- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-31
- Bylos Nr.
- e2-40-1111/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00109-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Gecevičius
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- G. R.
- Trečiasis asmuo
- „Swedbank“
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.7Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 2.3.2.10Kiti su santuoka susiję klausimai
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.1Bendri šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.1.2Bylų dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjimo ypatumai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei G. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo „Swedbank“, AB.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo:
nutraukti 2012 m. vasario 10 d. Skuodo rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą (Įrašo Nr. 10) santuoką tarp A. R. ir G. R. dėl sutuoktinės kaltės;
po santuokos nutraukimo A. R. palikti pavardę – R.;
turto dalis, tenkanti asmeninės nuosavybės teise A. R. po santuokos nutraukimo: statybinės medžiagos bei įrenginiai (prietaisai), panaudoti pagalbinio ūkio pastato (vasarnamio), esančio ant žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatymui, nurodyti 2020-11-18 Atkūrimo kaštų (statybinės kainos) nustatyme Nr. BK-S-2020/11/18, kurių dabartinė vertė yra 10 294,72 Eur, išskyrus kombinuotą vandens šildytuvą „Ariston“, kieto kuro katilą „Steco“, vandens siurblį „Pedrrolo“; automobilinė priekaba „MAZ 81144“, valstybinis Nr. VF027, kurios dabartinė vertė yra 100 Eur, televizorius „Hisense“, kurio dabartinė vertė yra 50 Eur; naudotas (įgijimo metu) minkštas kampas, kurio dabartinė vertė 20 Eur; naudota (įgijimo metu) komoda, kurios dabartinė vertė 10 Eur; dujinė viryklė „Gratus“, kurios dabartinė vertė 50 Eur; naudotas (įgijimo metu) šaldytuvas „Beko“, kurio dabartinė vertė 20 Eur; naudotas (įgijimo metu) šaldiklis „Bosch“, kurio dabartinė vertė 20 Eur; lauko baldų komplektas, kurio dabartinė vertė 150 Eur; naudotas (įgijimo metu) bulvių kasimo padargas, kurio dabartinė vertė 50 Eur; kombinuotas vandens šildytuvas „Ariston“, kurio dabartinė vertė 20 Eur; kieto kuro katilas „Steco“, kurio dabartinė vertė 100 Eur; langų roletai (6 vnt.), kurių dabartinė vertė 50 Eur; savadarbis zeimeris-1, kurio dabartinė vertė 30 Eur; vandens siurblys „Pedrrolo“, kurio dabartinė vertė 10 Eur; malkos, kurių dabartinė vertė 150 Eur; viso po santuokos nutraukimo A. R. tenkanti turto dalies bendra vertė – 11 124,72 Eur;
turto dalis, tenkanti asmeninės nuosavybės teise G. R. po santuokos nutraukimo: minkštas kampas su pagalvėmis, kurio dabartinė vertė 50 Eur; rūbų kabykla, kurios dabartinė vertė 10 Eur; naudota (įgijimo metu) skalbimo mašina „Electrolux“, kurios dabartinė vertė 20 Eur; naudotas (įgijimo metu) sėklų sėjimo padargas, kurio dabartinė vertė 50 Eur; naudotas (įgijimo metu) šieno grėblys, kurio dabartinė vertė 30 Eur; naudotas (įgijimo metu) purkštuvas, kurio dabartinė vertė 30 Eur; naudota (įgijimo metu) rotacinė šienapjovė, kurios dabartinė vertė 60 Eur; naudotos (įgijimo metu) didžiosios akėčios, kurių dabartinė vertė 20 Eur, naudota mikrobangų krosnelė (pasiėmė Atsakovė), kurios dabartinė vertė 20 Eur; vandens siurblys „Saek“, kurio dabartinė vertė 10 Eur; pietų stalas su 6 kėdėmis (pas Atsakovę), kurio dabartinė vertė 200 Eur; paveikslas „Akys“, kurio dabartinė vertė 30 Eur; paveikslas „Pūkai“, kurio dabartinė vertė 30 Eur; bulvių tarkavimo mašina (pas Atsakovę), kurios dabartinė vertė 30 Eur; viso po santuokos nutraukimo G. R. tenkanti turto dalies bendra vertė – 590 Eur;
priteisti G. R. iš A. R. 5 267,36 Eur piniginę kompensaciją už A. R. tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį;
priteisti A. R. iš G. R. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;
nustatyti, kad prievolė kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2019-08-02 sutartį Nr. 19-043847-GV po santuokos nutraukimo lieka asmenine atsakovės G. R. prievole;
priteisti iš atsakovės G. R. ieškovui A. R. 371,12 Eur dydžio kompensaciją už laikotarpiu nuo 2019-08-02 iki 2020-03-25 iš bendrų santuokinių lėšų sumokėtą kredito administravimo mokestį ir mokėtas kredito grąžinimo įmokas vykdant atsakovės G. R. kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2019-08-02 sutartį Nr. 19-043847-GV;
priteisti iš G. R. A. R. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad Šalys kartu negyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2019-10-25. Ieškovas turi pagrindą daryti išvadą, jog Šalių santuoka iširo tik dėl Atsakovės kaltės ir tai jis grindžia tuo, kad Atsakovė santuokos metu buvo jam neištikima su kitu vyru (ieškinyje nurodytas vardas ir pavardė, tačiau, teismo vertinimu, teismo sprendime šie duomenys neturi būti nurodomi). Ieškovas ir Atsakovė gyveno darnų ir gražų šeimyninį gyvenimą. 2019-10-25 Atsakovė išvažiavo į darbą ir iš jo ji nebegrįžo į namus. Atsakovė turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame, grįžusi iš darbo, pasilikdavo nakvoti. Dėl to Ieškovas iš karto nuvažiavo į minėtą butą, tačiau Atsakovės ten nebuvo. Tada paskambino Atsakovei ir ji Ieškovui pareiškė, jog pas Ieškovą nebegrįš, nes ji turi ir myli kitą vyrą. Ieškovas netikėjo tuo, ką jam sakė Atsakovė, nes santuokos iširimo požymių nebuvo pastebėjęs. Ieškovas nesureikšmindavo ir tų atvejų, kai Atsakovė likdavo nakvoti bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Skuodas) 2019-12-12 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, matyti, jog ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-47024-19 metu Atsakovė paliudijo, kad dėl to, kad ji sutiko draugą, su kuriuo juos sieja intymūs santykiai, todėl ji nusprendė savo sutuoktinį palikti.
