- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-23
- Bylos Nr.
- 3K-3-54/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zigmas Levickis (pirm.), Janina Stripeikienė (pran.), Pranas Žeimys
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,Lisco Baltic Service”
- Atsakovas
- valstybinei įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei Klaipėdos
- Kategorijos
- 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininko), Janinos Stripeikienės (pranešėja), Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Lisco Baltic Service” kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. vasario 18 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Lisco Baltic Service” ieškinį atsakovui valstybinei įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB ,,Lisco Baltic Service” kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (toliau - Uosto direkcija) ir prašė teismo pripažinti negaliojančiu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklypo prie krantinės Nr. 151 nuomos uždarą konkursą. Vėliau ieškovas pakeitė ieškinio dalyką – prašė teismo pripažinti, kad žemės sklypo prie krantinės Nr. 151 nuomos uždaras konkursas dėl atsakovo kaltės ir veiksmų buvo organizuojamas ir vykdomas pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas bei priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų negautas pajamas – 16 520 000 Lt. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas konkursiniuose reikalavimuose nurodė, jog pagrindinis kriterijus laimėtojui nustatyti bus konkurso dalyvių siūlomas žemės nuomos mokesčio dydis. Atsakovas, vykdydamas konkursą, pažeidė susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-49 ,,Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos konkurso sąlygų” (toliau – Įsakymas) reikalavimus, nes iš konkurso sąlygų laimėtojui nustatyti pašalino kriterijų - numatomą perkrauti krovinių kiekį. Ieškovas konkursiniame pasiūlyme nurodė, kad jis įsipareigoja perkrauti daugiau krovinių nei tretysis asmuo AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija. Atsakovas neatsižvelgė į ieškovo konkursinį pasiūlymą perkrauti didesnį krovinių kiekį ir sutapus jo bei trečiojo asmens siūlomoms žemės sklypo nuomos kainoms, konkurso laimėtoju paskelbė anksčiau konkursinį pasiūlymą pateikusią AB Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją. Dėl atsakovo padaryto pažeidimo ieškovas nelaimėjo teisės 50 metų nuomoti uosto žemę prie krantinės Nr. 151 ir neteko galimybės gauti 16 520 000 Lt pajamų.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. vasario 18 d. sprendimu AB „Lisco Baltic Service” ieškinį dėl nuostolių priteisimo atmetė; bylos dalį dėl atsakovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos veiksmų pripažinimo neteisėtais nutraukė; priteisė iš ieškovo atsakovui 12 036 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas nurodė, kad atsakovas neatsižvelgė į Įsakymo 19.6 punkto reikalavimą konkurso dalyviams nurodyti ne tik siūlomą uosto žemės nuomos mokesčio dydį, bet ir siūlomą perkrauti krovinių kiekį, taip apribojo ieškovo galimybes laimėti konkursą. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę asmuo privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, t. y. atlyginami realūs, dėl kaltos sutarties šalies veiksmų kitai šaliai jau padaryti nuostoliai. Ieškovas realių nuostolių dydžio neįrodinėjo ir neprašė jų priteisti, nenurodė konkrečių teisės normų, kuriomis būtų galima spręsti apie atsakovo atsakomybės dydį, ribas. Be to, teismas nurodė, kad per 50 metų laikotarpį negautų pajamų atlyginimo klausimas gali kilti ginče dėl žemės nuomos sutarties, tačiau tai nėra įrodinėjimo dalykas sprendžiant klausimus dėl kitos sutarties – viešojo konkurso. Imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimas neįrodytas. