Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-06-29 · Civilinė byla Nr. e2A-1728-432/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-29
Bylos Nr.
e2A-1728-432/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Visvaldas Kazakiūnas
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybė
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjasVisvaldas Kazakiūnasteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo)L. I.apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-10 sprendimo civilinėje byloje pagalieškovo,,Swedbank“, AB,ieškinį dėl skolos (negrąžinto kredito) priteisimo, pareikštąatsakovui L. I., trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo negrąžintą kreditą– 2 971,31 Eur, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteisą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas teigė, kadLietuvos valstybinis komercinis bankas ir atsakovas 1997-11-13 sudarė kredito sutartį Nr. 152, pagal kurią atsakovui suteikta 65 800 Lt (19 057 Eur) paskola. 1998-05-12 Lietuvos valstybinis bankas ir AB Lietuvos taupomasis bankas (dabar „Swedbank“, AB) sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius perleido, o ieškovas perėmė reikalavimo teisę pagal atsakovo ir pradinio kreditoriaus sudarytą kredito sutartį. Ieškovas nurodė, kadatsakovas savo prievolių pagal kredito sutartį tinkamai nevykdė, todėl ieškovas išsiuntė atsakovui pretenziją dėl prievolių nevykdymo, joje nurodė, jogskolininkui nesumokėjus skolos, kredito sutartis bus vienašališkai nutraukta. Atsižvelgdamas į tai, kadatsakovas savo prievolių tinkamai neįvykdė, į ieškovo raginimus dėl skolos padengimo nereagavo, ieškovas 2019-12-13sutartįnutraukė. Atsakovas liko skolingas ieškovui negrąžintą paskolą – 3 049,24 Eur, palūkanas –165,06 Eur, delspinigius už negrąžintą kreditą –32,12 Eurir delspinigius už nesumokėtas palūkanas –4,89 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas sumažino reikalavimo sumą iki 2 971,31 Eur, kadangi atsakovas dalį skolos grąžino.

3. Atsakovas su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kadsutarties nutraukimo dokumentų iš ieškovo nėra gavęs. Pažymėjo, jog palūkanas už atsakovą mokėjo Vilniaus miesto savivaldybė, ji nuo 2016-04-01 nutraukė mokėjimus, o kredito sutartyje palūkanų mokėjimas nenumatytas, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo palūkanas ir delspinigius, taip pat nepagrįstai įskaitė jo mokėjimus į palūkanas. Prašė ieškinį patenkinti iš dalies.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, kad palūkanos už atsakovo kreditą bankui buvo mokamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimą Nr. 274 „Dėl Gyvenamųjų namų, butų statybos arba pirkimo lengvatinio kreditavimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – 1993 m. nutarimas), pagal kurį Vilniaus miesto savivaldybė teikė papildomas lengvatas socialiai remtiniems asmenims, kurie gavo lengvatinį kreditą butams statyti arba pirkti po 1990-03-11 pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą. Trečiasis asmuo nurodė, kadpagal lengvatinių kreditų palūkanų kompensavimo tvarką kreditus iš bankų gavę asmenys duomenų Vilniaus miesto savivaldybei neteikė, šių asmenų turimų kreditų palūkanų kompensavimas buvo vykdomas pagal vidinę bankų ir savivaldybės administracijos padalinių tvarką, kas ketvirtį rengiant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus dėl lėšų skyrimo socialiai remtiniems asmenims.

