Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Albina Pupeikienė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovės atstovei Severijai Šidlauskaitei, atsakovų atstovams Dalei Jasadavičiūtei, advokatams Gintautui Daugėlai, Nedui Šilaikai viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Birių krovinių terminalas“ ieškinį atsakovėms VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, laivų krovos akcinei bendrovei „Klaipėdos Smeltė“ dėl žemės nuomos konkurso rezultatų ir žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu sudaryta uosto žemės nuomos konkursų vykdymui komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 3-49 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintomis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos konkurso sąlygomis, 2007 m. sausio 10 d. paruošė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės naujai suformuotų 40661 ir 8831 kv. m. sklypų nuomos uždaro konkurso sąlygas (t. 1, b. l. 122- 123), kurias patvirtino Uosto direkcijos generalinis direktorius (t. 1, b. l. 122). Apie rengiamą uždarą žemės nuomos konkursą atsakovė pranešė atsakovei LKAB „Klaipėdos Smeltė“ (t. 1, b. l. 149-150), kuri 2007-01-15 raštu Nr. 02-02/339 (t. 1, b. l. 153-154) sutiko išsinuomoti naujai suformuotus 40661 ir 8831 kv. m. žemės sklypus (t. 1, b. l. 153-154). Esant atsakovės LKAB „Klaipėdos Smeltė“ prašymams, terminą sutarčiai pasirašyti nuolat veikianti žemės nuomos konkurso komisija pratęsė du kartus – 2007-03-05 (t. 1, b. l. 163) ir 2007-03-28 (t. 1, b. l. 166). 2007-04-27 LKAB „Klaipėdos Smeltė“ pasirašė žemės nuomos sutartį dėl naujai suformuotos jūrų uosto žemės nuomos (t. 1, b. l. 177). 2007-05-08 Uosto direkcija kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl naujai pasirašytų sutarčių įregistravimo (t. 1, b. l. 179). 2007-05-17 nuolat veikianti žemės nuomos komisija paskelbė uždaro konkurso dalyvę LKAB „Klaipėdos Smeltė“ nugalėtoja dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos (t. 1, b. l. 180).

Ieškovei pareiškus reikalavimą dėl pripažinimo negaliojančiais 2007-01-10 Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos konkurso dalies dėl 8831 kv. m. uosto žemės prie uosto 105-106 krantinių nuomos rezultatus bei pripažinimo negaliojančia ab initio 2007-04-27 tarp atsakovių sudarytos žemės nuomos sutarties Nr. 20-04/2007ž/20-2007-238 dalį dėl 8831 kv. m. uosto žemės sklypo prie uosto 105-106 krantinių nuomos, kurio buvimo vieta yra nurodyta UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2006-11-02 parengtame žemės sklypo plane ir restitucijos taikymo bei atsakovėms pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, nagrinėjamoje byloje tampa aktualus ieškinio senaties termino eigos pradžios klausimas. Teismo manymu, nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad ieškinio senaties termino ji nepraleido, kadangi apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2007-06-01.

Iš byloje esančių 2007-04-02 UAB „Birių krovinių terminalas“ rašto Nr. 170/07 (t. 1, b. l. 21-23) ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2007-05-21 rašto Nr. UD-7-22, kurį UAB „Birių krovinių terminalas“ gavo 2007-05-21 (t. 1, b. l. 68), neginčytinai nustatyta, kad ieškovei buvo žinoma apie vykstantį uždarą Uosto žemės konkursą. Ieškovė, kuri su savo reikalavimais kreipėsi į teismą tik 2007-07-04, nėra teismui pripažinusi praleidusi ieškinio senaties terminą ir neprašo šio termino atnaujinti, tuo tarpu atsakovės prašo šioje byloje taikyti ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. Įstatyme nurodyti įvykiai, kurie vertinami kaip teisės į ieškinį atsiradimas. Yra objektyvusis ir subjektyvusis teisės į ieškinį atsiradimo pagrindai, t. y. asmens teisės pažeidimas ir asmens sužinojimas arba turėjimas sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviuoju kriterijumi – subjektinės teisės turėtojo suvokimu, jog jo teisė yra pažeista. Tačiau aukščiau nurodyti raštai paneigia ieškovės atstovės teiginius, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo tik 2007-06-01, kai buvo nagrinėjama kita byla Klaipėdos miesto apylinkės teisme, kadangi ieškovė, būdama verslininkė, kuriai taikomi padidinti žinojimo ir suvokimo reikalavimai, vykdanti ūkinę veiklą toje pačioje teritorijoje, kaip ir atsakovės, tarp šalių esant nuolatiniams teisminiams procesams, 2007-05-21 atsakovės - Uosto direkcijos - buvo informuota apie pasirašytą uosto žemės nuomos sutartį su LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ir turėjo suvokti apie sudarytas tarp atsakovių sutartis ir tų sutarčių teisines pasekmes, todėl būtent nuo 2007-05-21 turi būti skaičiuojamas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas, kurį prašo taikyti atsakovai. Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad ieškovė praleido Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytą sutrumpintą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą, taikomą iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams. Kadangi prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo nėra pareikšta, ir atsakovės bei jų atstovai prašo taikyti ieškinio senaties terminą, taikytina LR CK 1.131 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Todėl teismas ieškovo reikalavimus atmeta dėl pasibaigusios ieškinio senaties (Lietuvos Respublikos CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Taip pat ieškinys pripažintinas tiek teisiniu, tiek faktiniu pagrindu nepagrįstu.

