- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- eI3-776-609/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02215-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 21.3.8Nepriekaištingos reputacijos netekimas ar tarnybos pareigūno vardo pažeminimas
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
- 57.2Atstovavimo išlaidos ir jų paskirstymas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, mišriu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) viršininko 2021 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. 30-TE-578 „Dėl R. P. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas), atsakovą įpareigoti ją grąžinti į iki atleidimo iš tarnybos užimtas pareigas bei iš atsakovo jai priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną dieną nuo nušalinimo nuo pareigų dienos iki atleidimo iš tarnybos dienos.
Skunde nurodo, jog remiantis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2021 m. spalio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvada (toliau – Tarnybinio patikrinimo išvada) Įsakymu ji – vyresnioji inspektorė, buvo atleista iš Klaipėdos AVPK Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjos pareigų.
Pareiškėja teigia, kad 2021 m. rugsėjo 11 d., ne tarnybos metu ji buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 23 val. gavę anoniminį pranešimą bei atvykę į jos namus, policijos pareigūnai kaimynų ramybę ir poilsį trikdančio triukšmo nenustatė ir jokių įspėjimų dėl to nepareiškė. Būdama jai asmeninės nuosavybės teise priklausančioje kiemo dalyje esančioje lauko pavėsinėje, ji buvo sulaikyta dėl galimai teisėtų policijos reikalavimų nevykdymo, jai buvo atimta galimybė pasirūpinti namuose likusiais savo nepilnamečiais vaikais ir nebuvo suteikta galimybė išsikviesti kitą asmenį, kuris galėtų pasirūpinti jos nepilnamečiais vaikais jos sulaikymo metu. Patekę į jai nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą, policijos pareigūnai rado saugiai miegančius nepilnamečius vaikus, juos pažadinę, jiems sukėlė didelį stresą.
2021 m. rugsėjo 13 d.jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 str. 4 d. už teisėtų policijos reikalavimų nevykdymą bei trukdymą policijos pareigūnams atlikti jiems pavestas funkcijas, Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimu jai paskirta 90 Eur bauda.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, jog 2021 m. rugsėjo 11 d., ne tarnybos metu, su nepilnamečiais vaikais būdama savo namuose, adresu (duomkenys neskelbtini), išgirdo triukšmą ir pamatė, kad gatvėje stovi policijos automobilis. Žinodama, kad jos sugyventinis D. Z. jau kurį laiką yra išėjęs į lauką palydėti draugo ir tuo pačiu pavedžioti šunį, išsigandusi, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, išbėgo į gatvę, pamatė D. Z. apsuptą policijos pareigūnų ir išgirdo, kad yra naudojamas elektros impulsinis prietaisas "Taser”, dėl ko buvo šokiruota. Pribėgusi ėmė klausinėti, kas vyksta, kas nutiko, tačiau jai nebuvo paaiškinta. D. Z. buvo parverstas ant žemės ne tik jos, bet ir jų mažamečio sūnaus akivaizdoje, prieš jį toliau buvo naudojamos spec. priemonės. Jai pareigūnams pasakius, jog elektros impulsinis prietaisas "Taser” naudojamas neteisėtai, nes žmogus nesipriešina, pareigūnai pradėjo šaukti, trauktis ir mojuoti teleskopine lazda, taip jai sukeldami dar didesnį stresą. Jai nurodžius, kad ji yra policijos pareigūnė, policijos pareigūnai dar labiau supyko. Pareiškėja teigia, kad savo elgesiu policijos vardo nežemino. Priešingai – atvykę policijos pareigūnai elgėsi neadekvačiai esamai situacijai, rodė savo valdžią ir viršenybę, nebandė ramiai išsiaiškinti esamos situacijos, ją sulaikydami privačioje teritorijoje, išveždami į Klaipėdos AVPK ir laikinai sulaikydami, policijos pareigūnai pažemino jos garbę ir orumą. Pareiškėja teigia, kad nei vieno pareigūno neįžeidė, savo tarnybine padėtimi nesinaudojo ir pareigūnų neprašė D. Z. nesulaikinėti, taip pat jokiais kitais veiksmais ar neveikimu netrukdė jiems sulaikyti minėto asmens ar atlikti savo tiesioginių funkcijų.
