- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-14
- Bylos Nr.
- 1-552-1011/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25606-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- V. T.
- Nukentėjusysis
- A. L.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
V. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įgijęs pagrindinį išsilavinimą, teistas:
1) 2018-10-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 1 d., paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;
2) 2018-10-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., 178 str. 1 d., paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
3) 2019-05-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2019-11-21 nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-14 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-30 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams;
4) 2019-06-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 8 mėnesiams;
Žemesnės instancijos teismas
5) 2019-10-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 213 str. 1 d., paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuris subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-11 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-06 nutartimi subendrinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-14 nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2019-11-21 nuosprendžiu), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-11 ir 2019-10-10 nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskirta galutinė 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
6) 2020-07-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., paskirta subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuris subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-06 nutartimi paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
7) 2020-09-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., paskirta subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-30 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė;
8) 2020-10-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-10 nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-06 nutartimi paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-14 nutartimi subendrinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-22 nuosprendžiu paskirta bausmė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-30 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
9) 2022-09-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-06-12 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;
10) 2023-09-19 Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d., paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-09-05 nuosprendžiu paskirta bausme vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. T., panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent:
turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2023-07-10 apie 13 val., (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pargriovė A. L. ant žemės, užgriuvo ant jos savo kūnu, dėl ko ji susižeidė kairės rankos alkūnę bei jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir taip atėmęs nukentėjusiajai galimybę priešintis, nuo peties nuplėšė jai priklausančią juodos spalvos rankinę, 20 Eur dydžio vertės, kurios viduje buvo A. L. vardu išduotos asmens tapatybės kortelė ir AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė, gryni pinigai – 190 Eur suma, kosmetikos priemonės, neturinčios materialinės vertės; tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą, A. L. priklausantį 210 Eur dydžio vertės turtą ir pasišalino.
Tokiais veiksmais V. T. įvykdė BK 180 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu V. T. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad ryte, dieną prieš abortą buvo pas nukentėjusiąją namuose. Vakare su A. L. tarėsi, kad kitą dieną važiuos atlikti minėtosios procedūros. Jis tą vakarą išvažiavo iš A. L. namų, nes turėjo planų, o kitą rytą, atvažiavo prie jos namų ir kartu su nukentėjusiąja nuvyko į ligoninę. Tuo metu nebuvo agresyvus, taip pat nebuvo apsvaigęs nuo narkotikų. Ji nuėjo pildyti dokumentų, o jis laukė. Tuomet atvyko pareigūnai, kurie pasakė, kad yra nusiskundimai. Jis nurodė, kad jis tiesiog laukė automobilyje ir į jį nesibrovė. Pareigūnai jam pasakė, kad A. L. bijo jo. Nurodė, kad jis nesiginčijo su pareigūnais, todėl jį paleido. Vėliau paleistas policijos pareigūnų laukė nukentėjusiosios prie ligoninės, užėjo į ligoninės vidų, norėjo iki galo išsiaiškinti santykius. Tačiau A. L. pamačiusi jį pradėjo bėgti. Jis A. L. vijosi, nes norėjo pasikalbėti, besivydamas griebė jai už kuprinės galo, tada ši nukrito. Tyčia nukentėjusiosios nestūmė, jos apiplėšti tikslo neturėjo, jai kumščiu nesmūgiavo, tačiau pripažįsta, kad nukentėjusioji pargriuvo dėl jo veiksmų. Jis norėjo pakalbėti su nukentėjusiąją. Kai ji pargriuvo, pradėjo rėkti, verkti, gąsdinti policija, todėl bandė ją raminti. Tuo momentu išbėgo seselės, daktarai, o jis nepajausdamas, kad rankose laiko kurpinę, išėjo į lauką. Kuprinės negražino dėl kilusios konfliktinės situacijos. Tuomet jis sėdo į draugo automobilį, kuris jį parvežė namo. Su nukentėjusiąja sutarė, kad vakare atvažiuos pas ją ir atiduos minėtąją kuprinę. Kas buvo kuprinėje nežino, tai jam nebuvo įdomu, o kuprinę pagrobė, tik tam, kad ją grąžinant būtų priežastis pakalbėti su nukentėjusiąją. Tą pačią dieną, vakare gražino jai kuprinę su daiktais ir sutarė, kad santykius nutraukia daugiau prie jos nelys. Taip pat paaiškino, kad jiedu su nukentėjusiąją iki to kartu gyveno jo išnuomotame bute apie metus laiko, su nukentėjusiąją augino 2 metų vaiką. Iki įvykio apie 2 savaites konfliktavo, nes jo laukė 1 metų laisvės atėmimo bausmė. A. L. nuo jo buvo nėščia, tačiau abu priėmė sprendimą dėl aborto, nes jai būtų sunku auginti 2 vaikus.
