- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- II-91-880/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05371-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. V.
- Institucija
- Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės skyrius
- Advokatai
- Olegas Urbonas
dalyvaujant patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui G. V., jo atstovui advokatui Olegui Urbonui,
išnagrinėjo G. V. skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-602-2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau - Institucija) vyriausioji specialistė R. R. 2019 m. lapkričio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-602-2019 G. V. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 440 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė 175 Eur baudą.
Šalies argumentai
G. V. kreipėsi į teismą su skundu dėl minėto nutarimo, prašydamas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Jis nurodė, kad skundžiamame nutarime nurodyta, kad kontrolierius G. V. 2019 m. spalio 4 d. atlikdamas transporto priemonės KRONE/SDP27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Transporto priemonė), pakartotinę privalomąją techninę apžiūrą, nepatikrino techninės būklės atitikimo Techniniams motorinių transporto priemonių reikalavimams, patvirtintiems VKTį (šiuo metu-LTSA) viršininko 2018.05.23. įsakymu Nr. 2BE-88, nenustatė šio tikrintos Transporto priemonės didelio techninės būklės trūkumo - valstybinio numerio ženklo žymenys išblukę, jie neįskaitomi, t.y. valstybinio numerio ženklų skaičių žymenys (septyneto ir ketverto) ir raidžių žymenys neįskaitomi arba gali būti perskaityti neteisingai. ANK 440 str. 2 d. redakcija nustato, kad pagal šią teisės normą administracinė atsakomybė atsiranda tik, jei atsakomybės subjektas (techninės apžiūros kontrolierius) nenustato daugiau nei vieno tikrintos transporto priemonės trūkumų. Manytina, kad ANK 440 str. 2 d. nustatytas reglamentavimas neapima atvejų, kai techninės apžiūros kontrolierius nenustato tik vieno ir ne daugiau didelio tikrinamos transporto priemonės techninės būklės trūkumo. Skundžiamas nutarimas ydingas, nes neatitinka jam ANK 609 str. 1 d. jo turiniui nustatytų privalomų reikalavimų. Nėra aišku kuriuo būdu, kada, kokiomis priemonėmis ir remiantis kuriuo teisiniu reglamentavimu (teisės aktais, reglamentuojančiais transporto priemonių techninės būklės kontrolinį tikrinimą ar teisės aktais, reglamentuojančiais transporto priemonių techninį patikrinimą kelyje), buvo nustatytas kontrolieriui G. V. inkriminuojamas administracinis nusižengimas. Teiginį, kad transporto priemonės valstybinio numerio ženklo žymenys yra neįskaitomi arba gali būti perskaityti neteisingai, Institucija įrodinėja: (1) teiginiu, kad pastarąjį Transporto priemonės techninės būklės trūkumą užfiksavo Institucijos pareigūnai 2019 m. spalio 10 d. Transporto priemonės patikrinimo metu (ataskaita Nr. K-056782-2); (2) fotonuotrauka iš UAB „Tuvlita“ (duomenys neskelbtini) TAS salės ir (3) daugiafunkcinės pažeidimų kontrolės sistemos (DPKS) 2019 m. spalio 10 d. kelyje A1 padaryta nuotrauka. Dėl pirmojo Institucijos įrodymo pažymėtina, kad Institucijos pareigūnai, 2019.10.10. 11:15 val. sustabdę vilkiką SCANIA R 124LA ir puspriekabę KRONE SDP27 bei nustatę transporto priemonės techninės būklės didelį trūkumą, privalėjo imtis atitinkamų veiksmų - uždrausti transporto priemonėms toliau važiuoti ir paimti transporto priemonių registracijos dokumentus, siųsti kelių transporto priemonę į techninės apžiūros stotį. Ne vieno iš šių privalomų veiksmų Institucijos pareigūnai neatliko ir ši aplinkybė paneigia menamą faktą, kad transporto priemonės galinis numerio ženklas neatitiko jam keliamų techninių reikalavimų. Dėl fotonuotraukų įrodomosios reikšmės pažymėtina, kad motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros metu tikrinami transporto priemonių identifikavimo duomenys, įskaitant ir valstybinio numerio ženklus. Ši patikra atliekama vizualiai, t.y. nenaudojant jokių techninių priemonių, įskaitant skaitytuvus ir fotoaparatus. Kontrolierius vizualiai, plika akimi, iš pakankamai nedidelio atstumo (1-5 m.) vertina tikrinamos transporto priemonės valstybinių numerio ženklus, jų būklę ir žymenis. Jokiu norminiu teisės aktu ar metodinėmis rekomendacijomis (įskaitant ir Institucijos aktais) nėra reglamentuota kokiu atstumu, kokiu kampu, esant kokiam