- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-16
- Bylos Nr.
- 2S-626-198/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07819-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. J. P., G. P., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės
- Pareiškėjas
- E. H.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. J. P. atskirąjį skundą paduotą per įgaliotą asmenį I. R. dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-205-400/2016 dėl asmens pripažinimo neveiksniu pagal pareiškėjos E. H. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. J. P., G. P., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašė pripažinti suinteresuotą asmenį V. J. P. neveiksniu.
Žemesnės instancijos teismas
2015 m. lapkričio 18 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-205-400/2016 (buvęs bylos Nr. 2-9048-400/2015) V. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), psichinei būklei nustatyti buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė, kurią pavesta atlikti Panevėžio teismo psichiatrijos ekspertinei komisijai (Staniūnų g. 66, Panevėžys).
2015 m. gruodžio 10 d. atlikta V. J. P. psichiatrinė ekspertizė, kurios aktą kaip neteisingą ginčija pareiškėja E. H., nurodydama, kad 2015 m. gruodžio 10 d. atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė yra neteisinga, nes ekspertams buvo pateikta ne visa V. J. P. sveikatos būklei nustatyti reikalinga medicininė dokumentacija, todėl prašė skirti pakartotinę teismo psichiatrinę ekspertizę.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi V. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), psichinei būklei nustatyti paskyrė pakartotinę teismo psichiatrinę ekspertizę, kurią pavedė atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (A.Kojalavičiaus g. 121, Vilnius). Ekspertams pavedė atsakyti į šiuos klausimus:
1. Ar V. J. P. gali suprasti savo veiksmų reikšmę kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, dovanojimo, įkeitimo sandoriai) srityje ir juos valdyti?
2. Ar V. J. P. gali suprasti savo veiksmų reikšmę nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, dovanojimo, įkeitimo sandoriai) srityje ir juos valdyti?
3. Ar V. J. P. gali suprasti savo veiksmų reikšmę sudarant įgaliojimus, atstovavimo sutartis (perleidžiant visas savo asmenines, turtines teises kitiems asmenims piniginėms lėšoms, kilnojamam ir nekilnojamam turtui valdyti, atstovauti jį teismuose) ir juos valdyti?
Civilinę bylą sustabdė iki bus atlikta ekspertizė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad pareiškėja ginčija atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės akto teisėtumą, kadangi ji buvo atlikta neturint visų reikiamų V. J. P. sveikatos būklę patvirtinančių medicininių dokumentų bei pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus apie V. J. P. gydymąsi medicinos įstaigose (VšĮ Vilniaus psichiatrijos ir psichoanalizės centre, VšĮ „Pakaunės sveikatos priežiūros centre“, VĮ „Jonučių šeimos sveikatos centre“), apie kurias kaip teigia pareiškėja, pareiškimo padavimo metu jai nebuvo žinoma. Esant nurodytoms aplinkybėms, bei atsižvelgdamas į tai, kad V. J. P. būsenai nustatyti reikalingos specialiosios žinios, teismas byloje paskyrė pakartotinę teismo psichiatrinę ekspertizę.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo V. J. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, jos nestabdant. Nesutinka su skundžiamos nutarties priėmimo teisiniu pagrindu, iš kurio išplaukia visi teikiami pakartotinei psichiatrijos ekspertizei klausimai. Pažymi, kad prašomas pareiškėjos klausimas: Ar V. J. P. gali suprasti savo veiksmų reikšmę sudarant įgaliojimus, atstovavimo sutartis (perleidžiant visas savo asmenines, turtines teises kitiems asmenims piniginėms lėšoms, kilnojamam ir nekilnojamam turtui valdyti, atstovauti jį teismuose) ir juos valdyti? jau buvo nagrinėjamas Panevėžio miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-138-956/2015. Teismas