Posėdžio metu jis atsiprašė A. L. ir nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų, tačiau tvirtino, kad jos apiplėšti neturėjo tikslo.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji A. L. paaiškino, tą dieną kai įvyko apiplėšimas, apie 8 val. ryto ji atvyko į ligoninę darytis aborto. Prieš išvažiuojant, kaltinamasis įsėdo į jos automobilį ir važiavo kartu su ja, nors prašė jo kartu nevykti. Pasak A. L., kaltinamasis tuo metu jau buvo kažko „pavartojęs“. Kai nuėjo į operacinę ji išgirdo automobilio signalizacijos kaukimą, nes kaltinamasis atidarė automobilio langą ir įsėdo į automobilį. Iš pradžių jis laukė laukimo patalpoje, paskui buvo išprašytas ir tada nuėjo iki automobilio. Automobilyje buvo išdaužtas mažas langas, kuris buvo užklijuotas plastiku, kaltinamasis per šį langą atsidarė automobilio duris. Ji V. T. bijojo, nes jis buvo „pavartojęs“ ir agresyvus. Todėl, iškvietė policiją, paaiškino atvykusiems policijos pareigūnams visą situaciją paprašė, kad jie išvežtų kaltinamąjį. Policijos pareigūnai jai nurodė nesijaudinti, patikino, kad po operacijos galės ramiai važiuoti namo. Tačiau išėjusi po operacijos iš ligoninės vėl pamatė kaltinamąjį, pradėjo nuo jo bėgti, nes bijojo. Bėgo prašyti pagalbos pas medicinos seseles. Tačiau V. T. ją pasivijo ligoninės koridoriuje parvertė ant žemės, užgriuvo ant jos ir pradėjo traukti jos rankinę ir ją atėmė. Krisdama ant žemės ji užsigavo alkūnę, jautė nežymų skausmą, nukritus ant nugaros bandė priešintis. Kaltinamasis pasakė A. L. „ko šauki, kvaile“. Visą tai matė medicinos seselės. Seselės taip pat matė, kaip kaltinamasis pasišalino su nukentėjusiosios kuprine. Rankinėje buvo dokumentai, pasas, banko kortelė ir apie 190 Eur. Kai jis pasišalino iš įvykio vietos, kažkas iškvietė policiją, nuvykusi su policijos pareigūnais davė parodymus. Grįžo namo, vakare kaltinamasis atėjo ir gražino rankinę, nurodė, kad nori su ja susitaikyti. Rankinė grąžinta su visais joje esančiais daiktais, dėl daiktų ji pretenzijų kaltinamajam neturi. Nukentėjusiosios teigimu, kaltinamasis visada buvo agresyvus jos atžvilgiu, jo bijojo, nes pastaruoju metu nuolat vartojo narkotines medžiagas.
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu teiktus parodymus nukentėjusioji paaiškino, kad ji buvo apklausta lietuvių kalba, nelabai suprato klausimus, be to buvo po narkozės; apklausta buvo apie 14–15 val. Nors policijos pareigūnams aiškino, kad jai sunku kalbėti, tačiau šie patikino, kad apklausa turi įvykti kuo greičiau. Apklausos metu ji kalbėjo rusiškai, o jie su ja – lietuviškai, dalyvaujant vertėjui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja E. V. parodė, kad tą dieną ji buvo 2 aukšte, kai iš 1 aukšto išgirdo triukšmą. Nusileidusi į 1 aukštą ir pamatė išsigandusią ir verkiančią merginą. Išsiaiškino, kad kažkas bandė ją užpulti išeinant iš ligoninės. Tuo metu, kai ji atėjo į 1 aukštą, ten jau buvo atėjusios kitos darbuotojos – sesutė Z. ir dvi kolegės. Iš pačios merginos ji sužinojo, kad yra vyras, kuris ją išgąsdino išeinant iš ligoninės, tai jos buvęs sugyventinis. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad buvo apgadintas jos automobilis. Daugiau, ką matė personalas, ji nesidomėjo, tik paklausė, ar iškviesta policija. Personalui pasakius, kad policija dar neiškviesta, ji pati iškvietė policijos pareigūnus.