apšvietimui ir pan. kontrolierius privalo įvertinti tikrinamos transporto priemonės valstybinio numerio ženklą ir jo žymenis. Savo ruožtu, 2019 m. spalio 4 d. UAB „Tuvlita“ (duomenys neskelbtini) TAS atliekant Transporto priemonės pakartotinę techninę apžiūrą kontrolieriui G. V. nekilo jokių abejonių dėl Transporto priemonės valstybinio numerio ženklo žymenų identifikavimo ir jų atitikimo techniniams reikalavimams. Be to, jeigu Institucijos ar DGKS naudojami valstybinio numerio ženklų atpažinimo (nuskaitymo) prietaisai (įranga) ir fiksuoja tam tikrus valstybinio numerio ženklų tikrus ar menamus trūkumus, tai visiškai nereiškia, kad transporto priemonės techninės apžiūros metu vizualiai ir nenaudojant jokių atpažinimo techninių priemonių apžiūrint tikrinamos transporto priemonės valstybinius numerio ženklus, kontrolierius privalėjo fiksuoti atitinkamus transporto priemonės valstybinio numerio ženklo būklės trūkumus. Atsakomybė aptariamu pagrindu privalomosios techninės apžiūros kontrolieriams galėtų būti taikoma tik tada, kai tiek Institucijos pareigūnai, tiek DGKS, tiek privalomosios techninės apžiūros kontrolieriai, tikrindami transporto priemonių valstybinių numerio ženklų atitikimą nustatytiems reikalavimams, vadovautųsi suformuluota privaloma tvarka, praktika, metodika, aiškiais ir privalomais patikros metodais ir kriterijais, naudotų analogišką ir privalomai naudotiną patikros (atpažinimo) įrangą. Nagrinėjamu atveju, nesant jokių techninių reikalavimų, patikros tvarkos, metodikos, įrangos ir pan., negalima ir kontrolieriaus atsakomybė už nesamų reikalavimų menamą pažeidimą. 2019 m. spalio 16 d. Techninės apžiūros kontrolieriaus techninės apžiūros atlikimo Kontrolės akto Nr. T-001695, įrodomoji reikšmė yra niekinė, nes: (1) kontrolinį atliktos privalomosios/pakartotinės privalomosios techninės apžiūros tikrinimą (privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kontrolieriaus atliktos privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kokybės įvertinimą), dalyvaujant Institucijos kontroliuojantiems pareigūnams, atlieka išimtinai tik techninės apžiūros kontrolieriai. Nagrinėjamu atveju joks kontrolierius jokio kontrolinio akte nurodytu metu ir nurodytoje vietoje neatliko; (2) joks Transporto priemonės - puspriekabės KRONE/SDP27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tikrinimas akte nurodytu laiku ir vietoje nebuvo atliktas, nes transporto priemonė į šią TAS nurodytą dieną ir nurodytu laiku iš viso atvykusi nebuvo; (3) nurodyto dokumento skiltyse „nustatyti pažeidimai“ ir „pastabos“ yra aprašoma tik Institucijos pareigūnų subjektyvi nuomonė apie įvykius, kurie šioje TAS vyko 2019.10.04., atliekant Transporto priemonės techninę apžiūrą ir pakartotinę techninę apžiūrą, bet ne aprašoma kontrolinio tikrinimo procedūra. Kontrolės aktą Nr. T-001695 parengę ir pasirašę Institucijos pareigūnai visomis turimomis, įskaitant abejotino teisėtumo, priemonėmis sąmoningai stengiasi apkaltinti kontrolerius menamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 440 str. padarymu. Šį dokumentą parengę ir pasirašę Institucijos pareigūnai šiurkščiai pažeidė imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės būklės kontrolinio tikrinimo tvarką ir jo įforminimą. Kontrolierius G. V. 2019 m. spalio 4 d. atlikdamas pakartotinę Transporto priemonės techninę apžiūrą, pirmiausia privalėjo patikrinti, ar yra pašalinti 2019 m. spalio 4 d. Transporto priemonės techninės apžiūros metu kontrolieriaus G. A. nustatyti šios transporto priemonės techninės būklės trūkumai. Nustatęs, kad dideli Transporto priemonės techninės būklės trūkumai yra pašalinti, o nedideli techninės būklės trūkumai nebuvo pašalinti, tačiau ši aplinkybė neužkirto kelio pagrįstai pripažinti Transporto priemonę atitinkančia nustatytus reikalavimus. Nė vienas iš nurodytų keturių Transporto priemonės techninės būklės trūkumų, nustatytų privalomosios techninės apžiūros metu, nėra susijęs su Transporto priemonės valstybinio numerio ženklu ar jo žymenimis, t.y. techninės apžiūros metu nustatytų keturių Transporto priemonės techninės būklės trūkumų šalinimas negalėjo paveikti valstybinio numerio ženklą ar jo žymenis, todėl kontrolierius G. V., atlikdamas Transporto priemonės pakartotinę techninę apžiūrą neprivalėjo tikrinti ar Transporto priemonės valstybinio numerio ženklas ir jo savybės atitinka nustatytus reikalavimus.