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė ieškinio dalyką patvirtinančių įrodymų. Motyvuodamas bylos dalies nutraukimą, teismas nurodė, kad ieškovas atskiru ieškinio reikalavimu prašo teismo nustatyti faktą, jog atsakovo veiksmai vykdant konkursą buvo neteisėti, o CK 1.138 straipsnyje nenustatytas toks pažeistų teisių gynimo būdas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. birželio 13 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. vasario 8 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą - priteistas iš AB ,,Lisco Baltic Service“ Uosto direkcijai advokato atstovavimo išlaidas sumažino iki 6000 Lt. Kolegija nurodė, kad Įsakymo 15.7, 19.6, 40 ir 41 punktuose nustatyta, jog konkurso dalyvių pasiūlymai vertinami pagal du kriterijus: uosto žemės nuomos mokesčio dydį ir siūlomą perkrauti krovinių kiekį. Minėtos konkurso sąlygų nuostatos dėl konkurso rezultatų vertinimo kriterijų yra privalomos vykdant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos konkursus ir jų nesilaikymas suteikia suinteresuotam asmeniui teisę ginčyti konkurso rezultatus, tačiau šios nuostatos iš prigimties nėra imperatyvios, nes nėra draudžiamojo pobūdžio, ir jų nesilaikymas savaime nedaro konkurso rezultatų negaliojančių. Tokie konkurso rezultatai, nors ir neatitinka Įsakymo nuostatų, tačiau, kol nenuginčyti, galioja. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas, vykdydamas žemės sklypo prie krantinės Nr. 151 nuomos konkursą, pažeidė galiojusio norminio akto reikalavimus ir kartu ieškovo teises, tačiau, nesant ieškovo reikalavimo, nesvarstė ir nesprendė konkurso rezultatų panaikinimo. Įsakymo 52 punkte nurodyta, kad, teismui pripažinus konkurso rezultatus negaliojančiais, nuostoliai atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka. Kolegijos nuomone, ieškinio reikalavimas dėl 16 520 000 Lt negautų pajamų atlyginimo nepagrįstas dėl to, kad: pirma, ieškovas prašo priteisti ne patirtus, o būsimus netiesioginius nuostolius; antra, atsižvelgiant į ūkinės veiklos ypatumus ir riziką, realių netiesioginių nuostolių 50 metų į priekį apskaičiuoti nėra galimybių, ieškovo pateikti nuostoliai tik teoriškai tikėtini; trečia, ieškovas, ginčydamas konkurso rezultatus ir žemės nuomos sutartį, turėjo galimybę sudaryti su atsakovu žemės nuomos sutartį ir išvengti jo nurodomų netiesioginių nuostolių, tačiau tokių ieškinio reikalavimų atsisakė, todėl yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas siekia nesąžiningai praturtėti. Atsižvelgdama į bylos apimtį ir jos sudėtingumą bei protingas advokato darbo ir laiko sąnaudas, kolegija laikė, kad pirmosios instancijos teismo priteista 12 036 Lt išlaidų advokato pagalbai suma yra per didelė, todėl sumažino ją iki 6000 Lt.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas AB ,,Lisco Baltic Service” prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą, priteisti ieškovui iš atsakovo 16 520 000 Lt nuostolių (negautų pajamų) arba grąžinti bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasatoriai savo prašymą grindžia šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas atsisakė priteisti nuostolius dėl to, kad ieškovas prašė priteisti ne patirtus, o būsimus netiesioginius nuostolius. Įstatymo nenustatyta, kad negautos pajamos priteistinos tik tuo atveju, kai jos jau yra patirtos. Negautų pajamų institutas pagal prigimtį yra nukreiptas į ateitį. Negautos pajamos – tai pajamos, kurias kreditorius būtų gavęs, jei skolininkas nebūtų įvykdęs pažeidimo, t. y. pažeidimo faktas reiškia, kad patiriami netiesioginiai nuostoliai. Teismas nepagrįstai susiaurino CK 6.249 straipsnio aiškinimą ir taikymą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Negautos ieškovo pajamos skaičiuotos remiantis galiojančiomis sutartimis, praėjusių laikotarpių rezultatais, taikant pajamų diskontavimo ateityje metodą, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovo nurodyti nuostoliai ne realūs, o tik teoriškai tikėtini.
3. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese yra grindžiamas tikėtinumo taisykle, leidžiančia teismui padaryti išvadą net esant tam tikrų abejonių dėl fakto tikrumo, jei yra didesnė tikimybė, kad tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 3 punktas). Be to, byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių negautų pajamų skaičiavimo pagrindą – duomenis ir dokumentus, kaip įtvirtinta CPK 178 straipsnyje.
4. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovas, ginčydamas konkurso rezultatus ir žemės nuomos sutartį, turėjo galimybę sudaryti su ieškovu žemės nuomos sutartį ir išvengti jo nurodomų netiesioginių nuostolių, pagrįsta prielaidomis ir spėjimais. Net žemės nuomos sutarties pasirašymo atveju nėra užtikrintos tokios sutarties sąlygos, kurios pašalintų ieškovo nuostolius. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 1.38 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 6.952 straipsnio nuostatas dėl asmens, kurio teisės ir teisėti interesai pažeisti, teisės reikalauti nuostolių atlyginimo bei savo nuožiūra naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymai nenumato konkretaus gynimo būdo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Uosto direkcija prašo skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 13 d. nutartį. Atsakovas savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas jokių netiesioginių nuostolių nepatyrė. Dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-1177/2003 priimtoje 2003 m. gruodžio 8 d. nutartyje. Kasacinis teismas nurodė, kad netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), kaip viena iš sutartinės atsakomybės taikymo priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į jų buvimo realumą. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, turi būti tikra, jog ji patyrė faktinių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento veiksmų pasekmių. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad kasacinis teismas kaip kompensuotinus nurodė jau patirtus, o ne būsimus nuostolius.
2. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ieškovo nurodomus nuostolius įvertino kaip tikėtinus. Ieškovo pateiktame auditorių rašte negautų pajamų skaičiavimo metodika neaiški, neįvertinti veiksniai, galintys turėti įtakos krovinių srautams. Ieškovas nevykdė krovinių krovimo darbų, o šiuos darbus atliko kitos įmonės. Kasatorius nėra atestuotas Saugios laivybos įstatymo ir susisiekimo ministro 2001 m. vasario 13 d. įsakyme Nr. 48 nustatyta tvarka ir neturi teisės užsiimti jūrų krovinių krovimu. Ieškovas neturi krovinių krovimu užsiimti reikalingos uosto suprastruktūros – laivų krovos įrenginių komplekso, kitų statinių bei įrengimų, nepriskirtų uosto infrastruktūrai. Dėl išvardytų priežasčių kasatorius neturi realių galimybių teikti jūrų krovinių krovimo paslaugas ir gauti jo nurodytų pajamų, taigi jis nepatyrė jokių nuostolių, susijusių su vykusiu konkursu.
3. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į Civilinio kodekso struktūrą ir sistemą, darytina išvada, kad tam tikra teisė turi būti ginama tam tikru būdu. Asmuo vieną iš CK 1.138 straipsnyje nurodytų teisių gynimo būdų turi pasirinkti ne atsitiktinai, o atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį. Kasatorius nesivadovauja CK 1.9 straipsnyje įtvirtintais Civilinio kodekso normų aiškinimo principais ir klaidingai aiškina CK 1.138 straipsnio normas.
