- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-21
- Bylos Nr.
- e2S-48-1051/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Ieškovas
- D. R.
- Atsakovas
- D. R.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Valiuškienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-34580-1160/2025 pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui D. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. R. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo D. R. 8 800 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 22 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-34580-1160/2025, patenkintas ieškovės D. R. ieškinys visiškai ir priteista iš atsakovo D. R. 8 800 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (8 800 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo, 924 Eur bylinėjimosi išlaidos.
3. 2025 m. spalio 28 d. teisme gauta ieškovės D. R. ir atsakovo D. R. pasirašyta taikos sutartis. Šalys prašė patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį ir panaikinti 2025 m. spalio 22 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-34580-1160/2025.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsisakė tvirtinti ieškovės D. R. ir atsakovo D. R. pateiktą taikos sutartį.
5. Teismas nurodė, kad 2025 m. spalio 22 d. teismo sprendimu už akių iš atsakovo D. R. ieškovei D. R. priteista 8 800 Eur skola, t. y. ieškovės reiškiamo ieškinio reikalavimo suma sudarė tik 8 800 Eur. Tuo tarpu taikos sutartimi šalys susitaria perleisti ieškovei atsakovui ir jo sutuoktinei bendrąja jungtine nuosavybe priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, kurių bendra suma siekia 26 500 Eur, t. y. šalių susitarimas peržengia byloje pareikšto reikalavimo ribą, ši suma net tris kartus viršija ieškovės ieškinyje pareikšto reikalavimo sumą.
6. Teismo nuomone, šalių pateiktos taikos sutarties patvirtinimas galimai sąlygotų naujus ginčus tarp šalių ir / ar kitų asmenų, nes pažeidžia jų teises ir interesus, todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, taikos sutartį atsisakoma tvirtinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Ieškovė D. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. nutartį ir patvirtinti taikos sutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas, vertindamas šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, klaidingai vertino akcijų nominalią vertę kaip realią jų ekonominę vertę ir darė nepagrįstą išvadą, kad šalių susitarimas „triskart viršija“ ieškinio reikalavimo ribas. Tokia išvada neatitinka nei finansų ekonomikos principų, nei akcijų teisinės prigimties, nei Lietuvos teismų praktikos.
7.2. Nominali akcijų vertė yra tik formalus, įmonių įstatuose nurodytas buhalterinis dydis, kuris neturi nieko bendro su realia akcijų verte. Nominali vertė nustatoma bendrovės steigimo metu ir nėra skirta sandorių vertei ar ekonominei naudai įvertinti. Todėl nominalios vertės naudojimas kaip kriterijus nustatant, ar šalių susitarimas peržengia ieškinio ribas, yra teisiškai ir ekonomiškai nepagrįstas. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad nominali vertė nėra rodiklis, pagal kurį gali būti vertinama tikroji akcijų vertė. Reali vertė gali būti lygi, didesnė, mažesnė, o dažnu atveju – net ir neigiama, priklausomai nuo bendrovės finansinės būklės. Uždaroji akcinė bendrovė nėra viešai listinguojama, jos akcijos nėra pardavinėjamos rinkoje, todėl neturi jokios objektyvios „rinkos kainos“. UAB akcijų rinkos vertė gali būti nustatoma tik šalių susitarimu arba nepriklausomo turto vertintojo. Nominali vertė neatspindi nei bendrovės turto, nei įsipareigojimų, nei pelningumo ar nuostolių. Todėl teismo nuoroda į tai, kad akcijų nominali vertė „siekia 26 500 Eur“, yra tik formali apskaitinė suma, kuri nesuteikia jokio pagrindo teigti, kad tikroji akcijų vertė peržengia ieškinio sumą.
7.3. Taikos sutartis atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio esmę – šalių tarpusavio nuolaidas. Šiuo atveju šalys susitarė, kad skola dengiama turtu (akcijomis), ir abi šalys aiškiai pareiškė valią, jog toks ekvivalentiškumas joms yra priimtinas. Teismas neturėtų kištis į šalių ekonominio naudingumo vertinimą, ypač kai sandoris nėra draudžiamas įstatymo ir neprieštarauja viešajai tvarkai. Šalys susitarė, dėl abiem pusėms priimtino prievolės įvykdymo būdo ir nėra jokio teisinio ar ekonominio pagrindo teigti, kad taikos sutarties vertė peržengia ieškinio ribas.
7.4. Ieškovė, priimdama akcijas kaip atsiskaitymo priemonę, nepraturtėja 26 500 Eur suma, o gauna turtą, kurio realioji vertė šalių sutarimu padengia tik 8 800 Eur įsiskolinimą. Nominalios vertės nurodymas taikos sutartyje yra būtinas tik siekiant tinkamai identifikuoti perleidžiamą objektą (vertybinius popierius), tačiau tai nereiškia, kad perleidžiamo turto ekonominė vertė sutampa su nominalia.