Teismo posėdžio metu liudytoja I. M. parodė, kad išgirdusi šaukiant moterį nubėgo pasižiūrėti, ar reikia pagalbos. Nukentėjusioji buvo apsiverkusi, išsigandusi. Pasiteiravus merginos, kas jai nutiko, ši paaiškino, kad jos draugas, ar vyras pagrobė daiktus (kuprinę, telefoną) ir pabėgo. Pati ji to vyro nematė, prie merginos nebuvo jokio žmogaus. Po kurio laiko atėjo gydytoja E. V.. Kolegė, nubėgo link lauko pažiūrėti, kas per asmuo ten buvo, o ji liko prie moters. Kolegė prašė vyro grąžinti daiktus, kurios pagrobė iš nukentėjusiosios, tačiau šis daiktų negražino. Ant nukentėjusiosios moters sužalojimų nematė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja A. M. parodė, kad išgirdusi stiprų moters rėkimą nuėjo pažiūrėti, kas nutiko. Ligoninės koridoriuje rado verkiančią merginą, kuri nurodė, kad buvęs draugas, kuris ją persekioja, iš jos pagrobė daiktus ir jų negražino. Eidama link išėjimo durų pamatė grįžtanti draugą, kuris pagrobė merginos daiktus, jis su savimi turėjo merginos kuprinę. Jie – mergina ir vaikinas – tarpusavyje konfliktavo, o ji buvo tarp jų, vyras buvo per žingsnį nuo liudytojos, o mergina netoli jos. Paprašius gražinti daiktus nukentėjusiajai, vyras tiesiog išėjo. Matėsi, kad kurpinė yra merginos. Dėl ko kilo konfliktas ji nepamena; merginai medicininės pagalbos suteikti nereikėjo. Be to, kiek pamena, nukentėjusioji pasakojo apie sudaužytą automobilio langą.
2023-07-11 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. T. parodė, kad kuo jis yra įtariamas prisipažįsta visiškai ir labai gailisi. Jis psichinėmis ligomis neserga parodymų neduos, juos nori duoti teisme ir viską teisme paaiškins. Šiuo metu neturi ką pasakyti (t. 1, b. l. 141–142).
2023-11-30 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. T. parodė, kad su įtarimu susipažino, jo esmę suprato. Dėl kaltės klausimo pasirenka teisę tylėti. Parodymus ir paaiškinimus duos teisme. Nori pridurti, kad 2023-07-11 apklausos metu kaltės nepripažino, atsisakė duoti parodymus ir pasirašyti dokumentus (t. 1, b. l. 155–158).
2023-07-10 ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. L. parodė, kad V. T., gim. (duomenys neskelbtini), yra jos buvęs sugyventinis. Kartu su juo gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Bendra ūkį vedė metus laiko. Šiai dienai ji su V. T. išsiskyrę ir bendro ūkio neveda jau apie mėnesį laiko. Ji su V. T. išsiskyrė ne pirmą kartą ir per tą laikotarpį, kai išsiskyrę, jis ją kartas nuo karto persekioja. Yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jo baigties ji iki šiol nežino. Paskutinį kartą ji V. T. matė 2023-07-08. Ji kartais jį sutikdavo, tačiau jokių santykių su juo nepalaikė. Per tuos kartus, kai ji jį sutikdavo, jis jai negrasino. 2023-07-10 apie 8 val., ji atvyko į (duomenys neskelbtini) dėl nėštumo nutraukimo. Į gimdymo namus ją atvežė jos pažįstama, kurios įvardinti nenori. Į ligoninę ją atvežė su jai priklausančiu automobiliu „Saab“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio ji dar savo vardu neužregistravo, tačiau turi pirkimo-pardavimo dokumentus. Automobilį jos pažįstama pastatė vidiniame namo kieme. Ji nuėjo į ligoninę, o pažįstama nuėjo savo reikalais. Liudytoja 2023-07-10 apie 9 val., būnant ligoninėje, išgirdo kaip kaukia jos automobilio signalizacija. Pažiūrėjusi pro ligoninės langą, pamatė, kad jos sugyventinis V. T. sėdi jai priklausančiame automobilyje ant galinių sėdynių. Jis į automobilį pateko įkišus ranką pro orlaidę ir iš vidaus atrakinęs automobilį, kadangi orlaidė buvo iš anksčiau išdaužta, todėl ji buvo užklijuota izoliacine juosta. Automobilis yra tik jos nuosavybė. Ji iškarto paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams ji papasakojo kas atsitiko. Pareigūnai sulaikė V. T. ir jai pasakė, kad daugiau jis jos nepatrukdys. Pareigūnai V. T. pasodino į tarnybinį automobilį ir kažkur išvežė. Automobilis jos neapgadintas ir iš jo nieko nepavogė. Kai pareigūnai išvažiavo ji nuėjo atgal į ligoninę. 2023-07-10 apie 10 val., jai atliko operaciją. Ji ligoninės gydytojo buvo išrašyta namo 2023-07-10 apie 13 val. Išėjusi pro 6 ligoninės išėjimo duris, ji pamatė, kad prie durų stovi V. T. Pamačiusi jį pradėjo bėgti atgal į ligoninę. Bėgdama ligoninės koridoriumi girdėjo, kad jai iš paskos kažkas bėga. Pribėgusi prie ligoninėje esančių laiptų ir durų, V. T. iš nugaros ją pargriovė ant žemės, dešinės rankos kumščiu užsimojo, tačiau nesudavė, o pradėjo nuo kairio peties plėšti jai priklausančią juodos spalvos rankinę. V. T. ant jos buvo užgriuvęs visu svoriu. Griovimo metu ji susižeidė kairės rankos alkūnę ir pajuto fizinį skausmą. Ji įsikabino į ją abiem rankomis ir pradėjo rėkti, prašyti pagalbos. V. T. buvo fiziškai stipresnis už ją, ji jam negalėjo fiziškai pasipriešinti, po ko jam vis dėl to pavyko išplėšti iš rankų ir nuo peties jai priklausančią juodos spalvos rankinę, kurios vertė 20 Eur, kurios viduje buvo ATK išduota jos vardu, „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė išduota jos vardu, 190 Eur grynaisiais pinigais ir kosmetikos priemonės, kurių materialiai nevertina. Bendrai jai padaryta turtinė 210 Eur žala. Išplėšęs rankinę V. T. iš ligoninės pabėgo. Kai V. T. pradėjo šalintis, prie jos pribėgo ligoninės personalas. Tuo metu, kai V. T. bandė iš jos pavogti rankinuką, jis jai nieko adekvataus nepasakė, o tik keikėsi. Banko mokėjimo kortelę ji užblokavo. Banko mokėjimo kortelės „pin“ kodo V. T. nežino. Prašo imtis atitinkamų veiksmų nes ji labai bijo savo buvusio sugyventinio. Poziciją dėl civilinio ieškinio išreikš tyrimo eigoje (t. 1, b. l. 39–40).
