Kauno apygardos teismo nutartis

2014-12-09 · Civilinė byla Nr. 2A-1998-230/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-05-29Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-12-09Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-09
Bylos Nr.
2A-1998-230/2014
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03931-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Suinteresuotas asmuo
A. V. R., A. Ž., E. Ž.
Pareiškėjas
B. J.
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1998-230/2014Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03931-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 128.2; 121.14; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. V. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16-896-2014 pagal pareiškėjos B. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. V. R., A. Ž. ir E. Ž. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja pirmosios instancijos teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė A. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama faktiškai turtą valdyti ir juo naudotis. Nurodė, kad po motinos mirties liko namas su ūkiniais pastatais, teisė atstatyti nuosavybės teises į tris žemės sklypus, žemės ūkio padargai ir namų apyvokos daiktai bei drabužiai. Ji pasiėmė žagrę ir akėčias, motinos asmeninius daiktus ir drabužius, taip pat kreipėsi į savivaldybę dėl nuosavybės teisės atstatymo, vežė matininkus pamatuoti žemės sklypus ir dėl to buvo atstatyta nuosavybės teisė bei paskirti trys žemės sklypai. Be to, ji prižiūrėjo likusį namą ir žemę, namo duris ir langus užkalė lentomis, kad niekas nelįstų, prie namo prižiūrėjo aplinką. Žemės sklypais leido naudotis kaimynui, kuris dabar jais naudojasi. Mirusioji turėjo iš viso tris vaikus, t. y. ją, A. V. R. ir J. Ž.. Broliai palikimo faktiškai valdydami nepriėmė, A. V. R. tuose namuose negyveno, jis gyveno kitur, pats vertėsi ūkiškai, jokių daiktų nepasiėmė. J. Ž. motinos turto nepaveldėjo, jokių daiktų nepasiėmė, jis buvo ligonis, tame name negyveno, o gyveno pas kaimyną Padimanską.

Suinteresuotas asmuo A. V. R. pareiškė savarankiškus reikalavimus ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. R. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė dukra B. J., sūnus J. Ž., miręs (duomenys neskelbtini), ir sūnus A. V. R. faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti. Nurodė, kad po motinos mirties name liko gyventi jo brolis J. Ž.. Brolis motinos namuose gyveno, mokėjo už elektrą, tarpais gulėjo ligoninėje ar sanatorijoje. Kas rūpinosi nuosavybės teisių į žemę atstatymu, jis nežino, bet jis pats nesirūpino. Prasidėjus bylai jis surado brolio J. Ž. vaikus A. Ž. ir E. Ž..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimą patenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė dukra B. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai turtą valdyti ir juo naudotis.

Suinteresuoto asmens A. V. R., pareiškusio savarankišką reikalavimą, pareiškimą dalyje dėl juridinio fakto nustatymo, kad po A. R. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė sūnus A. V. R. faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, atmetė.

Civilinę bylą dalyje dėl suinteresuoto asmens A. V. R., pareiškusio savarankišką reikalavimą, prašymo nustatyti, kad po A. R., mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė dukra B. J. ir sūnus J. Ž., miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, nutraukė.

Priteisė pareiškėjai iš suinteresuoto asmens A. V. R. 1 144 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja B. J. ir suinteresuotas asmuo A. V. R. yra mirusios A. R. vaikai. Po A. R. mirties įpėdinių pareiškimų dėl palikimo priėmimo notaro biure negauta. Mirusiosios turtą sudarė gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais, kurie neįregistruoti VĮ „Registrų centre“, tačiau įrašyti 2004-2008 metų Kalvarijos seniūnijos namų ūkio knygoje Nr. 48, namų ūkio Nr. 1814, teisė į žemės nuosavybės teisių atstatymą ir žemės ūkio padargai bei asmeniniai namų ūkio apyvokos daiktai. Teismas pažymėjo, kad ginčo, jog pareiškėja priėmė A. R. palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti, nekilo. Pareiškėja po motinos mirties atvažiuodavo į namą, rūpinosi juo, atliko teisinius veiksmus, susijusius su žemės nuosavybės teisių atstatymu. Tai, kad pareiškėja pasiėmė žagrę ir akėčias, patvirtino ir liudytojas O. K.. Teismas sprendė, kad šie veiksmai patvirtina, jog pareiškėja priėmė motinos palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti. Spręsdamas, ar suinteresuotas asmuo A. V. R. priėmė motinos palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti, teismas atsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes, kad jis pasiėmė dalį žemės ūkio padargų (žagrę, akėčias), taip pat padėjo remontuoti stogą, iškelti anteną. Tačiau teismo posėdžio metu pats A. V. R. paaiškino, kad žagrę ir akėčias jis pasiėmė po J. Ž., kuris mirė trimis metais vėliau nei A. R., mirties, o stogo remontas apsiribojo tuo, kad jis, atėjęs į svečius, pakėlė vieną šiferio lakštą bei anteną ir perdavė tuos daiktus esančiam ant stogo. Todėl teismas padarė išvadą, kad A. V. R. namo, kuriame iki mirties gyveno motina, nelaikė savu, paveldėtu, nes ateidavo į jį pas J. Ž. į svečius. Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo A. V. R. 2014-05-12 teismo posėdyje pareiškė prašymą apklausti liudytojus J. Š. ir D. K. ir teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo posėdis atidedamas dėl papildomų rašytinių įrodymų išreikalavimo, sprendė, jog toks prašymas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl prašymą apklausti liudytojus patenkino. Tačiau A. V. R. atstovės nurodytais adresais šaukimai liudytojams į teismo posėdį nebuvo įteikti, todėl, teismas atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotas asmuo tinkamai nepasirūpino nurodyti teisingus liudytojų adresus ir naujus liudytojų adresus pateikė tik 2014-05-27 vykusio pasėdžio metu, prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo atmetė, kadangi sprendė, jog tokie prašymai užvilkins bylos nagrinėjimą. Teismas sprendė, kad A. V. R. per 3 mėnesius po motinos mirties jokio jos turto nepradėjo valdyti ir palikimo nepriėmė.

