, intensyvios terapijos skyrių, kur po įvykio buvo paguldytas E. L., jis buvo sąmoningas. Pokalbio pradžioje E. L. aiškino, kad adresu kuriuo gyvena, (duomenys neskelbtini), vienas pjovė malkas ir paslydęs užkrito ant šakos, tokiu būdu jis susižalojo pats. Šios versijos jis laikėsi viso pokalbio metu. Kadangi ji su kolege R. Š. turėjo informacijos, kad E. L. galimai buvo sužalotas kito asmens, todėl buvo siekiama pokalbį kryptingai tęsti reikalinga linkme. E. L. pradėjo blaškytis, tai pamačiusios, pokalbį tęsė toliau ir E. L. nurodė, kad jis bijo ką nors pasakyti, nes jam blogai baigsis. Paklausus jo, ar jis buvo sužalotas kito asmens, jis nurodė, kad taip. Jį peiliu sužalojo kartu apie 2 savaites laiko gyvenantis N., su kuriuo kilo konfliktas, nes jis reikalavo, kad E. L. pusvalandžiui išeitų iš namų, nes N. nori pasimylėti su savo drauge. Kadangi E. L. atsisakė, nurodydamas, kad tai jo namai ir iš jų niekur neis, N. kambaryje griebė peilį nuo stalo ir dūrė vieną kartą E. L. į krūtinę, taip jį sužalodamas. Taip pat E. L. nurodė, kad peilis, kuriuo jį sužalojo, buvo didelis, juodos spalvos rankena, jo geležtė buvo su „dantukais“ (1 t., b .l . 20).

Iš 2021 m. vasario 14 d. įvykio vietos apžiūrios protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Svetainėje ant grindų 3 cm nuo durų slenksčio, 32 cm nuo kairės staktos rasta peilio geležtės dalis. Ant baro stalo rastas virtuvinis peilis su juoda plastikine rankena iki 32 cm ilgio, virtuvinis rožinės spalvos peilis iki 33 cm ilgio. Prie pečiaus – juodos spalvos baro kėdė, ant jos baltos spalvos trumpų rankovių marškinėliai, oranžinės spalvos rankšluostis, jie drėgni. Rytinėje sienoje yra baltos spalvos medinės durys. Prie durų pietinės staktos ant vinies kaba baltos spalvos plastikinis maišelis su šiukšlėmis. Apžiūrėjus maišelį, jame rastas peilis su juodos spalvos rankena ir nulaužta geležte. Taip pat maišelyje rastas tvarstis su raudonos spalvos išdžiūvusio skysčio dėme, panašia į kraują. Ant baltos spalvos medinių durų į virtuvę, iš svetainės pusės 6 cm nuo durų krašto, 78 cm nuo durų apačios rasta raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Apžiūrėjus duris iš virtuvės pusės, ant jų, po rankeną rastos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant virtuvės grindų rastos raudonos spalvos išdžiūvusio skysčio dėmė, panaši į kraują. Virtuvės šiaurės vakariniame kampe yra spintelė su stalčiais. Dešinės pusės stalčiuje rasta peilio geležtė be kriaunų. Šalia rastas peilis su juoda plastikine rankena ir dantyta geležtė (1 t., b. l. 15-18, 19).

Iš 2021 m. balandžio 23 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2021 m. vasario 14 d. iš namo adresu (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti 2 peiliai ir geležtės dalis. Protokole nurodyta, kad 1) peilio geležtės dalis - pilkos spalvos metalo, geležtės ilgisi,7 cm, plotis 1,8 cm; geležtės ašmenys lygūs; 2) peilis - su plastikine juodos spalvos rankena, ant kurios yra trys kniedės; kurios ilgis 9,5 cm, geležtės ilgis 4 cm; geležtės plotis 1,8 cm; geležtės ašmenys lygūs; geležtė nulūžusi; ant vienos geležtės pusės yra užrašai „Let’s COOK, accessores“; palyginus su 1) geležtės dalimi, geležtės atitinka; 3) peilis - su metaline rankena, kurios ilgis 12 cm, geležtės ilgis 20 cm, kuri lenkta; geležtės ašmenys lygūs; ant vienos geležtės pusės yra užrašai STAINLESS STEEL; viso peilio ilgis 32 cm; ant rankenos yra 3 kiaurymės kniedėms; pagal išvaizdą peiliui trūksta rankenos viršaus. Ant objektų dėmių panašių į kraują nepastebėta (1 t., b. l. 135-137).

