Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) V. S. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse suinteresuotiems asmenims V. S., R. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius prašė teismo pripažinti V. S. neveiksnia tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo V. S. nuo 2018-03-29 yra gydoma Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, jai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kurį ji paveldėjo po motinos mirties, visas šis turtas VĮ Registrų centro duomenimis yra areštuotas. Kadangi šiuo metu nėra galimybių atlikti V. S. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus vertinimo, nes asmuo yra gydomas stacionariai psichiatrinėje ligoninėje, o gauti duomenys iš gydymo įstaigos nėra pakankamai informatyvūs, taip pat nėra artimųjų asmenų, kurie galėtų pasirūpinti V. S. po stacionarinio gydymo, mano, jog yra tikslinga spręsti dėl minėto asmens galimybių gyventi savarankiškai ir vertinti jos veiksnumą turtinių santykių srityje bei asmeninių neturtinių santykių srityje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. 2018 m. spalio 26 d. Šiaulių apygardos teisme gautas papildomas suinteresuoto asmens V. S. prašymas, kuriuo pakartotinai prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartį dėl ekspertizės paskyrimo, pašalinti Telšių socialinės paramos ir rūpybos skyriaus pareiškime nuodytus melagingus teiginius. Tuo pačiu prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, atstovaujant jos advokatui ir dalyvaujant liudytojams.

5. 2018 m. spalio 30 d. Šiaulių apygardos teisme elektroninėmis ryšio priemonėmis gautas dar vienas suinteresuoto asmens V. S. patikslintas prašymas, kuriuo prašo socialinės paramos centro pareiškimą laikyti melagingu ir Telšių apylinkės teismo nutartį, kuri buvo priimta remiantis melagingu pareiškimu apie ją ir jos šeimą, panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

Apeliantės (suinteresuoto asmens) V. S. atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl apeliantės (suinteresuoto asmens) V. S. pateikto papildomo prašymo

7. Apeliantė V. S. papildomai pateiktu Šiaulių apygardos teismui prašymu pakartotinai prašė panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartį dėl ekspertizės paskyrimo ir bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, atstovaujant jos advokatui ir dalyvaujant liudytojams.

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirieji skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 str. 1 d.). Šiuo atveju, įvertinus pirmosios instancijos teismo nutartyje spręstą klausimą (dėl teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo), kuriam priimti CPK 212 straipsnio normos nenumato žodinio proceso, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nėra būtinybės bylą nagrinėti apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka. Pabrėžtina, kad parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teisme metu, teismo priimamos nutartys dėl procedūrinių klausimų, koks šiuo atveju ir buvo išspręstas 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, yra nagrinėjamos tik rašytinio proceso tvarka, šalys į posėdį nėra kviečiamos, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai nenagrinėdami klausimo dėl ekspertizės paskyrimo žodinio proceso tvarka surengiant teismo posėdį, nuo įstatyme numatytų reikalavimų nenukrypo. Pateikus atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo spręstas procedūrinis klausimas rašytinio proceso tvarka, byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama taip pat rašytinio proceso tvarka.

Dėl apeliantės (suinteresuoto asmens) V. S. pateikto atskirojo skundo esmės

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė ir byla sustabdyta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Nustatyta, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo paskirta apeliantei V. S. teismo psichiatrijos ekspertizė. Apeliantės nuomone, skundžiama nutartimi teismo psichiatrijos ekspertizė byloje paskirta ir byla sustabdyta nepagrįstai. Analogiškus argumentus dėl melagingo pareiškėjos pareiškimo turinio V. S. dėsto ir 2018 m. spalio 30 d. gautame patikslintame prašyme.

11. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, jog vadovaujantis bylai aktualiu reglamentavimu pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi apylinkės teismas nusprendė paskirti apeliantei V. S. teismo psichiatrinę ekspertizę, pavesti ekspertams atsakyti į klausimus bei sustabdyti civilinę bylą iki bus atlikta ekspertizė. Ekspertų išvada yra vienas iš įrodymų byloje, todėl įstatymų leidėjas nesuteikė procesinės teisės šalims atskiruoju skundu apskųsti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria yra paskirta ekspertizė, kadangi tokio pobūdžio nutartis yra susijusi su įrodymų rinkimu, o tai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Taigi, nutarties dalis dėl ekspertizės skyrimo neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl teismo nutartis dėl ekspertizės skyrimo, ko šiuo atveju nutartyje nenurodė pirmosios instancijos teismas, yra neskundžiama. Tai reiškia, kad nutarties dalis dėl ekspertizės skyrimo nėra apeliacinio skundo objektas. Esant aptartam teisiniam reguliavimui, apeliacinis procesas, pradėtas dėl apylinkės teismo nutarties dalies, kuria paskirta ekspertizė, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, CPK 315 straipsnio 5 dalis, CPK 338 straipsnis) (žr., pvz., Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-626-198/2016).

12. Be to, kas paminėta, teismas, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą, kai teismas paskiria ekspertizę (CPK 164 straipsnio 2 punktas). Šiuo atveju apylinkės teismas paskyrė ekspertizę ir tai teismui suteikė pagrindą bylą sustabdyti. Medicininių duomenų vertinimas galimas tik turint tam tikrų specialių žinių, o tokių žinių nei teismas, nei apeliantė, nei jo įgaliotas asmuo neturi. Taigi apylinkės teismas, siekdamas ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. įvertinti ar pareiškėjo Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus pareiškimas yra pakankamai pagrįstas, ir tik visų ištirtų įrodymų pagrindu daryti vieną ar kitą išvadą, teisėtai ir teisingai pasinaudojo jam suteiktu teisiniu instrumentu – teise civilinę bylą sustabdyti. Bylos duomenys patvirtina, kad siekiant įvertinti pareiškimo pagrįstumą, neįmanoma tai padaryti be ekspertų išvadų, taigi tolesnis bylos nagrinėjimas paskyrus ekspertizę neturėtų teisinės prasmės. Apylinkės teismas siekia bylą išnagrinėti tik remiantis visapusiška ir aiškia ekspertizės išvada. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo nutarties dalis dėl bylos sustabdymo paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13. Apeliantė atskiruoju skundu taip pat prašo nušalinti teisėją V. Liauzginienę nuo bylos nagrinėjimo ir nurodo argumentus, dėl ko jos nuomone, teisėja yra šališka, teigia, jog teisėja paprašyta nusišalinti – pati nenusišalino, o sprendžiant dar kartą jos nušalinimo klausimą, paprastas teisėjas K. S. neturėjo teisės spręsti klausimo dėl nušalinimo.

14. Atsakant į šiuos apeliantės atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisėjos nušalinimo klausimas yra išspręstas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, kuri yra neskundžiama (71-72 b. l.), todėl šis klausimas apeliacinėje instancijoje yra nenagrinėtinas ir dėl jo nepasisakoma.

15. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, sprendžiama, kad, naikinti pirmosios instancijos nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą pagal suinteresuoto asmens V. S. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalies dėl teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo.

Palikti nepakeistą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį dėl civilinės bylos sustabdymo.