Susituokdamas su Atsakove iš meilės, Atsakovas manė, jog su šiuo žmogumi gyvens gražiai ir laimingai, su juo siejo savo viltis ir ateitį, turėjo teisėtų lūkesčių turėti gražią, darnią ir laimingą šeimą. Tačiau dėl Atsakovės neištikimybės, patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, emocinę depresiją ir pažeminimą. Atsakovė savo elgesiu, slaptu, o vėliau atviru bendravimu su kitu vyru, t. y. neištikimybe, pažemino Ieškovą ir pasityčiojo iš jo jausmų. Vien tas faktas, jog Atsakovė išvyko į darbą ir negrįžo į namus ir tik tada, kai Ieškovas pradėjo jos ieškoti, Ieškovė tarsi niekur pareiškė, jog myli kitą vyrą ir pas Ieškovą nebegrįš, Atsakovė nebandė Ieškovui paaiškinti susidariusios situacijos bei savo elgesiu bendrą Šalių gyvenimą „nubraukė vienu mostu“. Ieškovas neteko savo turėtų teisėtų lūkesčių gyventi darnioje šeimoje iki pat mirties. Atsakovė privalėjo iniciuoti santuokos nutraukimą, nutraukti santuoką, o tik vėliau „megzti“ naujas pažintis su kitais vyrais. Jei taip būtų buvę, Ieškovas nebūtų patyręs emocinių pergyvenimų ir moralinio pažeminimo. Dėl Atsakovės pareigų pažeidimo ir santuokos nutraukimo, kaip tokio Atsakovės elgesio pasekmės, Ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, t. y. neturtinę žalą. Šią žalą kaip kalta dėl santuokos iširimo privalo atlyginti Atsakovė. Įvertinus Šalių santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, Šalių santykių ir Ieškovo išgyvenimų pobūdį, Ieškovas patirtą neturtinę žalą vertina 1 000 Eur, kurią prašo priteisti iš Atsakovės.
Ieškovas 1999-10-14 Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 6118 pagrindu įgijo nekilnojamąjį turtą, kurių registro numeris yra 97/28196 bei 2011-11-10 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 4800 pagrindu – nekilnojamąjį turtą, kurio registro numeris yra 75/9527. Ieškovė į dalintino turto, nutraukiant Šalių santuoką, balansą įtraukia gyvenamąjį namą (75 m2), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registrų duomenų bazės išrašo (Registro Nr. 75/28196) matyti, jog pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Ieškovo yra paveldėtas 1999-10-14 iki santuokos su Atsakove sudarymo.
2011-04-22 Ieškovas iš UAB „ARMINDINA“ pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 110422/1 pagrindu įgijo mobilų namą „ABI Prestige 31x12x2 bed. DG“ (toliau – Mobilus namas) už 16 500 Lt (ekvivalentas 4 778,73 Eur), kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), ir kuriame Šalys gyveno. Mobilus namas yra įgytas iki Šalių santuokos sudarymo iš Ieškovo asmeninių piniginių lėšų.
Traktoriaus priekabą „PSE-12,5“, valstybinis Nr. LR8559, Ieškovas nusipirko 2009-06-10, t. y. iki santuokos su Atsakove sudarymo. Be to, 2018 m. vasarą Ieškovo sūnus D. R. atvežė ir padovanojo Ieškovui savo nebenaudojamus daiktus: žoliapjovę „Rider 650“ ir trimerį „Husqvarna“. Kadangi šie daiktai dar veikė, tai Ieškovas juos ir naudojo savo ūkyje. Taipogi ir pirties krosnelė, kurią Atsakovė nurodo kaip įgytą Šalių santuokoje, yra dovanota Ieškovui jo sūnaus D. R., nes jiedu planavo pas Ieškovą įsirengti pirtį. Šiuos faktus (dėl Ieškovui padovanotų kilnojamųjų daiktų: žoliapjovės, trimerio ir pirties krosnelės) teismo posėdyje paliudys D. R..
1995 m. mirė Ieškovo tėvas J. R.. 1997 m. Ieškovas apsigyveno po tėvo mirties paveldėtoje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje rado tėvo paliktus sekančius žemės ūkio padargus: kultivatorių; 3 korpusų plūgus; savadarbį zeimerį-2; arklinį grėblį; trąšų barstytuvą; grūdų malūną. Šiuos faktus, jog aukščiau paminėtus žemės ūkio padargus Ieškovas paveldėjo iš tėvo J. R. teismo posėdyje paliudys artimiausiai Ieškovo sodybos gyvenantys kaimynai J. B. ir S. B..
Dėl to minėtas nekilnojamasis turtas (Registro Nr. 97/28196), Mobilus namas, traktoriaus priekaba „PSE-12,5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žoliapjovė „Rider 650“, trimeris „Husqvarna“, kultivatorius, 3 korpusų plūgai, savadarbis zeimeris-2, arklinis grėblys, trąšų barstytuvas ir grūdų malūnas Ieškovui priklauso asmenine nuosavybės teise, todėl, nutraukiant Šalių santuoką, tarp Šalių nedalintini.
Šalys santuokos metu bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise neįsigijo jokio nekilnojamojo turto, kuris būtų registruotas viešame registre. Santuokos nutraukimo metu Šalys turi viešame registre registruotą transporto priemonę – automobilinę priekabą „MAZ 81144“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovė be Ieškovo žinios, slapčia buvo pasiėmusi mikrobangų krosnelę, pietų stalą su 6 kėdėmis, bulvių tarkavimo mašiną, bei, atsižvelgiant į tai, jog žemės ūkio padargai (sėklų sėjimo, šieno grėblys, bulvių kasimo, purkštuvas, rotacinė šienapjovė, didžiosios akėčios) ir namų apyvokos daiktai (kombinuotas vandens šildytuvas „Ariston“, kieto kuro katilas „Steco“, langų roletai (6 vnt.), zeimeris-2, vandens siurblys „Pedrrolo“, vandens siurblys „Saek“) yra menkaverčiai, kai kurie (žemės ūkio padargai) be remonto netinkami naudoti, todėl Ieškovas į santuokos metu įgyto ir, nutraukiant santuoką, dalintino turto balansą, pateiktą pradiniame ieškinyje, neįtraukė aukščiau paminėtų žemės ūkio padargų bei namų apyvokos daiktų.
