Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Reikalavimas.LT“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „FPI capital“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo reikalavimai yra grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, todėl, atsižvelgiant į ieškovo prašymą, byla nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka (CPK 424 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog UAB „Malsona“ ir atsakovas UAB „FPI capital“ 2016-10-27 pasirašė sutartį – užsakymą (e. b. l. 9), pagal kurį UAB „Malsona“ įsipareigojo suteikti transportavimo paslaugas – pateikti krovinius pagal suderintą užsakymą, o atsakovas atsiskaityti už suteiktas paslaugas minėtame užsakyme nustatyta tvarka. UAB „Malsona“ įvykdė savo įsipareigojimus, išrašė sąskaitas faktūras (e. b. l. 10-11), tačiau atsakovas neapmokėjo visos sąskaitoje nurodytos sumos, todėl susidarė 200,00 Eur įsiskolinimas (e. b. l. 12-15). Duomenų, dėl netinkamai atliktų UAB „Malsona“ transportavimo paslaugų atsakovui ar atsakovo tinkamos prievolės įvykdymo, byloje nėra (CPK 178 str.). Tarp UAB „Malsona“ ir ieškovo UAB „Reikalavimas.LT“ 2017-03-31 pasirašytos reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 435 bei jos priedo Nr. 1 pagrindu (e. b. l. 4-8), pradinis kreditorius UAB „Malsona“ perdavė naujajam kreditoriui UAB „Reikalavimas.LT“ rekalavimo teisę į atsakovo UAB „FPI capital“ pagrindinę skolą, netesybas, palūkanas bei kitus privalomus mokėjimus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnio 1 dalį krovinių vežimo sutartimi viena šalis įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą kainą (CK 6.808 str. 2 d.). CK 6.38 straipsnio 1 dalis nurodo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.213 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs užmokestį už ieškovo suteiktas paslaugas, byloje nėra (178 str.).

2017-03-31 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 435 bei jos priedu Nr. 1 pradinis kreditorius UAB „Malsona“ reikalavimo teisę į atsakovo UAB „FPI capital“ vardu susidariusią skolą perleido ieškovui UAB „Reikalavimas.LT“ (e. b. l. 4-8). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 str. 1 d. nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis c. b. Nr. 3K-7-168/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 str. 7 d. nuostatas. Kadangi pagal 2017-03-31 reikalavimo perleidimo sutartį pirminis kreditorius UAB „Malsona“ reikalavimą perleido ieškovui (naujajam kreditoriui), o atsakovas UAB „FPI capital“ nesumokėjo užmokesčio už suteiktas paslaugas pirminiam kreditoriui, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 200,00 Eur sumą yra pagrįstas ir tenkintinas, perėmus iš pirminio kreditoriaus materialųjį reikalavimą (CK 6.38 str., 6.63 str., 6.101 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.716 str. 1 d.).

Pagal 2017-03-31 Reikalavimo perleidimo sutartį ieškovas įgijo ir papildomas teises, taip pat ir teisę reikalauti palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas prašo teismo priteisti 6,56 Eur palūkanas (e. b. l. 16). CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 2. d.). Atsakovas neatsiskaitė su pirminiu kreditoriumi, todėl ieškovo pateiktoje pažymoje (e. b. l. 16) priskaičiuotos 6,56 Eur palūkanos yra pagrįstos ir priteistinos iš atsakovo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipnsio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovas prašo priteisti 8 proc. procesinių metinių palūkanų, remdamasis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos mo­kė­ji­mų, at­lie­ka­mų pa­gal ko­mer­ci­nes sutartis, vė­la­vi­mo pre­ven­ci­jos įsta­ty­mo nuostatomis. Šis įstatymas nu­ma­to pa­lū­ka­nas už pa­vė­luo­tus mo­kė­ji­mus pa­gal ko­mer­ci­nes sutartis. Minėto įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos mo­kė­ji­mų, at­lie­ka­mų pa­gal ko­mer­ci­nes sutartis, vė­la­vi­mo pre­ven­ci­jos įsta­ty­mas – spe­cia­lu­sis įsta­ty­mas, tu­rin­tis pir­me­ny­bę prieš CK 6.210 str. nuostatas, nu­sta­tant pa­lū­ka­nas už pa­vė­luo­tus mo­kė­ji­mus, at­lie­ka­mus pa­gal ko­mer­ci­nes sutartis (CK 1.3 str. 3 d.). Iš tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo 2016-10-27 sudarytos sutarties, teis­mas nu­sta­tė, kad sutartis ati­tin­ka šiame įsta­ty­me nu­ro­dy­tus ko­mer­ci­nės sutarties po­žy­mius, ieškovas rei­ka­lau­ja taikyti minėtame įstatyme nustatytas palūkanas, todėl teismas tai­ko šiame įsta­ty­me nu­sta­ty­tą pa­lū­ka­nų normą. Ieškovui iš atsakovo priteistinos 8 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti 40,00 Eur sumą, remdamasis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos mo­kė­ji­mų, at­lie­ka­mų pa­gal ko­mer­ci­nes sutartis, vė­la­vi­mo pre­ven­ci­jos įsta­ty­mo nuostatomis. Šis įstatymas nu­ma­to pa­lū­ka­nas už pa­vė­luo­tus mo­kė­ji­mus pa­gal ko­mer­ci­nes sutartis. Ieškovui įgijus teisę į aukščiau nurodytame įstatyme nustatytas palūkanas, jis turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 eurų sumą (Lie­tu­vos Res­pub­li­kos mo­kė­ji­mų, at­lie­ka­mų pa­gal ko­mer­ci­nius san­do­rius, vė­la­vi­mo pre­ven­ci­jos įsta­ty­mo 7 str. 1 d.), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 40,00 Eur suma.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 6,00 Eur žyminis mokestis (e. b. l. 21), 150,00 Eur advokato padėjėjos išlaidos už teisinę pagalbą (e. b. l. 18-20), todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 156,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 str. 1 d. 7 p., 93 str. 1 d., 98 str., 425 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424 straipsniu, 427 straipsniu, 428 strapsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Reikalavimas.LT“, įm. kodas 302642184, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „FPI capital“, įm. kodas 302495581, 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) skolą, 6,56 Eur (šešių eurų 56 ct) palūkanas, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų) skolos išieškojimo išlaidas, 8 (aštuonių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (246,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-04-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 156,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti preliminarųjį sprendimą arba pateikti teismui motyvuotus prieštaravimus. Jei atsakovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi preliminarų sprendimą panaikina ir bylą nutraukia.

Jeigu per 20 (dvidešimt) dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas nei kasacine, nei apeliacine tvarka neskundžiamas.