- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-29
- Bylos Nr.
- e2-12463-984/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07524-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Ieškovas
- I. S.
- Atsakovas
- I. B.
- Advokatai
- Vytautas Zenevskis
Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei K. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui I. B. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui, prašydama nustatyti šalių vaiko D. B. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo šalių vaikui išlaikymą po 250 Eur per mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, pavedant ieškovei išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise, priteisti iš atsakovo 7 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo vaiko gimimo dienos iki ieškinio pateikimo (250 Eur x 30 mėn.), nustatyti prašomą bendravimo tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad šalys nėra sudarę santuokos, neveda bendro ūkio ir gyvena skyrium. Atsakovas nevykdo savo pareigų vaikui, o jeigu jas vykdo – tai daro netinkamai. Prižiūrėdamas dukrą vartojo alkoholinius gėrimus bei galimai vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Atsakovas vienas negali pasirūpinti vaiku. Dukra nuo gimimo rūpinosi viena ieškovė. Dukros interesus geriau gali užtikrinti ieškovė. Dukra turi nusistovėjusį valgymo, miegojimo grafiką, yra pripratusi prie ieškovės namų aplinkos. Atsakovas savo veiksmais įrodo, kad nėra atsakingas tėvas, todėl dukros gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu pakenktų vaiko interesams. Dukros išlaikymui kiekvieną mėnesį ieškovė išleidžia daugiau nei po 595 Eur, kuriuos sudaro: Darželis – 115 Eur, drabužiai – 50 Eur, maistas – 430 Eur. Dukrai pradėjus eiti į mokyklą ir būrelius, išlaidos būtiniems jos poreikiams tenkinti augs. Dukra yra žymiai labiau prisirišusi prie ieškovės, nes su ja gyvena nuo pat gimimo. Dukros bendravimas su atsakovu nesant šalia ieškovės ar atsakovo šeimos narių (pavyzdžiui, ieškovės arba atsakovo motinos) gali pakenkti vaiko emocinei būklei. Todėl prašo nustatyti, kad vaikas su tėvu iki 5 metų bendrauja tik ieškovės ar ieškovės arba atsakovo šeimos narių akivaizdoje, ieškovės gyvenamoje ar kitoje su ieškove sutartoje vietoje; nuo 5 metų amžiaus – bendrauja su tėvu su nakvynėmis.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą-priešieškinį, kuriuo prašo ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinti visiškai, likusioje dalyje atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovo šalių vaikui išlaikymą po 200 Eur per mėnesį, nustatyti atsakovo prašomą bendravimo su vaiku tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.
4. Nurodo, kad atsakovas niekada neapleido vaiko ir juo rūpinosi, teikė išlaikymą, pirko daiktus. Mediacijos proceso metu šalys sutarė, kad tėvas vaiko išlaikymui mokės 200 Eur kas mėnesį ir tokio dydžio išlaikymas vaikui yra adekvatus, faktiškai buvo teikiamas nuo 2021 m. vasario mėn. ir turėtų būti priteistas iš atsakovo. Ieškovės pateikti įrodymai apie vaiko poreikius neatitinka realybės, nes pateikiami pasiskolinti kvitai, kuriuose nurodytos datos ir laikas beveik sutampa, o pirkiniai yra neskirti vaikų poreikiams tenkinti. Iš vaiko mėnesinių poreikių sumos atskaičiuotina valstybės išmoka vaikui – 70 Eur. Šalys kartu gyveno iki 2020 m. birželio 5 d., kol vedė bendrą ūkį ir vaiką išlaikė bendromis lėšomis. Ieškovė neįrodinėja, kad negyveno kartu su atsakovu, taip pat nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas neišlaikė vaiko. Todėl ieškovės reikalavimas, priteisti vaiko išlaikymo įsiskolinimą už 30 mėnesių, laikytinas nepagrįstu. Atsakovas yra atsakingas tėvas ir iki tol, kol gyveno kartu su ieškove, vaiku rūpinosi, leisdavo su dukra laiką. Iširus šalių santykiams, ieškovė pradėjo riboti atsakovo bendravimą su dukra, vaiko neleidžia pasiimti, o bendrauti su vaiku leidžiama tik ieškovės namuose ir tik tuomet, kai nori ieškovė. Atsakovas nori su vaiku bendrauti ir dalyvauti vaiko gyvenime, nuolat palaikyti su vaiku ryšį. Atsakovas nepiktnaudžiauja alkoholiu ar psichotropinėmis medžiagomis. Atsižvelgiant į tai, atsakovas prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią atsakovas galėtų betarpiškai ir su nakvynėmis bendrauti su vaiku, neskiriant pereinamojo laikotarpio.
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodo, kad vaiko dabartiniai poreikiai yra nurodyti patikslintame ieškinyje. Šie poreikiai augant vaikui didės. Ieškovė prašo iš atsakovo ½ vaiko poreikių per mėnesį sumos. Vien dukros maisto poreikiams per mėnesį yra išleidžiama ne mažiau nei 500 Eur, neskaitant išlaidų aprangai, vaiko higienos priemonėms, darželiui, žaislams ir kt. Papildomai ieškovė išleido 50 Eur už vaiko lovą; 21 Eur drabužiams. Ieškovės žiniomis, atsakovas oficialiai nėra įsidarbinęs ir savo vardu neturi registravęs jokio turto, todėl antstoliai jo atžvilgiu vykdo išieškojimus kreditorių naudai. Atsakovas galimai dirba be darbo sutarties ir gauna neoficialias pajamas. Atsakovas turėjo dėti pastangas gauti didesnį atlyginimą ir vykdyti pareigą tinkamai išlaikyti vaiką. Atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas. Ieškovė negali pateikti įrodymų, kad atsakovas neteikė išlaikymo dukrai, nes išlaikymo teikimą privalo įrodyti atsakovas. Prašoma bendravimo su vaiku tvarka suformuluota atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dukros atžvilgiu nuolat elgiasi neatsakingai. Dukrai šiuo metu yra 2 metai, jai šiuo metu yra reikalinga ypatingai atsakinga globa, kad ji galėtų tinkamai vystytis. Ieškovė įsitikinusi, kad atsakovas nesugebės tinkamai atlikti savo pareigų iki dukrai sukaks 5 metai. Dukros bendravimas su atsakovu dukrą paimant iš jos namų šeštadienį 10 val. ir į namus parvežant 18 val. sekmadienį bei nepertraukiamai su vaiku praleidžiant dvi savaites iš eilės atsakovo atostogų metu vienareikšmiškai kenks dukros interesams.
6. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadas dėl ginčo. Nurodė, kad I. S. gyvena kartu su šalių dukra. Ieškovės mėnesinės pajamos, įskaičiavus valstybės išmoką vaikui, sudaro – 670 Eur. Šeima dėl galimų vaiko teisių pažeidimų nežinoma. Tarnyba neprieštarauja dėl reikalavimo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Ieškovės prašomos bendravimo tvarkos 1.2. punktas yra perteklinis, 2.2.1. punktas nepagrįstas, o 2.2.2. punktas neatitinka tėvų lygiateisiškumo principo, 2.4 punktas nepagrįstas bei perteklinis. Prašoma išlaikymo vaikui suma atitinka vaiko poreikius.
Šalies argumentai
7. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas pateikė paaiškinimus. Ieškovė palaikė ieškinio reikalavimą dėl 250 Eur išlaikymo per mėnesį priteisimo. Patikslino prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumą ir prašomą bendravimo tvarką.
Atsiliepimas
8. Atsakovas teismo posėdyje pateikė paaiškinimus. Patikslino priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo.
9. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje palaikė išvadą. Nurodė, kad tėvo bendravimas su vaiku ribojamas. Tarnyba neturi informacijos dėl atsakovo netinkamo elgesio. Atsakovas nori ir gali pasirūpinti dukra visiškai. Trumpalaikiam vaiko išvežimui sutikimai neturėtų būti duodami.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai
10. Byloje nustatyta, jog šalims (duomenys neskelbtini), gimė dukra D. B.. Šalys nėra sudarę santuokos. Ieškovė prašo nustatyti šalių vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo šalių vaikui išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį, 7 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti prašomą bendravimo tvarką. Nurodo, kad atsakovas nesirūpina vaiku, neteikia jam išlaikymo. Nurodo, kad vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 595 Eur.
11. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo ieškovės reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo šalių vaikui išlaikymą po 200 Eur per mėnesį, nustatyti atsakovo prašomą bendravimo su vaiku tvarką.
12. Atsakovui sutikus su ieškinio reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismo sprendimas dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo surašomas sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
14. Byloje nustatyta, kad I. S. gyvena kartu su šalių dukra. Atsakovas gyvena skyrium. Tarnybos duomenimis, motinos gyvenamoji vieta tinkama vaikui gyventi, informacijos apie vaiko teisių ir interesų pažeidimus nėra. Šalių dukrai sprendimo priėmimo metu yra 3 metai, todėl tokio amžiaus vaikui ypatingai reikalinga stabili ir saugi aplinka. Atsakovas neprieštaravo dėl reikalavimo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina, todėl darytina išvada, kad ieškovė, su kuria gyvena šalių dukra, geriausiai sugeba patenkinti vaiko poreikius, augina vaiką ir jį išlaiko, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitinka vaiko interesus (CPK 178 straipsnis).
15. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, Tarnybos nuomonę, aplinkybę, kad byloje nėra ginčo su kuriuo iš tėvų yra nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, teismas tenkina šį ieškovės reikalavimą visiškai ir nustato šalių vaiko D. B. gyvenamąją vietą su ieškove (CK 3.169 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
16. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui, mokamą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad dukros išlaikymui kiekvieną mėnesį ieškovė išleidžia daugiau nei po 595 Eur, kuriuos sudaro: Darželis – 115 Eur, drabužiai – 50 Eur, maistas – 430 Eur. Tačiau teismo posėdyje nurodė, kad vaiko išlaidos maistui sudaro 150 Eur – 200 Eur; drabužiams – 50 Eur per mėnesį; darželiui – 67 Eur; būsto nuomai 100 Eur (1 asmeniui); komunaliniams mokesčiams vidurkis – 75 Eur (vaiko dalis – 37,50 Eur); sveikatai 40 Eur (kai vaikas serga; rudenį serga dažniau, o kitų metų laikotarpiais neserga); papildomos rinkliavos darželyje sudaro apie 20 Eur. Viso – apie 464,50 Eur.
17. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš jo vaiko išlaikymui 200 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga 442 Eur. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patikslino priešieškinio reikalavimus dėl vaikui išlaikymo priteisimo. Nurodė, kad sutinka su priteistina 200 Eur suma vaiko išlaikymui iki penkerių metų, ir su 230 Eur išlaikymo suma nuo penkerių metų iki pilnametystės. Neginčijo 200 Eur buto nuomos sumos ir 75 Eur per mėnesį vidutiniškai patiriamų komunalinių mokesčių sumos (37,50 Eur vaiko dalis). Nurodė, kad vaikas retai serga. Šiuo metu atsakovas nedirba, gauna 142 Eur pašalpą. Turi vidurinį išsilavinimą. Dirbo statybos darbus. Šiuo metu jam padeda mama.
18. CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
19. Iš bylos duomenų nustatyta, kad vaikas gyvena kartu su motina, atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš jo išlaikymą dukrai, tačiau nesutinka su prašomo priteisti išlaikymo suma. Teismas, atsižvelgdamas į tai bei aplinkybę, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui.
Žemesnės instancijos teismas
20. Priteisdamas išlaikymą vaikui iš atsakovo teismas atsižvelgia, be kita ko, į šalių turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
21. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė 2021 m. rugsėjo mėn. – 2021 m. spalio mėn. gaudavo apie 150 Eur valstybės išmokų per mėnesį. 2021 m. rugsėjo mėn. už darbą UAB „k“ gavo 322,59 Eur darbo užmokestį; 2021 m. rugpjūčio mėn. – 648,04 Eur (bruto). Ieškovė nuomojasi butą, kurio nuomai sumoka 200 Eur kas mėnesį. Atsakovas šios sumos neginčijo. Teismo posėdžio metu nurodė ir iš bylos duomenų nustatyta, kad buto komunaliniams mokesčiams kas mėnesį sumoka vidutiniškai po 75 Eur kas mėnesį. Atsakovas šios sumos taip pat neginčijo. Ieškovė gauna 70 Eur valstybės išmoką vaikui kas mėnesį. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad šiuo metu gauna minimalų darbo užmokestį. Bylos duomenimis, atsakovas nedirba, šiuo metu gauna 141 Eur socialinę išmoką. Byloje nėra duomenų, jog šalys turi nekilnojamojo turto ar transporto priemonių.
22. Teismo vertinimu, atsakovo turtinė padėtis nėra gera, tačiau tokia atsakovo turtinė padėtis susidarė išimtinai dėl atsakovo veiksmų, t. y. nesiėmimo pakankamai priemonių gauti išsilavinimą ir dirbti. Atsakovas turi galimybę dirbti ir teikti vaikui reikiamo dydžio išlaikymą, tačiau nedėjo pakankamų pastangų tai padaryti. Todėl teismas, įvertindamas šalių turtinę padėtį priteisiant išlaikymą vaikui, nustato, kad tėvai turi lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo.
23. Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio teismas įvertina įrodytus ir protingus vaiko poreikius. Ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga 595 Eur suma. Tačiau teismo posėdyje patikslino vaiko poreikių dydžius, kurie viso sudaro apie 464,50 Eur per mėnesį.
24. Iš bylos duomenų nustatyta, kad vaiko išlaidos maistui per mėnesį sudaro apie 150 Eur; drabužiams apie 50 Eur; darželiui – 67 Eur; būsto nuomai 200 Eur (100 Eur vaiko dalis); komunaliniams mokesčiams – 75 Eur (vaiko dalis – 37,50 Eur); sveikatai apie 20 Eur (laikytina protinga suma; medikamentai ir mokesčiai už skiepus). Ieškovė nurodė, kad vaikui skiriamos papildomos rinkliavos darželyje sudaro apie 20 Eur. Teismo vertinimu, protingos vaiko išlaidos, kurių nenurodė ieškovė, sudaro: 15 Eur papildomoms išlaidoms; 15 Eur higienos išlaidoms; 20 Eur atostogų išlaidoms. Todėl darytina išvada, kad papildomos darželio rinkliavos (20 Eur) patenka į 15 Eur kas mėnesį išlaidas, skiriamas papildomoms išlaidoms vaikui padengti. Pažymėtina, kad ateityje mokestis už vaiko darželį, vaikui nebelankant darželio, galės būti panaudojamos vaiko būreliams, medicininėms išlaidoms, kt. Viso vaiko poreikius per mėnesį sudaro 474,50 Eur.
25. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktą, vaikui teikiama 70 Eur valstybės išmoka. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, vaiko poreikiai vienam mėnesiui atėmus vaiko pinigus, sudaro apie 400 Eur iš abiejų tėvų (200 Eur iš vieno tėvo).
26. Pažymėtina, kad atsakovas sutiko vaikui sulaukus 5 metų amžiaus teikti 230 Eur išlaikymą iki pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko poreikiai augant didėja, atsakovas neprieštarauja dėl didesnės vaiko išlaikymo sumos jam sulaukus 5 metų amžiaus, vadovaudamasis vaiko interesais, teismas tenkina šį atsakovo prašymą.
27. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir teismų praktiką, byloje surinktus įrodymus, teismas nustato, kad 200 Eur dydžio išlaikymas vaikui iki vaikas sulauks 5 metų amžiaus ((duomenys neskelbtini)) ir 230 Eur nuo 5 metų amžiaus iki pilnametystės yra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai ir nustatytiems vaiko poreikiams.
28. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu teisiniu reguliavimu bei teismo nustatytomis aplinkybėmis, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, o atsakovo priešieškinis tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas po 200 Eur dydžio išlaikymas vaikui D. B., mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2021 m. kovo 16 d., iki ji sulauks 5 metų amžiaus ((duomenys neskelbtini)) ir 230 Eur dydžio išlaikymas, mokamas vaikui nuo 5 metų amžiaus iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
29. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
30. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 7 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą vaikui, susidariusį nuo vaiko gimimo dienos iki ieškinio pateikimo – 2021 m. kovo 16 d. (250 Eur x 30 mėn.). Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino šį reikalavimą, prašydama priteisti iš atsakovo 5 000 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prisidėjo prie vaiko išlaikymo, pervesdamas ieškovei pinigus. Pripažino, kad šalys kartu gyveno iki 2020 m. birželio 4 d. įskaitytinai, vedė bendrą ūkį. Gyvenant kartu turėjo bendrą piniginę ūkio išlaidoms, į kurią abu dėjo gautas pajamas. Ieškovė tuo metu buvo motinystės atostogose. Atsakovas dirbdavo ne pastoviai, tačiau į bendrą piniginę įdėdavo per mėnesį apie 800 Eur. Už būsto nuomą mokėjo tiek ieškovė, tiek atsakovas, o kai šalys neturėjo pinigų, mokėdavo atsakovo mama ar teta. Kai šalys neturėjo pinigų, atsakovo mama pirko maistą ir vežė į namus, vėliau atsakovas už tai atsiskaitydavo. Atsakovo pusseserė taip pat duodavo pinigų.