2023-10-17 ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja A. L. parodė, ji civilinio ieškinio nereikš, jai Vitalijus visus daiktus grąžino. Dėl pavogtų pinigų ji jokių pretenzijų Vitalijui neturi. Tuo metu, kai Vitalijus pavogė jos Swedbank banko kortelę, ja nepasinaudojo, ji ją iš kart užblokavo. Taip pat nori pasakyti, kad į jokias medicinos įstaigas nesikreipė dėl patirtų sužalojimų. Ji jokių pretenzijų Vitalijui dėl šio įvykio neturi. Ji tiesiog nori, kad Vitalijus daugiau prie jos nesiartintų ir jos nebepersekiotų. Daugiau neturi ką papasakoti (t. 1, b. l. 47).
2023-10-18 ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. V. parodė, ji tikslios datos neprisimena, pamena, kad tai buvo vasara. Ji buvo darbe, dirba (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo antrame aukšte, kai išgirdo riksmus. Riksmai sklido iš pirmo aukšto. Ji nusileido laiptais į pirmą aukštą ir pamatė jauną merginą, ji stovėjo, pusbalsiu šaukė, atrodė išsigandusi, tačiau kiek pamena, neverkė. Prie merginos stovėjo, kiek atsimena, gal trys seselės. Žino, kad viena seselė, t. y. Z. A., kitų sesučių duomenų nežino. Atėjusi prie merginos paklausė kas nutiko, ji pasakė, kad ją bandė užpulti jos sugyventinis, sakė, kad jis sugadino jos mašiną. Mergina neminėjo, kad sugyventinis būtų ją nuskriaudęs, kad būtų kažkokius daiktus iš jos pavogęs. Ji tik paklausė, ar kažkas iškvietė policiją. Kadangi policijos dar niekas nebuvo iškvietęs, todėl paskambino ji. Policijos atvykimo nelaukė, išėjo atgal į savo darbo vietą. Pačio įvykio nematė, nieko konkrečiai apie jį nežino, tik tiek, kiek papasakojo. Kiek ji žino, pačio įvykio niekas nematė, mergina viena po procedūros išeidinėjo iš pastato ir tada pradėjo šaukti. Daugiau neturi ką papasakoti (t. 1, b. l. 84–85).
2023-10-23 ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. M. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) centre. Tikslios datos neprisimena, tai buvo maždaug liepos mėnuo. Buvo maždaug po pietų, kai ji išgirdo šaukiančią moterį. Tuo metu dirbo kartu su kolege A. Šauksmas girdėjosi koridoriaus gale prie lauko durų. Jos su A. nubėgo link tos pusės. A. nubėgo pirma. Ji atbėgusi pamatė apsiverkusią jauną merginą. Ji stovėjo. Ji pasakė, kad iš jos atėmė kuprinę, telefoną. Ji iš pradžių sakė, kad to vyro nepažįsta, vėliau pasakė, kad čia jos draugas. Mergina neturėjo jokių akivaizdžių sužalojimų, tiesiog buvo stipriai užsiverkusi. Pamatė tarpduryje stovinčią A., ji prašė lauke stovinčio vaikino atiduoti kuprinę merginai. Ji to vaikino nematė. Vaikinas pabėgo, o mergina pasiliko ligoninės patalpose apsiraminti. Išgirdę triukšmą atbėgo iš antro aukšto gydytoja E. V. ir sesutė Z. Atbėgusi gydytoja iškvietė policiją. Iš nuogirdų girdėjo, kad kol mergina gulėjo skyriuje, jos tas buvęs draugas jai daužė mašiną. Taip pat nori paminėti, kad kai ši mergina ryte atėjo, ji matė kartu su ja einantį vaikiną. Jie ėjo vienas šalia kito nekonfliktuodami. Paties įvykio, kai vaikinas užpuolė merginą, nematė, todėl daugiau neturi ką papasakoti (t. 1, b. l. 100).
