- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-29
- Bylos Nr.
- 2-16-896/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03931-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Pareiškėjas
- B. J.
- Suinteresuotas asmuo
- A. V. R., A. Ž., E. Ž.
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Reginai Knezevičienei, dalyvaujant pareiškėjai B. J., jos atstovei adv. pad. R.Januškaitei, suinteresuotam asmeniui A. V. R., jo atstovei adv. S.Staniukynienei, suinteresuotam asmeniui A. Ž., jo atstovei adv. V.Jurčikonienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos B. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. V. R., A. Ž. ir E. Ž. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja B. J. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, įvykusios 2004-01-11, jos palikimą priėmė dukra B. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kalvarija, pradėdama faktiškai turtą valdyti ir juo naudotis.
Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais A. V. R. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, įvykusios 2004-01-11, jos palikimą priėmė dukra B. J., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2007-04-26, ir sūnus A. V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėja B. J. pareiškimą paliko, suinteresuotų asmenų savarankiškus reikalavimus prašo atmesti. Paaiškino, kad po mamos mirties liko namas su ūkiniais pastatais, teisė atstatyti nuosavybę į tris žemės sklypus, žemės ūkio padargai ir namų apyvokos daiktai bei drabužiai. Ji pasiėmė žagrę ir akėčias, mamos asmeninius daiktus ir drabužius. Be to, ji kreipėsi į savivaldybę dėl nuosavybės teisės atstatymo, vežė matininkus pamatuoti žemės sklypus ir dėl to buvo atstatyta nuosavybės teisė bei paskirti trys žemės sklypai. Be to, ji prižiūrėjo likusį namą ir žemę, namo duris ir langus užkalė lentomis, kad niekas nelįstų. Prie namo prižiūrėjo aplinką. Žemės sklypais leido naudotis kaimynui, kuris dabar jais naudojasi. Mama turėjo iš viso tris vaikus, t.y. ją, A. V. R. ir J. Ž.. Dėl J. Ž. vaikų ji nieko nežino. Tik prisimena kaip du maži vaikai buvo atvežti pas jos mamą ir buvo sakyta, kad tai J. Ž. vaikai, o gal jo žmonos vaikai, bet jų likimo ji nežino. A. V. R. ir J. Ž. mamos palikimo faktiškai valdydami nepriėmė. A. V. R. tuose namuose negyveno, jis gyveno kitur, pats vertėsi ūkiškai. Jis jokių daiktų nepasiėmė, į mamos laidotuves atėjo kaip svečias. Jokio remonto jis tuose namuose niekada nedarė. J. Ž. mamos turto nepaveldėjo. Jis buvo ligonis, tame name negyveno, o gyveno pas kaimyną Padimanską. Jis neturėjo jokių lėšų, ir jai pačiai teko juo rūpintis. J. Ž. jokių daiktų nepasiėmė ir nepaveldėjo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. V. R. savo savarankišką reikalavimą palaiko. Jis paaiškino, kad po mamos mirties name liko gyventi jo brolis J. Ž., ir dar toks O. K., kuris kartu gyveno nuo 1986 m. Po mamos laidotuvių jis brolį ir O. K. į tuos namus ir parvežė. Brolis ten ir gyveno, tarpais gulėjo ligoninėje ar sanatorijoje. J. Ž. mokėjo už elektrą, nes turėjo televizorių. B. J. ten pasirodydavo. Kas rūpinosi nuosavybės teisių į žemę atstatymu jis nežino, bet jis pats nesirūpino. Jis pats irgi paveldėjo mamos turtą, nes po brolio mirties pasiėmė akėčias ir žagrę. Žagrė ir dabar pas jį yra, o akėčias jis pardavė už 100 Lt. Dar jis buvo atėjęs pas brolį į svečius ir padėjo remontuoti stogą bei iškelti anteną – padavė šiferio lakštą ant stogo ir pakėlė anteną. Dar ateidavo pasirinkti obuolių ir slyvų. Jo mama A. R. turėjo dar du vaikus, t.y. B. J. ir J. Ž.. Jis prasidėjus bylai surado J. Ž. vaikus, t.y. A. Ž. ir E. Ž..
Suinteresuotas asmuo A. Ž. su A. V. R. reikalavimais sutinka, o B. J. reikalavimus prašo atmesti. Jis paaiškino, kad savo tėvo neprisimena, niekada su juo nebendravo 2013-12-28 pas jį atvyko A. V. R., prisistatė kaip dėdė, papasakojo, kad jo tėvas mirė, kad yra byla, galimas paveldėjimas. Pareiškime nurodytas aplinkybes, kad jo tėvas po senelės mirties gyvena tame pačiame name, vertėsi ūkiškai jis išgirdo iš A. V. R.. Apie tėvą jis tik žinojo, kad tas gyvena kažkur prie Marijampolės. Dėl giminystės fakto patvirtinimo jis kreipėsi į institucijas, tačiau susidūrė su problema, kad dokumentuose buvo pasikeitusi senelės pavardė, t.y. Ž. į Ž..
