Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. K. ir E. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. K. skirta subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. K. skirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, R. K. į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki 2023 m. gruodžio 7 d. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. gruodžio 8 d.;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį – 2 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) – 2 metams laisvės atėmimo;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. S. skirta subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. S. paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, E. S. į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki 2023 m. birželio 10 d;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirta, 2023 m. liepos 13 d. nutartimi peržiūrėta ir 2023 m. liepos 28 d. nutartimi subendrinta bausme, iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendį, nesidubliuojanti su įskaitytu sulaikymo ir suėmimo laiku. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo E. S. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Tenkintas Y. K. civilinis ieškinys 871 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt vieno euro) turtinei žalai atlyginti ir priteista solidariai iš R. K., A. R. ir E. S. nukentėjusiajai Y. K..

Tenkintas iš dalies Y. K. 6000 Eur (šešių tūkstančių eurų) civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti ir priteista 3000 Eur (trys tūkstančiai eurų) solidariai iš R. K., A. R. ir E. S. nukentėjusiajai Y. K..

Tenkintas iš dalies U. C. civilinis ieškinys 1900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų) turtinei žalai atlyginti ir priteista 1000 (vienas tūkstantis eurų) solidariai iš R. K., A. R. ir E. S. nukentėjusiajai U. C..

Išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Nuteistosios A. R. apeliacinis skundas šioje byloje negautas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

I. Apeliacinio skundo argumentai

4. Atsiliepimų į nuteistųjų apeliacinius skundus negauta.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiaulių apylinkės teismas pagrįstai R. K. ir E. S. pripažino kaltais ir jų nusikalstamai veikai kvalifikuoti tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniuose skunduose neginčijamos teismo išvados dėl nuteistųjų kaltės bei nusikalstamų veikų kvalifikavimo, nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo paskirtomis realaus laisvės atėmimo bausmėmis – prašoma sušvelninti paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą arba šios bausmės vykdymą atidėti, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nuosprendį bausmės individualizavimo klausimu.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę.

8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. K. ir E. S. bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis, įvertinus nuosprendyje nurodytus bausmių skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, nuteistiesiems bausmės paskirtos teisingai, o bausmės vykdymo institutas netaikytas pagrįstai.

9. BK 75 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju visiškas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nuteistiesiems nėra galimas, kadangi abu nuteisti ne tik už vieną apysunkį, tačiau ir už vieną sunkų nusikaltimą, todėl bausmės vykdymo atidėjimas jų atžvilgiu galimas tik iš dalies.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad be formalių BK 75 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Bausme siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas, svarstydamas, ar gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, turi spręsti ne tik ar yra formalios BK 75 straipsnyje įtvirtintos sąlygos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, bet ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus visos ar dalies bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad pagal šį teisinį reguliavimą bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą. Kadangi baudžiamajame įstatyme nėra išvardintos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas šį klausimą, teismas turėtų įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, ar neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179-693/2017).

Dėl nuteistojo R. K. apeliacinio skundo

12. BK 178 straipsnio 2 dalies (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) sankcijoje be kitų alternatyvių bausmių, numatyta laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė, BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje – vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 7 metų. Pirmosios instancijos teismas R. K. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą skyręs 2 metų laisvės atėmimo bausmę, o už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už atskiras nusikalstamas veikas nustatė mažesnį bausmės dydį, nei straipsnių sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į: nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas ir bendrininkų grupe), padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas vienas apysunkis ir vienas sunkus nusikaltimai nuosavybei, viena veika padaryta panaudojant fizinį smurtą), kaltės formą ir rūšį (veikta tiesiogine tyčia), nuteistojo asmenybę (nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, anksčiau teistas aštuonis kartus, pastarąjį kartą – Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. baudžiamuoju įsakymu, 90 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, administracine tvarka baustas daug kartų, turi galiojančių administracinių nuobaudų), ir už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatęs mažesnį nei straipsnių sankcijose numatytas tos bausmės vidurkis. Paskirtos bausmės teisingai subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą. Byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, R. K. kaltu prisipažino, todėl teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Nuteistajam paskirta galutinė bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra per griežta nei savo rūšimi, nei dydžiu.

13. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, kurio taikymo, kaip teigia, pirmosios instancijos teismas nesvarstė nepagrįstai. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas pasisakė bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam klausimu – remdamasis tomis pačiomis bausmei skirti aktualiomis aplinkybėmis sprendė, jog taikyti BK 75 straipsnio nuostatų nėra pagrindo. Todėl nesutiktina su apelianto skundo argumentu, jog teismas šio klausimo nesvarstė.