2023-10-23 ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. M. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skyriuje. Tikslios datos neprisimena, tai buvo liepos mėnuo, ji dirbo, kai išgirdo rėkimą. Ji nubėgo viena ir paskui ją atbėgo I.. Žino, kad kartais moterys jų ligoninėje šaukiasi pagalbos, kai blogai jaučiasi, todėl skubėjo padėti. Iš tolo pamatė kažkokį judesį, bet negali pasakyti, kas tai buvo. Atbėgusi pamatė apsiverkusią jauną moterį. Netoli stovėjo vyras, kuris rankose laikė kuprinę. Mergina pasakė, kad tas vyras tai jos buvęs ir jis iš jos atėmė daiktus. Vėliau ji jai sakė, kad jis ją pargriovęs atėmė daiktus. Mergina labai verkė. Ji vyro pradėjo prašyti, kad jis atiduotų merginai daiktus, tačiau jis kalbėjo tik su mergina, su ja nebendravo. Vaikinas buvo gan agresyvus, todėl ji pati nedrįso iš jo paimti merginos kuprinės. Jai vyro vis prašant atiduoti daiktus jis palengva išėjo iš ligoninės, ji jo nebesivijo. Joms bendraujant iš ginekologinio skyriaus atbėgo gydytoja V. ir dar kažkas, bet nebeprisimena kas. Galbūt slaugytoja, neprisimena. Policiją iškvietė daktarė V. Ji paties merginos užpuolimo nematė, matė tik vyro rankose moterišką kuprinę. Nematė ar vaikinas su mergina atėjo kartu, ar atskirai. Daugiau neturi ką papasakoti (t. 1, b. l. 95).
2023-07-10 įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrint objekto apylinkes yra matomas gelsvos spalvos, kelių aukštų (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Priėjus prie pastato vidinio kiemo nuo įvažiavimo dešinėje yra matomas raudonas užrašas virš durų pažymėtas (duomenys neskelbtini), durys matomos baltos spalvos, įėjus pro duris matomas koridorius (Nr. 1) vedantis link kitų durų, praėjus pro jas tiesiai yra didelė koridoriaus patalpa (Nr. 2), po kairėje yra matomi du langai, tiesiai - rudos spalvos durys, dešinėje matomos rudos spalvos, pravertos durys. Praėjus pro pravertas duris, pasukus į kairę pusę yra laukiamasis, (Nr. 3) kairėje langas, šalia lango matoma medinė spintelė, tiesiai - trys rausvos spalvos kėdės, pasisukus dešiniau yra matomos baltos spalvos pravertos durys, pro kurias praeinama ir matoma laiptinės patalpa (Nr. 4), kairėje yra laiptai vedantys į aukštesnius aukštus ir dešiniau nuo jų yra matomi laiptai, vedantys į žemesnį aukštą, matomas grindinys išklotas plytelėmis. Tiesiai yra uždarytos baltos spalvos, plastmasinės durys su langu, atidarius jas matomas dar vienas laukiamasis koridorius (Nr. 5), pasisukus dešiniau matomas ilgas koridorius, vedantis link baltos spalvos durų, kairėje yra rusvos spalvos suolai, dešinėje matomas liftas, toliau yra matomi langai. Bendra tvarka patalpose nepažeista. Siekiant surasti įvykio vietoje nusikaltimo metu galimai paliktus kontaktinius pėdsakus, paviršiai, esantys įvykio vietoje, buvo apžiūrėti vizualiai, juos apšvietus smailiu kampu. Tačiau pėdsakų ar objektų, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui, daugiau neaptikta. Vaizdo stebėjimo kamerų neįrengta (t. 1, b. l. 24–34).
2023-10-10 kitų objektų apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas. Garso įrašo „BPC skambučio įrašas (ID 92204928122, skambučio pradžia 2023-07-10 13:50:53).mp3“ stenografavimas (05:41 min.)
Žemesnės instancijos teismas
112: lietuviškai: Vienas vienas du.
M: Alio, sveiki, aš kviečiau policiją adresu (duomenys neskelbtini), mane čia žmogus tykojo, įlipo pas mane į automobilį, aš ten sėdėjau. Aš kviečiau policiją ir paprašiau, kad jį išprašytų. Man dabar baigėsi operacija ir kai aš išėjau į lauką, jis manęs tykojo, puolė mane, pavogė mano daiktus ir pabėgo.
112: Tas pats žmogus?
M: Taip, tas pats žmogus.