Atsiliepimas
Lietuvos transporto saugos administracija atsiliepime prašė G. V. skundą atmesti, o 2019 m. lapkričio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą. Nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole ir nutarime administracinio nusižengimo byloje yra aiškiai ir detaliai nurodyta, kad techninės būklės trūkumas užfiksuotas transporto priemonės „Krone /SDP27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (puspriekabė) patikrinimo kelyje metu 2019-10-10, nuotraukoje pateiktoje iš Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ ir 2019-10-10 kelyje Al daugiafunkcinės pažeidimų kontrolės sistemos (DPKS) transporto priemonių fiksavimo ataskaitoje, o nustatytas atlikus papildomą tyrimą ir patikrinus duomenis CTADB, kad 2019-10-04 buvo atliktas 04 transporto priemonės (puspriekabės) „Krone /SDP27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalomosios pirminės techninės apžiūros patikrinimas, kurio metu padarytas administracinis nusižengimas, nes kontrolierius G. V. 2019-10-04 atlikdamas minėtos transporto priemonės pakartotinę privalomąją transporto priemonės techninę apžiūrą, nepatikrino techninės būklės (konstrukcijos, sistemų, agregatų ir mazgų veikimo ir efektyvumo) atitikimo Techninių reikalavimų 2 priedo 0.1. p. ir nenustatė ir neįvedė į CTADB apie didelį techninės būklės trūkumą. Administracinio nusižengimo protokolas ir/ar nutarimas atitinka visus kitus ANK 609 str. 1 d. ir 618 str. 2 d. turiniui keliamus reikalavimus. Skunde nurodytas argumentas, kad ANK 440 str. 2 d. nustatytas reglamentavimas neapima atvejų, kai techninės apžiūros kontrolierius nenustato tik vieno ir ne daugiau didelio tikrinamos transporto priemonės būklės trūkumo, nepagrįstas. Iš teisės aktų , kurių nuostatos pažeistos minėta veika, akivaizdu, kad ir vieno didelio techninės būklės trūkumo nenustatymas ir neįrašymas į CTADB užtraukia administracinę atsakomybę, nes priešingu atveju nebūtų pasiektas teisinio reglamentavimo tikslas - užtikrinti, kad transporto priemones būtų saugu naudoti viešajame eisme ir kad jos atitiktų eismo saugumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus bei visuomenės interesas, kad viešajame eisme dalyvautų tik techniškai tvarkingos transporto priemonės ir būtų maksimaliai užtikrintas eismo saugumas. Pareiškėjo skunde nurodytas argumentas, kad Administracijos pareigūnai 2019-10-10 patikrinimo kelyje metu nustatę transporto priemonės „Krone /SDP27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), didelį techninės būklės trūkumą privalėjo imtis atitinkamų veiksmų: uždrausti važiuoti ir paimti transporto priemonių registracijos dokumentus yra nepagrįstas, nes Dokumentų paėmimo tvarkos aprašo 5 p. 5.8 pap. nenumatytas dokumentų paėmimas nustatytu atveju. Skunde nurodyti argumentai, kad atsakomybė galėtų būti taikoma tik tada kai tiek administracijos pareigūnai, tiek pažeidimų kontrolės sistemos (DPKS), tiek techninės apžiūros kontrolieriai tikrindami transporto priemonių valstybinių numerio ženklų atitikimą nustatytiems reikalavimams, vadovautųsi suformuluota tvarka, nustatytais patikros metodais, naudotų analogišką patikros įrangą, neturi jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad Administracijos pareigūnai, atlikę patikrinimą 2019-10-10 transporto priemonės valstybinio numerio neatitikimą Techniniams reikalavimams įvertino taip pat atlikdami vizualią apžiūrą, pažeidimų kontrolės sistema (DPKS) yra sertifikuota ir turi metrologinę patikrą. Vadovaujantis LR Kelių transporto kodekso 14 str. 2 d., Administracijos nuostatų 14 p. 14.9 pap. Administracijos pareigūnai turi teisę tikrinti transporto priemonių techninę būklę bei vadovaujantis LR ANK 590 str. 3 d. atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Remiantis