Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-08-30 · Civilinė byla Nr. e2-25056-1134/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-30
Bylos Nr.
e2-25056-1134/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12519-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marina Vladimircevienė
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
Atsakovas
savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-25056-1134/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12519-2021-2Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės (pareiškėjos) savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-17640-1134/2021, buvo patenkintas ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ir ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinys atsakovei savivaldybės įmonei (toliau – ir SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ dėl žalos atlyginimo, t. y. ieškovei iš atsakovės priteistas 611,57 EUR žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (611,57 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 15,00 EUR bylinėjimosi išlaidos.

Šalies argumentai

2. Atsakovė (pareiškėja) savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Atsiliepimas

3. Atsakovė (pareiškėja) pareiškime nurodo, kad atsakovės atstovas nepateikė tripliko ir nepaprašė teismo pratęsti minėto procesinio dokumento pateikimo terminą ne dėl to, jog piktnaudžiauja įstatymų jam suteiktomis teisėmis, nesirūpina ar netinkamai rūpinasi savo procesinėmis pareigomis, o todėl, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovės atstovo artimasis giminaitis. Nors pranešimas dėl tripliko pateikimo į elektroninę teismų sistemą buvo įkeltas 2021 m. birželio 2 d., o jam pateikti buvo nustatytas 14 dienų terminas, tačiau atsakovės atstovas per teismo nustatytą terminą jokio procesinio dokumento nepateikė, kadangi labai stipriai išgyveno artimojo netektį, kas lėmė, jog atitinkamą laikotarpį ne savo noru ir ne dėl aplaidumo nesugebėjo tinkamai organizuoti savo darbo, tame tarpe laiku pateikti procesinius dokumentus. Taigi dėl šių susiklosčiusių aplinkybių atsakovės atstovas nebuvo tyčia pasyvus.

4. Dėl sprendimo už akių pagrįstumo atsakovė (pareiškėja) pareiškime pažymi, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia klaidingai interpretuojama teismų praktika, kuria vadovaujantis teigia, jog nuostolių atlyginimui užtenka aplinkybės, jog vanduo bėgo ir ar apskritai bėgo iš viršuje esančio buto. Atsakovės teigimu, šis interpretavimas yra klaidingas, kadangi teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog ieškovas turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo tikrai ištekėjo ir ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų, o ne kitiems savininkams priklausančių patalpų. Į bylą ieškovė pateikė tik vienašališkai surašytus aktus, kurie patvirtina tik tai, jog jie yra surašyti ir jų pagrindų išmokėta draudimo išmoka. Byloje nėra jokių duomenų, kurie tiesiogiai nurodo, jog vanduo tekėjo būtent iš ginčo buto, o ne iš kito buto. Be to, ieškovė būdama profesionali draudimo srityje į bylą pateikė tokias foto nuotraukas, jog iš kai kurių negalima suprasti ką ieškovė fotografavo ir kas jose yra. Apžiūros akte prie pastabų nurodyta, jog „lubose koridoriuje fiksuoti dažų įskilimai nesusiję su užpylimu“, tačiau kurios tai nuotraukos ir ar šie pažeidimai yra nuotraukose užfiksuoti, neaišku. Apskritai atsakovė keltų klausimą, jeigu minėti koridoriaus lubų pažeidimai nesusiję su užpylimu, galbūt ir kiti pažeidimai nėra susiję su užpylimu, o yra atsiradę natūraliai patalpoms dėvintis. Juo labiau, kai padaryta žala yra virtuvėje, kurioje aplinkos poveikis sienoms, luboms yra žymiai didesnis dėl karštų garų, drėgmės ir netinkamo vėdinimo. Taip pat atsakovei (pareiškėjai) kyla pagrįstas klausimas ar pateiktos nuotraukos yra nukentėjusio buto, nes apžiūros akte nėra nurodyta, jog buvo daroma foto fiksacija, kiek nuotraukų padaryta ar buvo filmuojama. Draudimo įvykio apžiūros akte nurodyta, jog sugadintos grindjuostės. Tačiau, matant grindjuosčių nuotraukas, kyla klausimas – ar dėl vandens nuotėkio plastikinės grindjuostės per pusdienį galėtų sutrupėti, pajuoduoti ir atšokti nuo sienos ir grindų. Tas pats pasakytina apie neva sugadintą linoleumo dangą, kuri vargu ar gali deformuotis taip greitai nuo nedidelio kiekio vandens, juo labiau, kad turto apžiūros akte nurodyta, jog danga suplyšo atitraukus šaldytuvą. Visa tai lemia, kad nekokybiškai užfiksuotas galimos žalos padarymo faktas neleidžia tinkamai nustatyti kur ir kokia tai žala, žalos atsiradimo priežastinio ryšio.