Pareiškėja pažymi, kad 19 metų dirbdama Klaipėdos AVPK, ji niekada neturėjo jokių tarnybinių nuobaudų. Nurodo, kad Tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta pareigūno S. L., kuris su ja yra pažįstamas nuo 2006 metų, kartu mokėsi Mykolo Riomerio universitete, buvo geri pažįstami. Jos nuomone, S. L. turėjo nusišalinti nuo tarnybinio patikrinimo atlikimo ir apie tai informuoti savo viršininką, o pastarasis turėjo tarnybinį atlikimą pavesti atlikti kitam asmeniui, kad Pareiškėjos galimai padarytas tarnybinis nusižengimas būtų ištirtas nešališkai ir visapusiškai. Pareiškėja teigia, kad Tarnybinio patikrinimo išvada ir Įsakymas negalėjo būti surašyti, nesulaukus administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo pabaigos. Pareiškėjos vertinimu, tarnybinio patikrinimo metu surinktų įrodymų nepakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog ji padarė tarnybinj nusižengimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą atsakovas nurodo, kad 2021 m. rugsėjo 11 d. 22.59 val. policijos registruojamų įvykiu registre buvo registruotas pranešimas ROIK Nr. 0121000593072, kuriame buvo nurodyta: „VTAS Kaimynai kieme kelia triukšmų, loja šunys, laksto nepilnamečiai vaikai. yra šūkaujama, namo gyventojai negali ilsėtis.<...>“.
Įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su kitais asmenimis dėl to, kad nevykdė
policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, buvo sulaikyta pareiškėja – Klaipėdos apskr. VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėja, kuri atsisakė tikrintis blaivumą. Ji buvo nuvežta į viešąją įstaigą Klaipėdos universitetinė ligoninė neblaivumui patikrinti, tačiau tyrimo atsisakė.
Klaipėdos AVPK viršininko 2021 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 30-TE-466 nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. pareiškėja buvo nušalinta nuo pareigų tarnybinio patikrinimo atlikimo laikui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau - Tvarkos aprašas) 6 punktu dėl pareiškėjos veiksmų 2021 m. rugsėjo 11 d. įvykio metu Klaipėdos aps. VPK Imuniteto valdybai pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą. Atlikus tarnybinį patikrinimą, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriaus vyriausiasis tyrėjas S. L. surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurią patvirtino Klaipėdos AVPK viršininkas A. M.. Ja buvo siūloma už pareigūno vardo pažeminimą pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 45 straipsnio 4 ir 7 dalimis, 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi ir Tarnybinio patikrinimo išvada Įsakymu pareiškėja buvo atleista iš Klaipėdos aps. VPK Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjos pareigų nuo 2021 m. spalio 14 d.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad policijos veikla grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, politinio neutralumo, veiklos viešumo ir konfidencialumo derinimo, tarnybinio pavaldumo, subsidiarumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principais. Policijos įstatymo 5 straipsnyje numatyti pagrindiniai policijos uždaviniai, tarp kurių yra nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija (4 p.): nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas (5 p.). Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad pareigūnas pats būdamas įvykio liudininku privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau - Etikos kodeksas) 5 punkte numatyta, kad policijos darbuotojų veikla ir profesinė etika grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, atsakomybės, lojalumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, nešališkumo, padorumo, politinio neutralumo, pavyzdingumo, viešumo ir skaidrumo. Etikos kodekso 7 punkte nurodyta, kad policijos darbuotojas, laikydamasis aptartų nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įsakmiai įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtinas elgesio normas turėtų būti pasirenkamos kaip teisingo ir etiško elgesio modelis, turi vadovautis šiais moraliniais orientyrais: saugoti profesinę garbę ir elgtis taip. kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto (7.1 p.); visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus (7.2 p.). Statuto 2 straipsnio 4 dalis numato, kad pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti. Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą.
