Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, spręsdamas ieškovės S. P. ieškinio atsakovui A. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė 2013-09-11 kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinio kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Byloje reiškiami reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti bei dirbanti Airijoje. Atsakovas yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, kurio paskutinė žinoma gyvenamoji vieta buvo Airijoje. Taigi, ši byla turi tarptautinį elementą, todėl pirmiausiai spręstinas klausimas, ar ši byla teisminga Lietuvos Respublikos teismui (CPK 782 str.).

Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės valstybių sutartys. CPK 780 str. nustatyta taisyklė, kad CPK nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Lietuvos Respublikai daugiašalės sutarties pagrindu 2004-05-01 tapus Europos Sąjungos nare, Europos Sąjungos teisės aktai taikomi tiesiogiai. Sprendžiant civilinių bylų dėl santuokos ir tėvų pareigų teismingumo klausimus, tarptautinio civilinio proceso šaltinis yra 2003-11-27 Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr.1347/2000“, kuris dar vadinamas reglamentu ,,Briuselis IIa”. Reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal EB steigimo sutarties 110 str. 2 d. Nacionalinis teismas negali pakeisti reglamente įtvirtintų teismingumo taisyklių ar atsisakyti jas taikyti.

Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2201/2003 2003 m. lapkričio 27 d. „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo“ 1 dalyje nustatyta, kad bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje: a) kurios teritorijoje yra sutuoktinių nuolatine gyvenamoji vieta, - buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena, - yra atsakovo gyvenamoji vieta, - yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas, - yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip 6 mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis, arba kalbant apie Jungtinę Karalystę bei Airiją, jeigu joje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, b) kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę bei Airiją, kurioje yra abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamojo vieta. Iš ieškovės ieškinio matyti, kad šalių paskutinė bendra gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje, o Airijoje, kurioje iki šiol ieškovė gyvena, turi toje šalyje darbą, Lietuvoje yra deklaravusi išvykimą į užsienį (Airiją). Kaip nurodo ieškovė, atsakovo paskutinė žinoma vieta taip pat Airijoje (šiuo metu atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma). Šalys santuoką yra sudarę taip pat Airijoje, šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad šis ieškinys turėtų būti reiškiamas Airijos kompetentingam teismui (Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2201/2003 1 d.).

Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad su Lietuva socialiniai ir ekonominiai ryšiai nėra nutrūkę, kadangi ji čia praleidžia daug laiko ir turi gyvenamąją vietą, nėra pagrindas laikyti, kad byla priklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai. Termino „nuolatinė gyvenamoji vieta“ prasmė turėtų būti aiškinama pagal Reglamento tikslus ir siekius. Pagal Bendrijos teisę, jeigu asmuo persikelia iš vienos valstybės narės į kitą, nuolatinės gyvenamosios vietos įgijimas naujojoje valstybėje narėje turėtų iš esmės sutapti su nuolatinės gyvenamosios vietos „praradimu“ ankstesnėje valstybėje narėje (Lietuvos apeliacinio teismo 2006-11-2 nutartis civilinėje byloje Nr.2-568/2006). Be to, pagal CK 2.16 str. 1 d. fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Kaip nurodo ieškovė, Airijoje ji turi nuolatinį darbą, taigi, akivaizdu, kad šioje šalyje ieškovė daugiausia ir gyvena. Pažymėtina ir tai, jog, kaip matyti iš pateiktų ieškinio priedų, ieškovė Lietuvoje neturi jokio registruotino nekilnojamojoje/kilnojamojo turto, transporto priemonių, yra deklaravusi išvykimą į užsienį. Taigi, ieškovė nepateikė jokių teisiškai pagrįstų motyvų bei įrodymų, pagrindžiančių bylos teismingumą Lietuvos teismų jurisdikcijai.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismui ieškovės ieškinys nėra teismingas. Ieškinį atsisakytina priimti ir jis su priedais grąžintinas ieškovei (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Ieškovei išaiškintina, kad su šiuo ieškiniu ji gali kreiptis į kompetentingą Airijos teismą (CPK 137 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad ieškovė 2013-05-29 teismui buvo pateikus tapatų ieškinį, kurį 2013-06-04 Kauno apylinkės teismo nutartimi atsisakyta priimti kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams (teismų informacinės sistemos LITTEKO duomenys, civilinė byla Nr. 2-12391-451/2013).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 2 p., 290-291 str., teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovės S. P. ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir jį su priedais grąžinti ieškinį padavusiam asmeniui.

Nutartis atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.