112: Gerai, sakykite koks adresą, vėl (duomenys neskelbtini)?
M: (duomenys neskelbtini).
112: Skubioji medicinos pagalba jums reikalinga?
M: Ne, ne.
112: O jis jūsų pažįstamas?
M: Jis buvęs sugyventinis, bet jis iki šiol mane persekioja.
112: O kas ten buvo? Ką jis ten jums padarė?
M: Jis tiesiog mane persekioja, aš nežinau ko jam iš manęs reikia, jis pavogė visus mano daiktus, išlaužė automobilio dureles
112: Gerai, tai visa tai šiandien įvyko?
M: Taip.
112: Kelintą?
M: Prieš dvi valandas, o štai šitai, kad jis dabar užpuolė, tai buvo ką tik.
M: Taip, jis pagrobė mano daiktus ir išėjo.
M: Buvęs sugyventinis, tačiau jis mane iki šiol persekioja.
Žemesnės instancijos teismas
112: O kas ten buvo įvykę iki to? Išdaužė automobilio stiklą, taip?
M: Ten buvo priklijuotas stiklas, nes ten nėra galinio stiklo.
M: V. T.
M: Jis puolė mane ir atėmė mano rankinę su daiktais, ten dokumentai, pinigai, viskas buvo.
M: Taip.
M: Ne, jis puolė mane, nuvertė ir ėmė atiminėti rankinę.
Žemesnės instancijos teismas
112: Na gerai, bet vis tiek smurtas buvo, taip?
M: Taip, jis norėjo man suduoti, bet atbėgo žmonės ir jis pabėgo
M: Du šimtai eurų, dokumentai, raktai nuo namų.
M: Pažymos iš ligoninės.
M: Taip, banko kortelė.
M: A. L.
M: Viskas, tik 200 eurų ir dokumentai ten kosmetinė, kosmetika, kvepalai, šukos.
Žemesnės instancijos teismas
M: Taip, ir mano pasas taipogi buvo.
M: Taip.
M: Taip.
M: (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
112: Ir jis jau senai taip jums daro, persekioja?
M: Taip, jis mušdavo mane, taip.
M: Taip ir juodas bliuzonas.
M: 180 kažkur.
M: Rusvi.
M: Trumpi.
Žemesnės instancijos teismas
M: Aš nežinau kur jis nubėgo.
112: Gal turite jo telefono numerį?
M: Ne, pas jį visi mano: ir planšetė, jis nieko neturi.
M: Jis gali būti (duomenys neskelbtini) arba ...aš nežinau, kaip tai vadinasi, kur (duomenys neskelbtini)
Žemesnės instancijos teismas
112: Ai (duomenys neskelbtini)?
M: Taip.
112: Gerai, tada aš perduodu policijai, kas atsitiko, jeigu kas jie jums paskambins
M: Gerai.
Įrašo pabaiga (t. 1, b. l. 128–132).
2023-10-09 kitų objektų apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas. Apžiūrimas objektas yra garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92204927598, skambučio pradžia_ 2023-07-10 13_48_12)“, kurio trukmė 1min 00sec. Garso įraše girdimas pokalbis tarp BPC ir moters.
BPC: 112.
Moteris: Laba diena, trukdom iš (duomenys neskelbtini).
BPC: Taip.
Moteris: Jau čia buvo ryte ekipažas kviestas ir vėl turbūt reikia kviest, nes moterį čia vyras terorizuoja, puola mušti po aborto išeidinėjančią.
Moteris: (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Moteris: Jo, jo, jis neduoda jai išeit čia, puolė, rėkė.
Moteris: Čia (duomenys neskelbtini) įėjimas, (duomenys neskelbtini).
BPC: (duomenys neskelbtini) įėjimas. Bet, tai ten buvęs sugyventinis, vyras, neaišku?
Moteris: Nu, nežinau kas čia toks, bet, žodžiu, neleidžia moteriai išeit.
Moteris: kažitel, bivši kažitel.
Žemesnės instancijos teismas
Moteris: E. V.
BPC: Gerai, privažiuos policija.
Moteris: Ačiū.
BPC: Prašau, viso gero (t. 1, b. l. 110–111).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 180 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų.
BK 180 str. 1 d. numatyta veika padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori jį užvaldyti panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Plėšimo pavojingumą atspindi du objektai – tai kito asmens nuosavybė bei asmens sveikata. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad plėšimas apima skausmo sukėlimą, nežymų ir nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Teisminėje praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad grobimo sąvoka apima du momentus: 1) turto paėmimą (jo faktinės vietos pakeitimą) ir 2) turto užvaldymą (galimybę elgtis su svetimu turtu kaip savu, juo naudotis, disponuoti). Tik nustačius šiuos du momentus, veika laikoma baigta. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią, svarbu atsižvelgti į pagrobto turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti pagrobto turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą. Svarbu ir tai, ar kaltininkas buvo spėjęs pasišalinti iš įvykio vietos bei iš nukentėjusiojo ar kitų asmenų, galinčių sutrukdyti pagrobti turtą, akiračio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-741/2007, 2K-388/2012, 2K-271-303/2016 ir kt.). Plėšimo, kaip ir vagystės, motyvas dažniausiai yra finansinis interesas, t. y. užvaldyti svetimą turtą. Tačiau šis nusikaltimas gali būti padaromas ir dėl kitų motyvų – asmeninių sąskaitų, keršto, įbauginimo ar pan.