2011-04-22 Ieškovas iš UAB „ARMINDINA“ pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 110422/1 pagrindu įgijo Mobilų namą už 16 500 Lt (ekvivalentas 4 778,73 Eur), kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Mobilų namą Ieškovas pastatė ant jam priklausančio asmeninės nuosavybės teise žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ant šio žemės sklypo buvo ir kiti Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantys statiniai (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Mobilų namą Ieškovas įsigijo kaip vasarnamį, kuris būtų naudojamas kaip papildomos patalpos vasarai. Įsigijęs Mobilų namą, tik tada Ieškovas sumąstė pasistatyti pastatą, į kurį būtų inkorporuotas Mobilus namas, būtų įrengtas šildymas, t. y. minėtas pastatas būtų pritaikytas naudojimui (gyvenimui) ištisus metus. 2011 metų rudenį Ieškovas kreipėsi į projektuotoją A. P., kad jis parengtų pastato projektą. Parengus pagalbinio ūkio pastato (vasarnamio) projektą, 2011-12-20 Ieškovas gavo Skuodo rajono savivaldybės administracijos vyr. architekto T. B. rašytinį pritarimą statinio projektui.
2012-02-10 Šalys susituokė. Po santuokos sudarymo prasidėjo pagalbinio ūkio pastato (vasarnamio) statybos darbai, kurie vyko ūkio būdu:
1) 2012 metais (Statybinės kainos nustatymo Priedas Nr. 1):
• įrengti pamatai (Lokalinėje sąmatoje nurodytas skyrius „2 Pamatai“), kuriuos įrengė savo jėgomis Ieškovas; pamatų medžiagos kainavo 446,98 Eur be PVM (Lokalinės sąmatos eilutės „Skyriuje 2“ ir „Medžiagos“) arba su PVM – 540,84 Eur;
• įrengtos sienos ir perdanga (Lokalinėje sąmatoje nurodytas skyrius „3 Sienos ir perdanga“), kuriuos įrengė Ieškovo pasamdyti darbuotojai M., gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir R.; sienų ir perdangos įrengimo medžiagos kainavo 1 666,14 Eur be PVM (Lokalinės sąmatos eilutės „Skyriuje 3“ ir „Medžiagos) arba su PVM – 2 016,03 Eur; sienų ir perdangos įrengimo darbai kainavo 585,47 Eur be PVM (Lokalinės sąmatos eilutės „Skyriuje 3“ ir „D.užm.“) arba su PVM – 708,42 Eur;
• sudėti langai ir durys (Lokalinėje sąmatoje nurodytas skyrius „4 Langai ir durys“), kuriuos sudėjo Ieškovas; langai ir durys kainavo 231,31 Eur be PVM (Lokalinės sąmatos eilutės „Skyriuje 4“ ir „Medžiagos“) arba su PVM – 279,88 Eur;
• užklotas stogas ir įrengta lietaus nuvedimo sistema (Lokalinėje sąmatoje nurodytas skyrius „1 Stogas“), kuriuos atliko Ieškovas; stogo ir lietaus nuvedimo sistemos įrengimo medžiagos kainavo 1 819,29 Eur be PVM (Lokalinės sąmatos eilutės „Skyriuje 1“ ir „Medžiagos“ arba su PVM – 2 201,34 Eur;
• viso 2012 metų statybos darbams atlikti statybos medžiagos kainavo – 5 038,09 Eur su PVM, o darbai, samdant žmogų, - 708,42 Eur su PVM; galutinė 2012 metų statybos darbų kaina – 5 746,51 Eur su PVM;
2) 2013 metų 03-09 mėnesiais (Statybinės kainos nustatymo Priedas Nr. 2):
• įrengta patalpa Nr. 1 (pagal Pagalbinio ūkio pastato (vasarnamio) (duomenys neskelbtini). pirmojo aukšto planą Holas) (Lokalinėje sąmatoje nurodytas skyrius „1 Patalpa 1 iš plano Holas (katilinė)), kuri pritaikyta katilinės reikmėms, joje sumontuoti hidroforas, tūrinis boileris ir kietu kuro katilas ir kiti katilinės reikmenys; patalpos Nr. 1 įrengimo darbus atliko Ieškovas, išskyrus darbus, kurie Lokalinėje sąmatoje nurodyti kodais: „F11-6-7“, „N18-35“, „N16P-0703“, „N18-102“, „N16P-1201“, „N16-114-4“, kuriuos atliko samdytas santechnikas P. K., gyvenantis Skuode; patalpos Nr. 1 įrengimo medžiagos ir įrenginiai (prietaisai) kainavo 1 983,10 Eur be PVM (Lokalinės sąmatos eilutės „Skyriuje 1“ ir „Medžiagos“) arba su PVM – 2 399,55 Eur; darbo užmokestis už darbus, kurie Lokalinėje sąmatoje nurodyti kodais: „F11-6-7“, „N18-35“, „N16P-0703“, „N18-102“, „N16P-1201“, „N16-114-4“ sudaro 287,67 Eur be PVM (Lokalinės sąmatos eilutės su darbų kodais „F11-6-7“, „N18-35“, „N16P-0703“, „N18-102“, „N16P-1201“, „N16-114-4“ ir eilutė „D. užm.“) arba su PVM – 348,08 Eur;
• įrengta patalpa Nr. 3 (pagal Pagalbinio ūkio pastato (vasarnamio) (duomenys neskelbtini) pirmojo aukšto planą Svetainė) (Lokalinėje sąmatoje nurodytas skyrius „2 Patalpa 3 iš plano Svetainė); patalpą Nr. 3 įrengė Ieškovas, išskyrus darbus, kurie Lokalinėje sąmatoje nurodyti kodu „F11-6-7“, kuriuos atliko samdytas santechnikas P. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini); patalpos Nr. 3 įrengimo medžiagos kainavo 1 282,79 Eur be PVM (Lokalinės sąmatos eilutės „Skyriuje 2“ ir „Medžiagos“) arba su PVM – 1 552,17 Eur; darbo užmokestis už darbus, kurie Lokalinėje sąmatoje nurodyti kodu „F11-6-7“, sudaro 461,78 Eur be PVM (Lokalinės sąmatos eilutės su darbų kodu „F11-6-7“ ir eilutė „D.užm.“) arba su PVM – 558,75 Eur;