5. Trečiasis asmuo taip pat pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 30-3728 buvo patvirtintas iki šiol galiojantis Lėšų skyrimo socialiai remtiniems asmenims lengvatoms padengti iš Specialiosios valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programos tvarkos aprašas, kuris įtvirtino naują lėšų iš Specialiosios valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programos skyrimo tvarką socialiai remtiniems asmenims, kurie gavo lengvatinį kreditą butams statyti arba pirkti po 1990 m. kovo 11 d. pagal 1993 m. nutarimą. Trečiasis asmuo nurodė, kadvykdydamasapraše nurodytaspareigas, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2016 metais išsiuntė prašymus visiems bankams, suteikusiems asmenims lengvatinius kreditus, pateikti šių lengvatinius kreditus gavusių asmenų adresus tam, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ galėtų informuoti asmenis apie būtinybę, vadovaujantis aprašu, kasmet pateikti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dokumentus, įrodančius asmenų teisę į papildomas lengvatas (t. y. patvirtinti savo teisę nemokėti palūkanų). Trečiasis asmuo pažymėjo, kad„Swedbank“, AB, prašomų asmenų kontaktinius duomenis pateikė tik 2017 metais, šio banko klientams (įskaitant ir L. I.) pranešimai apie tai, kad jie kiekvienais metais turi patvirtinti savo teisę į paramą nemokėti palūkanų buvo išsiųsti 2017-08-22 raštu Nr. 1.35-17/4767, tačiau atsakovas po šio pranešimo išsiuntimo dėl lengvatos nemokėti palūkanųnei į SĮ „Vilniaus miesto būstas“, nei į Vilniaus miesto savivaldybę nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, kad L. I. nepateikė dokumentų, įrodančių teisę naudotis lengvata,jam palūkanos pagal kredito sutartį nebuvo kompensuotos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-03-10 sprendimu ieškinį patenkino.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovui buvo suteiktas 65 800 Lt (19 057,00 Eur) kreditas. Atsakovas prievolių mokėti kredito įmokas nevykdė, todėl ieškovas atsakovui 2019-08-21, 2019-10-07 ir 2019-11-07 išsiuntė pretenzijas, kuriose informavo atsakovą, kadjam nevykdant paskolos sutarties,sutartį vienašališkai nutrauks. Nurodyta, jog iš pateiktų atsakovo atsakymų į pretenzijas matyti, jog atsakovas pretenzijas gavo ir buvo informuotas apie sutarties nutraukimą, todėl sprendimą priėmęs teismas atmetė atsakovo teiginius, jog pranešimo apie sutarties nutraukimą jis negavo. Teismas taip pat nustatė, jog, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė kredito sutarties, t.y. laiku nemokėjo įmokų,ieškovas pagrįstai nuo 2019-12-13 vienašališkai nutraukė kredito sutartį su atsakovu. Sprendime pažymėta, kadatsakovui buvo suteiktas lengvatinis kreditas būstui įsigyti,palūkanas už atsakovą pagal 1993 m. balandžio 19 d. nutarimą mokėjo Vilniaus miesto savivaldybė. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 30-3728 patvirtintą aprašą atsakovas turėjo pareigą kiekvienais metais iki kovo 1 d. pateikti įrodymus,patvirtinančius teisę į lengvatą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kadatsakovas prievolės pateikti įrodymus, patvirtinančius teisę į lengvatą, nevykdė, įrodymų, patvirtinančių, jog pateikė trečiajam asmeniui duomenis apie savo turtinę būklę teismui nepateikė, todėl atmetė atsakovo teiginius, kadVilniaus miesto savivaldybė turėjo pareigą mokėti už atsakovą palūkanas.

