Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. R., gimęs (duomenys neskelbtini), anksčiau baustas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. gruodžio 10 d. administracinio nusižengimo protokolas D. R. surašytas už tai, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu (direktoriumi), per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. ir 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau - Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jei įstatymai nenumato kito termino. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėn. nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys – ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1225 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos 2020 m. spalio 30 d. raštą Nr. 36P-164-(7.1.10) „Dėl teismų funkcijų vykdymo ekstremaliosios situacijos metu“, teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Iš 2020 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad D. R. nuo 2014 m. balandžio 20 d. yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas (direktorius). Taip pat iš minėto išrašo matyti, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku nebuvo pateikti UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m., 2019 m. metiniai finansinių ataskaitų rinkiniai.

Teisme gautas D. R. paaiškinimas, kad įmonė yra sustabdžiusi veiklą, įmonė atleista nuo mokesčių, kurie susiję su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir (ar) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo, taip pat buvo atleisti visi darbuotojai. Dėl to, jog įmonė atleista nuo deklaracijų pateikimo, manė, kad tokiu atveju ataskaitų teikti nereikia. Labai gailisi, prašo skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje minimali. Nurodo, jog sankcijoje numatyta bauda jų šeimai yra labai didelė, nes augina du nepilnamečius vaikus, dirba užsienyje, tačiau šiuo metu dėl Koronaviruso pandemijos darbinė veikla sustabdyta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (Klaipėdos apygardos teismo 2017-05-16 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-253-255/2017).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimo pobūdį, jų pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. D. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. R. už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, savo kaltę ir atsakomybę suprato, todėl tikėtina, kad jis nebedarys naujų pažeidimų, paskyrus jam švelniausią sankcijoje numatytą nuobaudą – minimalią baudą.

Vis dėl to, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-29-693/2019). Teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą.

Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais paskirti mažesnę nei minimalią baudą arba švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę. Šiuo atveju nustatyta, kad D. R. padarytas nusižengimas – neatsargus, netyčinis, įmonė buvo sustabdžiusi veiklą, atleista nuo mokesčių, kurie susiję su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir (ar) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo, taip pat buvo atleisti visi darbuotojai, įmonės direktorius pareigą teikti mokestines deklaracijas nepagrįstai sutapatino su pareiga teikti metinę finansinę atskaitomybę. D. R. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, į tai, jog D. R. dirba užsienyje ir šiuo metu dėl Koronaviruso pandemijos darbinė veikla sustabdyta, auginamą ir išlaikomą mažametį vaiką bei sutuoktinės nepilnametę dukrą, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir teisingumo bei protingumo reikalavimai įgyvendinti, paskyrus D. R. švelnesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos ANK 223 straipsnio 2 dalį, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.