Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lasvegas“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – R. T., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu.

6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinio netenkinti nurodytų motyvų pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apelianto vertinimu, pirmos instancijos teismas civiline? byla? išnagrinėjo netinkamai, t. y. netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareiga?, neįsigilino apelianto teiktus įrodymus bei paaiškinimus, nevertino susiklosčiusių santykių tarp atsakovo ir ieškovės buvusio vadovo (teisminių ginčų), todėl padarė klaidingas išvadas. Nurodė, kad tariama skola ieškovai yra susidariusi dėl ieškovės buvusio vadovo ir trečiojo asmens galimų giminystės ryšiais grįstų susitarimų.

13. Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų.

15. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys buvo tenkintas pilnai.

17. Įvertinus apeliacinio skundo turinį, nustatyta, jog apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą bei nepagrįstumą grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą byloje, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nevertino atsakovo teiktų įrodymų, padarė klaidingas išvadas ir neteisėtai tenkino ieškovės ieškinį ir jos naudai iš atsakovo priteisė1 488,10 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 481,27 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (1 929,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės bankrutuojančios akcinės bendrovės „Lasvegas“ naudai, bei 68,31 Eur valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų.

18. Byloje nustatyta, kad atsakovas A. S. 2008 m. sausio 18 d. pervedė ieškovei UAB „Lasvegas“ 25 000 Lt, mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodydamas „paskola“ (b. l. 10). 2010 m. balandžio 19 d. atsakovas pervedė ieškovei 760 Lt, mokėjimo nurodyme Nr. 132 nurodydamas paskirtį „paskola“ (b. l. 11). Pagal esančius įrodymus, iš viso atsakovas ieškovei pervedė 25 760 Lt arba 7 460,61 Eur. Ieškovė UAB „Lasvegas“ 2011 m. rugsėjo 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 09211141 pervedė atsakovui 30 760 Lt, t. y. 8 908,71 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „paskolos grąžinimas“ (b. l. 9). Kadangi atsakovui buvo grąžinta daugiau, nei jis buvo paskolinęs bendrovei, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1 448,10 Eur (5 000 Lt), kaip nepagrįstai atsakovo įgytas lėšas.

19. Atsakovas A. S. siekia įrodyti, kad buvo suteikęs UAB „Lasvegas“ iš viso 30 760 Lt paskolą tokiomis dalimis – 2008 m. sausio 18 d. pervedė 25 000 Lt ir 2010 m. balandžio 19 d. - 760 Lt paskolą. Dėl šių sumų tarp šalių ginčo nėra. Tačiau atsakovas teigia, jog 2009 m. gegužės 5 d. suteikė ieškovei 5 000 Lt paskolą grynaisiais pinigais, tačiau nesudarė rašytinės sutarties (b. l. 39). Minėtos sumos ieškovei perdavimo faktą atsakovas įrodinėja AB „DEED Baltic“ 2018 m. birželio 27 d. informaciniu raštu, kur nurodyta, kad ši bendrovė tvarkė UAB „Lasvegas“ buhalterinę apskaitą nuo 2007 m. kovo 13 d. iki 2012 m. liepos 1 d., ir, kad UAB „Lasvegas“ ir A. S. neturi vienas kitam jokių įsipareigojimų (b. l. 41); taip pat „Lasvegas“ Didžiosios knygos išrašu, kuriame nurodyta A. S. suteikta 30 760 Lt paskola UAB „Lasvegas“ ir UAB „Lasvegas“ yra grąžinusi A. S. 30 760 Lt (b. l. 107).

20. Pirmos instancijos teismas įvertino UAB „Lasvegas“ sąskaitos išrašą, pagal kurį R. T. 2009 m. gegužės 5 d. pervedė ieškovei 4 000 Lt sumą ir kitu tos pačios dienos pavedimu 1 000 Lt, t. y. iš viso pervedė 5 000 Lt (b. l. 56, 57) bei AB „DEED Baltic“ 2018 m. birželio 27 d. rašto turinį ir konstatavo, kad buhalterinę apskaitą tvarkiusios bendrovės AB „DEED Baltic“ patvirtinimas nėra pakankamas įrodymas patvirtinti faktui, kad A. S. buvo suteikęs UAB „Lasvegas“ 5 000 Lt paskolą. Kadangi banko išrašas patvirtina, jog 2009 m. gegužės 5 d., kaip paskolą UAB „Lasvegas“ pervedė R. T., padarė išvadą, kad 5 000 Lt pervedė ne A. S., o R. T.. Sutiktina su pirmos instancijos vertinimu, kad atsakovo teiginys apie 5 000 Lt paskolos suteikimą bendrovei grynais pinigais kelia didelių abejonių. Juolab kad, kaip teisingai nustatė teismas, niekas netrukdė atsakovui įforminti grynųjų pinigų sandorį įstatymo nustatyta tvarka su bendrove, kurios vadovu 2009 m., t. y. atsakovo deklaruojamos 5 000 Lt paskolos suteikimo metu buvo pats atsakovas A. S.. Tokiu būdu, pats atsakovas prisiėmė tokio sandorio neįvykdymo riziką. Pagal ginčo metu galiojusią Civilinio kodekso redakciją paskolos sutarčiai dėl didesnės nei 5 000 Lt sumos buvo privaloma rašytinė forma, o tuo atveju, jei šalys formos reikalavimo nesilaikė, jos negali teisme remtis liudytojų parodymais, todėl atsakovas turėjo įrodyti kitais rašytiniais, kad jis suteikė ieškovei paskolą. Kaip nustatyta, byloje nebuvo pateiktas joks rašytinis (pirminis) dokumentas, t. y. paskolos sutartis, grynųjų pinigų priėmimo-perdavimo aktas, kasos pajamų orderis ir pan., kurie galėtų pagrįsti susidariusius tarp atsakovo ir ieškovės paskolinius santykius dėl 5 000,00 Lt sumos. Todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė paskolinių santykių dėl 5000,00 Lt sumos buvimo fakto.

21. Įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, jų tarpusavio ryšį bei reikšmę įrodinėjamoms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalimi nustatytos sąlygos priteisti ieškovės naudai be pagrindo įgytas 1 448,10 Eur (5 000 Lt) lėšas bei palūkanas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai.

22. Nenustačius įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti priešingas, nei padarė bylą nagrinėjęs teismas, išvadas. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui apeliacine tvarka, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).Todėl atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutarė:

atsakovo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.