4. Atsakovas nesutinka su kasatoriaus argumentais dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, pažeidimo. Jo nuomone, teismai įrodymus vertino pagal CPK 185 straipsnio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 14, 15 punktų nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
AB ,,Lisco Baltic Service” 2004 m. liepos 28 d. gavo Uosto direkcijos generalinio direktoriaus patvirtintas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklypo prie krantinės Nr. 151 nuomos uždaro konkurso sąlygas. Kaip privalomi reikalavimai konkurso dalyvių pasiūlymui nustatyta: minimalus per metus perkraunamų krovinių kiekis – ne mažesnis kaip 300 tūkst. tonų per metus; žemės nuomos mokesčio dydis, jo keitimo sąlygos ir tvarka; uosto žemės nuomos sutarties terminas – 50 metų. Numatomas perkrauti krovinių kiekis į konkurso sąlygas nebuvo įtrauktas. 2004 m. rugsėjo 2 d. įvykusio konkurso nugalėtoja pripažinta AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija kaip anksčiau įsiregistravęs konkurso dalyvis. Abu konkurso dalyviai pateikė vienodus pasiūlymus dėl mokėtino žemės nuomos mokesčio dydžio – 5,50 Lt už 1 kv. m per metus.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kaip turtinė prievolė atsirandanti esant pagrindui – civilinės teisės pažeidimui (CK 6.246 straipsnis) ir kitoms sąlygoms. Kai civilinę atsakomybę lemia nuostolių atlyginimas, būtina nustatyti skolininko neteisėtų veiksmų ir dėl tų veiksmų atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis). CK 6.248 straipsnyje nustatyta kaltė, kaip asmens atsakomybės sąlyga. Sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą, taip pat atsižvelgtina ir į nuostolius patyrusio asmens, turėjusio siekti išvengti nuostolių, elgesį (CK 6.259 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti nuostolių atlyginimą, motyvuodamas, tuo, kad jo, kaip konkurso dalyvio, pasiūlymą vertinus pagal kelis kriterijus, jis būtų laimėjęs uosto žemės nuomos konkursą krovinių krovos apimties kriterijaus pagrindu ir, plėtodamas krovinių krovos verslą, būtų gavęs atitinkamą pelną (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vertindamas konkurso dalyvius pagal vieną kriterijų – nuomos mokesčio dydį – atsakovas apribojo ieškovo teises tinkamai dalyvauti konkurse, konkuruoti dėl geresnio pasiūlymo ir laimėti konkursą. Teismas netyrė ir nevertino faktų, reikšmingų vertinant ieškovo galimybes laimėti konkursą. Konkurso nugalėtoju buvo paskelbta įmonė, pirmiau pateikusi paraišką, t. y. pagal formalųjį kriterijų, nes pagal kitą kriterijų - nuomos mokesčio dydį - abiejų įmonių pasiūlymai buvo vienodi. Siekiant nuspręsti, ar į konkurso sąlygas turėjo būti įtrauktas siūlomos krovos apimties kriterijus ir ar ieškovo pasiūlytas krovos mastas būtų lėmęs jo pripažinimą konkurso laimėtoju, būtina reikšmingų faktų analizė, kurios pirmosios instancijos teismas nepadarė, nors įrodymų tyrimas, jų vertinimas yra šios instancijos teismo paskirtis. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo išvadas pripažino pagrįstomis, o nuostolių nepriteisė, nekonstatavęs jų realumo, ir dėl to, kad ieškovas, neginčydamas konkurso rezultatų, nesiekė išvengti tokių nuostolių. Kolegija konstatuoja, kad šios išvados nepakankamos ieškiniui dėl nuostolių atlyginimo atmesti. Tais atvejais, kai dalyvavęs konkurse asmuo prašo priteisti nuostolius kaip negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jeigu būtų paskelbtas konkurso nugalėtoju ir būtų įgijęs atitinkamą teisę kaip laimėto konkurso rezultatą, teismas įvertina, ar buvo pažeista paskelbto konkurso dalyvių pasiūlymų vertinimo tvarka. Jei toks pažeidimas buvo, sprendžiama, ar jis lėmė dalyvio nepripažinimą nugalėtoju.