Pažymi, kad 2021 m. rugsėjo 11 d. įvykis, adresu (duomenys neskelbtini), filmuotas vaizdo ir garso registratoriais Nr. BOF1EC6090A8, BOF1EC60984E, BOF1EC6193FE ir BOF1EC6194E6.
Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 11 d., nuo 19.00 vai. iki 23.00 vai. kieme, adresu. (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, ne tarnybos metu vartojo alkoholinius gėrimus, garsiai leido muziką, aplinkui esant nepilnamečiams.
Būdama policijos pareigūne, nesiėmė veiksmų sugyventiniui D. Z. ir piliečiui R. P., kurie būdami neblaivūs viešoje vietoje, įžeidinėjo, bei rodė nepagarbą policijos pareigūnams, atliekantiems pavestas funkcijas, sudrausminti.
Pareiškėja tyčia pastūmė perimetrą saugantį policijos pareigūną, garsiai nurodė savo užimamas pareigas vidaus tarnybos sistemoje, t. y. savo veiksmais siekė įtakoti įvykio vietoje dirbusius policijos pareigūnus ir trukdė policijos pareigūnams vykdyti pavestas užduotis.
Neturėdama teisės ar leidimo, pareiškėja atidarė policijos tarnybinio automobilio sulaikymo patalpos duris, siekė iš jos išleisti joje laikomą administracinį nusižengimą padariusį sugyventinį D. Z., taip trukdė policijos pareigūnams atlikti jiems pavestas funkcijas.
Pareiškėja iš 2021 m. rugsėjo 11 d. įvykio vietos bandė pasišalinti bei užsidaryti garaže, siekdama išvengti atsakomybės, taip policijos pareigūnams trukdė vykdyti jiems pavestas funkcijas.
Būdama neblaivi, nesiėmė priemonių, kad jos nepilnamečiams vaikams būtų užtikrinta saugi aplinka, vaiko gerovė, kad vaikai būtų apsaugoti nuo negatyvaus, nekontroliuojamo, priešiško jos ir sugyventinio elgesio policijos pareigūnų atžvilgiu, taip formuojant vaikų nuomonę, jog policija ir jai atstovaujantys policijos pareigūnai yra blogis.
Pristatyta į Klaipėdos aps. VPK budėtojų dalį, pareiškėja atsisakė alkotesteriu pasitikrinti neblaivumą. Viešojoje įstaigoje Klaipėdos universitetinė ligoninė atsisakė, kad būtų vertinama jos bendra būklė, atsisakė tikrintis alkotesteriu, duoti kraujo mėginį alkoholio kiekiui nustatyti, tuo trukdydama policijos pareigūnams rinkti įrodymus administracinio nusižengimo medžiagoje (byloje), nustatyti svarbias aplinkybes, taip apsunkindama administracinio nusižengimo tyrimą.
Teigiama, kad tokiais savo veiksmais (neveikimu) pareiškėja pažemino policijos pareigūno vardą, nes pažeidė Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 2, 4, ir 5 punktuose įtvirtintus reikalavimus, Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso 5 punkto, 7.1 ir 7.2 papunkčių nuostatas. Statuto 17 straipsnyje numatytą bei duotą priesaiką, akivaizdžiai suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad statutiniai valstybės pareigūnai ne tarnybos metu gali elgtis lengvabūdiškai, nevykdyti teisės aktų reikalavimų, o visa tai neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą vidaus tarnybos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje veikiančių institucijų, jose sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje.
Tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareiškėja ne tarnybos metu savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, jos atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 str. 1 d. 7 p. yra vienintelė Statute numatyta teisinė priemonė, kurią nurodytoje situacijoje privalu taikyti.