Aptartos teisės aiškinimo taisyklės reikšmingos ir nagrinėjamoje byloje tinkamai vertinant bei kvalifikuojant kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką.
Byloje esantys įrodymai – kaltinamojo ir nukentėjusiosios teisminio nagrinėjimo metu teikti parodymai; liudytojų E. V., I. M., A. M. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, 2023-10-09 kitų objektų apžiūros protokolas – yra nuoseklūs, neprieštaringi, papildantys vieni kitus ir patvirtina, kad V. T. 2023-07-10 apie 13 val., (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pargriovė A. L. ant žemės, užgriuvo ant jos savo kūnu, nuplėšė jai priklausančią juodos spalvos rankinę su joje buvusiais daiktais ir pasišalino. Pats kaltinamasis teismo posėdžio metu patvirtino, kad A. L. pargriuvo dėl jo veiksmų. Nukentėjusioji nurodė, kad pargriauta V. T., griūdama užsigavo alkūnę, jautė skausmą, bandė priešintis, tačiau šis vis tiek ištraukė rankinę. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja A. M. parodė, kad išgirdus šauksmą ir atvykusi į rado nukentėjusiąją labai verkiančią, nors prašė vyro (V. T.), laikančio kuprinę, kad šis atiduotų pagrobtus daiktus, šis neskubėdamas išėjo iš ligoninės, kuprinės negrąžino.
Nors V. T. teisminio nagrinėjimo metu aiškino, kad iš A. L. pagrobtų daiktų pasisavinti neketino, tokie jo parodymai nėra nuoseklūs, painūs – vienu metu buvo aiškinama, jog nepamena, kaip nukentėjusiosios kuprinė atsidūrė jo rankose, tai, kad turi kuprinę pastebėjo tik įsėdęs į laukusio draugo automobilį; pakui jau aiškino, kad kuprinę pagrobė siekdamas vėliau susitikti su A. L., atiduoti jai kuprinę ir tuo pačiu pasiaiškinti tarpusavio santykius. Tačiau, kaip minėta aptartoje teisinėje praktikoje, BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo – plėšimo, motyvas nėra šios nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymiu, o vertinant šios nusikalstamos veikos baigtumą, svarbu tai, ar kaltinamasis turėjo realią galimybę savo nuožiūra spręsti tolimesnio pagrobto turto likimą. Taigi, nagrinėjamu atveju, nustačius, kad V. T. panaudodamas smurtą pagrobė iš A. L. kuprinę, šį turtą užvaldė ir pats sprendė kaip su juo elgtis toliau, kaltinamojo aiškinimai, kad jis kažkada vėliau, galimai susiklosčius aplinkybėms planavo pagrobtą turtą grąžinti nukentėjusiajai, vertinant bei kvalifikuojant jo įvykdytą nusikalstamą veiką nėra teisiškai reikšmingi.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvada, kad V. T. panaudodamas A. L. atžvilgiu fizinį smurtą, ją pargriaudamas ir pagrobdamas iš nukentėjusiosios kuprinę su joje buvusiais daiktais ją apiplėšė ir šiais veiksmais įvykdė BK 180 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
Skirdamas kaltinamajam V. T. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
V. T. įvykdė baigtą, apysunkį nusikaltimą.
V. T. gailėjosi įvykdęs nusikaltimą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios, savo noru atlygino padarytą žalą (grąžino nukentėjusiajai kuprinę su daiktais) ir šios aplinkybės lengvina jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Čia pažymėtina, kad kaltinamasis visas jo įvykdyto nusikaltimo vertinimui bei kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes pripažino, kaltės nevengė, tačiau teisminio nagrinėjimo metu, nebūdamas teisininku, kėlė abejones dėl pačios veikos kvalifikavimo. Tai, jog visiškas prisipažinimas gali būti konstatuojamas nustačius, kad kaltininkas prisipažįsta dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, pažymėta ir teisminėje praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-289-693/2019 ir kt.).
Kaltinamasis inkriminuojamą nusikaltimą įvykdė būdamas teistas ir tai sunkina jo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 13 p.).
