- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-03
- Bylos Nr.
- 2S-1280-657/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12328-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- R. A. P.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3336-717/2018, kuria atmestas pareiškėjo R. A. P. skundas dėl antstolės R. S. veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas R. A. P. pateikė skundą dėl antstolės R. S. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0106/13/04295, prašydamas panaikinti antstolės R. S. 2017 m. gegužės 25 d. patvarkymą Nr. 0106/13/0295 S-556 ir atnaujinti skundo padavimo terminą; pripažinti, kad ligoninėje besigydžiusio R. A. P. 2016 m. lapkričio 14 d. antstolei R. S. nusiųstas elektroninis laiškas pripažintinas laiku pateiktu skundu (nepraėjus 20 d. nuo sužinojimo apie skundžiamo veiksmo atlikimą) dėl antstolės veiksmų, įvertinant, kad nuo atlikto veiksmo – lėšų nurašymo 2017 m. vasario 1 d. – iki skundo dėl neteisėtų antstolės veiksmų padavimo (2017 m. balandžio 5 d. elektroniniu paštu antstolei ir 2017 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismui) nebuvo praėjusios 90 dienų, ir tuo pagrindu įpareigoti antstolę atšaukti 2017 m. gegužės 25 d. patvarkymą Nr. 0106/13/0295 S-556 dėl termino neatnaujinimo; įpareigoti antstolę R. S. išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. gegužės 19 d. skundą; įpareigoti antstolę R. S. nedelsiant grąžinti neteisėtai nurašytas lėšas – 12 904,65 Eur, pervedant į pareiškėjo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1,b.l. 3-5). Nurodė, kad antstolės kontoroje 2017 m. gegužės 17 d. registruotas pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą ir patenkinti pareiškėjo prašymą bei grąžinti iš jo sąskaitų neteisėtai nurašytas lėšas, taip pat atnaujinti leidimą naudotis banko sąskaitomis, skirtomis specifiniams tikslams – pareiškėjo ir jo šeimos narių sveikatos ir gyvybės draudimui užsienio kelionėse bei vartojimo kreditu. Antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą ir jį grąžino pareiškėjui. Tačiau paskutinis skundžiamas veiksmas buvo atliktas 2017 m. vasario 1 d., todėl skundas paduotas nepraėjus 90 dienų nuo CPK 512 straipsnyje nustatyto termino, todėl antstolė nepagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą. Pareiškimas 2016 m. gruodžio 14 d. antstolei R. S. siųstame elektroniniame laiške nurodė, kad tuo metu gydėsi ligoninėje ir negalėjo vaikščioti. Tuo metu jis neturėjo galimybės antstolei pateikti skundą įprastine forma, jį pateikė elektroniniu paštu, todėl šis laiškas privalo būti pripažintas oficialiu skundu dėl antstolio veiksmų, paduotu nepraėjus 20 dienų nuo sužinojimo apie nurodymą priverstinai nurašyti lėšas. Kadangi antstolė R. S. į šį skundą atsakė 2016 m. gruodžio 15 d. taip pat elektroniniu laišku, akivaizdu, kad skundas buvo priimtas ir antstolės svarstomas. Pagerėjus sveikatos būklei pareiškėjas antstolei 2017 m. balandžio 5 d. elektroniniu paštu nusiuntė prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Antstolė į šį pareiškėjo laišką 2017 m. balandžio 12 d. atsakė formaliu patvarkymu Nr. 0106/13/042961-416, kuriuo prašymo netenkino. Pareiškėjo nesikreipimą į advokatą pareiškėjui gydantis antstolė negalėjo laikyti įstatymų pažeidimu. Nurašydama lėšas iš sąskaitų, antstolė grubiai pažeidė CPK 736 straipsnio, 737 straipsnio bei 739 straipsnio reikalavimus.Antstolė R. S. 2017 m. gegužės 25 d. patvarkymu Nr. 0106/13/0295 S-556 pareiškėjo skundo netenkino ir jį perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui (T.1, b.l. 6).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjo R. A. P. skundą dėl antstolės R. S. veiksmų atmetė (T.2, b.l. 9-12). Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartį ir atnaujino pareiškėjui terminą pateikti skundą dėl antstolės 2017 m. balandžio 12 d. patvarkymo. Kadangi pareiškimas dalyje dėl termino skundui paduoti atnaujinimo yra išnagrinėtas Kauno apygardos teismo nutartimi, teismas sprendė klausimą dėl antstolės įpareigojimo atšaukti 2017 m. gegužės 25 d. patvarkymą Nr. 0106/13/0295 S-556 dėl termino neatnaujinimo; antstolės įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. gegužės 19 d. skundą ir antstolės įpareigojimo nedelsiant grąžinti neteisėtai nurašytas lėšas – 12 904,65 Eur, pervedant į pareiškėjo sąskaitą.Pradedant išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą. Antstolė tai nurodė savo 2015 m. birželio 19 d. patvarkymuose. CPK 736 , 738, 739 straipsnių nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Pareiškėjui pateikus savo sąskaitų išrašus ir nurodžius, kokios lėšos į jas pervedamos, antstolė 2016 m. lapkričio 28 d. elektroniniu laišku patvirtino, kad panaikino piniginių lėšų areštą nurodytose sąskaitose, pažymėdama grąžintinų lėšų sumas. