Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 22 d. ir 2021 m. balandžio 28 d. nutarčių, priimtų nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės O. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

7. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nurodė, kad ieškinyje nedetalizuojama, kokiu būdu atsakovas nereguliariai prisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo bei nenurodoma, ar atsakovas turi kitų išlaikytinių. Ieškovė nepateikė teismui banko sąskaitos išrašo, iš kurio galima spręsti apie pačios ieškovės gaunamas pajamas ir išlaidas. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė ir prašo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium, tačiau nepateikė informacijos, kokiu būdu mėgino spręsti sutuoktinių konfliktą, taip pat, ar atsakovas turi galimybes gyventi skyriumi. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos iki teismo sprendimo priėmimo ir pasiūlė ieškovei tikslinti aplinkybes, kodėl prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas pasiūlė ieškovei pateikti poziciją dėl pranešimo atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą.

III. Atskirojo skundo esmė

9. Ieškovės manymu, skundžiamos nutartys yra teisiškai nepagrįstos ir neteisėtos. Nurodė, kad 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi buvo apribota ieškovės teisė į teisminę gynybą. Ieškovė pažymėjo, kad nors 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi teismas konstatavo, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, tačiau nenurodė motyvų, remiantis kuriais teismas padarė tokią išvadą. Ieškovės vertinimu, tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.

12. Anot ieškovės, reikalavimas į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti atsakovo kreditorių Nordea Finance Lithuania ir pranešti jam apie civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą, yra neteisėtas ir naikintinas. Apeliantė pažymėjo, kad dar patikslintame ieškinyje teismui nurodė nežinanti, ar minėtas asmuo iš tiesų yra atsakovo kreditorius. Nurodė, kad nesant tokios informacijos, nėra teisinio pagrindo pranešti nurodytam asmeniui apie civilinės bylos iškėlimą, kadangi tai pažeistų asmens duomenų apsaugą reguliuojančius teisės aktus. Ieškovės manymu, tik parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje paaiškėjus, kas yra atsakovo kreditoriai, būtų galima spręsti dėl tokių asmenų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis ir jų informavimo apie civilinės bylos iškėlimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

16. Ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė reikalavimą pagrįsti ir motyvuoti teismo priimtą procesinį sprendimą. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2021 m. balandžio 28 d. nutartyje, kuria nuspręsta patikslintą ieškinį laikyti nepaduotu, nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kuriais remiantis padarė išvadą, jog ieškovė nepašalino visų teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reikalavimas motyvuoti nutartį (sprendimą) neturėtų būti suprantamas kaip teismo prievolė procesiniame sprendime pasisakyti absoliučiai dėl visų proceso šalių išdėstytų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių motyvų faktas savaime nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso sprendimo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos pareigos motyvuoti nutartį, kadangi skundžiamoje 2021 m. balandžio 28 d. nutartyje yra pateikti esminiai motyvai, kuriais vadovaujantis pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė visų teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino. Pažymėtina, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovei procesiškai nepalankų sprendimą, negali būti besąlygiškai vertinama kaip pareigos motyvuoti teismo nutartį nevykdymas. Taigi, nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

19. Šios apeliacijos objektas – dviejų pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, kurių viena – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis, kuria nustatytas 12 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti, kita – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis, kuria nuspręsta patikslintą ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Dėl ieškinio trūkumų vertinimo

20. Byloje nustatyta, kad ieškovės pateiktam ieškiniui dėl santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės, pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi nustatė dvylikos dienų terminą šiems ieškinio trūkumams pašalinti: 1) nurodyti ieškinio sumą ir paskaičiuoti, kokia būtų bendra ieškinio suma; primokėti 213,00 Eur žyminį mokestį; 2) nurodyti duomenis apie ieškovės ir atsakovo gimimo vietas; 3) įtraukti kreditorių Nordea Finance Lithuania trečiuoju asmeniu ir nurodyti, ar ieškovė pranešė jam apie civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą; 4) pridėti banko sąskaitos išrašą apie savo gaunamas pajamas ir išlaidas, nurodyti, ar atsakovas turi kitų išlaikytinių; 5) nurodyti, ar dėl atsakovo kreipėsi į psichologus, gydytojus ar pan.; 6) nurodyti, ar atsakovas turi galimybę gyventi skyrium, t. y. ar jis turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, jei ne, ar jo finansinė padėtis leidžia nuomotis gyvenamąją patalpą; 7) nurodyti aplinkybes, argumentus, kodėl prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki sprendimo įsiteisėjimo arba patikslinti savo poziciją, pateikti poziciją dėl pranešimo atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą.

21. Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad apeliantė atskirajame skunde nurodė nesutinkanti su tam tikrais pirmosios instancijos teismo nustatytais ieškinio trūkumais, kaip antai įpareigojimu primokėti žyminio mokesčio dalį, reikalavimu pateikti banko sąskaitos išrašą bei reikalavimu pranešti kreditoriui Nordea Finance Lithuania apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą. Ieškovė taip pat nesutiko, kad tuo pagrindu (patikslintu ieškiniu nepašalinus visų teismo nurodytų trūkumų) pirmosios instancijos teismas laikė patikslintą ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Ieškovė, šalindama teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi nustatytus trūkumus, dalį ieškinio trūkumų pašalino, tačiau trūkumų dėl žyminio mokesčio dalies primokėjimo, banko sąskaitos išrašo pateikimo, pranešimo kreditoriui Nordea Finance Lithuania apie bylos dėl santuokos nutraukimą iškėlimą nepašalino, pateikė rašytinius paaiškinimus, kad nurodytus trūkumus teismas konstatavo nepagrįstai.

22. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) arba, tokiam dokumentui jau esant priimtam, dokumentas (ieškinys, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai), dėl to tik esant esminiams trūkumams (kurie per nustatytą terminą nepašalinti), kurie trukdo tolesnei proceso eigai, galimas taikyti ieškinio palikimo nepaduotu ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui institutas.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog santuokos nutraukimą ginčo teisena dėl sutuoktinio (abiejų sutuoktinių) kaltės reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio ir CPK XIX skyriaus teisės normos. Ieškinio priėmimo stadijoje atliekami procesiniai veiksmai, kurių tikslas iškelti bylą (priimti ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant vieno ar abiejų sutuoktinių kaltei), todėl priimant ieškinį bei kartu su juo pateikiamus įrodymus, teismas turi įvertinti ieškinio turinį formaliai: ar jo turinys atitinka CPK 382 straipsnyje nustatytus ieškinio turinio reikalavimus, ar nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir pan. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, ar patenkinti, ar atmesti ieškinį.

24. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartyje numatytu įpareigojimu primokėti trūkstamą 213,00 Eur žyminio mokesčio dalį ir nurodo, kad nereikšdama savo naudai jokio turtinio reikalavimo ieškovė neprivalo mokėti žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia ieškovės pozicija. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017). Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą žyminis mokestis byloje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo yra skaičiuojamas nuo ieškinio sumos, o ieškinio suma nustatoma pagal reikalaujamo priteisti turto rinkos vertę ir reikalaujamas priteisti pinigų sumas (kompensacijas) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 9, 10 punktai).

25. Ieškovė prašo padalyti santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą: automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė – apie 15 000,00 Eur, priteisti atsakovui, nepriteisiant ieškovei kompensacijos už dalintiną turtą. Įvertinus aukščiau nurodytą reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, sutiktina su apeliantės argumentu, kad ieškinio suma ir atitinkamai žyminis mokestis turi būti skaičiuojami būtent nuo prašomo priteisti ieškovei turto rinkos vertės. Taigi, šiuo atveju įvertinus tai, kad ieškovė savo naudai turtinio reikalavimo nereiškia, kompensacijos už atsakovui priteistiną turtą neprašo, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė turi primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Pažymėtina, kad kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2021 m. balandžio 22 d. nutartyje, ieškovė atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 80 straipsnio 5 dalis ir 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju nesant turtinio reikalavimo ieškovės naudai, žyminis mokestis santuokos nutraukimo byloje sudaro 75,00 Eur. Atitinkamai, įvertinus tai, kad šiuo atveju už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 75,00 Eur, vietoje ieškovės sumokėto 200,00 Eur žyminio mokesčio, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti žyminio mokesčio grąžinimo o ne primokėjimo klausimą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos 2021 m. balandžio 22 d. nutarties dalimi, kuria, sprendžiant klausimą dėl laikino 250,00 Eur dydžio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, apeliantė buvo įpareigota pateikti savo banko sąskaitos išrašą, liudijantį apie apeliantės gaunamas pajamas ir išlaidas. Ieškovės įsitikinimu, toks reikalavimas yra perteklinis, kadangi remiantis banko sąskaitos išrašu negalima vienareikšmiškai spręsti apie patiriamas išlaidas, kurioms dažnai naudojami grynieji pinigai. Apeliacinės instancijos teismas tokiai ieškovės pozicijai pritaria ir pažymi, kad pagal bendrą taisyklę bylos šalis pati nusprendžia kokiais įrodymais grįsti pareikštus reikalavimus ir nors teismas nagrinėjamo pobūdžio byloje yra aktyvus, kas apima teisę reikalauti papildomų įrodymų nagrinėjamu klausimu, tačiau tai nepaneigia šalies teisės spręsti dėl įrodymų pakankamumo.