Atsiliepimas

5. Atsakovė taip pat nurodo, jog byloje pateikti nepatikimi duomenys apie tai, jog buvo trūkusi būtent žarnelė ir būtent atsakovei patikėjimo teise valdomame bute. Minėta informacija nebuvo patikrinta, užfiksuota ir patvirtinta, ši informacija gauta tik iš žalą patyrusio buto savininkės – suinteresuoto draudimo išmokos gavimu asmens. Šią informaciją patvirtina tik nukentėjusio buto savininkės paaiškinimas, kuri galėjo nurodyti bet ką. Jokių kitokių duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti buvus minėtus faktus, nėra. Byloje taip pat nėra jokių duomenų ar apskritai nukentėjusio buto savininkė buvo nuėjusi pas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuomininkę, kuri žadėjo gedimą susitvarkyti, kaip teigiama UAB „FABEVITA“ rašte. Minėtos aplinkybės buvo tik preziumuojamos, nors byloje nėra pateiktas trečiojo asmens atsiliepimas į ieškinį, taip pat nesant jokio kito paaiškinimo apie galimai buvusį įvykį. Siekiant nustatyti tiesą nagrinėjamoje byloje būtina apklausti į bylą įtrauktą ir tiesiogiai su nagrinėjamu įvykių susijusį trečiąjį asmenį, nes tik tokiu būdu įmanoma nustatyti visas reikšmingas bylai aplinkybes, tame tarpe faktą – ar vanduo apskritai bėgo, o jeigu bėgo, ar iš buto (duomenys neskelbtini), o ne iš kito buto.

6. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepime į pareiškėjos (atsakovės) pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo su nurodytu pareiškimu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti galioti 2021 m. birželio 21 d. priimtą sprendimą už akių.

7. Ieškovės atsiliepime į pareiškimą nurodoma, jog atsakovės darbuotojo artimasis mirė (duomenys neskelbtini). Tuo metu ieškovė teismui dar nebuvo pateikusi dubliko. Teismas 2021 m. birželio 2 d. pranešimu informavo atsakovę apie terminą triplikui pateikti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) nuostatomis, šis pranešimas atsakovei įteiktas 2021 m. birželio 3 d. Be to, remiantis viešai prieinamais duomenimis, pas atsakovę dirba dar bent 3 teisininkai, kurie kito darbuotojo nedarbingumo atveju turėjo ir galėjo pavaduoti teisininką, kuris atstovavo atsakovę šioje byloje. Sprendimas už akių byloje priimtas 2021 m. birželio 22 d., per tokį ilgą laiko tarpą atsakovė turėjo galimybę teismui teikti tripliką ir prašyti atnaujinti terminą šiam dokumentui pateikti. Tačiau elgėsi pasyviai ir aktyvių veiksmų ėmėsi tik teismui priėmus sprendimą už akių. Taigi, ieškovės nuomone, atsakovė, būdama juridiniu asmeniu, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, tripliko nepateikė ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl nepateisinamo pasyvumo.

8. Ieškovės vertinimu, atsakovė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Atsakovei, siekiančiai sprendimo peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovės pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Priimant 2021 m. birželio 22 d. sprendimą už akių buvo vertinta tai, kad atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkė. Teismas, iš byloje esančių įrodymų nustatė įvykio priežastį – vanduo iš buto išsiliejo trūkus vandens maišytuvo žarnelei. Šios įvykio priežasties neginčijo ir pati atsakovė atsiliepime į ieškinį – atsiliepime nurodoma, kad žala padaryta dėl butui priklausančios santechninės įrangos gedimo. 2021 m. birželio 22 d. sprendime už akių teismas išsamiai pasisakė dėl byloje esančių įrodymų, atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytų atsikirtimų ir pateiktų duomenų. Sprendime už akių iš esmės pasisakyta ir dėl atsakovės pareiškime nurodytų nesutikimo su sprendimu už akių argumentu – CK 6.266 straipsnio taikymo, padarytos žalos, nuomininkės (trečiojo asmens) atsakomybės už padarytą žalą. Pareiškime atsakovė tik komentuoja sprendime už akių daromas išvadas, pateikia deklaratyvius teiginius apie neegzistuojančią jos atsakomybę, tačiau jokių duomenų ir dokumentų nepateikia. Atsakovė kartu su pareiškimu nepateikė jokių įrodymų ir duomenų, kurie sudarytų pagrindą faktinę situaciją vertinti kitaip, nei tai buvo padaryta priimant 2021 m. birželio 22 d. sprendimą už akių, todėl atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės visiškai neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.

9. CPK 285 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 288 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi, pagrindui panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą būtinas bent vienos iš šių sąlygų egzistavimas.

10. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika lemia, kad teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).

11. Nagrinėjamoje byloje atsakovė siekia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo už akių, kuris priimtas jai nepateikus tripliko, peržiūrėjimo.