31. Atsakovas priešieškiniu prašo šį reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės motinystės pašalpa pirmus metus sudarė 468 Eur, o antrus metus 232 Eur. Antrus ieškovės motinystės atostogų metus ūkio išlaidas dengė atsakovas. Pripažino, kad 2020 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. neteikė vaikui išlaikymo. Tačiau likusius mėnesius pervesdavo pinigus vaikui ir pirko įvairius daiktus nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios. Atsakovas sutiko, kad vaiko poreikiai šalims gyvenant skyrium galėjo sudaryti 186 Eur. Pripažino po 186 Eur išlaikymo įsiskolinimą vaikui už tris mėnesius (186 x 3), kurį sudarytų 558 Eur.
32. Byloje nustatyta, kad šalių gyvenimas kartu ir bendro ūkio vedimas nutrūko 2020 m. birželio 5 d., taigi iki 2020 m. birželio 4 d. įskaitytinai šalys vedė bendrą ūkį. Ieškovė skaičiuoja išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo ((duomenys neskelbtini)), tačiau teismo posėdyje pripažino, kad šalys iki 2020 m. birželio 4 d. įskaitytinai vedė bendrą ūkį: atsakovas pirkdavo daiktus šeimai, prisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo pinigais. Laikotarpiais, kuriais atsakovas nedirbo, šalims padėjo atsakovo artimieji, mokėjo nuomos mokestį, pirko maistą. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalys iki 2020 m. birželio 4 d. įskaitytinai vedė bendrą ūkį, nurodytas šalių gautas pajamas aktualiu laikotarpiu, taip pat tai, jog ieškovė pripažino, kad atsakovas gaudavo 500 Eur – 800 Eur per mėnesį, o sunkesniais laikotarpiais padėdavo atsakovo giminės, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimą vaikui, nuo 2018 m. rugpjūčio 4 d. iki 2020 m. birželio 4 d. įskaitytinai, kai šalys kartu vedė ūkį. Todėl teismas sprendžia dėl išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio nuo 2020 m. birželio 5 d. (šalių faktinio gyvenimo skyrium pradžia) iki paskutinės dienos prieš ieškinio pateikimą – 2021 m. kovo 15 d. įskaitytinai (išlaikymas vaikui priteistas nuo 2021-03-16).
33. Pažymėtina, kad teismas nustatė, kad šalių vaiko poreikiai per mėnesį yra 474 Eur. Minėta, kad nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis. Valstybės išmokos vaikui 2020 m. sudarė 60 Eur, o 2021 m. – 70 Eur. Taigi, teismas apskaičiuoja vaikui teiktiną išlaikymo dydį už minėtą laikotarpį atsižvelgdamas į tai, kiek ieškovei buvo sumokėta vaiko pinigų už konkretų mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
34. Teismas nustatė, kad nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. vaiko poreikiai iš abiejų šalių kas mėnesį sudarė 414 Eur, o nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 kovo 15 d. – 404 Eur. Viso per šį laikotarpį, atskaičiavus valstybės išmokėtus vaiko pinigus, iš abiejų tėvų vaikui turėjo būti teikiamas 4 243 Eur išlaikymas (2 829 Eur (6 mėn. 25 d. x 414) + 1 414 Eur (3 mėn. 15 d. x 404). Iš atsakovo – 2 121,50 Eur.
35. Iš bylos duomenų – sąskaitų bankuose išrašų, pinigų pervedimų kopijų ir kt. nustatyta, kad atsakovas vaiko išlaikymui nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2021 m. kovo 15 d. pervedė 750 Eur (200+50+20+80+150+50+200 = 750). Teismas 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikui, mokamą po 200 Eur kas mėnesį, nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2021-03-16) iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vaiko išlaikymui 2021 m. kovo mėn. pervedė 200 Eur, teismas laiko, kad už 2021 m. kovo mėn. pirmąsias 15 dienų vaikui buvo suteiktas 100 Eur išlaikymas iš atsakovo. Taigi atsakovas išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu (2020-06-05 – 2021-03-15), atėmus 100 Eur, sumokėtų už 2021 m. kovo antrąją pusę, vaikui suteikė 650 Eur išlaikymą (750 Eur – 100 Eur). Atsakovas nepateikė kitų išlaikymo teikimą minėtu laikotarpiu patvirtinančių įrodymų.
36. Atsižvelgiant į tai, išlaikymo įsiskolinimas apskaičiuojamas iš teismo nustatyto visų vaiko poreikių dydžio tėvo daliai išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu (2 121,50 Eur), atimant atsakovo suteiktą išlaikymą šiuo laikotarpiu (650 Eur). Taigi teismas nustato, kad išlaikymo vaikui įsiskolinimas, kuris yra priteistinas iš atsakovo sudaro 1 461,50 Eur (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas tenkinamas iš dalies ir šalių vaikui iš atsakovo priteistinas 1 461,50 Eur neteikto išlaikymo įsiskolinimas, nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2021 m. kovo 15 d. (įskaitytinai).
37. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ieškovė skirtina išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį ieškovė tvarko vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo
38. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys).
39. Ieškovė prašo nustatyti tokią vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką:
1. Iki dukrai D. B. sukaks 5 (penkeri) metai, Atsakovas gali matytis ir bendrauti su dukterimi tik Ieškovės ar Ieškovės arba Atsakovo šeimos narių akivaizdoje Ieškovės gyvenamoje ar kitoje su Ieškove sutartoje vietoje, kas antrą savaitgalį nuo 10 iki 19 val. (šeštadienį arba sekmadienį), susitikimų laiką suderinus iš anksto su Ieškove, ne mažiau kaip prieš 5 kalendorines dienas.
2. Po to, kai Dukrai D. B. sukaks 5 (penkeri) metai:
2.1. Atsakovas gali matytis, bendrauti su dukterimi, kas antrą mėnesio savaitgalį, pasiimant ją iš vaiko gyvenamosios vietos paimant dukrą to savaitgalio penktadienį nuo 18 val. ir parvežant ją sekmadienį iki 17 val. Apie ketinimą pasiimti Dukrą savaitgaliui, arba negalėjimą dėl objektyvių priežasčių to padaryti, Atsakovas turi informuoti Ieškovę prieš 3 kalendorines dienas. Pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos, Atsakovas privalo informuoti Ieškovę apie jų buvimo vietą;
2.2. Kiekvienais kalendoriniais metais Dukra D. B. Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją dieną, Šv. Velykų pirmąją dieną ir savo gimimo dieną praleidžia su Ieškove, o Šv. Kalėdų antrąją dieną ir Šv. Velykų antrąją dieną - su Atsakovu;
2.3. Visais atvejais, kai Atsakovas pasimato su dukra, jis privalo būti neapsvaigęs nuo alkoholio ir/ar narkotinių, ir/ar psichotropinių medžiagų.
3. Dukros D. B. ligos metu, jeigu gydymas Dukrai paskirtas namuose, Dukra visais atvejais lieka namuose pas Ieškovę. Atsakovas su Dukra ligos atveju gali matytis tik Ieškovės namuose pasimatymo laiką suderinęs su Ieškove ne mažiau kaip prieš 3 darbo dienas.
4. Ieškovė arba Atsakovas gali išsivežti dukrą D. B. į poilsines keliones į užsienį, kai dukrai sukaks 5 (penkeri) metai. Bet kuris iš tėvų norėdamas išsivežti dukrą į poilsines keliones į užsienį, turi gauti kito tėvo (motinos) sutikimą.
40. Nurodė, kad dukra yra žymiai labiau prisirišusi prie ieškovės, nes su ja gyvena nuo gimimo. Dukros bendravimas su atsakovu nesant šalia ieškovės ar atsakovo šeimos narių (pavyzdžiui, ieškovės arba atsakovo mamos) gali pakenkti vaiko emocinei būklei.
41. Teismo posėdyje ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Nurodė, kad atsakovui bendraujant su dukra, ieškovė gali ir nedalyvauti, jeigu kartu su atsakovu būtų jo mama ar sesuo. Ieškovė sutinka dėl bendravimo su vaiku tvarkos darbo dienomis. Išankstinio pranešimo dėl bendravimo su vaiku prašo dėl to, kad atsakovas pasižada pasiimti vaiką bendravimui, o vėliau neatvažiuoja jo pasiimti. Pakeitė bendravimo tvarką, jog šalių išankstiniu susitarimu, vaikas gimtadienį gali praleisti ir su atsakovu (ieškinyje buvo nurodyta, kad tik su ieškove praleidžia gimimo dieną). Vaiko ligos atveju, ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas atvyktų aplankyti dukterį pranešęs ir tą pačią dieną. Ieškovė patikslino ieškinio rezoliucinės dalies 2.3. punktą, pašalindama 3 darbo dienų pranešimo terminą dėl vaiko aplankymo ligos atveju.
42. Atsakovas prašo nustatyti tokią jo bendravimo su vaiku tvarką:
1. Mėnesio lyginius savaitgalius vaikas praleidžia su tėvu. Tėvas vaiką iš namų pasiima šeštadienį 10 val. ir į namus parveža sekmadienį 18 val.
2. Šv. Kalėdas, pagal Sentikybę, sausio 6-7 dienomis, kiekvienais metais vaikas švenčia su tėvu
3. Šv. Velykas, pagal Sentikybę, kiekvienais metais vaikas švenčia su tėvu. Tais atvejais kai krikščionių ir sentykių Šv. Velykos sutampa (kas keturis metus), vaikas kas antrą kartą šventes švenčia su tėvu. Pirmoji sutampančioji data priklauso mamai.
4. Tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu, motinos dieną su mama.
5. Tėvas turi teisę savo kasmetinių atostogų metu nepertraukiamai su vaiku praleisti dvi savaites iš eilės. Apie planuojamas atostogas I. B. I. S. praneša prieš dvi savaites.
6. I. S. apie planuojamos jos atostogas su vaiku I. B. praneša prieš dvi savaites.
43. Nurodo, kad atsakovas yra atsakingas tėvas ir iki tol, kol gyveno kartu su ieškove, vaiku rūpinosi, leisdavo su dukra laiką. Iširus santykiams, ieškovė pradėjo riboti atsakovo bendravimą su dukra. Atsakovas nori su vaiku bendrauti ir dalyvauti vaiko gyvenime, nepiktnaudžiauja alkoholiu ar psichotropinėmis medžiagomis. Teismo posėdyje nurodė, kad nori bendrauti su vaiku kas antrą savaitgalį. Palaiko ieškovės ieškinio reikalavimą dėl bendravimo su vaiku, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val., vaikui sukakus 5 metams. Nesutinka su vaiku bendrauti dalyvaujant ieškovei. Nurodė, kad šalys sakralines šventes švenčia skirtingu laikotarpiu, yra skirtingų tikėjimų. Pripažįsta, kad dėl būsimų atostogų pakanka 14 d. pranešimo vienas kitam termino iki atostogų. Ieškovės pateiktos atsakovo nuotraukos su alkoholio buteliais, yra sąmoningai padarytos, rengiantis ieškinio pateikimui.
44. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, atsakovui sutinkant su ieškinio reikalavimu dėl jo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarką (CK 3.170 straipsnis).
45. Teismas, nustatydamas bendravimo tvarką atsižvelgia į ieškinyje ir priešieškinyje prašomas nustatyti bendravimo tvarkas, teismo posėdyje šalių nurodytus bendravimo tvarkų patikslinimus, vadovaujantis vaiko interesais.
46. Pažymėtina, kad nėra duomenų, kad atsakovas darytų žalą vaikui ar vaikui su atsakovu būtų nesaugu. Tačiau ieškovės pateiktos atsakovo fotonuotraukos leidžia daryti išvadą, kad šalių vaikui esant mažamečiam, iki vaikui sukaks 5 metai, reikalinga kitų asmenų priežiūra vaikui bendraujant su tėvu. Atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos ir šalių nuomonę bei šalių reikalavimų patikslinimus teismo posėdžio metu, vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, aplinkybę, jog šalių vaikas yra mažametis, turi poreikį į stabilią ir jam pažįstamą aplinką, byloje pateikti įrodymai (fotonuotraukos), kurios patvirtina, kad galimai atsakovas vartoja alkoholį vaiko akivaizdoje, teismas nustato bendravimo tvarką, pagal kurią: iki šalių vaikui sukaks 5 metai, atsakovas gali matytis ir bendrauti su dukterimi motinos arba šalių suaugusių šeimos narių akivaizdoje (su atsakovo motina ar seserimi), ieškovės gyvenamojoje ar kitoje šalių sutartoje vietoje, kiekvieno mėnesio lyginį savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki šeštadienio 18 val.; po to, kai vaikui sukaks 5 metai, atsakovas gali matytis ir bendrauti su dukterimi, lyginį kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimant ją iš vaiko gyvenamosios vietos to savaitgalio penktadienį nuo 18 val. ir parvežant ją sekmadienį iki 17 val. Apie ketinimą pasiimti dukrą savaitgaliui, arba negalėjimą dėl objektyvių priežasčių to padaryti, atsakovas turi informuoti ieškovę prieš 3 kalendorines dienas. Pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos, atsakovas privalo informuoti ieškovę apie jų buvimo vietą.
47. Atsakovas teismo posėdyje prašė nustatyti vaiko bendravimo su tėvu tvarką darbo dienomis. Ieškovė sutiko su šiuo prašymu. Pažymėtina, kad ieškiniu ar priešieškiniu nebuvo reiškiami reikalavimai dėl vaiko bendravimo su tėvu darbo dienomis, todėl teismas nenustato vaiko bendravimo su tėvu tvarkos savaitės darbo dienomis. Pažymėtina, kad bendru sutikimu šalys gali nustatyti tėvo bendravimą su vaiku ir darbo dienomis, vadovaujantis vaiko interesais.
48. Pažymėtina, kad šalys sakralines šventes švenčia skirtingu laikotarpiu, yra skirtingų tikėjimų, todėl teismas šiuo atveju nustato, kad sakralines šventes (Šv. Kūčias Šv. Kalėdas, Šv. Velykas) šalys švenčia su vaiku pagal kiekvienos šalies tikėjimą: kiekvienais kalendoriniais metais vaikas Romos katalikų Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją dieną, Šv. Velykų pirmąją dieną praleidžia su ieškove; kiekvienais kalendoriniais metais Šv. Kalėdas, pagal Sentikybę (kiekvienų metų sausio 6-7 dienomis) vaikas švenčia su tėvu, Šv. Velykas, pagal Sentikybę kiekvienais metais vaikas švenčia su tėvu. Tais atvejais kai krikščionių ir sentikių Šv. Velykos sutampa (kas keturis metus), vaikas kas antrą kartą šventes švenčia su tėvu. Pirmoji sutampančioji data priklauso motinai.
49. Šalių sutikimu teismas nustato, kad Tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu, Motinos dieną praleidžia su motina. Iki šalių vaikui sukaks 5 metai, atsakovas gali bendrauti su dukterimi Tėvo dieną, motinos arba šalių suaugusių šeimos narių akivaizdoje (su atsakovo motina ar seserimi), ieškovės gyvenamojoje ar kitoje šalių sutartoje vietoje; sulaukus 5 metų – be šeimos narių priežiūros.
Žemesnės instancijos teismas
50. Teismas netenkina ieškovės reikalavimo nustatyti, kad visais atvejais, kai atsakovas pasimato su dukra, jis privalo būti neapsvaigęs nuo alkoholio ir/ar narkotinių, ir/ar psichotropinių medžiagų. Pažymėtina, kad šis punktas yra perteklinis, nes tėvai turi pareigą bendrauti su vaikais tinkamos būklės ir turi užtikrinti vaiko saugumą bei nepažeisti vaiko teisės į saugią aplinką.