Teismas taip pat sprendė, kad suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, A. V. R. prašymas dalyje dėl juridinio fakto nustatymo, jog po jo motinos mirties palikimą priėmė B. J. ir J. Ž., jam pačiam nesukels jokių pasekmių, todėl pareiškimo dėl šios reikalavimo dalies teismas nenagrinėjo ir bylą šio dalyje nutraukė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Savarankiškus reikalavimus pareiškęs suinteresuotas asmuo A. V. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, jog sprendimas neteisėtas, priimtas neatskleidus bylos esmės, netinkamai įvertinus liudytojų parodymus. Nurodo šiuos argumentus:

1) Liudytojai O. K., A. M., L. B. parodė, kad po A. R. mirties sūnus J. Ž. liko gyventi motinos namuose iki savo mirties, kur jo buvo nuolatinė gyvenamoji vieta, naudojosi visais ten buvusiais daiktais, dirbo padienius darbus pas ūkininką Padimanską, tačiau visada grįždavo nakvoti. Todėl esant šioms aplinkybėms yra akivaizdu, kad vienintelis brolis J. Ž. faktiškai pradėjo naudotis mirusiosios turtu. Kadangi buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjos atžvilgiu, todėl, apelianto nuomone, turėjo būti nustatytas juridinę reikšmė turintis faktas, kad visi mirusiosios vaikai paveldėjo jos turtą.

2) Teismas pažeidė teisingumo principą ir pažeidė suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus paveldėti. Be to, neapklausė liudytojų – Vilkabalių kaimo gyventojų, galėjusių pateikti objektyvius duomenis apie mirusiosios turto paveldėtojus ir jų veiksmus faktiškai paveldint turtą. Todėl turi būti apklausti liudytojai J. Š. ir D. K..

3) Pažeistos procesinės teisės normos sprendžiant A. Ž. savarankiškus reikalavimus.

Atsiliepimas

Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai taikius procesinės ir materialiosios teisės normas, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad po A. R. mirties sūnus J. Ž. liko gyventi motinos namuose iki savo mirties, kur buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, naudojosi visais ten buvusiais daiktais, dirbo padienius darbus pas ūkininką Padimanską, kadangi nei vienas iš apelianto nurodytų liudytojų šių teiginių nepatvirtino. Priešingai, liudytojai patvirtino, kad po motinos mirties J. Ž. išėjo gyventi pas ūkininką P. Nurodo, kad apelianto prašymas apklausti liudytojus pirmosios instancijos teismo buvo patenkintas, o liudytojai neapklausti dėl pateis apelianto nerūpestingumo. Laiko nepagrįstu skundo argumentą, kad pažeistos procesinės teisės normos sprendžiant A. Ž. savarankiškus reikalavimus, kadangi 2014 m. gegužės 15 d. nutarties nei vienas suinteresuotas asmuo neskundė.

Suinteresuotas asmuo A. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą jį palaiko, nurodo, kad teismas dėl nesuprantamų priežasčių priėmė nutartį ir jį bei jo seserį E. Ž. pašalino iš bylos nagrinėjimo, todėl teismas išnagrinėjęs bylą jiems nedalyvaujant nusprendė dėl jų teisių ir pareigų

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir liudytojų apklausos

Suinteresuotas asmuo A. V. R. paduodamas apeliacinį skundą pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir prašo apklausti liudytojus. CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra išimtinė bylos nagrinėjimo forma. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Kadangi apeliantas prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka apskritai niekaip nepagrindė, o apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta būtinumo aiškintis bylos aplinkybes, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, nes jos ištirtos pirmosios instancijos teisme, todėl šio prašymo netenkina (CPK 322 straipsnis).