Iš 2021 m. balandžio 23 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti įvykio vietos apžiūros metu 2021 m. vasario 14 d. iš namo, adresu (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti marškinėliai, šlepetės, rankšluostis. Ant baltos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlių LACOSTE, kairėje pusėje ties krūtine matyti gelsvos spalvos, neaiškios kilmės dėmė ne mažiau 1 cm dydžio. Ant tamsiai pilkos spalvos guminių šlepečių („Crocs“) kairės kojos šlepetės, išorinėje pusėje, ties priekiu yra rudos spalvos dėmė panaši į kraują pailgos formos, ne mažiau kaip 3 cm ilgio. Rankšluostis 76x36 cm dydžio, oranžinės spalvos su ornamentais, vienoje pusėje nuo kairio krašto 30 cm ir nuo apačios 3 cm yra gelsvos spalvos neaiškios kilmės dėmė, netaisyklingos formos ne mažiau kaip 3 cm dydžio (1 t., b. l. 19; 143-145).

Iš 2021 m. vasario 25 d. Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus rašto matyti, kad 2021 m. vasario 14 d. užfiksuoti pranešimai 14:44:32 val. ir 15:05:06 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktos skambučių garso įrašų kopijos (1 t., b. l. 19; 116).

Iš 2021 m. kovo 2 d. ir 2021 m. balandžio 28 d. apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėti BPC pateikti skambučių garso įrašai. Matyti, kad 2021 m. vasario 14 d. 14:44:32 val. į Bendrąjį pagalbos centrą skambina ir kalba vyras, pagal bylos medžiagą N. Š., kuris kviečia greitąją pagalbą į (duomenys neskelbtini), dėl susižalojusio žmogaus, kuris stipriai susižalojęs krūtinės ląstą, gal būt perdurti plaučiai, plėvė, po dešine puse yra rėžtinė durtinė žaizda, nežino kokio gylio, kuris griuvo ant vinies ar malkų, kraujuoja. 15:05:06 val. skambina tas pats vyras, pagal bylos medžiagą N. Š., kuris kviečia pakartotinai greitąją pagalbą, nes nesulaukia (1 t., b. l. 117-120; 122-124).?

Iš 2021 m. vasario 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad pateikti E. L. drabužiai ir avalynė (1 t., b. l. 152).

Iš 2021 m. balandžio 26 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti nukentėjusiojo E. L. drabužiai ir avalynė. Ant juodos spalvos striukės, sportinių juodos spalvos batų dėmių panašių į kraują nepastebėta. Kelnės sportinės, pilkos spalvos, su kiaurymėmis, su dėvėjimo žymėmis; priekyje nuo juosmens 19 cm ir nuo vidurio siūlės 2 cm ir toliau, bei nuo juosmens linijos 23 cm ir vidurio linijos 11 cm yra rudos spalvos dėmių plotai, dėmės panašios į kraują, netaisyklingos formos (1 t., b. l. 153-155).?

Iš alkotesterio DRAGER parodymų matyti, kad 2021 m. vasario 14 d. 20.08 val. N. Š. nustatytas 0,55 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 29).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti:

1. E. L. nustatytas vienas durtinis-pjautinis kiauryminis krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimas su širdies pažeidimu.

2. Sužalojimas padarytas aštriu, duriančiu-pjaunančiu savybių daiktu, galimai peilio geležte.

3. E. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta.

4. Dėl durtinio-pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimas su širdies pažeidimu E. L. sveikata sutrikdyta sunkiai (1 t., b. l. 197).