Techninės apžiūros atlikimo aprašo 26 p. konstatuotina, kad skunde nurodytas argumentas, kad G. V. neprivalėjo tikrinti ar transporto priemonės valstybinio numerio ženklas ir jo savybės atitinka nustatytus reikalavimus yra nepagrįstas. Administracija nesutinka su skunde nurodytu argumentu, kad Administracijos pareigūnai šiurkščiai pažeidė imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės būklės kontrolinio tikrinimo tvarką ir jo įforminimą skunde nurodant kontrolės aktą Nr. T-001695, nes Administracijos pareigūnai neatliko kontrolinio patikrinimo, o administracinis nusižengimas nustatytas atliekant įstatymų įgyvendinimo kontrolę užfiksavus administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką, atlikus tyrimą ir surinkus tai patvirtinančius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 440 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už didelių motorinės transporto priemonės ir (ar) jos priekabos techninės būklės trūkumų arba motorinės transporto priemonės ir (ar) jos priekabos techninės būklės trūkumų, dėl kurių draudžiama šią transporto priemonę ir (ar) jos priekabą eksploatuoti, nenustatymą privalomosios ar pakartotinės privalomosios techninės apžiūros metu ir duomenų apie šiuos trūkumus neįrašymą į Centralizuotąją techninės apžiūros duomenų bazę, kas užtraukia baudą techninių apžiūrų kontrolieriams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki dviejų šimtų eurų.
Analizuojant šios teisės normos turinį, akivaizdu, jog ji sukonstruota kaip blanketinė, todėl sprendžiant šią bylą vadovaujamasi kitais teisės aktais. Iš bylos medžiagos matyti, kad nutarimas G. V. surašytas už tai, kad jis pakartotinės privalomosios techninės apžiūros metu nenustatė didelio transporto priemonės – puspriekabės trūkumo, kuriuo vertinamas šios puspriekabės valstybinio ženklo numerio žymenų septyni ir keturi išblukimas ir tai, kad numeris neįskaitomas. Transporto priemonių techninės apžiūros atlikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. 3-406 „Dėl Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Sprendžiant dėl G. V. atsakomybės svarbios šio teisės akto nuostatos dėl pakartotinės privalomosios techninės apžiūros atlikimo. Šio įsakymo 4.3. punkte numatyta, jog pakartotinė privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra (toliau – pakartotinė apžiūra) – transporto priemonių techninės būklės tikrinimas siekiant nustatyti, ar pašalinti atliekant ankstesnę privalomąją transporto priemonių techninę apžiūrą nurodyti trūkumai, ar neatsirado naujų trūkumų. Pakartotinė privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra yra laikoma privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dalimi. Įsakymo 26 punkte numatyta, jog pakartotinės apžiūros metu tikrinama, ar pašalinti techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje nurodyti trūkumai. Jeigu nurodytų trūkumų šalinimas galėjo paveikti kitas transporto priemonės sudedamąsias dalis ir jų savybes, papildomai tikrinama, ar šios sudedamosios dalys ir jų savybės atitinka nustatytus reikalavimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirminės techninės apžiūros metu ją atlikęs kontrolierius nustatė du nedidelius ir du didelius transporto priemonės trūkumus. Dideli trūkumai buvo susiję su transporto priemonės dokumentais (pateikti ne visi dokumentai) bei su žibintų būkle. Taigi, remiantis aukščiau nurodytu reglamentavimu G. V., kaip atliekantis pakartotinę apžiūrą kontrolierius, privalėjo patikrinti ar pašalinti pirminės apžiūros metu nustatyti kito kontrolieriaus trūkumai. Tą jis ir padarė. Pirminės apžiūros nustatytų trūkumų šalinimas visiškai nesusijęs valstybiniais numerio ženklais, juos šalinant jie negalėjo būti pažeisti, todėl G. V. neprivalėjo jų tikrinti.