Suinteresuotas asmuo E. Ž. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Pareiškėjos B. J. pareiškimas tenkintinas. Suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, A. V. R. pareiškimas dalyje dėl juridinio fakto nustatymo kad po A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, įvykusios 2004-01-11, jos palikimą priėmė sūnus A. V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti atmestinas. Civilinė byla dalyje dėl suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, A. V. R. prašymo nustatyti, kad po A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, įvykusios 2004-01-11, jos palikimą priėmė dukra B. J., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2007-04-26, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, nutrauktina.
Nustatyta, kad B. R. (J.) yra J. R. ir A. Ž. dukra (b.l. 6). J. R. mirė 1971-03-03 (b.l. 7). B. R. ir J. J. susituokė 1972-05-13 (b.l. 8). A. R. mirė 2004-01-11 (b.l. 9). J. R. ir A. Ž. susituokė 1956-06-17 (b.l. 10, 109). Dėl A. R. palikimo į notarų biurus niekas nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b.l. 11-12). 2006-01-06 Marijampolės apskrities viršininko administracijos sprendimu A. R. buvo atkurta nuosavybės teisė į 3,03 ha žemės sklypą (b.l. 13-14). VĮ Registrų centras išraše nurodyta, kad A. R. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi, tačiau yra pateiktas 2006-01-06 apskrities viršininko sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus, prašymai dėl daiktinių teisių įregistravimo nepateikti (b.l. 15-18). Kalvarijos seniūnijos 2013-10-31 pažymoje nurodyta, kad A. R. gyvenamasis namas su ūkio pastatais bei kiemo įrenginiais yra įrašyti 2004-2008 metų seniūnijos namų knygą Nr. 48, namų ūkio Nr. 1814 (b.l. 31), J. Ž., gim. 1942-02-08 motina yra A. Ž. (b.l. 32, 108). J. Ž. mirė 2007-04-26 (b.l. 33, 78, 107). A. R. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Kalvarijos sen., Kalvarijos sav. (b.l. 34). J. Ž. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Kalvarijos sen., Kalvarijos sav. (b.l. 35). Dėl J. Ž. palikimo į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b.l. 43). Gyventojų registro prie LR VRM pažyma patvirtina, kad J. Ž. turėjo sūnų A. Ž., gim. 1970-04-14 ir dukrą E. Ž., gim. 1971-07-19 (b.l. 46). A. Ž. 2011-11-14 gyvenamąją vietą deklaravo adresu: Marijampolė, (duomenys neskelbtini) (b.l. 47, 94). E. Ž. gyvenamoji vieta nuo 2006-03-01 apskaityta Kauno m. sav. (b.l. 48). J. Ž. ir L. Ž. išsituokė 1974-01-31 (b.l. 77). A. Ž., gim. 1970-04-14 ir E. Ž., gim. 1971-07-19 yra J. Ž. ir L. Ž. vaikai (b.l. 79-80, 89, 110-111). 2014-03-13 A. Ž. kreipėsi į Marijampolės CMS dėl A. Ž. gimimo liudijimo gavimo (b.l. 112). Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2014-03-21 pažyma patvirtina, kad Kalvarijos Romos katalikų bažnyčios 1918-1920 metų metrikų knygose A. Ž. (Ž.) gimimo duomenų nerasta, Simno Romos katalikų bažnyčios 1919-1920 m. metrikų knygos saugoti neperduotos (b.l. 120). Iš AB Lesto rašto matyti, kad AB Lesto nebuvo sudariusi rašytinės sutarties su A. R., J. Ž. ir B. J. (b.,l. 158).