Iš 2021 m. balandžio 27 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti pateiktuose E. L. drabužiuose (žalios spalvos džemperyje ir juodos spalvos marškinėliuose), jų priekyje yra po vieną įžambų kiauryminį trikotažo pažeidimą: džemperio priekyje, dešinėje pusėje, apie 32 cm nuo apačios, apie 3 cm nuo užtrauktuko, marškinėlių priekyje, dešinėje pusėje, apie 33 cm nuo apačios, prie dekoratyvinės juostelės ir dalinai ant jos krašto. Pažeidimai padaryti aštriu duriamuoju-pjaunamuoju įrankiu, turinčiu plokščią vienašmenę geležtę, t.y. peiliu. Pažeidimai padaryti vienu smūgiu. Nustatyti ar tirti pateiktų E. L. drabužių (žalios spalvos džemperio ir juodos spalvos marškinėlių), pažeidimai padaryti tirti pateiktais peiliais Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, negalima, nes pažeidimuose individualizuojančių tirti pateiktų peilių Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 geležtės požymių nėra (2 t., b. l. 9-15, 16).

Įrodymų vertinimas

Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamajame posėdyje bei nuosprendžio priėmimo metu patikrinus duomenis, teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo.

BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių, t. y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi būti dėsningas, ne atsitiktinis kaltininko veikos padarinys.

Būtina sąlyga nusikalstamai veikai pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti yra konstatavimas, kad asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Sunkaus sveikatos sutrikdymo turinys, vado­vau­jan­tis BK 141 straipsnio nuostata, yra apibrėžtas Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse, pa­tvir­tin­tose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo minis­tro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 (toliau – Taisyklės). Nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, požymiai „sunkus svei­katos sutrikdymas“ yra medicininio pobūdžio, todėl pagal Taisyklių 2 punktą sveikatos sutrikdymo fak­tą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis. Būtent tokią prak­tiką formuoja ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-185/2011, 2K-P-247/2009, 2K-480/2008).

Pagal šias Taisykles, sunkus sveikatos sutrikdymas yra regos, klausos, kalbos ir kitų funk­ci­jų netekimas ar kitoks sunkus suluošinimas. Taisyklių 6.6 punkte išdėstyta, kad sunkus sveikatos su­trikdymas yra kitoks sunkus suluošinimas – sužalojimas, susargdinimas arba jo sukeltos kom­pli­ka­ci­jos ir jų pasekmės. Sužalojimas – tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-247/2009). Taisyklių 6.6 punkte išdėstyta 20 požymių, kada sužalojimas priskiriamas sun­kiam suluošinimui, vienas tokių – krūtinės ląstos ertmės ar pilvaplėvės ertmės kiauryminis su­ža­lojimas su/be vidaus organų pažeidimu (6.6.9 punktas).

N. Š. vieną kartą dūrė peiliu E. L. į krūtinės sritį, padarydamas durtinį-pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimą su širdies pažeidimu, tuo tyčia sunkiai sutrikdė E. L. sveikatą. Tai patvirtina ir jau aptarta 2021 m. kovo 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad dėl durtinio-pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimas su širdies pažeidimu E. L. sveikata sutrikdyta sunkiai. Šis sužalojimas atitinka Taisyklių 6.6.9 punktą, todėl veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

N. Š. savo kaltę pripažino dėl faktinių aplinkybių, kad virtuviniu peiliu dėl asmeninių nesutarimų, sudavė nukentėjusiajam E. L. į krūtinę. Nors jis aiškiai ir neišsakė savo pozicijos dėl nusikalstamos veikos tyčios, sakydamas, kad pats nežino, kaip čia pykčio priepuolyje įvyko, kad jis sužalojo E. L., tačiau iš paskui sekusių atsakymų į teisėjo ir prokuroro klausimus, teismas daro išvadą, kad N. Š. tyčia sudavė peiliu E. L. į krūtinę, todėl jis privalėjo žinoti, jog toks veiksmas neišvengiamai sukels sunkias pasekmes, todėl vertinama, kad jis tyčia sunkiai sužalojo E. L.. Šias aplinkybes įrodo ir kitų, byloje surinktų įrodymų visuma: nukentėjusiojo E. L. parodymai, liudytojų E. P., A. K., greitosios medicinos pagalbos darbuotojos L. G., policijos pareigūno J. B. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada, bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuri patvirtina, kad N. Š. 2021 m. vasario 14 d., apie 14.44 val., name, adresu (duomenys neskelbtini), dėl asmeninio nesutarimo ir pykčio, vieną kartą dūrė peiliu E. L. į krūtinės sritį, padarydamas durtinį-pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimą su širdies pažeidimu, tuo tyčia sunkiai sutrikdė E. L. sveikatą. Kaip jau minėta, tokie kaltinamojo atlikti veiksmai kaltinamajame akte teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Bausmės skyrimas

1) Kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatyta, kad nuo antrosios įtariamojo apklausos ir teisme N. Š. visiškai pripažino kaltę ir dėl padarytos veikos gailėjosi. Teisme atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).

2) Kad kaltinamasis suteikė nukentėjusiajam pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš kaltinamojo N. Š., nukentėjusiojo E. L., medicinos darbuotojos L. G. parodymų, taip pat Bendrojo pagalbos centro pateikto garso išrašo matyti, kad būtent N. Š. kvietė medicinos pagalbą, dėjo pastangas sustabdyti kraujavimą, ėjo pasitikti atvykstančių medicinos darbuotojų, kurie nesurado namo, kuriame buvo padarytas nusikaltimas. Tokie veiksmai turi būti vertinami kaip ne tik bandymas sušvelninti nusikaltimo pasekmes, tačiau ir realiai padėjus nukentėjusiajam. Tai, kad kaltinamasis N. Š. atliko veiksmus, kuriais siekė išvengti teisinės atsakomybės, šalindamas nusikaltimo įrodymus, plaunant su liudytoja E. P. savo rūbus, tvarkant kambarį, peilius, slepiantis palėpėje nuo atvykusių policijos pareigūnų, negali būti vertinama kaip nesistengimas išvengti medicininio pobūdžio grėsmės nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei.

3) Nukentėjusiojo E. L. provokuojantis elgesys, dėl kurio ir kilo konfliktas (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teisminėje praktikoje nurodoma, kad nukentėjusiojo elgesys tokiu atveju turėtų būti ne tik provokuojantis, tačiau ir prieštaraujantis viešajai moralei, nepriimtinas ar uždraustas įstatymo. Nustatyta iš kaltinamojo N. Š., nukentėjusiojo E. L., liudytojų E. P. bei A. K. parodymų, jog N. Š. nusikalstamus veiksmus išprovokavo nukentėjusiojo atsisakymas išpildyti E. P. ir N. Š. teisėtą ir motyvuotą prašymą išeiti iš kambario ir jiems leisti vieniems, netrukdomai pabūti svetainėje, į ką nukentėjusysis E. L. atsakė nevykdysiąs prašymo ir darysiąs kas jam patinka, nes jis tame name šeimininkas. Vertinant N. Š. teistumus bei sveikatos būseną - emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichotropines medžiagas, alkoholį, priklausomybės sindromas, visas kitas aplinkybes, toks nukentėjusiojo elgesys ir išprovokavo neteisėtus N. Š. veiksmus, nes anksčiau jiems dėl gyvenimo viename name bei bendravimo nebuvo kilę jokių problemų.

Negali būti pripažįstama N. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis iš dalies atlygino nukentėjusiajam žalą. Civilinio ieškinio E. L. dėl turtinės žalos atlyginimo nepareiškė, o motorolerio, kurio vertė 130 eurų, taip pat 300 eurų (3 t., 76 – 79 b.l.) gavimas iš N. Š. per kitus asmenis, nukentėjusiajam negali būti laikomas esminiu žalos atlyginimu bei kaltinamojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Čia teismas pažymi, kad žala yra padaryta ne tik nukentėjusiajam E. L., bet ir Panevėžio teritorinei ligonių kasai, kuri pareiškė 4556,46 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Siekiant pripažinti, kad kaltinamasis atlygino žalą, jis turi atlyginti reikšmingą žalos dydį, be kita ko susitarti dėl likusios žalos dydžio atlyginimo.

N. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta faktą, kad naują nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Jis tik 2020 m. spalio 23 d. paleistas lygtinai prieš terminą iš Marijampolės pataisos namų, kur atliko 6 metų laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą pagal BK 135 str. 1 d., 2020 m. spalio 27 d. įtrauktas į probuojamųjų asmenų registrą, 2021 m. sausio 21 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro. Naują nusikaltimą pagal BK 135 str. 1 d. padarė 2021 m. vasario 14 d., todėl jis laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.).

Teismas nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad įtakos nusikalstamai veikai padarė kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio ar kitų svaigiųjų medžiagų (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nes sulaikius N. Š. 19 val. 30 min., nustatytas tik 0,55 promilių girtumas. Pats kaltinamasis alkoholio vartojimą tą dieną ir jo įtaką veikos padarymui neigia. Nukentėjusiojo ir liudytojos E. P. parodymai toje dalyje taip pat prieštaringi. Teismas daro išvadą, kad toks kaltinamojo alkoholinis apsvaigimas neturėjo įtakos jo veiksmams, nes nenustatyta, jog būtų vartojęs vaistus, psichotropines ar narkotines medžiagas, kurių poveikis kad ir dėl mažo alkoholio kieko įtakotų neadekvačius kaltinamojo veiksmus. Taigi, patvirtinamas kaltinimas, kad N. Š. veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes tokios faktinės aplinkybes nustatytos faktiniais duomenimis, tačiau tai nevertinama, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Skirdamas bausmę kaltinamajam N. Š., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam N. Š., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, į tris jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), praeityje Lietuvos Respublikoje teistas (2 t., b. l. 62-76), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 60-61), priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos centro apskaitose įrašytas (2 t., b. l. 21, 39), Psichikos centre lankėsi 2004 m. lapkričio 12 d. Gydytas stacionare 2014 m. gruodžio 3 d. – 2014 m. gruodžio 8 d., diagnozė F60.30 (emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas), F10.2 (Psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas) (2 t., b. l. 39). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto 2021 m. gegužės 5 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad N. Š. nustatyta diagnozė – emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichotropines medžiagas, alkoholį, priklausomybės sindromas. Kadangi byloje nėra duomenų apie lėtinius psichikos sutrikimus, kurie trukdytų suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, todėl jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 21). Kaltinamasis nedirbantis (2 t., b. l. 35), registruotas Užimtumo Tarnyboje (2 t., b. l. 36), kardomosios priemonė – suėmimo taikymo laikotarpiu besielgiantis teigiamai (3 t., b.l. 54). Iš pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamojo asmenybė nėra teigiama, tai rodo didesnį kaltinamojo asmenybės pavojingumą, jo padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio, jis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, nesistengia pakeisti gyvenimo būdo. Pažymėtina ir tai, kad jis yra antrą kartą iš eilės teisimas už tokį pat nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, teismas vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir aukščiau išvardintais duomenimis, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Įvertinus tai, kad byla baigiama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinių ieškinių

Reikalavimas atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą, pareiškiant civilinį ieškinį, yra vienas iš pagrindinių asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Siekiant užtikrinti asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų, teises, baudžiamojo proceso įstatymas taip pat numato galimybę pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje. Vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis, civilinis ieškinys nagrinėjamas baudžiamojoje byloje kartu su baudžiamąja byla, t. y. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu turi būti tiriami įrodymai ir dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo

Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 10.000 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 34 b.l.). Teisme šį ieškinį palaikė visiškai.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, esminis ir lemiamas kriterijus – dėl nusikaltimo atsiradę padariniai (pasekmės). Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Absoliučiai objektyviai įvertinti pinigine išraiška neturtinės žalos dydį neįmanoma, tačiau išsamus visų aplinkybių išnagrinėjimas, motyvuotas ir tinkamas jų įvertinimas suponuoja teisingo sprendimo priėmimą.