Dėl pagrindo priimti sprendimą už akių.

12. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

13. CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes. Svarbiomis priežastimis galėtų būti pripažįstamos aplinkybės, kurios faktiškai apsunkino ar faktiškai apribojo atsakovės galimybes pasinaudoti savo teisėmis, nesant jos paties nerūpestingumo ar aplaidumo, susijusio su termino atsiliepimui į ieškinį ar paruošiamajam dokumentui pateikti praleidimu.

14. Nagrinėjamu atveju, 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi bylos nagrinėjimui buvo nuspręsta rengtis paruošiamųjų dokumentų būdu. Ta pačia nutartimi ieškovei buvo nustatytas 14 dienų terminas dublikui pateikti. Ieškovė, laikydamasi teismo nustatyto termino, 2021 m. birželio 2 d. teismui pateikė dubliką. Teismas, priėmęs ieškovės dubliką, atsakovei nustatė 14 dienų terminą triplikui pateikti. Pranešimą dėl tripliko pateikimo teismas atsakovei išsiuntė 2021 m. birželio 2 d. elektroninių ryšių priemonėmis, taigi, pranešimas atsakovei yra laikomas įteiktu 2021 m. birželio 3 d. (CPK 175¹ straipsnio 9, 10 dalys). Atsakovei teismui nepateikus tripliko, sprendimas už akių byloje buvo priimtas 2021 m. birželio 22 d.

15. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė (pareiškėja) teigia, kad atsakovės atstovas nepateikė tripliko ir nepaprašė teismo pratęsti minėto procesinio dokumento pateikimo terminą ne dėl to, jog piktnaudžiauja įstatymų jam suteiktomis teisėmis, nesirūpina ar netinkamai rūpinasi savo procesinėmis pareigomis, o todėl, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovės atstovo artimasis giminaitis. Taigi, atsakovės atstovas per teismo nustatytą terminą jokio procesinio dokumento nepateikė, kadangi labai stipriai išgyveno artimojo netektį, kas lėmė, jog atitinkamą laikotarpį ne savo noru ir ne dėl aplaidumo nesugebėjo tinkamai organizuoti savo darbo, tame tarpe laiku pateikti procesinius dokumentus. Tačiau minėta aplinkybė, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, nes, kaip ir teisingai pažymėjo ieškovė savo atsiliepime į atsakovės (pareiškėjos) pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovės darbuotojo artimasis mirė (duomenys neskelbtini) Tuo metu ieškovė teismui dar nebuvo pateikusi dubliko. Teismas 2021 m. birželio 2 d. pranešimu informavo atsakovę apie terminą triplikui pateikti. Vadovaujantis CPK nuostatomis, šis pranešimas atsakovei įteiktas 2021 m. birželio 3 d. Be to, remiantis viešai prieinamais duomenimis, pas atsakovę dirba dar bent 3 teisininkai, kurie kito darbuotojo nedarbingumo atveju turėjo ir galėjo pavaduoti teisininką, kuris atstovavo atsakovę šioje byloje, atsakovė taip pat yra juridinis asmuo, kuriam yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kas sprendimas už akių byloje priimtas 2021 m. birželio 22 d., per tokį ilgą laiko tarpą atsakovė turėjo galimybę teismui teikti tripliką ir prašyti atnaujinti terminą šiam dokumentui pateikti. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė elgėsi pasyviai ir aktyvių veiksmų ėmėsi tik teismui priėmus sprendimą už akių. Taigi, teismo vertinimu, atsakovė, būdama juridiniu asmeniu, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, tripliko nepateikė ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl nepateisinamo pasyvumo.

16. Taigi, įvertinus byloje esančius duomenis apie procesinių dokumentų įteikimą atsakovei, darytina išvada, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, o nustatytu terminu atsakovei nepateikus paruošiamojo dokumento – tripliko, ieškovei prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas turėjo teisę priimti 2021 m. birželio 22 d. sprendimą už akių (CPK 227 straipsnio 3 dalis).

Dėl įrodymų, galėjusių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

17. Pažymėtina, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti, kad sprendimas, priimtas remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų įvertinimu, yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kad gali būti rimtas pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą. Tuo atveju, jeigu pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia iš esmės abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

18. Pažymėtina, kad bylos šalies, siekiančios sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas, nepaisant šalies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesurūpinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020). Taigi, siekdama savo pareiškime nurodyto rezultato, atsakovė turėjo pateikti tokius duomenis, kurie leistų pagrįstai suabejoti teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

19. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pareiškėja (atsakovė) nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie tiesiogiai nurodo, jog vanduo tekėjo būtent iš ginčo buto, o ne iš kito buto. Taip pat atsakovė kelia klausimą, jeigu minėti koridoriaus lubų pažeidimai nesusiję su užpylimu, galbūt ir kiti pažeidimai nėra susiję su užpylimu, o yra atsiradę natūraliai patalpoms dėvintis. Atsakovė taip pat nurodo, jog byloje pateikti nepatikimi duomenys apie tai, jog buvo trūkusi būtent žarnelė ir būtent atsakovei patikėjimo teise valdomame bute.