8. Sprendime nurodyta, kadkredito sutarties 2.5 punkte nustatyta, jog už laiku negrąžintą paskolą mokamos 30 proc. metinės palūkanos, o sutarties 2.6 punkte nurodyta, jog, laiku nesumokėjęs priskaičiuotų palūkanų, atsakovas įsipareigoja mokėti po 0,1 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Kadangi atsakovas prievolių tinkamai nevykdė (per 2018 metus atsakovas kreditui padengti sumokėjo 139,06 Eur, per 2019 metuskreditui padengti sumokėjo1 Eur), ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti palūkanas už laiku negrąžintą paskolą bei delspinigius. Nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarčių sąlygas, kreditų suteikimo faktą, taip pat nėra įrodymų apie likusios kredito dalies grąžinimą (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sumomis grąžinti paskolą, taip pat į tai, kadatsakovas savo prievolės neginčija, pirmosios instancijos teismas nusprendėieškovui iš atsakovo priteistinegrąžintą kreditą–2971,31Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už šią sumą nuo 2020-02-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas- 67 Eur. Pirmosios instancijos teismas išdėstė sprendimo įvykdymą 12 mėnesių, 11 mėnesių mokant po 253,19 Eur kas mėnuo, 12- tą mėnesį – 253,22 Eur, kartu su eilinėmis įmokomis sumokant iki tos dienos priskaičiuotas procesines palūkanas, taip pat priteisė valstybei iš atsakovo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 12,03 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą– patvirtinti apelianto įsiskolinimą 2 623,52 Eur; 2) įsiskolinimo grąžinimą išdėstyti iki 2022-11-24; 3) pripažinti 2018-12-06 763,34 Eur pavedimą apelianto naudai; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Apeliantas teigia, kadnuo 2018-03-12 iki 2020-12-01 bankui grąžino 608,60 Eur kredito likučiuipadengti, todėl negrąžinto kredito suma turi būti ne 2971,31 Eur, o 2623,52 Eur. Nurodo, kad bankas apelianto grąžintą 608, 60 Eur sumą paskirstė taip: 260,81 Eur įskaitė kaipkredito likučio padengimą; 172,96 Eur įskaitė kaip delspinigius už apelianto gautą kreditą; 165,06Eur įskaitė kaip pradelstų palūkanų sumą; 9,77 Eur įskaitė kaip delspinigius už laiku nesumokėtaspalūkanas. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo teigimu, kad apeliantas per 2018 metus sumokėjo 139,06 Eur. Paaiškina, jog ieškovo pateiktos lentelės rodo, kad apeliantas per 2018 metus sumokėjo 228,12 Eur, ir teigia, kad jei savivaldybėnepripažins, jog 2018-12-06763,34 Eurpavedimas yra jos, tai apelianto pavedimai per2018 metus buvo 991,46 Eur. Nurodo, jog teismas taip pat klysta teigdamas, jog apeliantas per 2019 metussumokėjo 1 Eur. Ieškovo pateiktos lentelės rodo, kad apeliantas per 2019 metus sumokėjo 139,54Eur. Pažymi, kad pagal ieškovo pateiktas lenteles 2018-03-12 pradelstų palūkanų suma, kuriąturėjo sumokėti savivaldybė,buvo 432,81 Eur, o delspinigių suma už palūkanas – 133,98 Eur.

11. Apeliantas nurodo, kadsavivaldybė nuo 2016-04-01 vienašališkai nutraukė sutarties Nr. 80 vykdymą, t. y. nustojo mokėti bankui 5proc. metines palūkanas už apeliantą ir taip pažeidė CK 6.59 straipsnį. Apie šį faktą apeliantas banko buvo informuotas tik 2018-11-29, t. y. praėjus 2,5 metų, pranešimu Nr. SR/18-27901. Apeliantas nesutinka, kad buvo tinkamai informuotas SĮ „Vilniaus miestobūstas“ 2017-08-22 d. raštu Nr. 1.35-17/4767. Nurodo, jog nėra duomenų, kad raštas buvo įteiktasapeliantui ir kad apie šį raštą apeliantas sužinojo tik teismo proceso metu.Apeliantas taip pat laikosi pozicijos, jog sutartyje nėra nustatytasdelspinigių ir palūkanų mokėjimas.

Atsiliepimas

12. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kadieškovas pateikė detalų apelianto skolos apskaičiavimą, tačiau objektyvių, įrodymais pagrįstų prieštaravimų dėl skolos dydžio apeliantas nepateikė. Pažymi, kad apelianto bylos nagrinėjimo metu atliktais mokėjimais buvo dengiami delspinigiai, palūkanos ir kreditas, todėl galutiniu patikslintu ieškiniu iš apelianto buvo prašoma priteisti tik 2 971,31 Eur negrąžinto kredito suma. Toks įmokų dengimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.54 straipsnyje nustatytą įmokų paskirstymo eiliškumą. Teigia, jog apeliantas taip pat netinkamai interpretuoja ieškovo skolos apskaičiavimolentelėje pateiktą informaciją. Pateiktoje detaliojeskolos apskaičiavimo lentelėjenurodoma, kad 763,34 Eursumos, kaip ir kitų skaičiavimo lentelėje raudonai pažymėtų sumų, ieškovas yra atsisakęs, t.y. kreditorius nereikalavo apelianto jas padengti. Apeliantas nepateikė papildomų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti ieškovo pateiktu iš apelianto prašomos priteisti skolos apskaičiavimu ar kad sumas, kurių kreditorius atsisakė, apeliantas būtų iš tikrųjų sumokėjęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai visiškai patenkino ieškovo ieškinį.