Ieškovė, kreipdamasi į teismą, savo reikalavimą grindžia LR CK 6.227 straipsnio 1 dalimi, 1.78 str. 5 dalimi, 1.80 straipsniu, 6.224 straipsniu, 6.225 straipsnio 1dalimi.

CK 1.63 straipsnis nustatė, kad sandoriais yra laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis (LR CK 1.80 straipsnio 1 dalis). CK 1.78 straipsnio 3 dalis nustato, kad niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai. Pripažįstant sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, reikia konstatuoti dvi sąlygas. Pirma, kad įstatymo norma yra imperatyvi, antra, kad sandoris šią imperatyvią įstatymo normą pažeidžia. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Sprendžiant dėl sandorio negaliojimo, būtina nustatyti, ar yra atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jų su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (toliau – KVJUĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad uosto žemė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų žemės plotas su jame esančia uosto infrastruktūra. Ši žemė yra Lietuvos Respublikos nuosavybė (KVJUĮ 3 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 1 dalis). Už uosto žemės naudojimą pagal paskirtį atsakinga Uosto direkcija (KVJUĮ 10 straipsnis). Šiai funkcijai įgyvendinti Uosto direkcijai suteikta teisė nuomoti uosto žemę (KVJUĮ 5 straipsnio 2 dalis). Uosto direkcija uosto žemę gali išnuomoti tik konkurso būdu, išskyrus KVJUĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus. KVJUĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad uosto žemės nuomos konkurso sąlygas, uosto žemės nuomos sutarties formą, uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžius Uosto direkcijos teikimu tvirtina susisiekimo ministras. Susisiekimo ministro 2004 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 3-49 yra patvirtintos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos konkurso sąlygos. Konkurso komisija nustato konkretaus konkurso sąlygas, vadovaudamasi Įsakymu (Įsakymo 13 punktas). Teismas daro išvadą, kad Įsakyme nurodyti reikalavimai nėra imperatyvaus pobūdžio, nes KVJUĮ 23 straipsnyje nustatyta, kad Uosto direkcija siūlo konkurso sąlygas, o susisiekimo ministras jas tvirtina. Tai reiškia, kad Uosto direkcija aktyviai dalyvauja nustatant konkurso sąlygas, o ne pavaldumo pagrindu vykdo ministro įsakymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2006).

Susisiekimo ministro 2004 m. sausio 30 d. įsakymo 48 punkte nurodyta, kad uosto žemės nuomos sutartis turi būti pasirašyta su konkurso nugalėtoju ne vėliau kaip per 30 dienų po šios sutarties projekto įteikimo konkurso nugalėtojui dienos. Konkurso nugalėtojui per nustatytą laikotarpį nepasirašius sutarties, jo sumokėtas pradinis uosto žemės nuomos mokesčio įnašas negrąžinamas, o uosto žemės nuomos sutartį tomis pačiomis sąlygomis siūloma pasirašyti konkurso dalyviui, kurio pasiūlymas buvo pripažintas antruoju, šiam atsisakius - skelbiamas pakartotinis konkursas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pripažino, kad skelbiant uždarą uosto žemės nuomos konkursą (2007-01-10), tik LKAB „Klaipėdos Smeltė“ galėjo dalyvauti šiame konkurse. Tačiau mano, kad konkurso sąlygose nustatytas 30 dienų terminas sutarčiai pasirašyti yra imperatyvus, todėl tarp atsakovių 2007-04-27 pasirašyta žemės nuomos sutartis turi būti pripažinta negaliojančia.