Asmuo laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (civilinė byla Nr. 3K-3-586/2007).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėja B. J. ir suinteresuotas asmuo A. V. R. yra mirusios A. R. vaikai (b.l. 3,4, 50-60). Po A. R. mirties įpėdinių pareiškimų dėl palikimo priėmimo notaro biure negauta (b.l. 8, 9). Iš pareiškėjos, suinteresuoto asmens A.V. R., liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad A. R. turtą sudarė gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais, kurie neįregistruoti VĮ „Registrų centre“, tačiau įrašyti 2004-2008 metų Kalvarijos seniūnijos namų ūkio knygoje Nr. 48, namų ūkio Nr. 1814, teisė į žemės nuosavybės atstatymą, ir žemės ūkio padargai bei asmeniniai namų ūkio apyvokos daiktai. Byloje kilo ginčas, kas priėmė A. R. palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Teismas pažymi, kad ginčo, jog B. J. priėmė A. R. palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti, nekilo, t.y. šalys pripažįsta, kad B. J. tokiu būdu palikimą priėmė. Tai matyti ir iš suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, reikalavimo, ir iš jo pasisakymų teismo posėdžio metu. B. J. po motinos mirties atvažiuodavo į namą, rūpinosi juo, be to, atliko teisinius veiksmus, susijusius su žemės nuosavybės atstatymu, pasiėmė dalį žemės ūkio padargų. Tai, kad B. J. pasiėmė žagrę ir akėčias, patvirtino ir liudytojas O. K.. Tokie veiksmai patvirtina, kad B. J. priėmė A. R. palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Spręsdamas, ar suinteresuotas asmuo A. V. R. priėmė A. R. palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti, teismas atsižvelgia į jo nurodytas aplinkybes, kad jis pasiėmė dalį žemės ūkio padargų (žagrę, akėčias), taip pat padėjo remontuoti stogą, iškelti anteną. Tačiau, kaip paaiškino pats A.V. R., žagrę ir akėčias jis pasiėmė po J. Ž., kuris mirė trimis metais vėliau nei A. R., mirties. Be to, teismo posėdžio metu paaiškino, kad stogo remontas apsiribojo tuo, kad jis pakėlė vieną šiferio lakštą bei anteną ir perdavė tuos daiktus esančiam ant stogo. Ir tai jis padarė atėjęs į svečius. Taigi teismas daro išvadą, kad A.V. R. namo, kuriame iki mirties gyveno motina, nelaikė savu, paveldėtu, nes ateidavo į jį pas J. Ž. kaip į svečius. Liudytojas O. K. paaiškino, kad nuo 1986 m. ant namo stogo niekas nelipo. Be to, pažymėtina, kad daiktus, t.y. žemės ūkio padargus, A.V. R. pasiėmė, t.y. pradėjo juos valdyti, ne per tris mėnesius po motinos mirties, o po J. Ž. mirties. A.V. R., kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, žemės nuosavybės atstatymu nesirūpino.
Teismas taip pat pažymi, kad suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankišką reikalavimą, A. V. R. teismo posėdžio, vykusio 2014-05-12, metu buvo pareiškęs prašymą apklausti liudytojus J. Š. ir D. K. ir teismas, atsižvelgdamas, kad teismo posėdis atidedamas dėl papildomų rašytinių įrodymų išreikalavimo, sprendė jog toks prašymas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl prašymą apklausti liudytojus patenkino. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad A.V. R. atstovės nurodytais liudytojų adresais šaukimai į teismo posėdį nebuvo įteikti. Todėl, teismas atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotas asmuo tinkamai nepasirūpino nurodyti teisingus liudytojų adresu, prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo ir naujus liudytojų adresus pateikė tik 2014-05-27 vykusio pasėdžio metu, sprendė, jog tokie prašymai užvilkins bylos nagrinėjimą ir prašymo netenkino. Teismas taip pat pažymi, kad teismo posėdžio metu buvo nurodyta, jog liudytojas D. K. galės paliudyti, jog A.V. R. pasiėmė po motinos mirties likusius žemės ūkio padargus. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad pats A.V. R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis žemės ūkio padargus pasiėmė ne po motinos, o po brolio J. Ž. mirties 2007 m., todėl teismas daro išvadą, kad liudytojo D. K. paaiškinimai teismo sprendimui neturėtų reikšmės.
Taigi, teismas daro išvadą, kad per tris mėnesius nuo A. R. mirties jos sūnus A.V. R. nepradėjo jokio jos turto valdyti ir nepriėmė jos palikimo pradėdamas faktiškai valdyti.
Civilinė byla dalyje dėl suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, A. V. R. prašymo nustatyti, kad po A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, įvykusios 2004-01-11, jos palikimą priėmė dukra B. J., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2007-04-26, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, nutrauktina. Teismas kompetentingas ypatingosios teisenos tvarka nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001 ir kt.) laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgys tam tikrą subjektinę teisę. Teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, A. V. R. prašymas dalyje dėl juridinio fakto nustatymo, jog po jo motinos mirties palikimą priėmė jo B. J. ir J. Ž., nesukels pačiam A. V. R. jokių pasekmių, todėl darytina išvada, kad pareiškimo dėl šios reikalavimo dalies teismas negali nagrinėti ir turi bylą nutraukti (CPK 293 str. 1 d.).
Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas yra atmestas (CPK 443 str. 6 d.). Teismas priteisia pareiškėjai B. J. 1144 Lt bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3, 140) iš priešingą teisinį suinteresuotumą byloje turėjusio A. V. R..
Kadangi A. V. R. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-10-21 sprendimu atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, iš jo nepriteistinos 77,50 Lt pašto išlaidos valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270, 293 str. 1 d., 448 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos B. J. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, įvykusios 2004-01-11, jos palikimą priėmė dukra B. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kalvarija, pradėdama faktiškai turtą valdyti ir juo naudotis.
Suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, A. V. R. pareiškimą dalyje dėl juridinio fakto nustatymo, kad po A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, įvykusios 2004-01-11, jos palikimą priėmė sūnus A. V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, atmesti.
Civilinę bylą dalyje dėl suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, A. V. R. prašymo nustatyti, kad po A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, įvykusios 2004-01-11, jos palikimą priėmė dukra B. J., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2007-04-26, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, nutraukti.
Priteisti iš A. V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 1144 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidas B. J., a.k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.