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (toliau – KVJUĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad uosto žemė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų žemės plotas su jame esančia uosto infrastruktūra. Ši žemė yra Lietuvos Respublikos nuosavybė (KVJUĮ 3 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 1 dalis). Už uosto žemės naudojimą pagal paskirtį atsakinga Uosto direkcija (KVJUĮ 10 straipsnis). Šiai funkcijai įgyvendinti Uosto direkcijai suteikta teisė nuomoti uosto žemę (KVJUĮ 5 straipsnio 2 dalis). Uosto direkcija uosto žemę gali išnuomoti tik konkurso būdu, išskyrus KVJUĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus. KVJUĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad uosto žemės nuomos konkurso sąlygas, uosto žemės nuomos sutarties formą, uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžius Uosto direkcijos teikimu tvirtina susisiekimo ministras. Susisiekimo ministro 2004 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 3-49 patvirtintos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos konkurso sąlygos. Konkurso komisija nustato konkretaus konkurso sąlygas, vadovaudamasi Įsakymu (Įsakymo 13 punktas). Šį norminį aktą teismai turėjo vertinti vadovaudamiesi KVJUĮ 23 straipsnio 2 dalimi. Kasacinis teismas pažymi, kad Įsakyme nurodyti privalomi ir papildomi reikalavimai nėra imperatyvaus pobūdžio, nes KVJUĮ 23 straipsnyje nustatyta, kad Uosto direkcija siūlo konkurso sąlygas, o susisiekimo ministras jas tvirtina. Tai reiškia, kad Uosto direkcija aktyviai dalyvauja nustatant sąlygas, o ne pavaldumo pagrindu vykdo ministro įsakymus. Teismas, vertindamas atsakovo veiksmus, turi pasisakyti dėl konkurso komisijos teisės nustatyti konkurso sąlygas: ar komisija, skelbdama konkretų konkursą, privalo nurodyti visas Įsakyme išvardytas privalomas sąlygas, ar gali jas nurodyti pasirinktinai, atsižvelgdama į sąlygų aktualumą konkrečiam konkursui. Priklausomai nuo konkurso komisijos teisės nustatyti konkurso sąlygas turinio, spręstina, ar apsiribojimas viena privaloma konkurso sąlyga – minimaliu žemės nuomos mokesčio dydžiu yra protingai apdairus, ekonomiškai pagrįstas. Vertinant konkurso komisijos veiksmus, atsižvelgtina į analogiškuose konkursuose jų dalyviams keltas sąlygas. Tai reikšminga aiškinant, ar atsakovas pažeidė uosto žemės nuomos konkurso sąlygas, nustatant jo kaltę dėl tokio pažeidimo (CK 6.248 straipsnis). Konkurso sąlygos uždaro konkurso dalyviams buvo žinomos, t. y. buvo žinoma, kad jų pasiūlymai bus vertinami pagal uosto žemės nuomos mokesčio dydį per metus. Abu dalyviai prašė jų pasiūlymus konkursui vertinti pagal krovinių krovos mastą. Atsakovas raštu motyvuotai atsakė į tokius pasiūlymus. Teismai, konstatuodami atsakovo veiksmų neteisėtumą, nevertino šių aplinkybių. Kasacinis teismas negali tirti ir vertinti įrodymų, patvirtinančių faktines bylos aplinkybes (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Žemesnės instancijos teismai šių veiksmų neatliko, todėl civilinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui ieškovo reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo išnagrinėti laikantis CK 6.246 – 6.249 straipsnių reikalavimų, t. y. turi būti nustatinėjama: atsakovo veiksmų, kuriuos būtina įvertinti pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nuostatas, lemiančias konkurso komisijai suteiktas teises, teisėtumas; veiksmų neteisėtumo atveju – nuostolių ieškovui atsiradimas, patikrintas konkretus nuostolių dydis; atsakovo kaltė dėl padaryto pažeidimo; priežastinis ryšys tarp atsakovo kaltų veiksmų ir ieškovui galimų atsiradusių nuostolių.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais nepagrįstai išskyrė ir nagrinėjo kaip atskirą bei šią bylos dalį nutraukė. Būtinumą nustatinėti veiksmų neteisėtumą lemia ieškinio dalykas – byloje pareikštas reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą, todėl galimas atsakovo veiksmų neteisėtumas turėjo būti nustatinėjamas kaip civilinės atsakomybės sąlyga.
Teismai padarė proceso ir materialinės teisės normų pažeidimus, dėl kurių byla nebuvo išnagrinėta pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 360 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. vasario 18 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos – Klaipėdos apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.