Nesant pareigos tikrinti visą transporto priemonę, G. V. elgėsi tinkamai, todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 440 straipsnio 2 dalyje, nes pirminės apžiūros metu nustatyti kiti dideli trūkumai buvo pašalinti ir dėl to byloje nėra ginčo.
Sprendžiant ar tikrintos transporto priemonės valstybiniai numerio ženklai atitiko reikalavimus, pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 225 punkte numatyta tik, kad kiekviena motorinė transporto priemonė, traktorius, savaeigė mašina, priekaba turi būti su tam skirtoje vietoje vertikalioje plokštumoje pritvirtintais registruojant jai priskirtais valstybinio numerio ženklais. Plačiau reikalavimus valstybiniams transporto priemonių numerių ženklams reglamentuoja Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2017 m. gegužės 23 d. įsakymas Nr. 2BE-88 „Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai“. Šio įsakymo priedo „Bendrieji motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai“ 0.1.1. punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje įregistruota transporto priemonė turi būti paženklinta valstybinio numerio ženklu (-ais), kaip numatyta Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“. O kategorijos transporto priemonė (puspriekabė priklauso šiai kategorijai) valstybinio numerio ženklu turi būti paženklinta iš galo. Šio priedo 0.1.2 – 0.2.2. punktuose numatyta, kad įregistruotos transporto priemonės valstybinio numerio ženklai turi būti pritvirtinti tam skirtoje vietoje. Valstybinį numerį sudarantys skaičiai ir raidės turi būti išdėstyti lygiagrečiai su kelio paviršiumi. Prie transporto priemonės pritvirtintas (-i) valstybinio numerio ženklas (-ai) negali būti uždengtas (-i) apsauginėmis medžiagomis, negali būti sulankstytas (-i) ar kitaip (kitokiu būdu) pakeistos formos. Transporto priemonės identifikavimo numeris, išskyrus tuos atvejus, kai transporto priemonės registracijos liudijime ir transporto priemonių registre nurodyta, kad transporto priemonė yra be identifikavimo numerio, turi būti iškaltas, įspaustas ar kitu priimtinu būdu pažymėtas gerai matomoje ir prieinamoje vietoje ant važiuoklės, rėmo arba kitos panašios konstrukcijos dalies ir (ar) įrašytas gamintojo (identifikavimo) plokštelėje. Identifikavimo numeris ir gamyklinė lentelė turi būti švarūs, neturi turėti klastojimo ar pakeitimo požymių, ir pagal šiuos žymenis turi būti įmanoma identifikuoti transporto priemonę. Šio įsakymo 2 priede „Transporto priemonių techninė būklė ir būklės vertinimas“ numatyta, kad transporto priemonės valstybinio numerio ženklas tikrinamas vizualinės apžiūros būdu, o kaip dideli trūkumai vertinami valstybinio numerio nebuvimas, netvirtas pritvirtinimas, išblukę žymenys, jų trūkumas arba jie gali būti perskaityti neteisingai. Taigi, konkrečių tvirtinimo reikalavimų, išskyrus horizontalų, tinkamoje vietoje ir tvirtą pritvirtinimą valstybiniams numeriams nėra keliama, todėl darytina išvada, kad transporto priemonės numeris buvo pritvirtintas pagal reikalavimus. Sprendžiant, ar numerio tvirtinimo varžtas leidžia numerį perskaityti ir identifikuoti transporto priemonę, pirmiausia paminėtina, kad numerio tikrinimas privalomosios techninės apžiūros metu atliekamas jį apžiūrint vizualiai ir jokios papildomos techninės priemonės netaikomos.