Teismas, vertindamas atsakovės Uosto direkcijos veiksmus pratęsiant žemės nuomos sutarties pasirašymo terminą, konstatuoja, kad šie veiksmai nepažeidė imperatyvių teisės normų: šį terminą pratęsė nustatyta tvarka suformuota Konkurso komisija, turinti įgalinimus nustatyti ir koreguoti konkurso sąlygų minimalius reikalavimus ir vadovaudamasi ekonomiškumo principu. Ginčijamas 8831 kv. m. žemės sklypas buvo suformuotas 105-106 krantinių rekonstrukcijos – dalies jūros teritorijos užpylimo gruntu – metu. Tokių naujų žemės sklypų išnuomojimo tvarką reglamentuoja Susisiekimo ministro Įsakymo Nr. 3-49 6.2 punktas (2006-12-11 įsakymo redakcija, VŽ 2006 Nr. 137-5250), t. y. jis išnuomojamas uosto žemės nuomininkui, kuris iki krantinių remonto/rekonstrukcijos ar uosto akvatorijos užpylimo uosto žemės nuomos sutartimi nuomojosi prie šių krantinių esantį uosto žemės sklypą. Žemės nuomos paskelbimo metu 105-106 krantines nuomojo ir naudojo LKAB „Klaipėdos Smeltė“. Tiek konkurso paskelbimo metu, tiek 2007-04-27 pasirašant uosto žemės nuomos sutartis su LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ieškovė dar nebuvo uosto žemės nuomininkė. Ja tapo tik 2007-06-21, kai pasirašė uosto žemės nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė priartėjo prie naujai suformuoto 8831 kv. m. uosto žemės sklypo (t. 1, b. l. 70-74). Todėl sutarties pasirašymo termino pratęsimas, kai konkursas buvo vykdomas Įsakymo 6.2 punkto pagrindu (su vienu dalyviu), nepažeidė nei ieškovės, nei viešųjų interesų. Nepratęsus sutarties pasirašymo termino ir pripažinus konkursą neįvykusiu, pakartotiniame konkurse Įsakymo 6.2 punkto pagrindu dalyvauti būtų galėjusi tik LKAB „Klaipėdos Smeltė“.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažinti, kad uosto žemės sklypo nuomos uždaras konkursas buvo organizuotas ir vykdomas pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas, nėra pagrindo, todėl ieškinys atmestinas ir kaip nepagrįstas (CPK 185 str.).

Atmestini atsakovių argumentai, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ ieškinys yra pasirašytas neturinčio tam įgalinimų asmens.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007, konstatavo, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ privalo nuolat būti asmuo, einantis generalinio direktoriaus pareigas ir atliekantis bendrovės vadovo funkcijas. Nurodytoje nutartyje taip pat konstatuota, kad nors D. B., kaip generalinio direktoriaus, įgaliojimo terminas baigėsi, bet jis ir bendrovės akcininkai sutiko tęsti pavedimo teisinius santykius, todėl faktiškai šie santykiai tęsiasi, ir D. B. eina generalinio direktoriaus pareigas. Tokias pat aplinkybes konstatavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2007. LKAB „Klaipėdos Smeltė“, prašydama atmesti ieškinį tuo pagrindu, nepateikė teismui įrodymų, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ yra sudarytas kitas vienasmenis valdymo organas (LR CK 2.81 str., 2.82 str., LR akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 1 d.). Dėl nurodytų priežasčių LKAB „Klaipėdos Smeltė“ argumentai, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ ieškinio neturėjo teisės pasirašyti D. B., yra teisiškai nepagrįsti.

Atmetus ieškinį, netenkintinas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (LR CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovės LKAB „Klaipėdos Smeltė“ atstovas Gintautas Daugėla baigiamųjų kalbų metu prašė priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi į bylą nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, kokias išlaidas patyrė atsakovas, šis prašymas netenkintinas kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., teismas

n u sprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.