• atlikti išorės darbai, kuriuos sudarė medinių sienų paviršių padengimas „Pinotex“ ir kamino pastatymas (Lokalinėje sąmatoje nurodytas skyrius „3 Išorės darbai“), dažymo darbus atliko Ieškovas, o kamino pastatymo darbus atliko pasamdytas darbuotojas L. iš (duomenys neskelbtini), darbų medžiagos kainavo 309,51 Eur be PVM (Lokalinės sąmatos eilutės „Skyriuje 3“ ir „Medžiagos“) arba su PVM – 374,51 Eur; kamino pastatymo darbai kainavo 55,92 Eur be PVM (Lokalinės sąmatos eilutė su darbų kodu „R10-56“ ir eilutė „D. užm.“) arba su PVM – 67,66 Eur;
• viso 2013 metų 03-09 mėnesiais statybos darbams atlikti statybos medžiagos kainavo – 4 326,23 Eur su PVM, o darbai, samdant žmogų, - 974,49 Eur su PVM; galutinė 2013 metų 03-09 mėnesių statybos darbų kaina – 5 300,72 Eur su PVM;
3) 2013 metais 10 mėn. (Statybinės kainos nustatymo Priedas Nr. 3) sumontuoti šildymo radiatoriai, sujungti vamzdynu; darbus atliko samdytas darbuotojas L. iš (duomenys neskelbtini), medžiagos ir prietaisai kainavo 299,98 Eur be PVM (Lokalinės sąmatos eilutės „Skyriuje 1“ ir „Medžiagos“) arba su PVM – 362,97 Eur; šildymo sistemos įrengimo darbai kainavo 83,44 Eur be PVM (Lokalinės sąmatos eilutės „Skyriuje 1“ ir „D. užm.“) arba su PVM – 100,96 Eur;
• viso 2013 metų 10 mėn. statybos darbams atlikti statybos medžiagos kainavo – 362,97 Eur su PVM, o darbai, samdant žmogų, - 100,96 Eur su PVM; galutinė 2013 metų 10 mėn. statybos darbų kaina – 463,93 Eur su PVM
Tokiu būdu, statybinių medžiagų bei įrenginių (prietaisų), kurie buvo panaudoti pagalbinio ūkio pastato (vasarnamio), esančio ant žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybai ir įrengimui ūkio būdu bendra vertė – 9 727,29 Eur su PVM, o statybos darbų kaina samdomiems darbuotojams sumokėti – 1 783,87 Eur su PVM.
Atsižvelgiant į tai, kad Statybinės kainos nustatyme yra nurodyti sekantys įrenginiai (prietaisai): kombinuotas vandens šildytuvas „Ariston“ (Statybinės kainos nustatymo Priedas Nr. 2, 1 Skyrius, 15 sąm. eil. Nr.), kurio vertė Statybinės kainos nustatyme nurodyta 154,71 Eur be PVM arba 187,20 Eur su PVM; kieto kuro katilas „Steco“ (Statybinės kainos nustatymo Priedas Nr. 2, 1 Skyrius, 19 sąm. eil. Nr.), kurio vertė Statybinės kainos nustatyme nurodyta 738,68 Eur be PVM arba 893,80 Eur su PVM; vandens siurblys „Pedrrolo“ (Statybinės kainos nustatymo Priedas Nr. 2, 1 Skyrius, 16 sąm. eil. Nr.), kurio vertė Statybinės kainos nustatyme nurodyta 120,20 Eur be PVM arba 145,44 Eur su PVM, šiuos įrenginius (prietaisus) Ieškovas nurodė atskirai santuokoje įgyto ir nutraukiant santuoką dalintino turto balanse, dėl to šių įrenginių (prietaisų) vertės atitinkamai išminusuojamos iš statybinių medžiagų bei įrenginių (prietaisų), kurie buvo panaudoti pagalbinio ūkio pastato (vasarnamio), esančio ant žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybai ir įrengimui ūkio būdu bendros vertės (9 727,29 Eur su PVM – 1 226,44 Eur su PVM), todėl galutinė statybinių medžiagų bei įrenginių (prietaisų), kurie buvo panaudoti pagalbinio ūkio pastato (vasarnamio), esančio ant žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybai ir įrengimui ūkio būdu bendra vertė – 8 510,85 Eur su PVM.
Minėtas pagalbinis ūkio pastatas (vasarnamis) nėra įregistruotas viešame registre. Jį sudaro asmeninės nuosavybės teise priklausantis Ieškovui Mobilus namas ir aukščiau minėtos statybinės medžiagos bei įrenginiai (prietaisai), kuriuos Šalys įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, kad statybinės medžiagos bei įrenginiai (prietaisai), panaudoti pagalbinio ūkio pastato (vasarnamio) pastatymui yra nusidėvėję, nuo jų įsigijimo praėjo 7 – 8 metai, statybinių medžiagų bei įrenginių (prietaisų), nurodytų Statybinės kainos nustatyme, vertė šiam momentui, Ieškovo vertinimu, būtų 10 294,72 Eur su PVM (8 510,85 Eur su PVM + 1 783,87 Eur su PVM). Šią 10 294,72 Eur sumą sudarytų minėtų medžiagų bei įrenginių (prietaisų) įsigijimo kaina 2012 – 2013 metais, neatskaitant šių medžiagų bei įrenginių (prietaisų) faktinį nusidėvėjimą (8 510,85 Eur su PVM), bei samdomiems darbuotojams, atlikusiems kai kuriuos pagalbinio pastato (vasarnamio) statybos ir įrengimo darbus, reikalingas darbo užmokestis (1 783,87 Eur su PVM).
Kadangi pagalbinio ūkio pastatas (vasarnamis) yra pastatytas ant Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kuriame yra kiti Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantys statiniai, statybinių medžiagų bei įrenginių (prietaisų), panaudotų pagalbinio ūkio pastato (vasarnamio) pastatymui ir įrengimui, atidalinti natūra nėra galimybės, todėl Ieškovas prašo, jog statybines medžiagas bei įrenginius (prietaisus), nurodytus Statybinės kainos nustatyme, priteisti Ieškovui, o Atsakovei priteisiant ½ dalį šių medžiagų bei įrenginių (prietaisų) vertės. Pažymėtina, jog pagalbinį pastatą (vasarnamį) pertvarkyti į du atskirus butus, taip pat nėra galimybės, nes iš esmės tai pagalbinis ūkio pastatas (vasarnamis), kurio bendras plotas kartu su Mobiliuoju namu tesudaro 69,32 m2.