Aprašo 18 punkte numatyta, kad tikrintojui draudžiama atlikti tarnybinį patikrinimą, jei tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Tikrintojas apie galimą viešųjų ir privačių interesų konfliktą privalo nedelsdamas raštu informuoti savo tiesioginį vadovą arba pavedusį atlikti tarnybinį patikrinimą pareigūną ir nusišalinti nuo tolesnio tarnybinio patikrinimo. Toks pareigūnas (vadovas) gali nepriimti nusišalinimo ir įpareigoti tikrintoją toliau tęsti tarnybinį patikrinimą. Tikrintojui taip pat draudžiama daryti tiesioginį ar netiesioginį neteisėtą poveikį (naudoti smurtą, grasinti, bauginti neigiamomis pasekmėmis ir pan.) tikrinamam pareigūnui ar kitam su tyrimu susijusiam asmeniui.
Patikimų duomenų, kad atlikdamas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir atlikdamas tarnybinį patikrinimą, pareigūnas S. L. buvo šališkas R. P. atžvilgiu, pareiškėja nepateikė, todėl jos teiginiai apie pareigūno S. L. šališkumą laikytini tik jos subjektyvia nuomone. Atsakovo vertinimu, darbas vienoje institucijoje, mokymasis kartu ar dalyvavimas šventėse, nėra pakankamas pagrindas asmens šališkumui patvirtinti. Asmuo yra laikomas nešališku, kol nėra įrodyta priešingai, t. y. kol nėra nustatyta, kad valstybės tarnautojas, veikdamas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nustatytoje situacijoje, parodė suinteresuotumą, priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kurios, jos vertinimu, verčia ją abejoti pareigūno S. L. nešališkumu, atsakovo nuomone, nagrinėjamos bylos situacijoje nepaneigia subjektyvaus nešališkumo prezumpcijos.
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro statutiniam pareigūnui pritaikytos tarnybinės atsakomybės – atleidimo iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pareiškėja ginčija Klaipėdos AVPK viršininko 2021 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. 30-TE-578 „Dėl R. P. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo ji buvo atleista iš vidaus tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą), vadovaujantis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto 2021 m. spalio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-30-IS-33 „Dėl R. P. veiksmų“.
Nesutikimą su Įsakymu pareiškėja grindžia argumentais, kad tarnybinio nusižengimo, kuriuo buvo diskredituotas vidaus tarnybos sistemos autoritetas, ji nepadarė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadą surašė šališkas asmuo, o tarnybinis nusižengimas ištirtas nevisapusiškai, kad Tarnybinio patikrinimo išvada ir Įsakymas negalėjo būti surašyti, nesulaukus administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo pabaigos. Pareiškėjos vertinimu, tarnybinio patikrinimo metu surinktų įrodymų nepakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog ji padarė tarnybinį nusižengimą.
2021 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos AVPK buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos veiksmų.
Klaipėdos AVPK viršininko 2021 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 30-TE-466 „Dėl R. P. nušalinimo nuo pareigų“ nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. pareiškėja buvo nušalinta nuo pareigų iki tarnybinio patikrinimo atlikimo pabaigos ir jai buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo), o 2021 m. spalio 4 d. pareiškėjai įteiktas papildomas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo).
Atlikus tarnybinį patikrinimą, Klaipėdos AVPK viršininkas 2021 m. spalio 13 d. patvirtino Tarnybinio patikrinimo išvadą, kuria pasiūlyta už pareigūno vardo pažeminimą pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos.
Klaipėdos AVPK viršininko 2021 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 30-TE-578 „Dėl R. P. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pareiškėja buvo atleista iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – ir Statutas), bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).
Elgesio reikalavimus policijos pareigūnams, jų bendrąsias ir specialiąsias pareigas nustato Statutas, kurio 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti (Statuto 2 str. 4 d.).
Pažymėtina tai, kad pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, t. y. pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-165/2005; kt.).
Esminis elementas, suponuojantis nurodyto atleidimo iš tarnybos pagrindo taikymą, yra visuomenės požiūris į atitinkamą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai susiję su vidaus tarnybos sistemos autoritetu ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu vidaus tarnybos sistema.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT), aiškindamas atleidimo iš tarnybos pažeminus pareigūno vardą sampratą, ne kartą yra pasisakęs, jog tokio pobūdžio priemonės taikymas, be kita ko, yra skirtas tam, kad būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1914/2012).