14. Nors nagrinėjamu atveju egzistuoja formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnį, t. y. nuteistajam R. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė nei BK 75 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas penkerių metų terminas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad turi būti nustatytas ir materialusis BK 75 straipsnio taikymo pagrindas. Įvertinusi R. K. asmenybę ir jo padarytus nusikaltimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti iš dalies atidedant nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą, be realaus visos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kaip minėta, R. K. anksčiau teistas aštuonis kartus, iš kurių dauguma atvejų – už analogiškus apysunkius, nesunkius nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – iš viso už 23 nusikaltimus, BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 4 dalį) bei nesunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai (pagal BK 140 straipsnio 2 dalį). Ankstesniais teismų sprendimais jam skirtos tiek arešto, tiek ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, atlikęs paskirtas bausmes jis netrukus ir vėl nusikalsdavo, nusikalstamų veikų pobūdis sunkėja. Šioje byloje nustatytas dvi nusikalstamas veikas jis padarė nepraėjus nė trims mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš tardymo izoliatoriaus, atlikęs pastaruoju – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą subendrintą 90 parų arešto bausmę. Jo atsakomybę sunkina tai, kad minėtus nusikaltimus jis padarė būdamas recidyvistas ir veikdamas bendrininkų grupe. Administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus jis taip pat baustas daug kartų už įvairius administracinius nusižengimus, iš kurių dominuoja smulkios vagystės ir nedideli viešosios tvarkos pažeidimai. Paskirtų baudų R. K. nemoka, administracinės nuobaudos galioja. Nurodyti duomenys neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, patvirtina jo pavojingumą ir leidžia spręsti, kad nuteistasis nedaro išvadų dėl savo neteisėto bei pavojingo elgesio, nesilaiko visuomenėje priimtinų elgesio normų ir jas ignoruoja, bei pagrindžia būtinumą atimti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (BK 41 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Anksčiau jo atžvilgiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas taipogi nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, dėl ko ankstesniais teismų sprendimais bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas ir jis pasiųstas realiai atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nors nuteistasis teisme prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, civilinių ieškinių neginčijo, sutiko su civilinių ieškinių dydžiu ir teigia norintis kuo greičiau atlyginti nukentėjusiosioms padarytą žalą, ką geriau atliktų įsidarbinęs laisvėje, tačiau iš byloje esančių Sodros duomenų matyti, kad pastaraisiais metais įsidarbinęs keliose darbovietėse nuteistasis dirbo neilgą laikotarpį – vos keletą mėnesių, o duomenų apie jo gautas pajamas iš vėliau vykdytos individualios veiklos byloje taip pat nėra. Todėl vien deklaratyvių apelianto teiginių apie norą keisti savo gyvenimo būdą, nepateikiant jokių tai pagrindžiančių duomenų, nepakanka išvadai, jog taikant dalinį bausmės vykdymo atidėjimą bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti, o nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus, nuteistąjį charakterizuojančias bei bylai reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatidėjo bausmės vykdymo nuteistajam R. K..