Atsakovė į Šalių dalintino turto balansą nepagrįstai įtraukė kombainą „Class“. Naudotas (įsigijimo metu) javų kombainas „Deutz-Fahr“ yra F. Š. nuosavybė. Jį neveikiantį nusipirko 2018 m. pavasarį F. Š., kuris turi žemės sklypą šalia Ieškovo žemės, o Ieškovas jį suremontavo bei naudojo pjaunant tiek savo, tiek F. Š. javus. Ieškovas buvo tik kombaino naudotojas. Šį faktą paliudys teismo posėdyje F. Š..
Taip pat Atsakovė nepagrįstai į Šalių dalintino turto balansą įtraukė traktorių „MTZ, Belarus-552“, tapatumo Nr. 254416, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes jis 2019-11-22 perleistas už 3 000 Eur skolą V. R., kuri susidarė dėl Atsakovės pirkto buto, adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio mėn. Atsakovė pradėjo sakyti Ieškovui, jog reikia jiems nusipirkti butą (duomenys neskelbtini) ir persikelti gyventi į (duomenys neskelbtini). Ieškovas tam neprieštaravo. Atsakovė surado butą, adresu (duomenys neskelbtini), kartu nuvažiavo jį apžiūrėti. Šio 2-jų kambarių buto kaina buvo 14 000 Eur. Ieškovė teigė sąskaitoje turėjusi 7 000 Eur, todėl Ieškovui pasakiusi, kad kiek jis galintis prisidėti prie šio buto pirkimo. Kadangi Ieškovas grynųjų pinigų santaupų neturėjo, todėl kreipėsi pagalbos į savo uošvį V. R., kuris sutiko paskolinti 3 000 Eur. Šiuos pinigus Ieškovas įdavė Atsakovei, kuri toliau tvarkė minėto buto pirkimo reikalus. Kadangi trūko dar 4 000 Eur buto pirkimui, tai Atsakovė sakiusi Ieškovui, jog ji gavusi 4 000 Eur kreditą iš „Swedbank“, AB. Ieškovui užtikus Atsakovę su meilužiu bute, adresu (duomenys neskelbtini), Atsakovė pasakė Ieškovui, jog šis butas, kurį Atsakovė nupirko 2019 m. rugsėjo mėn., jam nepriklausąs. Kaip matyti iš į bylą pateiktų nekilnojamojo turto išrašų, paaiškėjo, jog butas nėra registruotas nei Ieškovo, nei Atsakovės vardu, nors buvo pirktas kaip bendras, Ieškovas jo pirkimui skolinosi pinigus. Išaiškėjus Atsakovės neištikimybei ir, Ieškovui suprantant, jog tolimesnis bendras Šalių gyvenimas nebeįmanomas, Ieškovas, neturėdamas iš ko grąžinti 3 000 Eur skolos, už šią skolą perleido aukščiau minėtą traktorių ir priekabą V. R.. Šie daiktai tapo Ieškovui nebereikalingi, kadangi po to, kai Atsakovė paliko Ieškovą, Ieškovas žemės ūkio veikla nebeužsiims. Šiuos faktus teismo posėdyje paliudys V. R.. Traktorius „MTZ, Belarus-552“, valstybinis Nr. 5423LL, buvo 31 metų senumo, remontuotinas, jo vidutinė rinkos kaina apie 3 000 Eur, o ne kaip nurodė Atsakovė, jog šio traktoriaus vertė 5 000 Eur.
Automobilis „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nupirktas už 2 850 Eur, į kainą pateko ne tik pats automobilis, bet ir 4 papildomos dėvėtos žieminės padangos. Ieškovui važinėjant šiuo automobiliu, išryškėjo variklio defektas (kalimas). Su sūnumi D. R. sutarė, jog jis nupirks šį automobilį (taip pat ir papildomas 4 žiemines padangas) už 600 Eur. Tokiu būdu, šį automobilį Ieškovas pardavė už 600 Eur marčiai J. R..
Ieškovas kartu su 2020-06-11 patikslintu ieškiniu pateikė kilnojamųjų daiktų foto fiksacijas, iš kurių matyti, jog absoliučiai didžioji daiktų yra seni, ženkliai nudėvėti, todėl Atsakovės nurodytos kilnojamųjų daiktų vertės yra nepagrįstai per aukštos.
Šiuo metu tarp Šalių dalintino turto, įgyto gyvenant santuokoje, vertė yra 11 714,72 Eur arba kiekvienai Šaliai turėtų atitekti po 5 857,36 Eur vertės santuokoje įgyto turto. Ieškovo siūlomo santuokoje įgyto turto padalijimo tarp Šalių variante Ieškovui tenkanti turto dalis yra 11 124,72 Eur, o Atsakovei – 590 Eur. Ieškovas sutinka (įsipareigoja) sumokėti Atsakovei 5 267,36 Eur (5 857,36 Eur-590 Eur) piniginę kompensaciją už Ieškovui tenkančią didesnę turto, įgyto gyvenant su Atsakove santuokoje, dalį.
„Swedbank“, AB pateikė Ieškovo atstovui duomenis (informaciją), jog bankas pagal 2019-08-02 sutartį Nr. 19-043847-GV (toliau – Sutartis) Atsakovei suteikė 4 000 Eur kreditą, negrąžinto kredito dalis 2021-12-28 yra 2 544,11 Eur. Atsakovė per laikotarpį nuo 2019-08-02 iki 2021-12-28 „Swedbank“, AB grąžino 1 469,09 Eur kredito, sumokėjo 1 379,97 Eur palūkanų, 0,04 Eur delspinigių ir 30 Eur Sutarties administravimo mokestį. Iš Atsakovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, jog iš „Swedbank“, AB gautas 4 000 Eur kreditas buvo panaudotas asmeniniam tikslui, nes šiuos pinigus Atsakovė padovanojo savo dukrai V. P., tačiau Atsakovė minėto kredito grąžinimui naudojo pinigines lėšas, šalims priklausančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Iš „Swedbank“, AB pateiktų duomenų darytina išvada, jog Atsakovė „Swedbank“, AB kas mėnesį sumoka po 101,75 Eur (kredito grąžinimo dalis + palūkanos). Ši civilinė byla iškelta 2020-03-25. Per laikotarpį nuo 2019-08-02 iki 2020-03-25 Atsakovė santuokoje įgytomis piniginėmis lėšomis, kurios Ieškovui ir Atsakovei priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, sumokėjo įmokų savo asmeniniam kreditui padengti viso 712,25 Eur (7 įmokos po 101,25 Eur) bei sumokėjo 30 Eur kredito administravimo mokestį, viso 742,25 Eur. Tokiu būdu, Ieškovas, būdamas santuokoje su Atsakove, prisidėjo prie Atsakovės asmeninio kredito mokėjimo, todėl, nutraukiant santuoką Ieškovas turi teisę į pusę santuokinėmis lėšomis sumokėto Atsakovės asmeninio kredito administravimo mokesčio ir sumokėtų įmokų Atsakovės asmeniniam kreditui grąžinti per laikotarpį nuo 2019-08-02 iki 2020-03-25, t. y. 371,12 Eur.