Byloje esančiais įrodymais jokių kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. T. – teisiamas 11 kartą (t. 2, b. l. 35–50); per pastaruosius 5 metus ne kartą baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus (transporto priemonių vairavimą neturint tokios teisės, smulkaus svetimo turto vagystes ir kt.), paskirtų nuobaudų nemoka (t. 2, b. l. 23–38).
V. T. už jo anksčiau įvykdytas nusikalstamas veikas (plėšimą, vagystes, turto sunaikinimą ar sugadinimą ir kt.) ne kartą buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau net ir griežčiausių bausmių skyrimas nemotyvavo kaltinamojo nutraukti nusikaltimų darymo, iš esmės savo tikslų nepasiekė. Kaltinamojo įvykdytų nusikaltimų gausa, pačių nusikalstamų veikų pobūdis, leidžia darytina išvada, kad ir jo kriminalinio elgesio nuostatos yra tvirtai susiformavusios.
Teismas, įvertinęs pačios nusikalstamo sveikos įvykdymo bei visas kitas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant V. T. BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio trukmė yra mažesnė už sankcijoje numatytą vidutinę, t. y. 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Nustatyta, kad V. T. teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-09-05 nuosprendžiu už BK 178 str. 1, 2 d. numatytų nusikaltimų įvykdymą. Taip pat teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-09-19 nuosprendžiu pagal 259 str. 1 d. (veika įvykdyta 2022-12-05), kuriuo paskirta bausmė taikant BK 63 str. 1, 3, 9 d. subendrinta su 2022-09-05 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.
Taigi, V. T. nagrinėjamoje byloje nusikaltimą įvykdė iki Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-09-19 nuosprendžio paskelbimo. Teismo vertinimu, V. T. padaryta ir BK 180 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika savo pavojingumą iš esmės nesiskiria nuo ankstesniuose nuosprendžiuose, kuriais paskirtą bausmę šiuo metu vykdo, išnagrinėtų nusikalstamų veikų, todėl teismo 2023-09-19 ir šiuo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės bendrintinos taikant BK 63 str. 1, 4 d. nuostatas, t. y. dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 metų 6 mėnesių laivės atėmimo bausmės pridedant švelnesnės 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 mėnesius laisvės atėmimo, ir paskiriant subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į V. T. paskirtos bausmės laiką įskaitytina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-19 nuosprendžiu paskirtos ir atliktos subendrintos bausmės dalis ir pačiame nuosprendyje nurodyti ir į bausmės laiką įskaityti laikotarpiai.
Pagal BK 75 str. 8 d., skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.
BK 75 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Minėto straipsnio 4 d. nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 d. gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Teismas, įvertinęs tai, kad V. T. yra teisiamas 11 kartą, nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė neišnykus teistumui, šiuo metu atlieka ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį. Todėl paskirtos bausmės (jos dalies) vykdymas vadovaujantis BK 75 str. nuostatomis negali būti atidėtas.
Atsižvelgus į tai, kad V. T. šiuo metu atlieka ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jam nagrinėjamoje byloje nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės vykdymo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-66/2010, 2K-263-689/2018, Nr. 2A-4-699/2016 ir kt.).
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų išlaidų išieškojimo
V. T. iškelta baudžiamoji byla išnagrinėta jam atliekant ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę kalėjime, todėl kaltinamąjį gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) parinktas ir teismo paskirta gynėja – advokatė J. T. Liutvinskienė (BPK 51 str. 1 d. 7 p.).
Tarnyba teismui pateikė 2024-02-26 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad kaltinamojo gynėjai buvo apskaičiuota 280, 62 Eur suma atstovavimo išlaidų.
BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. nurodytus atvejus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.).
Atsižvelgus į tai, kad V. T. iškelta baudžiamoji byla buvo išnagrinėta kaltinamajam atliekant ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę kalėjime ir tokiu atveju gynėjo dalyvavimas teisminiame bylos nagrinėjime yra privalomas, nepriklausomai nuo kaltinamojo pozicijos, Tarnybos patirtos išlaidos, susijusios su gynėjo dalyvavimu baudžiamosios bylos nagrinėjime, iš kaltinamojo neišieškotinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena (1 vnt.), esanti voke, prisegtame prie 1 tomo galinio bylos viršelio – paliktini saugoti byloje.
V. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d., 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas,
nusprendžia:
V. T. (V. T.), a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu įvykdžius Baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
V. T. šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-09-19 nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme taikant Baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d. nuostatas, t. y. dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 metų 6 mėnesių laivės atėmimo bausmės pridedant švelnesnės 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 mėnesius laisvės atėmimo, ir paskirti subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d., į V. T. paskirtos subendrinto 2 metų laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023-09-19 nuosprendžiu paskirtos ir atliktos subendrintos bausmės dalį bei nuosprendyje nurodytus ir į bausmės laiką įskaitytus laikotarpius.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
V. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.
Neišieškoti iš V. T. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną, esančią voke, prisegtame prie galinio bylos viršelio – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.