LVAT praktikoje aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi, pareigūno atsakomybė pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai nustatoma minėtų aplinkybių visuma, todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tai reiškia, kad ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal minėtą Statuto nuostatą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu, todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1043-575/2017 ir kt.).
Akivaizdumas Statuto 2 straipsnio 4 dalies (iki 2019 m. sausio 1 d. – Statuto 2 str. 5 d.) prasme nesiejamas su sąlyga, kad apie pareigūno priešingą teisei ar pažeidžiančią etikos normas veiką būtų viešai paskelbta ir taptų žinoma visai visuomenei, ar atitinkamai jos daliai. Akivaizdumo įrodymui šia prasme pakanka nustatyti tokius priešingus teisei ir pareigūnų etikos normoms pareigūno poelgius, kuriuos visuomenė pagal statutiniams pareigūnams keliamus elgesio standartus vertintų vienareikšmiai neigiamai (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2593/2012). Taigi akivaizdumo nustatymui, kaip ir padarytos veikos pasekmių įvertinimui, nėra reikšminga, kiek asmenų sužinojo apie tokias pareigūno veikas, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje.
Teismas pažymi, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2013 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3094/2012; 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011 ir kt.).
Iš Tarnybinio patikrinimo išvados, kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis, turinio matyti, kad akivaizdžiai vidaus tarnybos sistemos autoritetą žemininančia, pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga griaunančia bei ją kompromituojančia veika pripažinti tyčiniai pareiškėjos veiksmai – sugyventinio D. Z. ir R. P. įžūlių, agresyvių, nukreiptų pries policijos pareigūnus, veiksmų, toleravimas, priešiškas ir agresyvus nusiteikimas policijos pareigūnų, sulaikančių aktyviais veiksmais besipriešinantį D. Z., atžvilgiu, kliudymas policijos pareigūnams atlikti jiems pavestas funkcijas, nesiėmimas priemonių nepilnamečius vaikus apsaugoti nuo negatyvaus, nekontroliuojamo, pareigūnų atžvilgiu priešiško elgesio, taip formuojant jų nuomonę, kad policijos įstaiga ir jai atstovaujantys policijos pareigūnai yra blogis.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 5 punktų, 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706, 5, 7.1, 7.2 punktus bei sulaužė duotą pareigūno priesaiką.
Pradėdama eiti pareigas vidaus tarnyboje, pareiškėja yra davusi priesaiką būti ištikima Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindama žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Pažymėtina tai, kad teisės aktai nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė.
Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad policijos veikla grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, politinio neutralumo, veiklos viešumo ir konfidensialumo derinimo, tarnybinio pavaldumo, subsidiarumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principais.
Policijos įstatymo 5 straipnyje reglamentuoti pagrindiniais policijos uždaviniai, tarp kurių yra nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija (4 punktas) bei nusikalstamų veikų ir administracinių pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas (5 punktas).
Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą ir saugoti jo teises ir laisves. Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad policijos pareigūnas privalo, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai arba administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ai (ar) pristatyti įpolicijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka apie tai pranešti policijai.
Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekse, patvirtintame Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706, numatyta, kad policijos darbutojų veiklos ir profesinė etika grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, atsakomybės, jojalumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, nešališkumo, padorumo, politinio neutralumo, pavyzdingumo, viešumo ir skaidrumo. Valstybės tarnautojų (išskyrus statutinių) veiklos ir tarnybinės etikos principai taip pat yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme (5 punktas); saugoti profesinę garbę ir elgti taip, kad savo elgesiu ar veikamais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto (7.1 punktas); visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus (7.2 punktas).