27. Kita vertus, nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas, o ne nagrinėjama byla iš esmės. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus susijusius u įrodymų pakankamumo klausimu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra bylos nagrinėjimo iš esmės o ne procesinio dokumento priimtinumo klausimas. Faktinių aplinkybių nustatymas sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, kurie yra susiję su nepilnamečio vaiko išlaikymu santuokos nutraukimo byloje turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet priėmus ieškinį ir nagrinėjant bylą iš esmės. Taigi, šiuo atveju spręstina, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog prie ieškinio nebuvo pridėtas ieškovės banko sąskaitos išrašas nepagrįstai laikė ieškinio trūkumu ir, atitinkamai, šio trūkumo nepašalinus, patikslintą ieškinį nepagrįstai laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.

28. Pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartyje, be kita ko, nurodoma, kad ieškovė į civilinę bylą trečiuoju asmeniu neįtraukė atsakovo kreditoriaus Nordea Finance Lithuania ir nepranešė šiam asmeniui apie civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą, tačiau ieškovė su šiuo pirmosios instancijos teismo reikalavimu nesutiko ir laikė jį nepagrįstu. Byloje nustatyta, kad tiek 2021 m. balandžio 15 d. ieškinyje, tiek 2021 m. balandžio 22 d. patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog tikslių duomenų nei apie atsakovo kreditorių Nordea Finance Lithuania, nei apie su minėtu kreditoriumi atsakovą siejančius prievolinius santykius, pateikti negali, kadangi atsakovas visus dokumentus, susijusius su automobilio įsigijimo sandoriu, išnešė iš sutuoktinių namų. Dėl šios priežasties tiek ieškiniu, tiek patikslintu ieškiniu, be kita ko, buvo prašoma teismo įpareigoti atsakovą pateikti byloje duomenis apie visus jo turimus kreditorinius įsipareigojimus.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad santuokos nutraukimo bylose dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės reikšminga atsižvelgti CK 3.126 straipsnio 2 dalyje numatytą reguliavimą, nustatantį, jog sutuoktinis, pareiškęs tokio pobūdžio ieškinį, privalo jame nurodyti vieno ar abiejų sutuoktinių kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti nusiunčiant jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Taigi, nurodyta teisės norma iš esmės įtvirtina bendrą pareigą informuoti kreditorius apie civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą. Atkreiptinas dėmesys, jog CPK 382 straipsnio 5 punkte taip pat numatytas įpareigojimas pateikti teismui duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius, be kita ko, įrodymus, jog ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą.

30. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto, svarba didina viešąjį interesą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus ir lemia tam tikrus šių bylų nagrinėjimo ypatumus, t. y. reikšmingas kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų išimtis. Prie tokių ypatumų pirmiausia priskirtinas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose. Siekdamas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu priimti teisingą sprendimą, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

31. Sekant aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika pažymėtina, jog bylos, kylančios iš šeimos teisinių santykių, yra nedispozityvios, kuriose teismas turi plačius įgalinimus, be kita ko, galimybę rinkti įrodymus savo iniciatyva. Nagrinėjamu atveju ieškovė, tiek teikdama ieškinį, tiek šalindama pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi nustatytus trūkumus, nurodė neturinti duomenų apie Nordea Finance Lithuania ir atsakovą siejančius įsipareigojimus ir atitinkamai prašė teismo įpareigoti atsakovą šiuos duomenis pateikti. Analizuojamoje situacijoje apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovė neturi tikslių duomenų apie Nordea Finance Lithuania buvimą atsakovo kreditoriumi ir nustatydamas šį ieškinio trūkumą neatsižvelgė į ieškovės prašymą dėl atsakovo įpareigojimo pateikti duomenis apie turimus kreditorinius įsipareigojimus. Dėl šios priežasties kreditoriaus Nordea Finance Lithuania neįtraukimas į civilinę bylą ir nepranešimas apie civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą pirmosios instancijos teismo nepagrįstai pripažintas ieškinio trūkumu. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad trūkumų šalinimo instituto taikymas siejamas su trūkumų esmingumo kriterijumi, todėl kreditoriaus, apie kurį ieškovė neturi tikslų duomenų, neįtraukimas į procesą šiuo atveju nelaikytinas kliūtimi, trukdančia išspręsti ieškinio priėmimo klausimą.

