Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų

Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Evaldo Vanago,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. Š. (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

N. Š., pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, jam skirta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta 1/3 ir N. Š. skirta galutinė 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Į atliktos bausmės laiką N. Š. įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. vasario 14 dienos iki 2021 m. rugsėjo 30 d.

Nukentėjusiojo E. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo N. Š. E. L. naudai priteista 6570 Eur.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš nuteistojo N. Š. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) naudai priteista biudžetui padaryta 4556,46 Eur žala.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. N. Š. 2021 m. vasario 14 d., apie 14.44 val. name, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,55 promilių), dėl asmeninio nesutarimo ir pykčio vieną kartą dūrė peiliu E. L. į krūtinės sritį, padarydamas durtinį – pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimą su širdies pažeidimu, tuo tyčia sunkiai sutrikdė E. L. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

3. Nuteistasis pabrėžia, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė išsamius ir nuoširdžius parodymus, kaltę pripažino visiškai.

5. Nuteistasis pritaria teismo išvadai, jog jo atsakomybę sunkina viena aplinkybė, t. y., kad naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą už ankščiau padarytą tyčinį nusikaltimą. Tačiau nuteistojo įsitikinimu jo atsakomybę lengvina net keturios aplinkybės, trys iš jų jau pripažintos teismo (pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, suteikė nukentėjusiajam pagalbą, nusikaltimui įtakos turėjo provokuojanti nukentėjusiojo elgesys) bei viena kurią nuteistasis prašo pripažinti - iš dalies atlyginta žala nukentėjusiajam.

6. Anot skundo argumentų, BK 135 straipsnio 1 dalis numato laisvės atėmimą iki 10 metų. Sankcijos vidurkis – 5 metai. Nustačius daugiau nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių negu atsakomybę sunkinančių, teismas turėjo paskirti bausmę, kurios dydis mažesnis nei sankcijoje nustatytas vidurkis, tačiau teismas skyrė bausmę identišką kokią siūlė prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

III Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. Nuteistojo N. Š. skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu neginčijama Apelianto kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau skunde prašoma pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte (iš dalies atlyginta žala nukentėjusiajam) ir tokiu būdu sumažinti jam paskirtą bausmę, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

11. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis suprantamos aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas nustatė tris nuteistojo N. Š. atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

12. Pirma, N. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 129-131), tiek bylą nagrinėjant teisme (3 t., b. l. 80-88) nuteistasis davė nuoseklius parodymus, kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Apylinkės teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.), todėl teismas pripažino šią nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

13. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad N. Š. suteikė nukentėjusiajam pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas pripažino, kad būtent N. Š. kvietė medicinos pagalbą, dėjo pastangas sustabdyti kraujavimą, ėjo pasitikti atvykstančių medicinos darbuotojų.

14. Skundžiamu nuosprendžiu pirmos instancijos teismas pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nukentėjusiojo E. L. provokuojantį elgesį, dėl kurio ir kilo konfliktas (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

15. Nors teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju 12 ir 13 punkte aptartų lengvinančių aplinkybių nustatymas kelia pagrįstų abejonių, tačiau nesant prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundo, apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti nuteistojo padėties, todėl daugiau šiuo aspektu nebepasisako ir bylos duomenų nebeanalizuoja.

16. Apeliacinio skundo autoriaus nuomone, nagrinėjamoje byloje teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. nepagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

17. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismai, vadovaudamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės bylos Nr. 2K-38/2009, 2K-174/2009, 2K-7-287/2009). Taigi šiuo atveju baudžiamasis įstatymas reikalauja atlyginti ar pašalinti visą žalą. Kita vertus, BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos nedraudžia teismui priklausomai nuo bylos aplinkybių pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas (ar jo valia kiti asmenys) atlygina ar pašalina tik dalį padarytos žalos. Tuomet atlygintinos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios ir pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007).

18. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala - 7000 Eurų. N. Š. nukentėjusiajam E. L. atlygino 300 Eurų neturtinės žalos ir perdavė jam motorolerį, kurio vertė 130 Eurų, šiuos faktus pripažįsta ir nukentėjusysis, todėl priteistina neturtinės žalos suma sumažinta iki 6570 Eurų.

19. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Apelianto atlyginta bendra 430 Eurų suma (300 Eurų neturtinė žala ir perduotas nukentėjusio nuosavybėn motoroleris už 130 Eurų) sudaro vos 6 procentus viso nukentėjusiajam priteisto žalos dydžio (7000 Eurų), todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nuteistasis atlygino visą ar bent nemažą dalį žalos. Tai reiškia, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, šiuo atveju negali būti konstatuota. Nuteistasis N. Š. neatlygino pakankamai didelės dalies neturtinės žalos, byloje nėra pagrįstų prielaidų nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo. Byloje nėra duomenų, kurių nepateikė ir Apeliantas apie tai, kad netrukus nukentėjusiajam bus atlyginta nemaža žalos dalis ir kad Apeliantas deda nuoširdžias pastangas atlyginti šią žalą.

20. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu atlygino nukentėjusiajam 430 Eurų neturtinės žalos. Teismo nuosprendžiu iš nuteistojo nukentėjusiajam priteista 7000 Eurų neturtinei žalai atlyginti. Taigi nuteistojo N. Š. atlyginta suma negali būti pagrindas šią aplinkybę pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

21. Bylą nagrinėjęs teismas pažymėjo, kad žala yra padaryta ne tik nukentėjusiajam E. L., bet ir Panevėžio teritorinei ligonių kasai, kuri pareiškė 4556,46 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Apeliantas, nesutikdamas su tokiu teismo vertinimu, skunde nurodo, jog nusikaltimu padaryta žala tik E. L., todėl prioritetas taikomas tik jam, o teritorinė ligonių kasa yra civilinis ieškovas, bet ne nukentėjusysis. Teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo sutikti su tokiais nuteistojo teiginiais.

22. Civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo baudžiamajame procese pareiškimo tvarka ir sąlygos reglamentuotos BPK X skyriuje. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos.

23. Pažymėtina, kad Panevėžio teritorinė ligonių kasa kaip privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti institucija, išieškodama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, užtikrina apdraustųjų sveikatos draudimu teises ir įgyvendina valstybės socialinės apsaugos funkciją, taigi, įgyvendina viešojo intereso apsaugą privalomojo sveikatos draudimo srityje.

24. Kaip jau minėta, N. Š. šioje byloje nuteistas už tai, kad jis savo nusikalstamais veiksmais tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. L. sveikatą, pastarasis dėl patirtų sužalojimų gydėsi gydymo įstaigoje, jam buvo suteiktos medicininės paslaugos. Akivaizdu, kad apylinkės teismas teisingai pažymėjo, jog žala padaryta ne tik nukentėjusiajam, bet ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais, t. y. nukentėjusiojo asmens sužalojimu.

25. Nuteistasis skundu pritaria teismo išvadai, jog jo atsakomybę sunkina viena aplinkybė, jog naują nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). N. Š. 2020 m. spalio 23 d. paleistas lygtinai iš Marijampolės pataisos namų, kur atliko 6 metų laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą pagal BK 135 straipsnio 1 dalyje (2 t., b. l. 108-110). Naują, tačiau analogišką nusikaltimą (BK 135 straipsnio 1 dalis) padarė 2021 m. vasario 14 d. Taigi, N. Š. pagrįstai pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Dėl paskirtos bausmės

26. Anot skundo argumentų, BK 135 straipsnio 1 dalis numato laisvės atėmimą iki 10 metų, sankcijos vidurkis – 5 metai. Nustačius daugiau nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių negu atsakomybę sunkinančių, teismas galėjo paskirti bausmę, kurios dydis mažesnis nei sankcijoje nustatytas vidurkis, tačiau teismas skyrė bausmę identišką kokią siūlė prokuroras.

27. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

28. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

29. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų.

30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, atsižvelgė į byloje nustatytas N. Š. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), suteikė nukentėjusiajam pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis N. Š. padarė vieną tyčinį sunkų baigtą nusikaltimą, anksčiau teistas (9 kartus) (2 t., b. l. 62-76), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 60-61). priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos centro apskaitose įrašytas (2 t., b. l. 21, 39), Psichikos centre lankėsi 2004 m. lapkričio 12 d. Gydytas stacionare 2014 m. gruodžio 3 d. – 2014 m. gruodžio 8 d., diagnozė F60.30 (emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas), F10.2 (Psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas) (2 t., b. l. 39). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto 2021 m. gegužės 5 d. išvadoje Nr. 97TPK-99/2021 nurodyta, kad N. Š. nustatyta diagnozė – emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichotropines medžiagas, alkoholį, priklausomybės sindromas. Neturint duomenų apie lėtinius psichikos sutrikimus, kurie trukdytų suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, todėl jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 21).

31. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis N. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, skirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis jam buvo sumažinta trečdaliu, t. y. paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

32. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgdamas į nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, skyrė laisvės atėmimą, o paskirtą bausmę sumažino trečdaliu ir N. Š. skyrė galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė nei sankcijos vidurkis. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia keisti, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutaria:

nuteistojo N. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.