Iš tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų matyti, 2021 m. rugsėjo 11 d., apie 23.01 val. buvo gautas Klaipėdos AVPK budėtojo pavedimas vykti pagal pranešimą ROIK Nr. 0121000593072 patikrinti informacijos: kaimynai kieme kelia triukšmą, loja šunys, laksto nepilnamečiai vaikai, yra šūkaujama, namo gyventojai negali ilsėtis. Klaipėdos AVPK pareigūnams 2021 m. rugsėjo 11 d. 23.02 val. nuvykus patikrinti informacijos, gatvėje ties gyvenamuoju namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) mieste, buvo pastebėti du asmenys, kurie rankose laikė taures su alkoholiniu gėrimu – alumi, jie buvo priešiškai nusiteikę pareigūnų atžvilgiu, agresyviai su jais bendravo, vartojo necenzūrinius žodžius, todėl iš jų buvo pareikalauta pateikti asmens dokumentus. Šiam reikalavimui nepaklusus, nurodytiems asmenims toliau ginčijantis su policijos pareigūnais, prie jų priėjo pareiškėja su nepilnamečiais vaikais ir stebėjo, kas vyksta. Vienas iš įvykio vietoje buvusių asmenų R. P. policijos pareigūnams pateikė asmens dokumentus, kol jie buvo tikrinami, pareiškėja grįžo į gyvenamojo namo kiemą. Po to, prie policijos pareigūnų vėl priėjo pareiškėja ir D. Z., kuris elgėsi agresyviai. Siekiant nustatytijotapatybę, iš jo buvo pareikalauta pateikti asmens dokumentą, tačiau tai padaryti jis atsisakė ir bandė pasišalinti iš įvykio vietos į gyvenamojo namo laiptinę. D. Z. nevykdant šio policijos pareigūnų reikalavimo, jis buvo sulaikytas, sulaikymo metu į lauką išbėgo nepilnametis vaikas ir kartu su pareiškėja pradėjo viską filmuoti, pareiškėja reiškė priekaištus policijos pareigūnams, klausė, ką jie daro, nurodė, kad yra policijos pareigūnė. Vienam iš policijos pareigūnų paprašius prisistatyti bei pateikti asmens dokumentą, ji į šį prašymą nereagavo. Sulaikius D. Z., pareiškėja nubėgo link gyvenamojo namo, po kelių minučių ji buvo rasta prie gyvenamojo namo laiptinės, jai ne vieną kartą buvo nurodyta atidaryti duris ir leisti įsitikinti, kad mažamečiai vaikai, kurie buvo įvykio vietoje, yra saugioje aplinkoje, tačiau pareiškėja į ragininus nereagavo, durų neatidarė, bandė pasišalinti iš įvykio vietos.
Tarnybinio patikrinimo duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, paaiškėjo aplinkybė, jog visi įvykio vietoje buvę suaugę asmenys, įskaitant ir pareiškėją, yra akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio, kartu su jais buvo mažamečiai vaikai.
Pareiškėja atvykusių pareigūnų atžvilgiu buvo nusiteikusi priešiškai, įvykio metu teigė, kad jos sugyventinis D. Z. sulaikytas neteisėtai, kad panaudodami jėgą D. Z. sulaikymo metu, policijos pareigūnai elgiasi neteisėtai.
Pareigūno vardo pažeminimas nustatytinas vertinant įrodymus pagal ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (LVAT 2014 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-941/2014; kt.). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Nagrinėdamas ginčą, teismas turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas (žr., pvz., LVAT 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1513-520/2020).
Klaipėdos AVPK 2021 m. spalio 15 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-9554-2021 pareiškėja pripažinta padariusia administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalyje.
Be to, pareiškėjai taikyta atsakomybė už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, padarymą. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gegužės 13 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-101-380/2022 konstatavo, jog pagrįstai Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimu pareiškėja nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, padarymą.
Jau minėta, kad teisės aktai nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Policijos pareigūnams yra keliami didesni nepriekaištingo elgesio reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir laisvu nuo tarnybos metu.