Šalies argumentai

13. Ieškovas paaiškina, jog 2018-11-29 raštu Nr. SR/18-27901 apeliantui paaiškino, kad nuo 2016-04-01 Vilniaus miesto savivaldybė nebekompensuoja apelianto kreditoriui mokėtinų palūkanų, todėl nuo 2019-01-02 apeliantas privalo ne tik grąžinti kreditą, bet ir mokėti palūkanas. Už laikotarpį nuo 2016-04-01 iki 2019-01-02 kreditorius mokėti palūkanų iš apelianto nereikalavo ir už šį laikotarpį priskaičiuotų palūkanų sumos yra atsisakęs.

Atsiliepimas

14. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kadapeliantas neginčija savo prievolės mokėti bankui įmokas pagal turimą kredito sutartį. Pripažindamas savo prievolę bankui, apeliantas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų banko apskaičiuotos 2971,31 Eur skolos nepagrįstumą. Nurodo, kad skundžiamu sprendimu iš atsakovo priteista 2971,31 Eur negrąžinto kredito suma yra priteista pagrįstai.

15. Trečiasis asmuo paaiškina, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2016 metais išsiuntė prašymus visiems bankams, suteikusiems asmenims lengvatinius kreditus (įskaitant ir „Swedbank“, AB, prašymas išsiųstas 2016-02-29), pateikti lengvatinius kreditus gavusių asmenų adresustam, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ galėtų informuoti asmenis apie būtinybę, vadovaujantis aprašu (ir Lietuvos valstybės kontrolės rekomendacijomis), kasmet pateikti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dokumentus, įrodančius asmenų teisę į papildomas lengvatas (t. y. patvirtinti savo teisę gauti palūkanų kompensaciją). Bankas savo klientų, gavusių lengvatinius kreditus (įskaitant ir atsakovą Lionginą Ivanauską), adresų SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nepateikė, todėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“ neturėjo galimybės informuoti asmenų apie būtinybę kasmet pateikti savivaldybei dokumentus, patvirtinančius asmenų teisę į lengvatą. Atitinkamai negavusi iš asmenų šių dokumentų, savivaldybė nebeturėjo teisinio pagrindo kompensuoti šio banko klientų (įskaitant ir Liongino Ivanausko) kreditų palūkanų, todėl nuo 2016-04-01palūkanų mokėjimą nutraukė.