7.5. Šalys, pasinaudodamos sutarčių laisvės principu (CK 6.156 str.) ir įvertinusios realią minėtų bendrovių finansinę padėtį (įskaitant galimus įsipareigojimus, veiklos rizikas ir turto likvidumą), sutarė, kad perleidžiamo akcijų paketo tikroji rinkos vertė yra ekvivalenti skolos dydžiui – 8 800 Eur.
Atsiliepimas
8. Atsakovas D. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Net ir atmetus jos skundą – įvykių seka, manytina, bus tokia pati – vykdomasis raštas bus perduotas vykdymui ir akcijos pereis jai.
8.2. Šalys susitarė dėl abiem pusėms priimtino prievolės įvykdymo būdo ir nėra jokio teisinio ar ekonominio pagrindo teigti, kad taikos sutarties vertė peržengia ieškinio ribas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
10. Atskiruoju skundu apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį.
11. Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, viena iš civilinio proceso šalių – ieškovo ir atsakovo – teisių yra teisė užbaigti bylą taikos sutartimi. Šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 straipsnio 3 dalis). CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.
12. Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).
13. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esminis šios sutarties bruožas yra ginčo šalių tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, ji turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
14. Kasacinio teismo konstatuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019), kad dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010; kt.).
15. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš šalių pateiktos taikos sutarties 1 ir 2 punkto, šalys susitarė, kad D. R. atsisako savo reikalavimo priteisti iš D. R. 8 800 Eur skolą ir palūkanas. D. R. perleidžia D. R. jam priklausančias: 100 paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), kurių visų bendroji nominali vertė yra 2 500 Eur (25Eur/l vnt.), akcijų, duomenys apie akcijų emitentą: bendrovės pavadinimas: UAB „(duomenys neskelbtini)“, registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įstatinis kapitalas – 2 500 Eur, akcijų kiekis – 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų; 240 paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), kurių visų bendroji nominali vertė yra 24 000 Eur (100Eur/l vnt.), akcijų, duomenys apie akcijų emitentą: bendrovės pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, registracijos adresas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įstatinis kapitalas: 24 500 Eur, akcijų kiekis – 240 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. D. R. pareiškia, kad su įmonių finansine padėtimi yra susipažinusi ir jai šios taikos sutarties sąlygos yra priimtinos (taikos sutarties 2.3. punktas). Akcijų nuosavybė D. R. pereina nuo šios sutarties patvirtinimo teisme dienos (taikos sutarties 2.4. punktas).
16. Taikos sutarties turinys patvirtina, kad apeliantė atsisako reikalavimo priteisti iš atsakovo D. R. 8 800 Eur skolą ir palūkanas, o mainais už tai atsakovas skolą padengia, perleisdamas ieškovei 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių nominali vertė yra 2 500 Eur, ir 240 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių nominali vertė yra 24 000 Eur.
17. Taigi, kaip matyti, šalys išspendė ginčą dėl skolos priteisimo tarpusavio nuolaidų būdu. Tai, kad kaip nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, šalių susitarimas peržengia byloje pareikšto reikalavimo ribą, atsakovo perleidžiamų ieškovei akcijų suma (nominali vertė) net tris kartus viršija ieškovės ieškinyje pareikšto reikalavimo sumą, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
18. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad įstatymai nedraudžia šalims taikos sutartyje susitarti ir dėl papildomų įsipareigojimų, inter alia, dėl priešpriešinių, kurie tiesiogiai nepatenka į byloje sprendžiamo ginčo dalyką, bet būtini tam, kad šalys galėtų išspręsti ginčą taikiai, t. y. sudarydamos taikos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017).
19. Kaip jau minėta, taikos sutarčiai, kaip bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas ir tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio. Šiuo atveju šalys galėjo (turėjo teisę), siekdamos taikiai užbaigti, susitarti kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi atsakovas sumokės ieškovei skolą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tas faktas, kad atsakovo perleidžiamų ieškovei akcijų suma (nominali vertė) tris kartus viršija ieškovės ieškinyje pareikšto reikalavimo sumą, negali būti vertinamas kaip kliūtis taikos sutarčiai patvirtinti, priešingu atveju būtų pažeistas sutarties laisvės principas. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti, kad ieškovo ir atsakovės sudaryta taikos sutartis neatitinka jų tikrosios valios. Atsakovas kaip civilinių teisinių santykių dalyvis galėjo įvertinti taikos sutartimi jam nustatomas pareigas bei laisvai apsispręsti dėl šių įsipareigojimų vykdymo, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad taikos sutarties sąlygos pažeidžia atsakovo teises ir interesus.