Nagrinėjamu atveju matyti, jog būdama ilgamete policijos pareigūne, matydama sugyventinio D. Z. ir R. P. įžūlų, agresyvų, nukreiptą prieš policijos pareigūnus, elgesį, jį toleravo, jokių neatidėliotinų priemonių nesiėmė, priešingai – pati atliko neteisėtus veiksmus. Priešiškas ir agresyvus nusiteikimas policijos pareigūnų, sulaikančių aktyviais veiksmais besipriešinantį D. Z., atžvilgiu, kliudymas policijos pareigūnams atlikti jiems pavestas funkcijas, nesiėmimas priemonių nepilnamečius vaikus apsaugoti nuo negatyvaus, nekontroliuojamo, pareigūnų atžvilgiu priešiško elgesio – tokie pareiškėjos tyčiniai neteisėti veiksmai, atlikti viešoje vietoje, esant neblaiviai, nepilnamečių vaikų akivaizdoje, neabejotinai yra susiję su akivaizdžiu vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimu, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimu ir jos kompromitavimu. Jie akivaizdžiai kertasi su teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.
Teismas sutinka su atsakovo vertinimu, jog savo neteisėtais veiksmais pareiškėja tyčia pažeidė Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų teisės aktų reikalavimus ir pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą. Tokia išvada pagrįsta tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinktais duomenimis, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nebuvo paneigtos ir teisminio nagrinėjimo metu.
Teismas pritaria atsakovo argumentams, kad vadovaujantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pareiškėjos atleidimas iš vidaus tarnybos buvo vienintelė Statute numatyta teisinė priemonė, kurią atsakovas galėjo taikyti ir pagrįstai bei nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų terminų, ją taikė.
Tvarkos aprašo 13 punkte numatyta, kad tarnybinio patikrinimo metu nustačius, jog tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra sustabdoma (išskyrus atvejus, kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą. Tokiu atveju tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų) ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama kompetentingai institucijai.
Įvertinus teisės normos, įtvirtintos Tvarkos aprašo 13 punte, turtinį darytina išvada, kad jei pareigūno veiką yra įmanoma atriboti nuo galimai padarytos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir įvertinti tai kaip savarankišką tarnybinį nusižengimą, tarnybinis patikrinimas neturėtų būti stabdomas. Tarnybinio patikrinimo stabdymas tokiu atveju būtų netikslingas, nes kompetentingų institucijų tyrimo rezultatai tarnybiniam patikrinimui esminės reikšmės neturėtų.
Jau minėta, kad pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda, todėl šiuo atveju pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su baudžiamosios ar administracinės atsakomybės jiems taikymu, bet su pareigūno veiksmais, kuriais buvo pažemintas pareigūno vardas. Tokie pareigūno veiksmai gali būti vertinami, nepriklausomai nuo atliekamo tyrimo baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje, neturi reikšmės ir aplinkybė, kad tarnybinio patikrinimo metu vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys, kurie šiuo atveju buvo nagrinėjami ir baudžiamojoje byloje. Toks vertinimas negali būti traktuojamas kaip asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, nes tarnybinio patikrinimo metu nėra sprendžiama dėl asmens baudžiamosios ar administracinės atsakomybės, yra sprendžiama tik dėl atliktų pareigūno vardą žeminančių veiksmų Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasme, t. y. reikšminga aplinkybė, nustatinėjama visomis ABTĮ nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (pareigūnų ir liudytojų parodymais, ikiteisminio tyrimo duomenimis, protokolais ir kt.).
Likusieji pareiškėjos argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, kad tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis priimtas Įsakymas dėl pareiškėjos atleidimo iš vidaus tarnybos, atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjos veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus, Tarnybinio patikrinimo išvadoje pakankamai aiškiai nurodyta, kurie pareiškėjos veiksmai pažemino pareigūno vardą. Tai atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai (žr., pvz., LVAT 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010, 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1934-146/2015).
Kadangi Įsakymas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo panaikinimui pagrindo nėra. Išvestiniais laikytini reikalavimai pareiškėją grąžinti į iki atleidimo iš tarnybos užimtas pareigas, jai priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei delspinigius, netenkintini.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Kadangi skundas atmestas, pareiškėjas neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas iš atsakovės pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu - 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.