51. Ieškovė prašė nustatyti, kad vaiko ligos atveju, jeigu gydymas dukrai paskirtas namuose, dukra visais atvejais lieka namuose pas ieškovę. Patikslino minėtą reikalavimą nurodydama, kad atsakovas gali atvykti aplankyti dukterį ligos atveju, pranešęs tą pačią dieną, pašalindama 3 darbo dienų pranešimo terminą. Atsakovas dėl šio reikalavimo neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai, teismas nustato minėtą bendravimo tvarkos sąlygą, atsižvelgdamas į ieškovės patikslinimus: dukros ligos metu, jeigu gydymas paskirtas namuose, dukra visais atvejais lieka namuose pas ieškovę. Atsakovas su dukra ligos atveju gali matytis tik ieškovės namuose pasimatymo laiką suderinęs su ieškove ir įspėjęs apie atvykimą tą pačią dieną.
52. Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdyje abi šalys sutiko, jog abu tėvai turi teisę bendrauti su vaiku jo gimimo dieną, teismas nustato, kad lyginiais metais vaikas savo gimimo dieną (rugpjūčio 26 d.) bendrauja su motina, o nelyginiais su tėvu. Iki šalių vaikui sukaks 5 metai, atsakovas gali bendrauti su dukterimi jos gimimo dieną motinos arba šalių suaugusių šeimos narių akivaizdoje (su atsakovo motina ar seserimi), ieškovės gyvenamojoje ar kitoje šalių sutartoje vietoje; sulaukus 5 metų – be šeimos narių priežiūros.
53. Atsakovas prašo nustatyti bendravimą su vaiku savo kasmetinių atostogų metu nepertraukiamai ir su vaiku praleisti dvi savaites iš eilės. Ieškovė šiam prašymui nepritaria. Pažymėtina, kad teismas nustatė, jog vaikas iki jam sukaks 5 metai, bendrauja su tėvu tik prižiūrint ieškovei ar kitiems asmenims, vaikas yra mažametis, todėl ilgalaikis gyvenamosios vietos pakeitimas gali sukelti vaikui nesaugumą ir stresą, todėl iki vaikui sukaks 5 metai netaiko šio bendravimo tvarkos punkto. Tačiau atsižvelgiant į ieškovės prašomos bendravimo tvarkos 2.4 punktą, tai, kad vaikui sulaukus 5 metų amžiaus, tėvas galės su dukra bendrauti be kitų asmenų priežiūros, vaikas bus vyresnio amžiaus ir brandesnis, teismas nustato, kad: vaikui sulaukus 5 metų amžiaus, tėvas turi teisę savo kasmetinių atostogų metu nepertraukiamai su vaiku praleisti dvi savaites iš eilės. Apie planuojamas atostogas tėvas motinai praneša prieš dvi savaites. Motina apie planuojamos jos atostogas su vaiku tėvui praneša prieš dvi savaites.
Žemesnės instancijos teismas
54. Tarnybos nuomone, ieškovės reikalavimas, kad bet kuris iš tėvų norėdamas išsivežti dukrą į poilsines keliones į užsienį, turi gauti kito tėvo (motinos) sutikimą, yra perteklinis. Teismo vertinimu, minėtas reikalavimas pagrįstas, vadovaujantis kiekvieno iš tėvų teise žinoti jų vaiko buvimo vietą, todėl teismas nustato, kad bet kuris iš tėvų norėdamas išsivežti dukrą į poilsines keliones į užsienį, turi gauti kito tėvo (motinos) sutikimą.
55. Pažymėtina, kad šalys visais atvejais gali tarpusavyje susitarti dėl kitokios bendravimo su vaiku tvarkos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
56. Teismas 2021 m. balandžio 7 d. ir 2021 m. gegužės 26 d. nutartimis taikė laikinąsias apsaugos priemones: priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikui, mokamą po 200 Eur kas mėnesį, nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2021-03-16) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo; nustatė iki sprendimo priėmimo laikiną atsakovo su vaiku bendravimo tvarką. Pagal CK 3.65 straipsnį, šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo priėmimo, todėl priėmus sprendimą, šių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas nesprendžiamas. Byloje priėmus sprendimą dėl išlaikymo šalių vaikui priteisimo, šią sprendimo dalį leista vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
57. Šalys prašė viena iš kitos priteisti bylinėjimosi išlaidas.
58. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).
59. Byloje nėra duomenų, kad šalys patyrė išlaidas už advokato teisinę pagalbą, todėl išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą iš šalių nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
60. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį už du neturtinius reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktai).
61. Atsakovas, kreipdamasis į teismą su priešieškiniu sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktai).
62. Šiuo atveju teismas tenkino 100 proc. ieškinio reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl ieškovei iš atsakovo priteistino žyminio mokesčio dydis už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sudaro 75 Eur (75 x 100 proc.). Teismas tenkino 80 proc. ieškovės reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo, todėl ieškovei iš atsakovo priteistino žyminio mokesčio dydis už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo sudaro 60 Eur (75 x 80 proc.).
63. Taigi ieškovei iš atsakovo priteistina 135 Eur žyminio mokesčio (75 Eur + 60 Eur).
64. Teismas tenkino 90 proc. atsakovo priešieškinio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo, todėl atsakovui iš ieškovės priteistinas žyminis mokestis sudaro 67,50 Eur (75 x 90 proc.).
65. Už reikalavimus priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
66. Teismas priteisė išlaikymą vaikui po 200 Eur iki 5 metų amžiaus ir po 230 Eur nuo 5 metų amžiaus iki vaiko pilnametystės. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas teismas skaičiuoja žyminį mokestį pagal šių sumų vidurkį, t. y. 215 Eur.
67. Už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 58,05 Eur žyminis mokestis (215 Eur x 12 mėn. x 3 proc. = 77,40 Eur x 75 proc. (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis) = 58,05 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 86 proc. ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo, valstybei iš atsakovo priteistina 86 proc. byloje mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo – 49,92 Eur (58,05 Eur x 86 proc.).
