Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos Onutės Uždalevičienės 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-22972-2024 paliktas nepakeistas ir R. D. skundo netenkintas, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

2. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju R. D. prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sutrumpinti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą ir panaikinti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas, yra teisėta ir pagrįsta. Keisti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

3. Šioje byloje R. D. pripažintas kaltu padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kuris numato administracinę atsakomybę, be kita ko, už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. ANK 422 straipsnio 6 dalis numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju R. D. paskirta minimaliam dydžiui (820 Eur) artima nuobauda – ir paskirtas artimas minimaliam dydžiui administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo – terminas (7 mėnesiams) su minimaliu, vienerių metų, terminu draudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

4. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aiškinant tokių teisinių aplinkybių taikymo galimybes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra ne kartą pažymėta, kad jos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

5. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).

6. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad R. D. buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, o teisė vairuoti transporto priemonę apeliantui yra būtina darbo funkcijoms atlikti. Nors iš tiesų nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai viršijo ribą, nuo kurios transporto priemonės vairuotojui kyla administracinė atsakomybė, ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Pirmosios instancijos teismo posėdyje R. D. paaiškino, jog susipykęs su žmona išgėrė alaus ir važiavo nusipirkti žoliapjovei kuro, tačiau netrukus buvo sustabdytas policijos pareigūnų (b. l. 80-82). Tai, kad apeliantas vairavo automobilį praėjus nedideliam laiko tarpui po suvartoto alkoholio, patvirtina ir atliktos neblaivumo patikros, kai pirmojo tikrinimo metu jam buvo nustatytas 1,72 promilės neblaivumas, o tikrinant pakartotinai jau 0,45 promilės neblaivumas. Toks R. D. lengvabūdiškas elgesys vairuojant automobilį praėjus nedideliam laiko tarpui po suvartoto alkoholio taip pat rodo atsainų požiūrį į KET reikalavimų laikymąsi. Be kita ko, R. D. apsvaigęs vairavo automobilį dienos metu šeštadienį, Vilniaus mieste, kur pėsčiųjų ir transporto priemonių eismas yra intensyvus. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo padarytą pažeidimą darbo dieną, vertintina kaip rašymo apsirikimas, kadangi ir skundžiamoje nutartyje pabrėžta apie pažeidimo padarymą šeštadienį. Taigi nustatytos bylos aplinkybės neduoda pagrindo padarytą nusižengimą vertinti kaip mažiau pavojingą. Nepaisant to, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo sukelti jokie padariniai kitiems asmenims, vairuodamas neblaivus R. D., net ir nespėjęs nuvažiuoti didelio atstumo, neabejotinai kėlė realią grėsmę tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, ir galimai tik dėl pareigūnų patikrinimo buvo išvengta skaudesnių tokio elgesio padarinių.

7. Esminis apeliacinio skundo argumentas, dėl kurio prašoma sušvelninti paskirtą poveikio priemonę, yra tas, kad teisė vairuoti transporto priemones R. D. yra būtina darbo funkcijoms atlikti vykstant pas klientus, vežantis reikiamas medžiagas. Pabrėžtina, jog šios aplinkybės egzistavo ir buvo žinomos dar iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau nuo neteisėtų veiksmų visgi nesulaikė. Sėsdamas prie automobilio vairo ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, R. D. privalėjo įvertinti tokio veiksmo galimas neigiamas pasekmes tiek jo asmeniniam gyvenimui, tiek ir darbo funkcijų atlikimui, o to nepadaręs jis privalo prisiimti kilusių padarinių dėl padaryto nusižengimo riziką. Sutiktina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, neabejotinai sukels R. D. nepatogumus, papildomas finansines išlaidas, tačiau šios pasekmės kyla dėl teisei priešingo apeliantės elgesio, todėl savaime negali būti laikomos išskirtine priežastimi švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę.

8. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl R. D. sistemingai pasikartojančių KET pažeidimų. Pabrėžtina, kad nors apeliantas praeityje nebuvo baustas už vairavimą apsvaigus, tačiau nėra pagrindo pritarti skundo teiginiams apie padaryto KET pažeidimo atsitiktinumą. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad dar iki nagrinėjamo nusižengimo apeliantas 2024 m. du kartus buvo baustas pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį už greičio viršijimą Vilniaus mieste; 2023 m. naudojosi mobiliojo ryšio priemone vairuodamas automobilį, pastatė automobilį draudžiamoje vietoje bei viršijo greitį; 2022 m. viršijo greitį, pastatė automobilį autobusams skirtoje vietoje, kitąkart draudžiamoje vietoje bei dar kartą vietoje, kur taikoma rinkliava jos nesumokėjęs, ir vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros; 2021 m. viršijo greitį; 2020 m. du kartus viršijo greitį, naudojosi mobiliojo ryšio priemone vairuodamas automobilį (b. l. 19-30). Nors šie nusižengimai ir nepasižymi itin dideliu šiurkštumu, paskirtos baudos yra sumokėtos, tačiau tendencingai pasikartojantys pažeidimai vis tik parodo, kad R. D. yra linkęs nesilaikyti KET ir daryti naujus, kaip šiuo atveju, jau pavojingesnius teisės pažeidimus.

9. Sutiktina su apeliantu, kad jo asmenybė yra charakterizuojama iš esmės teigiamai. Jis nedelsiant apmokėjo paskirtą baudą, pripažino padaryto nusižengimo aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi, kas leido konstatuoti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Be to, apeliantas buvo atestuotas pagal privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą, netrukus po pažeidimo padarymo baigė papildomą vairuotojų mokymą, išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų poveikio sveikatai mokymų programą, yra dirbantis pagal individualią veiklą, įstojęs į karo komendatūrą. Visgi dalis apeliaciniame skunde nurodomų mokymų yra privalomi asmenims, kurie nubausti dėl transporto priemonės vairavimo apsvaigus, todėl nerodo jokio išskirtinumo. Kita dalis nurodomų aplinkybių yra iš esmės įprastinės didesnei visuomenės daliai, jos nepaneigia Institucijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties pagrįstumo bei nesudaro pagrindo dar labiau švelninti R. D. paskirtą administracinio poveikio priemonės terminą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kartu su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, sukels papildomų rūpesčių ir neišvengiamai pareikalaus finansinių išteklių, tačiau, atsižvelgiant į nusižengimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, pažeidėjo patiriami asmeninio pobūdžio sunkumai šiuo atveju negali būti laikomi pakankamu pagrindu apskritai netaikyti specialios teisės atėmimo ar sutrumpinti šios administracinio poveikio priemonės terminą kartu su minimaliam terminui nustatytu draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Šiuo atveju artimos minimaliam dydžiui nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra visiškai tinkama ir adekvati valstybės reakcija į padarytą nusižengimą, kuri negali būti laikoma pernelyg suvaržanti R. D. teises.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai netenkino R. D. skundo. Apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.