Atsakovė atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad visiškai nepagrįsti ieškinio argumentai, kad dėl santuokos iširimo kalta Atsakovė. Santuokos pradžioje sutuoktiniai G. R. ir A. R. gyveno darnų gyvenimą, tačiau ilgainiui išsiskyrė požiūriai į bendro gyvenimo vedimą, prasidėjo tarpusavio nesutarimai, nebeliko bendrų interesų. Santuokos metu dėl netinkamo Ieškovo elgesio šalių šeimos santykiuose kildavo įvairių problemų bei tarpusavio nesutarimų – Ieškovas piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais, išgėręs vartodavo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą Atsakovės atžvilgiu, be to, buvo neištikimas su kita moterimi (atsiliepime nurodytas vardas ir pavardė, tačiau teismo vertinimu, teismo sprendime šie duomenys neturi būti nurodomi), su kuria santykius tęsia ir šiuo metu. Atsakovė tikėjosi, jog laikui bėgant Ieškovo elgesys pasikeis ir jie kartu gyvens normalų, ramų šeimyninį gyvenimą, todėl nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl netinkamo Ieškovo elgesio ar į teismą dėl santuokos nutraukimo. Tačiau ir toliau Ieškovui nekeičiant savo elgesio, šalių santuokiniai ryšiai bei bendras gyvenimas nutrūko ir šalys šiuo metu gyvena atskirai, tiek Ieškovas, tiek Atsakovė turi naujus gyvenimo draugus. Atsakovė mano, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai – abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, Atsakovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovei palikti santuokos metu įgytą pavardę – R.. Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra teisinio pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, todėl minėtas ieškinio reikalavimas atmestinas.
Ieškovas elgiasi nesąžiningai bei klaidina teismą, kadangi ieškinyje nenurodė viso šalių santuokos metu įgyto turto. Pirmiausia pažymėtina, jog Atsakovė nesutinka su Ieškovo nurodyto turto vertėmis ir mano, jog ieškinyje nurodyto turto vertės yra tokios: automobilinė priekaba „Maz 81144“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 200 Eur; televizorius „Hisense“, vertė – 300 Eur; naudotas minkštas kampas, vertė – 80 Eur; minkštas kampas, vertė – 140 Eur; naudota komoda, vertė – 150 Eur; rūbų kabykla, vertė – 10 Eur; dujinė viryklė, vertė – 100 Eur; naudota skalbimo mašina, vertė – 100 Eur; naudotas šaldytuvas, vertė – 50 Eur; naudotas šaldiklis, vertė – 100 Eur; lauko baldų komplektas, vertė – 300 Eur (Viso turto už 1 530,00 Eur). Antra, minėtu turtu naudojasi Ieškovas, todėl visas ieškinyje nurodyta turtas turėtų būti priteistas Ieškovui.
Trečia, Atsakovė nurodo kitą santuokos metu šalių įgytą turtą, kurio Ieškovas nenurodė ir mano, jog nurodytas turtas po santuokos nutraukimo turėtų atitekti Ieškovui. Gyvenamasis namas (75 m2), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 35 000 Eur vertės; žoliapjovė, 150 Eur vertės; žoliapjovė, 150 Eur vertės; kombainas „CLASS“, 800 Eur vertės; mikrobangų krosnelė, 20 Eur vertės; televizorius, 300 Eur vertės; skalbimo mašina, 400 Eur vertės; boileris (kombinuotas), 200 Eur vertės; šildymo katilas, 500 Eur vertės; šaldytuvas, 50 Eur vertės; langų roletai (6 langams), 300 Eur vertės; pirties pečius, 200 Eur vertės; traktorius „MTZ 82-UK“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur vertės; kultivatorius, 300 Eur vertės; plūgai (3 korpusų), 400 Eur vertės; sėjamoji žemės ūkio technika, 100 Eur vertės; šieno grėblys, 100 Eur vertės; bulvių kasamoji žemės ūkio technika, 100 Eur vertės; zeimeris (2 vnt. po 200 Eur), 400 Eur vertės; arklinė grėbiamoji žemės ūkio technika, 100 Eur vertės; trąšų barstomoji žemės ūkio technika, 200 Eur vertės; chemikalų purkštuvas, 300 Eur vertės; grūdų malūnas, 300 Eur vertės; padangos (4 vnt. po 25 Eur) 100 Eur vertės; vandens siurblys (2 vnt. po 100 Eur ), 200 Eur vertės; rotacinė šienapjovė, 400 Eur vertės; didžiosios akėčios, 150 Eur vertės; malkos, 600 Eur vertės; keturtonė traktoriaus priekaba, 1 000 Eur vertės; viso 47 820 Eur vertės.
Ketvirta, Atsakovė nurodo kitą santuokos metu šalių įgytą turtą, kurio Ieškovas nenurodė ir mano, jog nurodytas turtas po santuokos nutraukimo turėtų atitekti Atsakovei. Pietų stalas su 6 kėdėmis, 200 Eur vertės; paveikslas („Akys“), 30 Eur vertės; paveikslas („Pūkai“), 30 Eur vertės; bulvių tarkavimo mašina, 30 Eur vertės; viso 290 Eur vertės.