Teismo vertinimu byloje netgi nepakanka įrodymų, jog valstybinio numerio 4 ir 7 žymenys buvo išblukę ir neperskaitomi, kaip tai nurodyta nutarime. Iš byloje pateiktų nuotraukų akivaizdu, jog numerio žymenys nėra išblukę. Skaičius 4 aiškiai matosi, net iš blogos raiškos nuotraukos jo perskaityti kitaip neįmanoma. Iš nuotraukos matyti, jog šiek tiek neaiškus yra skaičius 7 dėl netoliese esančio įsukto varžto, tačiau jį galima perskaityti. Tuo pačiu pažymėtina, kad šiuo atveju nuotrauka padaryta iš kameros, kuri pastatyta ženklai aukščiau nei transporto priemonė, ne patikrą atliekančio kontrolieriaus akių aukštyje, bei apie 45 laipsnių kampu, todėl ji nėra tinkamas įrodymas neginčytinai sprendžiant, ar galima valstybinį numerį perskaityti realiai, tikrinimo vietoje, tikrinant automobilį, t. y. žiūrint tiesiai iš galo, 1 – 5 metrų atstumu, kuriuo tikrina automobilį kontrolieriai. Tokių duomenų byloje nėra, o pats G. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad nors jis neprivalėjo tikrinti transporto priemonės numerių, tikrinimo metu priekabos numeriai buvo aiškūs, įskaitomi. Iš dalies jo parodymus patvirtina ir pateiktos kitų transporto priemonių valstybinių numerių nuotraukos, iš kurių matoma, jog paprastai tvirtinimo varžtai netrukdo perskaityti valstybinį numerį bei parodo, kaip tokiu atveju numeris atrodo žiūrint iš galo, o ne kampu. Tai, kad numeriai buvo įskaitomi iš dalies patvirtina, nors ir netiesiogiai, kad net du kontrolieriai tikrinę tą pačią puspriekabę jos numerių trūkumų nenustatė. Iš byloje pateiktos TP Fiksavimo ataskaitos matyti, kad sistema teisingai identifikavo transporto priemonės galinį Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, valstybinis numeris yra perskaitomas. Nors šiame dokumente nurodyta, jog numerio patikimumas 14 proc., tačiau jokiame teisės akte nenurodyta kiek procentų esant galima konstatuoti, jog valstybinis numeris yra neperskaitomas. Juolab, kad ir visiškai aiškų pagal instituciją, transporto priemonės priekinį valstybinį numerį, sistema identifikavo tik 49 proc. patikimumu. Be to, tai priklauso ir nuo eismo, oro sąlygų, paros laiko, numerio švarumo, atstumo ir pan.
Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad byloje nenustatyta G. V. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 440 straipsnio 2 dalyje, nes jis neturėjo pareigos tikrinti transporto priemonės valstybinio numerio atitikimo reikalavimams. Be to, administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys neleidžia pagrįstai manyti, kad transporto priemonės KRONE/SDP27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu numerių žymenys buvo išblukę arba sunkiai perskaitomi. Byloje nėra neginčytinų duomenų, jog valstybinis numeris buvo neįskaitomas, todėl visos abejonės sprendžiamos asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai. Tokiu būdu, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, administracinio nusižengimo teisena, pradėta G. V. nutrauktina, o skundžiamas nutarimas panaikinamas.
Taip pat teismas pažymi, kad pareiškėjo skunde nurodytas argumentas, jog remiantis ANK 440 straipsnio 2 dalimi nustatytas teisinis reglamentavimas neapima atvejų, kai techninės apžiūros techninės apžiūros kontrolierius nenustato tik vieno ir ne daugiau didelio tikrinamos transporto priemonės techninės būklės trūkumo, yra nepagrįstas. ANK 440 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad didelių motorinės transporto priemonės ir (ar) jos priekabos techninės būklės trūkumų arba motorinės transporto priemonės ir (ar) jos priekabos techninės būklės trūkumų, dėl kurių draudžiama šią transporto priemonę ir (ar) jos priekabą eksploatuoti, nenustatymas privalomosios ar pakartotinės privalomosios techninės apžiūros metu ir duomenų apie šiuos trūkumus neįrašymas į Centralizuotąją techninės apžiūros duomenų bazę užtraukia baudą. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su Institucijos atsiliepime išdėstytais argumentais, kad ir vieno didelio techninės būklės trūkumo nenustatymas ir neįrašymas į Centralizuotąją techninės apžiūros duomenų bazę užtraukia administracinę atsakomybę, nes priešingu atveju nebūtų pasiektas teisinio reglamentavimo tikslas - užtikrinti, kad transporto priemones būtų saugu naudoti viešajame eisme ir kad jos atitiktų eismo saugumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus bei visuomenės interesas, kad viešajame eisme dalyvautų tik techniškai tvarkingos transporto priemonės ir būtų maksimaliai užtikrintas eismo saugumas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Lietuvos transporto saugos administracijos Kauno skyriaus vyriausiosios specialistės R. R. 2019 m. lapkričio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-602-2019 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.