32. Ieškinio trūkumu pirmosios instancijos teismas laikė aplinkybę, jog ieškinyje nebuvo nurodytos ieškovės ir atsakovo gimimo vietos, kaip tai nurodyta CPK 382 straipsnio 1 punkte. Pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartyje nurodoma, kad ieškovė patikslintame ieškinyje šių duomenų nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė 2021 m. balandžio 22 d. patikslintu ieškiniu atsakovo gimimo vieta nurodė Vilniaus miestą, o ieškovės gimimo vieta nurodytas Vilniaus rajonas. Taigi, darytina išvada, kad šį ieškinio trūkumą ieškovė pašalino tinkamai.

33. Ieškovė atskirajame skunde nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodytu įpareigojimu pateikti duomenis apie tai, ar ieškovė dėl netinkamo atsakovo elgesio ieškovės ir sutuoktinių nepilnamečio sūnaus atžvilgiu kreipėsi į psichologus ar gydytojus bei nurodyti, ar atsakovas turi galimybę gyventi skyriumi. Pažymėtina, kad nurodyti ieškinio trūkumai buvo siejami su prielaidomis taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokie įrodymai, kurie yra būtini siekiant identifikuoti svarstomo klausimo esmę, turi būti pateikiami kartu su ieškiniu. Nustatyti ieškinio trūkumus ar nepriimti ieškinio dėl tokių įrodymų nepateikimo galima tik tais atvejais, kai be šių įrodymų neįmanoma nustatyti šalis siejančio teisinio santykio. Šiuo atveju, kartu su ieškiniu, be kitų dokumentų, ieškovė, siekdama pagrįsti netinkamą atsakovo elgesį, pateikė teismui vaizdo įrašus ir nuotraukas, tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė papildomai turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos kreipimąsi pas gydytojus ar kitus specialistus dėl netinkamo atsakovo elgesio, be kita ko, nurodyti, ar atsakovas turi galimybes gyventi skyriumi nuo ieškovės ir šalių nepilnamečio sūnaus. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, o vėliau ir spręsdamas ieškinio laikymo nepaduotu klausimą, turi įvertinti, ar nebus nepagrįstai apribota asmens teisė kreiptis į teismą. Be to, pagal dispozityvumo principą, ieškovė turi teisę nuspręsti, kokiais įrodymais įrodinėti savo nurodomas aplinkybes (CPK 13 straipsnis). Pažymėtina, kad tiek prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek vienas esminių ieškinio reikalavimų – nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės - yra susiję su atsakovo netinkamu elgesiu ieškovės ir nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

34. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiama 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi nepagrįstai nustatė įpareigojimą pateikti aukščiau minėtus įrodymus, taip pat 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi nepagrįstai nusprendė ieškinį laikyti nepaduotu. Pirmosios instancijos teismas ieškovės pateiktus įrodymus, jos manymu pagrindžiančius netinkamą atsakovo elgesį, įvertino jų pakankamumo aspektu, ką galėjo padaryti tik bylos nagrinėjimo metu, o ne sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, todėl nukrypo nuo šiuo klausimu suformuluotos teismų praktikos.

35. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apskųstoje 2021 m. balandžio 22 d. nutartyje pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, dėl kurių paduotas atskirasis skundas ir kurias pirmosios instancijos teismas laiko ieškinio trūkumais, nėra kliūtys spręsti ieškinio priėmimo klausimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pats gali ir privalo rinkti įrodymus, tačiau nagrinėjamoje byloje buvo nepakankamai aktyvus. Dėl šios priežasties Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis dalyje dėl įpareigojimo sumokėti trūkstamą 213,00 Eur žyminį mokestį, pateikti banko sąskaitos išrašą ir įtraukti į civilinę bylą kreditorių Nordea Finance Lithuania naikintina.

Dėl ieškinio laikymo nepaduotu

36. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovė tinkamai nepašalino nustatytų ieškinio trūkumų ir patikslintą ieškinį laikydamas nepaduotu, kuomet patikslintas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, pagrindas ir ribos suprantami, vien formaliu pagrindu apribojo ieškovės teisės kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos įgyvendinimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis skundžiamos 2021 m. balandžio 28 d. nutarties išvadomis, kad ieškovė nepašalino visų pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų. Priešingai, ieškovė patikslintame ieškinyje išdėstė pakankamai aiškius argumentus dėl aplinkybių, kurios jos manymu sąlygoja, kad nurodytus trūkumus pirmosios instancijos teismas konstatavo nepagrįstai.

37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patikslintą ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui, todėl teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl patikslinto ieškinio priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės O. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. ir 2021 m. balandžio 28 d. nutarčių tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį dalyje dėl įpareigojimo sumokėti trūkstamą 213,00 Eur žyminį mokestį, pateikti banko sąskaitos išrašą ir įtraukti į civilinę bylą kreditorių Nordea Finance Lithuania, panaikinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.