Ieškovui atitenka santuokoje įgyto turto už 49 350,00 Eur sumą, o Atsakovei G. R. – už 290,00 Eur, todėl Ieškovas turėtų sumokėti Atsakovei 24 530,00 Eur ((49 350 – 290) = 49 060 : 2 = 24 530) dydžio kompensaciją už netenkančio turto dalį. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei įvertinant tai, kad Ieškovas nesutinka Atsakovei sumokėti kompensaciją, Atsakovei iš Ieškovo priteistini 24 530,00 Eur už jai netenkančio santuokos metu įgyto turto dalį.
Ieškovas A. R. 2019-10-22 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi iš pardavėjo J. L. įsigijo transporto priemonę „Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 2850 Eur sumą, o tą pačią transporto priemonę 2019-11-23 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė savo giminaitei J. R. jau tik už 600 Eur sumą. Akivaizdu, jog tokiais veiksmais Ieškovas nepagrįstai sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, todėl privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.
Patikslintame ieškinyje Ieškovas nurodo, jog 2011-04-22 Ieškovas iš (duomenys neskelbtini) įgijo mobilų namą „ABI Prestige 31x12x2 bed. DG“, kuris įgytas iki santuokos sudarymo iš Ieškovo asmeninių lėšų, taip pat traktoriaus priekaba „PSE-12,5“, valstybinis Nr. LR8559, Ieškovas įsigijo 2009-06-10, t. y. iki santuokos su Atsakove sudarymo. Žoliapjovę „Rider 650“, trimerį „Husqvarna“ bei pirties krosnelę Ieškovui padovanojo jo sūnus D. R.. Be to, nurodoma, jog Ieškovas po savo tėvo mirties apsigyveno paveldėtoje sodyboje, kurioje rado tėvo paliktus žemės ūkio padargus: kultivatorių, 3 korpusų plūgus, savadarbį zeimerį-2, arklinį grėblį, trąšų barstytuvą, grūdų malūną. Teigia, jog minėti daiktai Ieškovui priklauso asmenine nuosavybės teise, todėl nutraukiant santuoką, minėtas turtas tarp šalių nedalintinas. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, taip pat ir dabar pažymi, jog Ieškovas ir toliau elgiasi nesąžiningai bei klaidina teismą, kadangi ieškinyje nebuvo nurodęs viso šalių santuokos metu įgyto turto, kurio dalinimo klausimą teismas privalo išspręsti nutraukdamas santuoką, be to, patikslintame ieškinyje nurodo neteisingas aplinkybes, neatitinkančias buvusios/esamos realios faktinės padėties.
Pirmiausia pažymėtina, jog Ieškovas ir Atsakovė kartu gyventi pradėjo nuo 1995 m. kovo mėnesio, t. y. šalys nuo to momento gyveno kaip faktinė šeima – kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. Įvertinant tai, kad šalys kaip faktinė šeima pradėjo kartu gyventi 1995 metais, t. y. galiojant 1964 m. CK, ginčui spręsti taikytinos ir 1964 m. CK nuostatos, reglamentavusios jungtinę veiklą. Jungtinės veiklos santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl, konstatavus jungtinės veiklos sutarties sudarymą 1995 m., visam tokios sutarties pagrindu įgytam turtui taikytinas vienodas teisinis režimas ir dėl šalių jungtinės veiklos sutarties formos, šios formos nesilaikymo padarinių spręstina pagal 1964 m. CK. Pažymėtina, jog net 15 metų iki Ieškovo nurodyto mobilaus namo įsigijimo šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, be to, įsigytas mobilus namas šalims jau gyvenant santuokoje buvo perdarytas/pertvarkytas – pristatyti priestatas, veranda, katilinė (iš esmės į karkasinį namą įstumtas mobilus namas), atlikti rekonstrukcijos/remonto darbai – pastatytos sienos, įrengtos šildomos grindys, gyvenamojo būsto inžinieriniai tinklai, sudėti langai, įsigyti buities daiktai ir kt. Minėtos aplinkybės akivaizdžiai įrodo, jog Ieškovas ir Atsakovė vedė bendrą gyvenimą ir bendrą ūkį tiek mobilaus namo, tiek jo perdarymo/pertvarkymo metu. Šalių bendras gyvenimas, trukęs ilgą laiką ir buvęs nuolatinis bei pastovus, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir darbu, esminiai turto pagerinimai, yra pakankamas pagrindas išvadai apie susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Kadangi šalių bendras gyvenimas vyko ir galiojant 2001 m. CK, būtina remtis ir minėto CK nuostatomis.
Ieškovo ir Atsakovės santykiai nebuvo epizodiniai – jie labai ilgą laiką gyveno drauge, kartu tvarkė bendrą ūkį. Todėl tarp Ieškovo ir Atsakovės bendro jų gyvenimo laikotarpiu susiklosčiusius santykius teisiškai galima kvalifikuoti kaip jungtinės veiklos (partnerystės) teisinius santykius. Minėtos aplinkybės akivaizdžiai įrodo, jog tiek mobilus namas, kuris santuokos metu perdarytas/pertvarkytas, tiek traktoriaus priekaba „PSE-12,5“, valstybinis Nr. LR8559, kurie įgyti iki santuokos pradžios yra šalių jungtinės veiklos (partnerystės) rezultatas. Anksčiau minėtos aplinkybės įrodo, jog mobilusis namas, kuris santuokos metu perdarytas/pertvarkytas bei traktoriaus priekaba „PSE-12,5“, valstybinis Nr. LR8559, šalims priklausė bendrosios nuosavybės teise, jie atitenka Ieškovui, o Atsakovei turi būti priteista piniginė kompensacija.
Atsakovė nesutinka su patikslinto ieškinio argumentais, jog žoliapjovę „Rider 650“, trimerį „Husqvarna“ bei pirties krosnelę Ieškovui padovanojo jo sūnus D. R., o žemės ūkio padargus: kultivatorių, 3 korpusų plūgus, savadarbį zeimerį-2, arklinį grėblį, trąšų barstytuvą, grūdų malūną Ieškovas paveldėjo. Minėti daiktai buvo įgyti šalims gyvenant kartu, todėl jie trauktini į dalintino turto balansą ir nutraukiant santuoką turi būti padalinti. Visiškai nepagrįstas patikslinto ieškinio teiginys, jog Atsakovė be Ieškovo žinios, slapčia, paėmė mikrobangų krosnelę, pietų stalą su 6 kėdėmis, bulvių tarkavimo mašiną. Pažymi, jog Atsakovė to nebūtų galėjusi atlikti net ir norėdama, kadangi Ieškovas bendrame sutuoktinių name, kuriame yra minėti daiktai, įrengė spynas. Nepagrįsti patikslinto ieškinio teiginiai, jog kombainas „Class“ yra F. Š., traktorius „MTZ, Belarus-552“ yra V. R. nuosavybė. Minėti nurodyti teiginiai visiškai neatitinka realios buvusios/esamos faktinės padėties.
