Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, Marijai Tamošauskaitei dalyvaujant ieškovei L. K., atsakovui A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta 2011-09-02 Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (b. l. 8). Santuokos metu šalys vaikų nesusilaikė, turto nekilnojamojo ar kilnojamojo neįgijo (b. l. 9–11), bendrų kreditorių neturi.

Ieškovė prašė pripažinti santuoką nutrūkusia dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, praktiškai nustojo palaikyti šeimyninius santykius.

Teismas nurodo, kad LR CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str. 2 d.), tokiu atveju, pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (LR CK 3.61 str. 3 d.). Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos LR CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Ieškovė atsakovo kaltę įrodinėjo savo paaiškinimais. Ieškinyje nurodė, kad kartu su atsakovu negyvena apie metus laiko, parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu nepalaiko šeimyninių santykių ilgą laiką, daugiau kaip pusmetį. Parengiamojo teismo posėdžio teismas išaiškino ieškovei pareigą įrodinėti savo reikalavimą dėl atsakovo kaltės visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau jokių papildomų duomenų ieškovė nepateikė, nepageidavo išreikalauti kokius nors duomenis ar iškviesti ir apklausti liudytojus. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad nori kuo greičiau nutraukti santuoką. Teigė, kad nesutarimai su atsakovu kilo, nes jis nesusirado darbo, nebeliko meilės ir bendrų interesų. Tuo tarpu atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos iširimo, tačiau nenurodė konkrečių aplinkybių dėl sutuoktinės kaltės, pripažino savo kaltę, nes nesusirado darbo. Atsakovas taip pat pageidavo santuoką nutraukti kuo greičiau. Šalims buvo pasiūlyta pereiti į ypatingąją teiseną ir santuoką nutraukti sutuoktinių bendru sutarimu, tačiau šalys atsisakė ir nurodė, kad pageidauja šią dieną baigti teisminį bylos nagrinėjimą ir nutraukti jų santuoką nesvarbu kokiu pagrindu.

Teismas įvertinęs šiuos paaiškinimus, konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo vertinimu, vien tik ieškovės paaiškinimai nėra pakankamas įrodymas pripažinti, kad vien tik atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo (LR CPK 178 str.). Įvertinus šalių nurodytus argumentus, darytina išvada, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Jie abu dėjo per mažai pastangų išsaugoti šeimą, neieškojo kompromisų dėl šeimos išsaugojimo, bylos nagrinėjimo metu abu nerodė iniciatyvos išsaugoti šeimą. Šalys nebegyvena kartu daugiau nei pusmetį, abi neišreiškė noro atkurti šeimyninius santykius ir atsisakė teismo siūlomo termino susitaikyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai (LR CPK 185 str., LR CPK 384 str. 6 d., LR CK 3.61 str.). Išaiškintina, kad sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginti su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais, t. y. nereikia nustatinėti kuris labiau kaltas dėl santuokos iširimo. Pažymėtina, kad santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė, negu kito sutuoktinio, nepaneigia teismo išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šeima iširusi visiškai, šalių sutaikyti nėra galimybės, todėl santuoka nutrauktina – LR CK 3.60 str.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė – Stagniūnaitė, atsakovui – Krapševičius (LR CK 3.69 str. 1 d.). Šalys išlaikymo viena kitai nereikalauja (CK 3.72 str.). Nepilnamečių vaikų šalys neturi. Turto padalinimo klausimas nesprendžiamas, kadangi šalys santuokoje jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neįgijo, bendrų kreditorių nenurodė ir teismo posėdžio patvirtino, kad nėra nei dalytino turto, nei kreditorių.

Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 143 Lt žyminio mokesčio. Iešknį tenkinus iš dalies, vadovaujantis LR CPK 93 str. 2 d., pusė jos sumokėto žyminio mokesčio – 71,5 Lt, priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nutraukti L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2011-09-02 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 1558, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. K. palikti iki sanuokos turėtą pavardę – Stagniūnaitė, atsakovui A. K. palikti turimą pavardę – Krapševičius.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. K. 71,50 Lt sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos biurui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, Vedybų sutarčių registrui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.