Dėl E. S. apeliacinio skundo

16. Pirmosios instancijos teismas E. S. už BK 178 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) numatytą nusikaltimą skyręs 2 metų laisvės atėmimo bausmę, o už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą – 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas bausmę E. S., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į: nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas ir bendrininkų grupe), padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas vienas apysunkis ir vienas sunkus nusikaltimai nuosavybei, viena veika padaryta panaudojant fizinį smurtą), kaltės formą ir rūšį (veikta tiesiogine tyčia), nuteistojo asmenybę (nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, anksčiau teistas vienuolika kartų, pastarąjį kartą – Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu, kuriuo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs, administracine tvarka baustas daug kartų, turi galiojančių administracinių nuobaudų), ir už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatęs mažesnį nei straipsnių sankcijose nustatytas tos bausmės vidurkis. Paskirtos bausmės teisingai subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsniu – dalinio bausmių sudėjimo būdu. Byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, E. S. kaltu prisipažino, todėl teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė tinkamai subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirta ir peržiūrėta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą ir prie paskirtos bausmės pridėjus įstatymu numatytą minimumui artimą šios bausmės rūšies dalį.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam E. S. paskirtos bausmės yra proporcingos padarytiems nusikaltimams, jo asmenybei. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas anksčiau teistas vienuolika kartų, iš kurių penkis kartus – už analogiškus nusikaltimus (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, iš viso už 18 nusikalstamų veikų), bei lengvesnius nusikaltimus nuosavybei (pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 5 dalį, 187 straipsnio 1 dalį), ir kitas nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, viešosios tvarkos pažeidimu, fizinio skausmo sukėlimu. Ankstesniais teismų sprendimais jam skirtos tiek švelnesnės, tiek ir griežtos bausmės (bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas) nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo – ir šioje byloje nustatytus sunkų ir apysunkį nusikaltimus jis padarė praėjus vos trims mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atlikęs Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu jam skirtą subendrintą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Jo atsakomybę sunkina tai, kad šioje byloje nustatytus nusikaltimus jis padarė būdamas recidyvistas ir veikdamas bendrininkų grupe. Administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus jis taip pat baustas daug kartų už įvairius administracinius nusižengimus, daugiausia – KET pažeidimus ir narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, paskirtų baudų nemoka, administracinės nuobaudos galioja. Praeities teistumai rodo neigiamą E. S. požiūrį į valstybėje galiojančius įstatymus, visuomenėje susiformavusias moralės normas, savęs iškėlimą aukščiau kitų asmenų teisėtų interesų. Išvados, jog bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam, teisėjų kolegijai neleidžia daryti aplinkybė, kad teismas jau buvo patikėjęs nuteistuoju ir ankstesniais nuosprendžiais dukart atidėjęs jam paskirtos bausmės vykdymą. Vis dėlto, tai nepadarė teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, kadangi ir po to jis ne kartą nusikalto, darydamas iš esmės analogiškas nusikalstamas veikas ir žinodamas gresiančias pasekmes už naujų nusikalstamų veikų padarymą. Iš šių aplinkybių darytina išvada, jog bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus, bei patvirtina būtinumą atimti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (BK 41 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nors nuteistasis savo prašymą atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą grindžia ir tuo, kad pasikeitė jo gyvenimiška situacija – jis laisvės dirba, išlaiko savo dukrą ir draugę, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų (apie šeimą ir jos išlaikymą) teismui nuteistasis nepateikė, Lietuvos teismų informacinės sistemos Sodros registre duomenų, jog asmuo dirba taip pat nėra. Tuo tarpu nuteistojo argumentus apie tai, kad jis nebedaro naujų nusikaltimų, įstatymų nepažeidžia, paneigia Informacinės baudžiamojo proceso sistemos duomenys apie jo atžvilgiu pradėtus dar penkis ikiteisminius tyrimus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 20 d. iki 2024 m. sausio 3 d.: Nr. 01-1-46268-23 (pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, 284 straipsnį), Nr. 01-1-44546-23 (pagal BK 284 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį), Nr. 01-1-46454-23 (pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį), Nr. 01-1-47225-23 (pagal BK 138 straipsnio 1 dalį), kuriuose ikiteisminis tyrimas tęsiamas. Ir nors šiuose ikiteisminiuose tyrimuose galutinis procesinis sprendimas nėra priimtas, tačiau minėtos aplinkybės aukščiau nurodytų duomenų visumos kontekste nesuteikia pagrindo pasitikėti apeliantu ir trečią kartą atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

18. Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Todėl, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, asmuo prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme. Vien tik nuteistųjų interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

19. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistiesiems R. K. ir E. S. paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, proporcingos nuteistųjų asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jų pavojingumui, padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl yra teisingos ir tinkamos realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, dar labiau švelninti paskirtas bausmes ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimą objektyvaus pagrindo nėra.

Dėl proceso išlaidų

20. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta ir 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi, kuria jam paskirtas gynėjas. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo instancijos teismuose, tačiau priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

21. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). 2024 m. sausio 22 d. nutartimi nuteistiesiems R. K. ir E. S. paskirti gynėjai advokatai, atitinkamai Mindaugas Jonaitis ir Sofija Kručienė. Apeliacinės instancijos teisme gautos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų: 2024 m. sausio 31 d. pažyma Nr. APD-2024-01163 dėl valstybės naudai priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos – 406,25 iš nuteistojo E. S. ir 2024 m. vasario 5 d. pažyma Nr. APD-2024-01313 dėl 387,50 Eur sumos priteisimo iš nuteistojo R. K..

22. Pažymėtina, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į asmens turtinę padėtį. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. K. nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. yra suimtas, nuo 2023 m. gruodžio 7 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę, duomenų apie jo darbą laisvės atėmimo vietų įstaigose ir gaunamas pajamas byloje nėra, skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas realiai atliktina 2 metų laisvės atėmimo bausme. Šių duomenų pagrindu teismas R. K. turtinę padėtį vertina kaip sunkią. Nors nuteistajam E. S. šiuo metu kardomasis kalinimas – suėmimas netaikomas, tačiau skundžiamu nuosprendžiu jis taip pat nuteistas realiai atliktina 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kaip nurodė pats nuteistasis, jis išlaiko draugę ir dukrą, byloje duomenų apie jo gaunamas pajamas taip pat nėra, tačiau jo gynėja advokatė prašė proceso išlaidų už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą neišieškoti. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas proceso išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistųjų nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų R. K. ir E. S. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme iš nuteistųjų R. K. ir E. S. neišieškoti.

Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.