Viena iš priežasčių bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atsirastų, jei būtų patenkintas apelianto prašymas apklausti liudytojus, tačiau apeliacinės instancijos teismas ir šį suinteresuoto asmens prašymą laiko nepagrįstu. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama pakankamai ilgą laiką nuo 2013-10-07 (t. 1, b. l. 1–2), suinteresuotam asmeniui nuo 2013-10-21 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (t. 1, b. l. 25), jis savarankiškus reikalavimus pareiškė 2014-01-03 (t. 1, b. l. 44–45), todėl turėjo ir galėjo suprasti pareigą laiku teikti įrodymus, t. y. tinkamai vykdyti CPK 178 straipsnyje numatytą įrodinėjimo pareigą. Tačiau suinteresuotas asmuo A. V. R. prašymą iškviesti liudytojus apklausai pareiškė tik priešpaskutiniame teismo posėdyje, šis prašymas buvo patenkintas, kadangi buvo iškilęs poreikis atidėti bylos nagrinėjimą ir dėl kitų priežasčių. CPK 190 straipsnyje nurodyta prašančio šaukti liudytoją asmens pareiga nurodyti liudytojo gyvenamąją ar darbo vietą, todėl apeliantas, nurodęs netikslius liudytojų adresus, dėl ko jiems nebuvo įteikti šaukimai (t. 1, b. l. 162–163), pats netinkamai vykdė savo procesines pareigas, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pakartotiną suinteresuoto asmens prašymą iškvieti liudytojus, nes tai būtų užvilkinę bylos nagrinėjimą.

Dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti

Pagal kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. (teisių perėmėja – A. O.) v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. W. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-434/2013; kt.).

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad būtent pareiškėja priėmė palikimą po motinos A. R. mirties pradėdama jį faktiškai valdyti, tinkamai įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą ir nepažeidė nurodytų teismų praktikoje suformuotų taisyklių. Byloje apklausti liudytojai patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad būtent ji rūpinosi po motinos mirties likusiu turtu, o suinteresuotas asmuo A. V. R. neneigė, kad pareiškėja rūpinosi nuosavybės teisių į žemę atkūrimu. Asmens veiksmai rūpinantis nuosavybės teisių į palikimą ar jo dalį sudarantį turtą atkūrimu patvirtina palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai jį valdyti, faktą. Kasacinio teismo praktikoje faktiniu palikimo priėmimu pripažįstami įpėdinio atliekami veiksmai, nukreipti į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoda pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, palikėjo ar savo vardu užveda ir dalyvauja bylose, kuriose priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui, ir pan.), taip pat toks įpėdinio elgesys, kai nuosavybės teisės į žemę dar neatkurtos, tačiau įpėdinis kelerius metus bent dalimi sklypo nuolat naudojasi ir elgiasi kaip neatsisakęs nuo paveldėjimo įpėdinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. T. v. A. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-420/2007; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-251/2012; 2014 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. G. v. O. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-141/2014). Todėl pirmosios instancijos teismas iš byloje pateiktų įrodymų visumos (byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų) pagrįstai sprendė, kad būtent pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią priimti po motinos mirties atsiradusį palikimą, siekdama jį valdyti kaip savo.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir suinteresuoto asmens A. V. R. nurodytus veiksmus, kuriais jis teigia priėmęs palikimą faktiškai pradėdamas valdyti. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad jis yra pasiėmęs žemės ūkio padargus – žagrę ir akėčias, tačiau apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad šie veiksmai buvo atlikti ne po palikėjos A. R. mirties, bet po J. Ž. mirties, kuris mirė po 3 metų. Kiti suinteresuoto asmens A. V. R. veiksmai – epizodinė pagalba atvykus pas J. Ž. į svečius remontuojant stogą (šiferio lakšto ir antenos pakėlimas ant stogo) taip pat nerodo jo aktyvių veiksmų, siekiant priimti palikimą, ir nereiškia jo valios elgtis su palikimą sudarančiu turtu, kaip su savo nuosavu.

Pažymėtina, kad apeliantas šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių iš esmės neginčija, tik teigia, kad jo brolis J. Ž. vienintelis faktiškai pradėjo naudotis mirusiosios turtu, todėl nustačius, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, turėjo būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad visi mirusiosios vaikai paveldėjo jos turtą. Tačiau palikimas priimamas kiekvieno iš įpėdinio veiksmais, ir vienam iš jų priėmus negalima teigti, kad tuo pačiu palikimą priėmė faktiškai pradėdami turtą valdyti ir kiti įpėdiniai. Be to, apeliantas neteisingai interpretuoja liudytojų O. K., A. M., A. M. parodymus, kadangi šie liudytojai neparodė, kad J. Ž. po palikėjos mirties liko gyventi jos name. Kartu pažymėtina, kad net ir nustačius, jog J. Ž. buvo priėmęs palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, tai jokiu būdu nereikštų, jog šiais veiksmais palikimą priėmėm ir suinteresuotas asmuo A. V. R..

Dėl procesinės teisės normų pažeidimo, teismui sprendžiant A. Ž. savarankiškus reikalavimus

Šie apeliacinio skundo argumentai neturi jokios reikšmės vertinant skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Teismo sprendimu nebuvo nuspręsta dėl A. Ž. savarankiško reikalavimo, be to, suinteresuotas asmuo A. V. R. neturi įgalinimų veikti A. Ž. vardu ir ginti jo teises. Dėl A. Ž. pareikštų reikalavimų buvo priimta 2014 m. gegužės 15 d. nutartis, kuri įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolia Indreikienė