Preziumuojama, kad neturtinę žalą dėl jam padaryto sunkaus kūno sužalojimo nukentėjusysis patyrė, nepaisant į tai, jog nei civilinio ieškinio pareiškime, nei teisme savo ieškinio pagrindų išsamiai neatskleidė, tačiau teismas vertina tai, jog nukentėjusysis neturi teisinio išprusimo, nesikonsultavo su teisininkais. Kaip teisme jis paliudijo, tyrėja jam siūlė prašyti 20.000 eurų žalos atlyginimo, tačiau jis nusprendė prašyti 10.000 eurų. Iš nukentėjusiojo parodymų teisme bei iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamojo dūrio pasėkoje sveikata buvo sunkiai sutrikdyta, t.y. N. Š. jam vieną kartą dūrė peiliu į krūtinės sritį, padarydamas durtinį-pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimą su širdies pažeidimu. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodo, kad dėl sužalojimo patyrė skausmą, išgąstį. Nurodo, kad dėl tokio sunkaus sveikatos sutrikdymo, kai buvo pažeista jo širdis jis galėjo būti nužudytas. Teismas taip pat papildomai nurodo, kad teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad paleistas iš ligoninės po širdies operacijos, jautėsi kaip nesavas, skaudėjo šoną ir šiai dienai dar suskauda. Po nusikaltimo prieš jį, jis buvo labai išsigandęs, vis prarasdavo sąmonę, gydytojai jam vis plekšnojo per veidą, kad nepasiduotų, Panevėžio gydytojai patys nesiryžo operuoti ar vežti į kitą ligoninę dėl labai sunkios situacijos, todėl gydytojas buvo iškviestas į Panevėžį iš kitos gydymo įstaigos. Jis serga širdies liga, jam nustatytas tik 40 proc. darbingumas.

Vadovaudamasis aukščiau nurodytu bei tai, kad buvo teismo pripažinta, jog kaltinamojo N. Š. veiką įtakojo paties nukentėjusiojo rizikingas elgesys, daroma išvada, kad neturtinė žala, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, vertinama 7.000 eurų dydžio pinigine išraiška.

Tačiau pažymėtina, kad kaltinamasis N. Š. nukentėjusiajam E. L. jau atlygino 300 Eur neturtinės žalos ir perdavė motorolerį už 130 eurų, šiuos faktus pripažįsta ir nukentėjusysis. Taigi, priteistina neturtinės žalos dydžio suma mažintina iki 6.570 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.280 straipsnyje nurodyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Civilinio ieškovo pareiškime nurodyta, jog jis iš PSDF biudžeto sumokėjo už nukentėjusiajam E. L. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas 4556,46 Eur. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš PSDF biudžeto lėšų (žala PSDF biudžetui) yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais, t. y. asmens sužalojimu. Įvertinus teisinį reglamentavimą bei baudžiamosios bylos duomenis, darytina išvada, kad Panevėžio teritorinė ligonių kasa turi teisę regreso tvarka pareikšti civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje, o N. Š. tyčiniais nusikalstamais veiksmais sutrikdžius nukentėjusiojo E. L. sveikatą, kyla pareiga atlyginti ieškovei padarytą turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiojo gydymo išlaidomis. Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas į bylą pateiktu gydymo paslaugų apskaitos išrašu (1 t., b. l. 102), kaltinamasis ieškinį pripažino visiškai, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Įvykio vietos apžiūrios metu name, adresu (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas peilis su dantyta geležte, perduotas saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą (1 t., b. l. 138-139, 140), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas A. K..

2. Įvykio vietos apžiūros metu name, adresu (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti marškinėliai, guminės šlepetės, rankšluostis, perduoti saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą (1 t., b. l. 146-147, 148), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini N. Š. (ar jo įgaliotam asmeniui).

3. Įvykio vietos apžiūros metu name, adresu (duomenys neskelbtini), paimti kvapų pavyzdžiai, perduoti saugoti pagal kvitą 2021-03-05 Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybai, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 133), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

4. Įvykio vietos apžiūrios metu name, adresu (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti dėmių panašių į kraują pavyzdžiai, tvarstis, perduoti saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą (1 t., b. l. 149-150, 151), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

5. E. L. sportinės kelnės, perduotos saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą (1 t., b. l. 156-157,158), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini E. L..

