- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-18
- Bylos Nr.
- 2S-644-267/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03448-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- D. V.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, suinteresuotas asmuo (išieškotoja) I. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Šiaulių apylinkės teisme 2013-05-16 buvo gautas antstolės V. Š. patvarkymas netenkinti D. V. skundo dėl antstolio veiksmų, kuriame buvo nurodoma, kad antstolė 2013-04-16 priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą ir tą pačią dieną, patvarkymą, išieškoti lėšas iš pareiškėjo darbo užmokesčio išsiuntė į pareiškėjo darbovietę, bei 2013-04-22 areštavo pareiškėjo lėšas esančias AB DNB bankas. Nurodė, kad antstolės patvarkymas areštuoti lėšas pareiškėjui nebuvo siųstas, todėl antstolė grubiai pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Skolininko teigimu, taip pat pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 663 straipsnio nuostatos, draudžiančios nukreipti išieškomą į skolininko turtą, jeigu išieškomą pinigų sumą galima išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio. Pareiškėjo teigimu, išlaikymo skola paskaičiuota neteisingai, be to, neįskaitytos 2012-05-11 ir 2013-02-01 į išieškotojos sąskaitą pervestos 1200 Lt dovanos vaikui. Be to, pareiškėjas neskolingas dar ir dėl to, kad nuo 2007-03-26 (santuokos nutraukimo dienos) iki 2012-05-11 gyveno kartu su išieškotoja ir sūnumi B. V., šį išlaikė. Pareiškėjas prašė panaikinti 2013-04-22 patvarkymą areštuoti lėšas.
Antstolės V. Š. 2013-05-14 patvarkyme dėl atsisakymo patenkinti skundą nurodyta, kad antstolė, priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti bei atlikusi kitus vykdymo veiksmus, veikė teisėtai, nes bylose dėl periodinių išmokų išieškojimo raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nėra siunčiamas, be to, vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) I. V. su pareiškėjo skundu nesutiko, nurodė, kad antstolė patvarkyme dėl atsisakymo patenkinti skundą nurodė teisingas aplinkybes, išlaikymo įsiskolinimą paskaičiavo teisingai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013-06-07 nutartimi pareiškėjo D. V. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0071/13/00269/2 atmetė. Teismas nurodė, kad bylose dėl periodinių išmokų išieškojimo raginimas skolininkui įvykdyti teismo sprendimą nesiunčiamas, ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus, be to, raginimas nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose, bylose dėl periodinių išmokų išieškojimo (CPK 661 str.). Teismas konstatavo, kad priimdama 2013-04-22 patvarkymus areštuoti lėšas, antstolė įstatymo reikalavimų nepažeidė, nes vadovaujantis CPK 624 str., vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės, t. y. ir nukreipimas į skolininko darbo užmokestį, ir skolininko lėšų areštas. Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio tvarkos, nustatytos CPK 733-743 straipsniuose, pažeidimų antstoliui priimant 2013-04-16 patvarkymą ir jį išsiunčiant skolininko darbovietei teismas taip pat nenustatė.
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantas D. V. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013-06-07 nutartį panaikinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas, gavęs antstolio patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad teismo sprendimas buvo vykdomas tinkamai. Pareiškėjo teigimu, jis, būdamas skolininku, domėjosi vykdymo eiga ir bendradarbiavo su išieškojimą vykdančiu antstoliu, teikė prašymus, įrodymus, kad prievolę išlaikyti nepilnametį sūnų B. V. vykdė, todėl įstatymų suteiktas teises įvykdė visa apimtimi. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad antstolė, neišsiųsdama pareiškėjui patvarkymo areštuoti lėšas, elgėsi teisėtai. Teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad laiku neišsiunčiant pareiškėjui patvarkymo, pareiškėjas neturėjo galimybių laiku pasinaudoti jam, kaip skolininkui, suteiktomis teisėmis. Pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos užkirsti kelią išieškotojai I. V. piktnaudžiauti savo teisėmis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą I. V. prašo pareiškėjo D. V. atskirojo skundo netenkinti. Teigia, kad pareiškėjas klaidingai nurodo, jog rūpinosi šeimos gerove, mokėjo komunalinius mokesčius už butą, kuriame kartu gyveno, pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, kad po ištuokos pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo gyvendami kartu vedė bendrą ūkį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame (atskirajame) skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismo manymu, pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių konkrečių teisinių argumentų ir faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą. Visi pareiškėjo skundo argumentai buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme nagrinėjant jo skundą dėl antstolio veiksmų, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, tačiau papildomai pasisako dėl kai kurių apelianto atskirojo skundo argumentų.