68. Iš ieškovės valstybei priteistina 14 proc. byloje mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo – 8,13 Eur (58,05 Eur x 14 proc.).
69. Už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas 33 Eur žyminis mokestis (1 461,50 Eur x 3 proc. = 44 Eur x 75 proc. (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis) = 33 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 20 proc. ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, valstybei iš atsakovo priteistina 20 proc. byloje mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – 6,60 Eur (33 Eur x 20 proc.).
70. Iš ieškovės valstybei priteistina 80 proc. byloje mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – 26,40 Eur (33 Eur x 80 proc.).
71. Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovo priteistina viso 56,52 Eur žyminio mokesčio (49,92 Eur + 6,60 Eur). Iš ieškovės – 34,53 Eur (8,13 Eur + 26,40 Eur).
72. Nagrinėjamoje byloje nesusidarė procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl jos iš šalių nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
73. Išaiškinti šalims, kad šis sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalims kreiptis į teismą su prašymu dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo dydžio pakeitimo ar/ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo I. B. (I. B.) (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. B. išlaikymui po 200 Eur per mėnesį, nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2021 m. kovo 16 d., iki vaikui sukaks 5 metai ((duomenys neskelbtini)) bei po 230 Eur per mėnesį, nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo I. B. (I. B.) vaiko D. B. naudai 1 461,50 Eur neteikto išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2021 m. kovo 15 d.
Paskirti ieškovę I. S. priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. B. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti atsakovo I. B. (I. B.) bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. B. tvarką, pagal kurią:
1. Iki vaikui sukaks 5 metai ((duomenys neskelbtini)), atsakovas gali matytis ir bendrauti su vaiku motinos arba šalių suaugusių šeimos narių akivaizdoje, ieškovės gyvenamojoje ar kitoje šalių sutartoje vietoje, kiekvieno mėnesio lyginį savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki šeštadienio 18 val.
2. Po to, kai vaikui sukaks 5 metai ((duomenys neskelbtini)), atsakovas gali matytis, bendrauti su dukterimi lyginį kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimant ją iš vaiko gyvenamosios vietos to savaitgalio penktadienį nuo 18 val. ir parvežant ją sekmadienį iki 17 val. Apie ketinimą pasiimti dukrą savaitgaliui, arba negalėjimą dėl objektyvių priežasčių to padaryti, atsakovas turi informuoti ieškovę prieš 3 kalendorines dienas. Pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos, atsakovas privalo informuoti ieškovę apie jų buvimo vietą.
3. Kiekvienais kalendoriniais metais vaikas Romos katalikų Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją dieną, Šv. Velykų pirmąją dieną praleidžia su ieškove. Šv. Kalėdas, pagal Sentikybę (kiekvienų metų sausio 6-7 dienomis) vaikas švenčia su tėvu, Šv. Velykas, pagal Sentikybę, kiekvienais metais vaikas švenčia su tėvu. Tais atvejais kai krikščionių ir sentikių Šv. Velykos sutampa (kas keturis metus), vaikas kas antrą kartą šventes švenčia su tėvu. Pirmoji sutampančioji data priklauso motinai.
4. Kiekvienų metų Tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu, o Motinos dieną praleidžia su motina. Iki šalių vaikui sukaks 5 metai ((duomenys neskelbtini)), atsakovas gali bendrauti su dukterimi Tėvo dieną, motinos arba šalių suaugusių šeimos narių akivaizdoje, ieškovės gyvenamojoje ar kitoje šalių sutartoje vietoje; vaikui sulaukus 5 metų ((duomenys neskelbtini)) – be šeimos narių priežiūros.
5. Lyginiais metais vaikas savo gimimo dieną (rugpjūčio 26 d.) bendrauja su motina, o nelyginiais su tėvu. Iki vaikui sukaks 5 metai ((duomenys neskelbtini)), atsakovas gali bendrauti su dukterimi jos gimimo dieną motinos arba šalių suaugusių šeimos narių akivaizdoje, ieškovės gyvenamojoje ar kitoje šalių sutartoje vietoje; vaikui sulaukus 5 metų ((duomenys neskelbtini)) – be šeimos narių priežiūros.
6. Vaiko ligos metu, jeigu gydymas paskirtas namuose, vaikas visais atvejais lieka namuose pas ieškovę. Atsakovas su vaiku ligos atveju gali matytis tik ieškovės namuose, pasimatymo laiką suderinęs su ieškove ir įspėjęs apie atvykimą tą pačią dieną.
7. Vaikui sulaukus 5 metų amžiaus ((duomenys neskelbtini)), tėvas turi teisę savo kasmetinių atostogų metu nepertraukiamai su vaiku praleisti dvi savaites iš eilės. Apie planuojamas atostogas tėvas motinai praneša prieš dvi savaites. Motina apie planuojamas jos atostogas su vaiku tėvui praneša prieš dvi savaites. Bet kuris iš tėvų norėdamas išsivežti vaiką į poilsines keliones į užsienį, turi gauti kito tėvo (motinos) sutikimą.
Išaiškinti, kad šis sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalims kreiptis į teismą su prašymu dėl išlaikymo dydžio ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ar/ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.
Priteisti ieškovei I. S. iš atsakovo I. B. (I. B.) 135 Eur žyminio mokesčio.
Priteisti atsakovui I. B. (I. B.) iš ieškovės I. S. 67,50 Eur žyminio mokesčio.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo I. B. (I. B.) 56,52 Eur žyminio mokesčio, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB; įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikti teismui.
Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės I. S. 34,53 Eur žyminio mokesčio, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB; įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.