6. E. L. džemperis ir marškinėliai, perduoti saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą (1 t., b. l. 159-160, 161), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini E. L..

7. Poėmio metu pas N. Š. paimti jo drabužiai ir avalynė, perduoti saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą (1 t., b. l. 178-179, 180), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini N. Š. (ar jo įgaliotam asmeniui).

8. N. Š. paimtos nagų su panagių turiniu nuoplovos, perduotos saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą (1 t., b. l. 186-187, 188), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, 2021 m. vasario 14 d. 19.30 val. N. Š. buvo laikinai sulaikytas (2 t., b. l. 148-149); 2021 m. vasario 15 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėn. (2 t., b. l. 168-170); 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi suėmimas pratęstas 3 mėn. iki 2021 m. rugpjūčio 14 d. 2021 m. rugpjūčio 13 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi suėmimas pratęstas dar 3 mėn. (3 t., b. l. 73-75).

Kadangi teismas pasisakė, jog N. Š. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, jam esanti skirta kardomoji priemonė – suėmimas, remiantis jau anksčiau nustatytais ir neišnykusiais suėmimo skyrimo pagrindais, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios. Po to ji panaikinama.

Laikinajame ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į laisvės atėmimo bausmės laiką.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Remiantis kaltinamojo pozicija dėl kaltinimo, proceso eiga teisme, kaltinamojo sunkia materialine padėtimi bei priteistais civilinių ieškinių dydžiais, teismas iš kaltinamojo valstybei nepriteisia išlaidų, susijusių su Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktu tyrimu (1276,65 Eur) (2 t., b. l. 8).

Remiantis tuo, kad kaltinamajam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, taip pat aukščiau nurodytais pagrindais, išlaidų dydžiu, jų išieškojimo problematika bei ekonomiškumu, teismo patirtos išlaidos dėl teismo šaukimų bei procesinių dokumentų siuntimo 11,40 Eur sumoje nepriteisiamos (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešerių) metų trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir N. Š. skirti galutinę 4 (ketverių) metų trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2021 m. rugsėjo 30 d.).

Į atliktos bausmės laiką N. Š. įskaityti laikotarpį nuo 2021 m. vasario 14 dienos, 19.30 val. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. (nuosprendžio paskelbimo dienos) jam būnant laikinai sulaikytam ir suimtam.

N. Š. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo bei vykdymo pradžios, po to panaikinti.

Nukentėjusiojo E. L. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš nuteistojo N. Š. 6570 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt eurų).

Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš nuteistojo N. Š. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 4556,46 Eur žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu patirtas išlaidas dėl specialistų tyrimų bei teismo patirtas išlaidas dėl procesinių dokumentų bei šaukimų siuntimo valstybei iš nuteistojo N. Š. nepriteisti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Įvykio vietos apžiūrios metu name, adresu (duomenys neskelbtini), rastą ir paimtą peilį su dantyta geležte, perduotą saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą, grąžinti A. K..

2. Įvykio vietos apžiūros metu name, adresu (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus marškinėlius, gumines šlepetes, rankšluostį, perduotus saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą, grąžinti N. Š. (ar jo įgaliotam asmeniui).

3. Įvykio vietos apžiūros metu name, adresu (duomenys neskelbtini), paimtus kvapų pavyzdžius, perduotus saugoti pagal kvitą 2021-03-05 Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybai, (duomenys neskelbtini), sunaikinti.

4. Įvykio vietos apžiūrios metu name, adresu (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus dėmių, panašių į kraują, pavyzdžius, tvarstį, perduotus saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą, sunaikinti.

5. E. L. sportines kelnes, perduotas saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą, grąžinti E. L..

6. E. L. džemperį ir marškinėlius, perduotus saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą, grąžinti E. L..

7. Poėmio metu pas N. Š. paimtus jo drabužius ir avalynę, perduotus saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą, grąžinti N. Š. (ar jo įgaliotam asmeniui).

8. N. Š. nagų su panagių turiniu nuoplovas, perduotas saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpą, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).