Pagrindinis apelianto argumentas, dėl ko antstolio patvarkymas areštuoti lėšas turėtų būti panaikintas, yra tai, jog, pasak pareiškėjo, jis vykdė savo pareigą mokėti vaiko išlaikymą, t. y. tinkamai vykdė teismo sprendimą, todėl jo lėšų areštas, areštuojant išlaikymo įsiskolinimo sumą yra neteisėtas.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas 2007-03-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-245-287/2007 nutraukė skolininko D. V. ir išieškotojos I. V. santuoką, ir sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktu priteisė iš D. V. išlaikymą jo nepilnamečiui vaikui B. V., gim. 2003-02-08, po 130,00 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės. CPK 18 straipsnyje nurodyta, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šaliai, geranoriškai nevykdant sprendimo, jis įvykdomas priverstinai, vadovaujantis CPK VI dalies teisės normomis. Antstolė V. Š., 2013-04-15 gavusi išieškotojos I. V. prašymą priimti vykdyti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui išieškojimo ir kartu su prašymu pateiktą Pakruojo rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-245-287/2007, 2013-04-16 priėmė vykdyti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-04-15 išduotą vykdomąjį dokumentą, tą pačią dieną buvo priimtas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šių antstolės patvarkymų apeliantas neskundė. Kaip matyti iš LITEKO duomenų, Pakruojo rajono apylinkės teisme nagrinėjamas pareiškėjo ieškinys atsakovei I. V. dėl išlaikymo prievolės pripažinimo įvykdyta, todėl apelianto argumentų, susijusių skolos nebuvimu ir prievolės mokėti išlaikymą vykdymu, teismas neanalizuoja, kadangi tai nėra šios bylos dalykas.
Nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad laiku neišsiunčiant antstolio patvarkymo dėl lėšų arešto buvo pažeistos jo teisės, tačiau kokios konkrečios pareiškėjo teisės ar vykdymo proceso normos buvo pažeistos apeliantas neįvardija. Pažymėtina, kad patvarkymą areštuoti lėšas antstolė priėmė vadovaudamasi CPK 689 straipsniu, kurio 2 dalyje nurodoma, jog šio patvarkymo kopija siunčiama skolininkui. Pareiškėjas pats rašytiniais įrodymais patvirtino, kad antstolio patvarkymas dėl lėšų arešto jam buvo išsiųstas 2013-05-03, taip pat nurodė, kad apie areštą žinojo jau 2013-04-29 nuvykus pas antstolę, todėl teigti, kad antstolė V. Š., 2013-04-22 areštavusi pareiškėjo lėšas bankuose ir 2013-05-03 išsiuntusi patvarkymą pareiškėjui, pažeidė CPK normas ar pareiškėjo deklaruojamas teises, pagrindo nėra. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolės veiksmai vykdomojoje byloje buvo nuoseklūs ir teisėti, todėl apeliacinės instancijos neturi pagrindo sutikti su apelianto atskirojo skundo motyvais ir konstatuoti, kad antstolė, vykdydama išlaikymo išieškojimą, pažeidė vykdymo proceso teisės normas.
Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad naikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 263 str., 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.