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 1 d. atsiuntė antstolei sąskaitų išrašus bei detalizavo įplaukų į jo sąskaitas rūšis, iš kurių, jo vertinimu, negali būti vykdomas išieškojimas. 2016 m. gruodžio 14 d. elektroniniu laišku pareiškėjas dar kartą kreipėsi į antstolę, nurodydamas gaunamų įplaukų rūšį, iš kurių, jo vertinimu, nėra galimas išieškojimas. Antstolė 2016 m. gruodžio 15 d. netenkino pareiškėjo prašymo dėl lėšų grąžinimo bei informavo pareiškėją, kad nėra pagrindo grąžinti kitų pareiškėjo sąskaitose esančių lėšų, pažymėdama, kad premijos už sporto laimėjimus, dividendai, grąžinamos skolos, banko paskola nėra įstatymo įtraukti į piniginių lėšų, iš kurių draudžiamas išieškojimas sąrašą. Antstolė 2017 m. balandžio 12 d. patvarkyme nurodė, jog pareiškėjui pateikus informaciją apie pinigų kilmę, dalis pinigų 2016 m. lapkričio 30 d. pareiškėjui buvo grąžinta ir panaikinti apribojimai keturioms sąskaitoms. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos minimalios mėnesinės algos (MMA). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą atliekant išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų: dividendų, premijų, maistpinigių, draudimo bendrovės išmokų, taikomos CPK 733-743 straipsnių normos, reglamentuojančios išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, kurių dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis dėl išieškojimo iš skolininko pajamų, antstolė iš esmės pagrįstai areštavo skolininko 12 904,65 Eur dydžio lėšas ir 2017 m. balandžio 12 d. patvarkyme atsisakė jas grąžinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas R. A. P. prašė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, pareiškėjo skundą tenkinti – įpareigoti Antstolę R. S. grąžinti be pagrindo neteisėtai nurašytas lėšas – 12 904,65 Eur, pervedant į pareiškėjo sąskaitą; panaikinti areštą sąskaitoms Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (T.2, b.l. 18-21). Atskirajame skunde nurodė, kad skundžiama nutartis pažeidžia apelianto teises. Teismas netinkamai taikė CPK 668, 736, 737 straipsnių normas, jo išvados prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjui pateikus informaciją apie pinigų kilmę, dalis pinigų jam buvo grąžinta ir kad panaikinti apribojimai keturioms sąskaitoms. Pareiškėjui grąžinta tik nedidelė ir skaičiavimu bei įstatymais nepagrįsta pinigų dalis, o apribojimai panaikinti tik dviem sąskaitoms. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo reikalavimo grąžinti teisę naudotis antstolio areštuotomis banko sąskaitomis. Teismas netinkamai ištyrė faktines bylos aplinkybes. Teismo sprendimo turinys neatitinka CPK 270 straipsnio reikalavimų, nes jo motyvuojamojoje dalyje nėra nurodyta nei įrodymų, kuriais grindžiamas sprendimas, vertinimas, nei argumentai, dėl kurių teismas atmetė pareiškėjo įrodymus. Pareiškėjas antstolei buvo pateikęs pajamų rūšių detalizaciją. Negali būti išskaitoma iš atlyginimo ir pensijos likučio, maistpinigiai priskirti kategorijai, iš kurių išieškoti negalima. Dividendai pagal CPK 737 straipsnio 6 dalį priskiriami pajamoms, prilyginamoms darbo užmokesčiui ir iš jų leidžiama išieškoti pagal CPK 737 straipsnio 6 dalies nuostatas. Premijos už sėkmę darbe pagal CPK 737 straipsnio 6 dalį priskiriamos pajamoms prilyginamoms darbo užmokesčiui ir iš jų leidžiama išieškoti pagal CPK 737 straipsnio 5 dalies nuostatas. Dėl pajamų, gautų pardavus bendros nuosavybės su 5 giminaičiais teise valdytą turtą, tai, kadangi šis turtas buvo areštuotas kito antstolio ir leidimas jį parduoti buvo gautas tik po to, kai išieškotojo naudai buvo įmokėta su antstoliu suderinta suma, šios pajamos dar kartą išieškotos būti nebegali. Be to, pareiškėjui priklauso tik 1/5 dalis šių įplaukų dalis. Be to, negalėjo būti išieškota iš draudimo bendrovės už žmonos gydymą išmokėtos kompensacijos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliantas teigia, kad antstolė nepagrįstai areštavo jam priklausančias sąskaitas ir iš jų nurašė 12 904,65 Eur lėšų sumą, kuri jam turi būti grąžinta. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sutikti su atskirojo skundo argumentais neturi teisinio pagrindo.Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias Civilinio proceso kodekso bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).Byloje nustatyta, kad antstolė R. S. vykdomojoje byloje Nr. 0106/13/04295 vykdo Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2710-254/2013 dėl 32 539,69 Eur išieškojimo iš skolininko R. A. P. valstybės naudai (vykdomosios bylos b.l. 1).Bylose, kuriose buvo nagrinėjami išieškojimą iš skolininkų – fizinių asmenų – turto bei pajamų reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017; išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalies nuostatas išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 668 straipsnio 1 dalies norma numato, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Vadovaujantis CPK 739 straipsniu, taip pat negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai ir išeitinės išmokos.CPK 736 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų. Pagal šio straipsnio 2 dalį, iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Nagrinėjamu atveju, antstolė 2015 m. birželio 19 d. priėmė patvarkymus dėl skolos išieškojimo Nr. S- 9219, kuris išsiųstas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, bei Nr. S- 9220, kuris išsiųstas UAB „Eneka“, ir juose pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA (vykdomosios bylos b.l. 34-35). Nurodyti išskaitų dydžiai atitinka numatytus CPK 736 straipsnyje.2016 m. lapkričio 28 d. antstolė priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir jį pateikė piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai bei pareiškėjui R. A. P. (vykdomosios bylos b.l. 43).Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte numatyta, kad, jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per 15 dienų nuo antstolio patvarkymo areštuoti lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas grąžinamos skolininkui.Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolei iš sąskaitų nurašius lėšas, pareiškėjas tą pačią dieną, t. y. 2016 m. lapkričio 28 d., antstolei pateikė nurašytų lėšų detalizaciją bei savo sąskaitų išrašus (vykdomosios bylos. b.l. 44-47). Nustatyta, jog gavusi minėtus duomenis antstolė 2016 m. lapkričio 28 d. elektroniniu laišku informavo pareiškėją, kad panaikino piniginių lėšų areštą nurodytose sąskaitose, pažymėdama grąžintinų lėšų sumas (vykdomosios bylos b.l. 48). Be to, pranešime nurodė, kad, jeigu pareiškėjo sąskaitoje sukauptas pensijos likutis buvo už ilgesnį laikotarpį, pareiškėjas turėtų atsiųsti šios sąskaitos išrašus už ilgesnį laikotarpį, iš kurio matytųsi, iš kokių piniginių lėšų susidarė sąskaitos likutis. 2016 m. gruodžio 14 d. elektroniniu laišku pareiškėjas dar kartą kreipėsi į antstolę, nurodydamas gaunamų įplaukų rūšį, iš kurių, jo vertinimu, nėra galimas išieškojimas. Antstolė 2016 m. gruodžio 15 d. pareiškėjui pranešė, kad nustatytos jam grąžintinos sumos (darbo užmokestis ir pensija), kurios 2016 m. lapkričio 30 d. grąžintos į sąskaitas, nuo kurių buvo nurašytos, papildomų grąžintinų lėšų nenustatyta (vykdomosios bylos b.l. 62).Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal kasacinio teismo išaiškinimą CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto bei pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Tuo tarpu atliekant išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų – dividendų, premijų, maistpinigių, draudimo bendrovės išmokų, taikomos CPK 733-743 straipsnių normos, reglamentuojančios išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, kurių dydis, kaip minėta, reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Akcentuotina, kad draudimo išmoka, maistpinigiai, banko paskola nėra įtraukti į piniginių lėšų, iš kurių draudžiamas išieškojimas, sąrašą, todėl nesutiktina, kad išieškojimas iš šios rūšies lėšų negalimas (CPK 739 str.). Nors pareiškėjas teigia, kad iš sąskaitos buvo nurašyta visa premijos suma, iš minėto antstolės 2016 m. gruodžio 15 d. elektroninio laiško matyti, kad iš pervestos bendros 13 035,00 Eur premijos sumos buvo nurašyta tik 6 455,78 Eur (v.b. b.l. 62).Atmestini, kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog teismas nepasisakė dėl pareiškėjo reikalavimo grąžinti teisę naudotis antstolio areštuotomis banko sąskaitomis. Šie apelianto argumentai yra teisiškai nereikšmingi, kadangi tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, tiek apeliacinės instancijos teismas iš antstolės nurodytų duomenų nustatė, kad apelianto piniginių lėšų, esančių sąskaitose, areštai yra panaikinti (v.b. b.l. 48).Nesutiktina su apelianto teiginiu, kad skundžiamos nutarties turinys neatitinka CPK 270 straipsnio reikalavimų, kadangi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė ištirtais rašytiniais įrodymais. Be to, pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo motyvavimas Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas antstolės 2017 m. gegužės 25 d. patvarkymas Nr. S-556 nepažeidžia vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamus antstolės veiksmus pripažino teisėtais, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Atskirąjį skundą atmetus iš pareiškėjo valstybei priteistinos 6,11 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo R. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,11 Eur (šešis eurus vienuolika centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, (Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas – 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.