konstatavo, kad „atsakovo apsisprendimas suteikti įgaliojimą artimiausiam žmogui, su kuriuo kartu gyvena jau ilgą laiką, yra suprantamas ir pateisinimas, tokiu savo poelgiu nepažeidžia teisės normų ir principų. (...). Pažymi, kad V. J. P. šiuo metu yra palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Jis turi fizinę negalią. Jam buvo paskirta psichiatrinė ekspertizė, kurios išvadomis neįmanoma abejoti. V. J. P. jokia psichine liga nesirgo, jam nustatytas tik lengvas pažinimo sutrikimo lygis. Pareiškėja pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus apie V. J. P. gydymąsi medicinos įstaigose, tačiau juose tik bendro pobūdžio informacija, jokių užuominų į tai, kad V. J. P. sirgo psichine liga. Nurodo, kad pareiškėja pateikė aiškiai nepagrįstą pareiškimą, todėl vadovaujantis CPK 95 str. 463 str. str. 4 d. privalo būti baudžiama. Psichiatrinės ekspertizės atlikimas vertintias kaip asmens pažeminimas, jo kankinimas. Pažymi, kad V. J. P. kreipėsi Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vadovybę, prašydamas uždrausti pareiškėjai E. H. jį lankyti ir teikti bet kokią informaciją apie jį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja E. H. prašo suinteresuoto asmens V.J. P. atskirąjį skundą paduotą per įgaliotą asmenį I. R. atmesti. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-138-956/2015 psichiatrinė ekspertizė nebuvo paskirta ir nebuvo atlikta. Minėtoje byloje trečiuoju asmeniu įtraukta I. R. ne kartą prašyta nurodyti visas gydymo įstaigas, kuriose lankėsi bei buvo gydomas V.J. P., tačiau nenurodė, nei UAB „Vita Longa“ nei kitų medicininių įstaigų. UAB „Vita Longa“ pateiktoje asmens prisirašymo istorijoje nurodyta, kad V.J. P. buvo registruotas ne vienoje gydymo įstaigoje, tame tarpe ir pas psichiatrą. Abejoti šiuo dokumentu nėra jokio pagrindo. UAB „Vita Longa“ nepateikė V.J. P. ambulatorinės medicininės kortelės, nes iš gydymo įstaigos jo ambulatorinė kortelė buvo išduota į rankas I. R., kuri pasinaudojo turimu V.J. P. įgaliojimu. Teismo ekspertizės paskyrimas yra teismo prerogatyva. Į Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę V.J. P. buvo patalpintas I. R. prašymu ne dėl sunkios ar pablogėjusios jo sveikatos būklės, o dėl ligoninėje teikiamų medicininių procedūrų organizmui pastiprinti. Pareiškėjos ir anūkų apsilankymai ligoninėje V.J. P. yra laukiami, kurie nekelia jam jokių neigiamų išgyvenimų ar emocijų, jis su pareiškėja ir savo anūkais noriai bendrauja ir pats asmeniškai nėra atsisakęs jų bendravimo, priešingai, prašo, kad jį lankytų. Psichiatrinės ekspertizės atlikimas nėra ir negali būti vertinamas nei kaip asmens pažeminimas, nei kaip jo kankinimas.
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo G. P. prašo suinteresuoto asmens V.J. P. atskirąjį skundą paduotą per įgaliotą asmenį I. R. atmesti. Mano, kad atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę turi būti specialistų įvertinti visi V.J. P. psichinei būklei nustatyti reikalingi dokumentai o kadangi jie nebuvo įvertinti, tai būtina atlikti pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Medicininių duomenų vertinimas galimas tik turint tam tikrų specialių žinių, o tokių žinių nei apeliantas nei jo įgaliotas asmuo neturi.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, tame tarpe – ir pagrindo, numatyto CPK 329 str. 2 d. 4 p., nenustatyta.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-03-30 nutarties, kuria paskirta pakartotinė psichiatrinė ekspertizė ir byla sustabdyta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paskirta pakartotinė teismo psichiatrijos ekspertizė ir tuo pagrindu sustabdytas bylos nagrinėjimas, yra pagrįsta ir teisėta.
Nustatyta, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo paskirta apeliantui V. J. P. pakartotinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Apelianto nuomone, skundžiama nutartimi pakartotinė teismo psichiatrijos ekspertizė byloje paskirta nepagrįstai.
Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, jog vadovaujantis bylai aktualiu reglamentavimu pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi apylinkės teismas nusprendė paskirti apeliantui V. J. P. pakartotinę teismo psichiatrinę ekspertizę, pavesti ekspertams atsakyti į klausimus bei sustabdyti civilinę bylą iki bus atlikta ekspertizė. Ekspertų išvada yra vienas iš įrodymų byloje, todėl įstatymų leidėjas nesuteikė procesinės teisės šalims atskiruoju skundu apskųsti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria yra paskirta ekspertizė, kadangi tokio pobūdžio nutartis yra susijusi su įrodymų rinkimu, o tai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Taigi, nutarties dalis dėl ekspertizės skyrimo neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl teismo nutartis dėl ekspertizės skyrimo, kaip teisingai teismas šį faktą skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje išskyrė, yra neskundžiama. Tai reiškia, kad nutarties dalis dėl ekspertizės skyrimo nėra apeliacinio skundo objektas. Esant aptartam teisiniam reguliavimui, apeliacinis procesas, pradėtas dėl apylinkės teismo nutarties dalies, kuria paskirta ekspertizė, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, CPK 315 straipsnio 5 dalis, CPK 338 straipsnis).
Teismas, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą, kai teismas paskiria ekspertizę (CPK 164 straipsnio 2 punktas). Šiuo atveju apylinkės teismas, gavęs papildomos medžiagos – rašytinius įrodymus apie V. J. P. gydymąsi medicinos įstaigose (VšĮ Vilniaus psichiatrijos ir psichoanalizės centre, VšĮ „Pakaunės sveikatos priežiūros centre“, VĮ „Jonučių šeimos sveikatos centre“), įvertino bylai reikšmingas aplinkybes bei ekspertizės medžiagą, ir tai apylinkės teismui suteikė pagrindą skirti papildomą ekspertizę ir bylą sustabdyti. Medicininių duomenų vertinimas galimas tik turint tam tikrų specialių žinių, o tokių žinių nei teismas, nei apeliantas, nei jo įgaliotas asmuo neturi. Taigi apylinkės teismas, siekdamas ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir tik visų ištirtų įrodymų pagrindu daryti vieną ar kitą išvadą, pagrįstai pasinaudojo jam suteiktu teisiniu instrumentu – teise civilinę bylą sustabdyti. Bylos duomenys patvirtina, kad siekiant įvertinti ieškinio pagrįstumą, neįmanoma tai padaryti be ekspertų išvadų, taigi tolesnis bylos nagrinėjimas paskyrus ekspertizę neturėtų teisinės prasmės. Apylinkės teismas siekia bylą išnagrinėti tik remiantis visapusiška ir aiškia ekspertizės išvada. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo nutarties dalis dėl bylos sustabdymo paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl aukščiau išdėstytų motyvų, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo tikslus ir paskirtį, apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimas pats savaime nėra ir negali būti vertinamas nei kaip asmens – V.J. P. pažeminimas, nei kaip jo kankinimas.
Apeliantas prašo pareiškėjai skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y. už , apelianto manymu, nepagrįsto pareiškimo pateikimą. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 5792 Eur baudą, baudos paskyrimo ir jos dydžio pagrįstumo klausimai yra teismo prerogatyva. Baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes, t. y. piktnaudžiavimo pobūdį, pasikartojimą, asmens, kuriam skiriama bauda, pajamas, ieškinio kainą ir t.t. CPK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatytos dvi būtinos sąlygos pripažinti asmenį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Alternatyvus tokio pobūdžio sankcijų taikymo pagrindas yra tuo atveju, kai šalis veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pareiškėja pasinaudojo įstatymų suteikta teise reikšti reikalavimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu bei teikti prašymą dėl pakartotinės teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimo. Byloje dalyvaujančių asmenų naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nėra CPK 95 straipsnyje nustatytų sąlygų, leidžiančių skirti pareiškėjai baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str., teismas
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą pagal suinteresuoto asmens V. J. P. atskirąjį skundą, paduotą per įgaliotą asmenį I. R., dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties dalies dėl pakartotinės pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo.
Palikti nepakeistą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties dalį dėl civilinės bylos sustabdymo.