16. Trečiasis asmuo taip pat nurodo, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“, 2017 metais gavęs kompetentingų institucijų išaiškinimus apie bankų pareigą pateikti savo klientų adresus, kad šie galėtų būti informuojami apie savo pareigą pateikti savivaldybei lengvatą patvirtinančius dokumentus, pakartotinai kreipėsi į „Swedbank“, AB, prašydamas pateikti lengvatinius kreditus gavusių asmenų adresus, kad būtų galima su šiais asmenimis susisiekti dėl jų teisės į kredito palūkanų kompensavimą, šį kartą adresai buvo pateikti. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad bankas lengvatinius kreditus gavusių klientų adresus SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė tik 2017 metais, šio banko klientams (įskaitant ir L. I.) pranešimai apie tai, kad jie kiekvienais metais turi tvirtinti savo teisę į paramą nemokėti palūkanų, buvo išsiųsti tik 2017-08-22 (L. I. pranešimas buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini)). Pažymi, kad L. I. po šio pranešimo išsiuntimo dėl lengvatos nemokėti palūkanų nei į SĮ „Vilniaus miesto būstas“, nei į Vilniaus miesto savivaldybę nesikreipė. Kadangi L. I. nepateikė dokumentų, įrodančių teisę naudotis lengvata, jam palūkanos pagal kredito sutartį nuo 20216-04-01 iki šiol nėra kompensuojamos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovoapeliacinis skundas atmestinas.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pradinis kreditorius Lietuvos valstybinis komercinis bankas ir atsakovas L. I. 1997-11-13 sudarė kredito sutartį Nr. 152, pagal kurią atsakovui buvo suteikta 65 800 Lt (19 057 Eur) paskola 25-erių metų laikotarpiui, paskolos grąžinimo terminas – 2022-06-30. 1998-05-12Lietuvos valstybinis bankas ir AB Lietuvos taupomasis bankas (dabar „Swedbank“, AB) sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 98, pagal kuriąieškovas „Swedbank“, AB, perėmė, o pradinis kreditorius Lietuvos valstybinis bankas perleido reikalavimo teisę pagal atsakovo ir pradinio kreditoriaus sudarytą kredito sutartį. Lietuvos valstybinis bankas ir Vilniaus miesto valdyba 1997-11-12 sutartimi Nr. 89 Vilniaus miesto valdybą įpareigojo mokėti bankui negautas palūkanas, suteikus lengvatinį kreditą gyvenamųjų namų ir butų statybai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 19 d. nutarimą Nr. 274 „Dėl bendrojo ir vietos savivaldybių paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti fondų bei lengvatinių kreditų gyventojams“ (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – 1993 m. balandžio 19 d. nutarimas). Pagal sutarties 1.2 punkto nuostatas Vilniaus miesto valdyba įsipareigojo mokėti už Lionginui Ivanauskui suteiktą kreditą 5 proc. metines palūkanas.

19. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-11-20 įsakymu Nr. 30-3728 buvo patvirtintas Lėšų skyrimo socialiai remtiniems asmenims lengvatoms padengti iš Specialiosios valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programos tvarkos aprašas. Apraše buvo įtvirtinta nauja būsto kreditų palūkanų kompensavimo tvarka irSĮ „Vilniaus miesto būstas“ buvo įpareigotas informuoti lengvatinius kreditus gavusius asmenis apie būtinybę kiekvienais metais patvirtinti teisę į lengvatas.2017-08-22 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ išsiuntė pranešimą pagal sąrašą (taip pat ir atsakovui L. I. adresu (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyti asmenys, gavę lengvatas, buvo informuoti apie pareigą kiekvienais metais iki kovo 1 d. pateikti teisės į lengvatas įrodymus. Atsakovas dokumentų, patvirtinančių teisę į lengvatą SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nepateikė. Trečiasis asmuo atsiliepime paaiškino, kodėl atsakovas apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-11-20 įsakymą buvo informuotas tik 2017-08-22 pranešimu. Nurodo, jog 2016 m. kreipėsį į „Swedbank“, AB, dėl atsakovo adreso ir tik 2017 metais bankui pateikus duomenis, šio banko klientams (įskaitant ir L. I.)pranešimai apie tai, kad jie kiekvienais metais turi patvirtinti teisę į paramą nemokėti palūkanų, buvoišsiųsti 2017-08-22 (L.I. pranešimas buvoišsiųstas adresu (duomenys neskelbtini)).

20. Ieškovas 2018-11-29 raštu Nr. SR/18-27901 apeliantui paaiškino, kad nuo 2016-04-01 Vilniaus miesto savivaldybė nebekompensuoja apelianto kreditoriui mokėtinų palūkanų, todėl nuo 2019-01-02 apeliantas privalės ne tik grąžinti kreditą, bet ir mokėti palūkanas. Tačiau ieškovas už laikotarpį nuo 2016-04-01 iki 2019-01-02 kreditoriui mokėtinų palūkanų iš apelianto nereikalavo ir už šį laikotarpį priskaičiuotų palūkanų sumos yra atsisakęs. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodo tą patį adresą –(duomenys neskelbtini). Vadinasi, tiek SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pranešimas apie pareigą kiekvienais metais iki kovo 1 d. pateikti įrodymus apie priklausančią lengvatą, tiek ir banko 2018-11-29 raštas išsiųsti paskolos sutartyje nurodytu atsakovo adresu, jo atsakovas nebuvo pakeitęs. Dėl to laikytina, kad ieškovas tinkamai informavo atsakovą apie prievolę nuo 2019-01-02 mokėti palūkanas už suteiktą kreditą.

21. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino kiekvienos šalies motyvus ir argumentus, o CPK 178 straipsnyje įrodinėjimo pareigapriskirta tiek ieškovui, tiek atsakovui, nes šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Vadinasi, atsakovas turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kad palūkanas už jį privalėjo mokėti Vilniaus miesto savivaldybė.Ieškovas įrodė, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie prievolę nuo 2019-01-02 mokėti palūkanas už suteiktą kreditą, o atsakovas neįrodė, kad būtent Vilniaus miesto savivaldybė turėjo prievolę mokėti už atsakovą palūkanas po 2019-01-02. Atsakovas nenuginčijo savivaldybės atsisakymo mokėti už atsakovą palūkanas pagrįstumo, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kadatsakovas turėjo prievolę mokėti ieškinyje nurodytas palūkanas.

22. Iš ieškovo pateiktos detalios skolos apskaičiavimo lentelės matyti, kadatsakovo nesumokėta kredito dalis sudaro 2971,31 Eur. Iš pateiktos lentelės matyti, jog nuo 2019-01-01 atsakovo sumokėtos įmokos (iš viso– 281Eur) buvo paskirstytos taip: padengta kredito dalis– 77,93 Eur, padengti priskaičiuoti delspinigiai už laiku negrąžintą kredito dalį– 38,01 Eur, padengtos palūkanos (apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2019-01-02 iki 2019-12-13 (sutarties nutraukimo dienos)– 165,06 Eur(1 t., e. b. l. 63–74). Duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu, byloje nėra. Taip pat atsakovas nenuginčijo nė vieno iš paminėtų mokėjimų(CPK 12, 178 straipsniai).

23. Ieškovas pateikė 2019-08-21 atsakovui siųstą pretenziją Nr. SR-19-16914 dėl įsiskolinimo pagal kredito sutartį, kuria informavo atsakovą apie negrąžintą 998,45 Eur pradelstos skolos dalį ir iki 2019-09-25 suteikė papildomą terminą pradelstoms prievolėms įvykdyti. 2019-10-07 ieškovas atsakovui pakartotinai išsiuntė pretenziją Nr. SR-19-19645 dėl įsiskolinimo pagal kredito sutartį, kuria informavo atsakovą apie negrąžintą 1215,21 Eur pradelstos skolos dalį ir iki 2019-11-07 suteikė papildomą terminą pradelstoms prievolėms įvykdyti. 2019-11-07 ieškovas išsiuntė pretenziją Nr. SR19-21998, kurioje informavo atsakovą, kad jo pradelsta skola sudaro 1215,21 Eurirnurodė, kad,neįvykdžius šioreikalavimo, kredito sutartis nuo 2019-12-13 bus nutraukta(ieškinio ZIP laikmenoje esantis 4 priedas. Pretenzijos.pdf). Atsakovas į šiaspretenzijas atsakė 2019-10-30 ir 2019-12-17 pranešimais, nurodė, jog dėl sunkios finansinės padėties vėluoja mokėti įmokas. Atsakovas per nustatytą terminą pradelstos skolos dalies nesumokėjo, todėl ieškovaspagrįstai nuo 2019-12-13 vienašališkai nutraukė sutartį. Atsižvelgiant į tai, kadapie sutarties nutraukimą atsakovas buvo tinkamai informuotas ir jam buvo nustatytas terminas įsipareigojimamsįvykdyti, betjis jų neįvykdė, spręstina, jog ieškovas su atsakovu pagrįstai nutraukė paskolos sutartį. Dėl to ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo paskolos sutartyje nurodytus likusius mokėjimus pagrįstai patenkintas.

24. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010).Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

25. Atsižvelgiant įanksčiau aprašytas aplinkybes ir teisinius argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinį. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių ir motyvų nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti sprendimą. Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

26. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovas iki bylos išnagrinėjimo nepateikė įrodymų, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų. Todėl ieškovui bylinėjimosi išlaidos taip pat nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-10 sprendimąpalikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos

Teisėjas Visvaldas Kazakiūnas