20. Nagrinėjamoje byloje priimant sprendimą už akių buvo įvertinta aplinkybė, kad atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (ginčo buto), savininkė. Teismas, iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė minėto įvykio priežastį – vanduo iš ginčo buto išsiliejo trūkus vandens maišytuvo žarnelei. Šios įvykio priežasties neginčijo ir pati atsakovė savo atsiliepime į ieškinį, kuriame aiškiai buvo nurodyta, kad turtas buvo užlietas ir sugadintas dėl butui priklausančios santechninės įrangos gedimo. Tik teikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovė (pareiškėja) kelią klausimą dėl to, ar vandens maišytuvo žarnelė buvo trūkusi būtent atsakovei patikėjimo teise valdomame bute.

21. Pagal kasacinio teismo praktiką žemiau esančio buto savininkas dėl jo buto užliejimo įrodinėdamas aukščiau esančio buto savininko neteisėtus veiksmus privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju tekėjo vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

22. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė sprendimu už akių priteistos žalos dydį grindė leistinais rašytiniais įrodymais – aplieto buto foto fiksacijomis, turto apžiūros aktu, uždarosios akcinės bendrovės „Fabeta“ raštu dėl padarytos žalos, mokėjimo nurodymais (patvirtinančiais padarytos žalos atlyginimą nukentėjusiajam asmeniui), turto žalos įvertinimo skaičiuote. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą ir byloje nustatytas žalos kilimo aplinkybes, daro išvadą, jog žala butui ir žalos dydis ieškovės yra įrodytas (CPK 176, 177, 185 straipsniai).

23. Teismo vertinimu, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė (pareiškėja) tik komentuoja sprendime už akių padarytas išvadas, pateikia deklaratyvius teiginius apie neva neegzistuojančią jos atsakomybę, tačiau pati nei atsiliepime į ieškinį, nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, jokių duomenų ir dokumentų, kurie įrodytų jos atsakomybės už padarytą žalą nebuvimą, nepateikia. Atsakovė kartu su pareiškimu nepateikė apskritai jokių įrodymų, taip pat nepateikė ir duomenų, kurie sudarytų pagrindą bylos faktinę situaciją vertinti kitaip, nei tai buvo padaryta priimant sprendimą už akių. Atsakovės (pareiškėjos) pasvarstymai, jog koridoriaus lubų pažeidimai nesusiję su užpylimu, tai galbūt ir kiti pažeidimai nėra susiję su užpylimu, o yra atsiradę natūraliai patalpoms dėvintis, nesudaro pagrindo išvadai, jog priimtas sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas.

24. Atsakove (pareiškėja) pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo taip pat teigia, kad siekiant nustatyti tiesą nagrinėjamoje byloje yra būtina apklausti į bylą įtrauktą ir tiesiogiai su nagrinėjamu įvykių susijusį trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, A. R..

25. Teismas, pasisakydamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. R. tiesioginio apklausimo apie bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažymi, jog procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui (tiek ieškinys ir jo priedai, pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimą, tiek ir 2021 m. birželio 22 d. sprendimas už akių) buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis), kadangi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. R. Gyventojų registro duomenimis yra deklaravusi savo išvykimą į užsienį, o jokie kiti trečiojo asmens buvimo vietos adresai teismui nėra žinomi (A. R. buvimo vietos adresų teismui nenurodė ir pati atsakovė). Kadangi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, yra deklaravęs savo išvykimą į užsienį, t. y. Jungtinę Karalystę, o jokie kiti trečiojo asmens buvimo vietos adresai teismui nėra žinomi, teismas neturi jokių galimybių apklausti jo apie bylai reikšmingas aplinkybes tiesiogiai. Be to, kaip jau minėta, byloje esančių įrodymų visuma ir byloje nustatytos žalos kilimo aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad žalas butui ir žalos dydis ieškovės yra įrodytas (CPK 176, 177, 185 straipsniai).

26. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, darytina išvada, jog atsakovė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Atsakovei, siekiančiai sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu. Atsakovės pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas. Tokių įrodymų ir argumentų, atsakovė, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, teismui nepateikė, todėl atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės visiškai neturi įtakos 2021 m. birželio 22 d. sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

27. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra nei vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų sprendimo už akių panaikinimui ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimui, todėl atsakovės (pareiškėjos) pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsniu, 290–292 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti atsakovės (pareiškėjos) Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Marina Vladimircevienė