20. Tačiau, kaip jau minėta, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, dispozityvumo principas bei iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Taigi, teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi pareigą aiškintis, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės, imperatyvios įstatymo nuostatos ar viešasis interesas.
21. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino ar šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos nepažeidžia Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ), kuriame reglamentuojami akcijų pirkimo, perleidimo klausimai, nuostatų.
22. ABĮ 47 straipsnis nustato ribojimus akcininkui, ketinančiam parduoti akcijas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad akcininkas privalo raštu pranešti uždarajai akcinei bendrovei apie ketinimą parduoti visas ar dalį uždarosios akcinės bendrovės akcijų, nurodydamas perleidžiamų akcijų skaičių pagal klases ir pardavimo kainą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pirmumo teisę įsigyti visas parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas turi akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo uždarojoje akcinėje bendrovėje dieną buvę jos akcininkai.
23. Nors ABĮ 46 straipsnyje, reglamentuojančiame akcijų perleidimą, nėra tiesiogiai numatyta akcininko pareiga pranešti apie ketinimą perleisti akcijas, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ABĮ 47 straipsnyje reglamentuojamos uždarosios akcinės bendrovės akcininkų pirmumo teisės įsigyti kitų akcininkų parduodamas akcijas nesilaikymas reiškia akcininkų pirmumo teisės pažeidimą ir yra teisinis pagrindas pripažinti sudarytą nesilaikius šiame straipsnyje nustatytos tvarkos akcijų perleidimo sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2013; 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-248/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016).
24. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkas turi teisę parduoti akcijas nesilaikydamas šiame straipsnyje nustatytos akcijų pardavimo tvarkos, jeigu uždarojoje akcinėje bendrovėje yra du akcininkai ir vienas iš jų visas ar dalį akcijų parduoda kitam tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkui (ABĮ 47 straipsnio 8 dalis). Uždarosios akcinės bendrovės įstatuose gali būti nustatyta, kad pirmumo teisė, numatyta šio straipsnio 2 dalyje, netaikoma, taip pat gali būti nustatyta kitokia, nei ABĮ 47 straipsnio 1 ir 3–8 dalyse nustatyta, akcijų pardavimo tvarka (ABĮ 47 straipsnio 8 dalis).
25. Nagrinėjamu atveju, šalys kartu su taikos sutartimi pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašus iš vertybinių popierių sąskaitų, kurie patvirtina atsakovui priklausančių akcijų kiekį ir jų nominalią vertę, tačiau byloje nėra pateikta duomenų apie tai, ar atsakovas yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Jei yra kitų akcininkų, tuomet su teikiama tvirtinti taikos sutartimi, turėjo būti pateiktas ne tik G. R. sutikimas, kad ji sutinka, jog taikos sutartimi būtų perleistas jai ir jos sutuoktiniui D. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, bet turi būti pateikti ir rašytiniai įrodymai, kad kiti akcininkai atsisako pirmumo teisės įgyti akcijas, arba turi būti pateikti bendrovių įstatai, kuriuose nustatyta kitokia nei įstatyme numatyta akcijų pirkimo/ perleidimo tvarka. Taip pat teikiant teismui tvirtinti taikos sutartį privalo būti pateikti įrodymai, kad yra įvykdyti ABĮ 47 straipsnio 1 dalies reikalavimai, t. y. raštu pranešta uždarosioms akcinėms bendrovėms apie ketinimą parduoti visas ar dalį uždarosios akcinės bendrovės akcijų, nurodant perleidžiamų akcijų skaičių pagal klases ir pardavimo kainą.
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, kurių pagrindu teismas atsisakė patvirtinti taikos sutartį, nepakankami tam, kad netenkinti šalių prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo, o aplinkybių, jog sudaryta taikos sutartis gali pažeisti kitų asmenų teises ar teisėtus interesus, imperatyvias įstatymo nuostatas ar viešąjį interesą, teismas netyrė ir nevertino. Kartu pažymėtina, kad byloje trūkstant įrodymų ar duomenų, pirmosios teismas turi pareigą taikyti trūkumų šalinimo institutą, nes šiuo atveju taikos sutartis pateikta teismui tvirtinti byloje, kuri nagrinėjama ginčo teisena, o ne supaprastinto proceso tvarka.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti šalių pasirašytą taikos sutartį, pažeidė tiek proceso, tiek materialines teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties tvirtinimą civilinėje byloje, todėl skundžiama nutartis naikinama ir klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 20 d. panaikinti ir klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.