Atsakovė prašo Ieškovo A. R. ieškinį Atsakovei G. R. dėl santuokos nutraukimo tenkinti iš dalies, atsižvelgiant į Atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus; priteisti iš Ieškovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovas A. R. palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti.
Teismo posėdyje atsakovė G. R. nepripažino ieškinio.
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo, pavardžių, neturtinės žalos
Ieškovo ir atsakovės santuoka sudaryta 2012 m. vasario 10 d. Skuodo rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (Įrašo Nr. 10).
Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos ketvirtajame skirsnyje. Pagal CK 3.60 straipsnio 1 dalį sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51-3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).
Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26-3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Pagal CK 3.27 straipsnio 1 dalį sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiškai reikšmingos yra tik tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 3K-3-24/2010). Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, svarbu atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu.
Ieškovas nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovės neištikimybės, nes atsakovė susirado kitą vyrą. Jis pats netikėjo, kad taip gali įvykti, nors žmonės jau kalbėjo. 2019 m. lapkritį atsakovė išėjo ir pasakė, kad nebegrįš. Neturtinę žalą sudaro jo įžeidimas, išgyvenimai, buvo net į ligoninę patekęs, kad atsakovė būtų nors iš anksto pranešusi, ką nors būtų galėję suplanuoti. Ikiteisminis tyrimas jam buvo pradėtas, nes bute su atsakove rado ieškinyje nurodytą vyrą su kuriuo susikibo. Tai buvo 2019 m. lapkričio 3 ar 5 d. Su atsakove santykiai faktiškai nutrūko 2018 m.
Atsakovė paaiškino, kad paskutiniu metu nebesutarė su ieškovu kartu gyventi. Prieš tai jis pats buvo jai neištikimas, jam atleido, gyveno toliau, bet žmonių kalbų girdėdavo visokių. Nepripažino, kad santuokos metu buvo neištikima ieškovui su byloje minimu vyru. Nurodė, kad jį pažinojo iš anksčiau kaip bendradarbį, kol ji išėjo iš namų su juo jokių santykių neturėjo. Paskui su juo buvo artimi, nes iki lapkričio 1 d., galvojo gal dar grįžti, tačiau negrįžo ir apie tai pranešė ieškovui. Su ieškovu nebesutarė apie 2,5 m., gyveno atsikrus gyvenimus, atskiruose kambariuose, yra visiškai svetimi žmonės. Šeimoje būdavo smurtas, alkoholio vartojimas, keletą kartų buvo kviesta policija, nes kitaip nebegalėjo, ieškovas buvo išvežtas. Ieškovas nėra koks nors didelis girtuoklis, tačiau kai užgeria yra labai agresyvus. Yra buvęs metęs į ją alaus skardinę, yra tekę su vaikais miegoti pas kaimynę.
Iš šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovas nurodė, jog su atsakove šeimos santykiai faktiškai nutrūko dar 2018 m. Atsakovė nurodė, kad su ieškovu nebesutarė apie 2,5 m., gyveno atsikrus gyvenimus, atskiruose kambariuose, yra visiškai svetimi žmonės. Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovė šalims gyvenant kartu buvo neištikima ieškovui su jo nurodytu vyru ir kad tai buvo šalių santuokos iširimo priežastis. Ieškovo nurodomi bendro pobūdžio samprotavimai, kad iš žmonių kalbų girdėdavo, jog atsakovė turi kitą vyrą nepatvirtina ieškovo versijos. Įvertinęs šalių paaiškinimus teismas sprendžia, kad jų santuokinis gyvenimas pašlijo žymiai anksčiau, nei atsakovė išėjo iš namų. Darytina išvada, kad santuokinio gyvenimo metu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam tolerantiški, supratingi, susvetimėjo, tarp jų neliko emocinio prieraišumo, todėl pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir yra nutrauktina (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, 3.53 straipsnio 1, 2 dalys).
Pagal CK 3.69 straipsnio 1 dalį sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Dėl to, šalių prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovui paliekama pavardė – R., atsakovei – R.
Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalių santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės atmestinas ieškovo reikalavimas dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės.
Dėl turto ir prievolių padalijimo, kompensacijų priteisimo
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje, reglamentuojančiame turto balanso sudarymą. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-686/2013).
Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas, turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Taigi, kiekvienoje byloje teismas turėtų individualizuoti būtinybę patvirtinančias faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ir netaptų taisykle visoms šeimos byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-505/2014).
Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal minėto straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal minėto straipsnio 2 dalį faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Pagal CPK 376 straipsnio 3 dalį nagrinėdamas šeimos bylas teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
1999-10-14 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 6118 pagrindu ieškovas įgijo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, viralinę, tvartą, daržinę, malkinę, pirtį, garažą, sandėlį, kiemo statinius, adr. (duomenys neskelbtini) (registro numeris (duomenys neskelbtini)). 2011-11-10 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 4800 pagrindu ieškovas įgijo nekilnojamąjį turtą – 2,0500 ha žemės sklypą, adr. (duomenys neskelbtini), (registro numeris (duomenys neskelbtini)). 2011-04-22 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovas iš UAB „ARMINDINA“ įgijo mobilų namą „ABI Prestige 31x12x2bed DG“ už 16 500 Lt (4 778,73 Eur). Dėl to minėtas turtas netraukiamas į dalijamo turto balansą.
Šalių santuokos metu 2012-2013 m. buvo atliekami pagalbinio ūkio pastato (vasarnamio), pastatyto ant ieškovo paveldėto žemės sklypo, adr. (duomenys neskelbtini), statybos darbai, kurie nurodyti ieškovo pateiktame 2020-11-18 MB „BONADA“ atkūrimo kaštų (statybinės kainos) nustatyme Nr. BK-S-2020/11/18.
Ieškovo pateiktame 2020-11-18 MB „BONADA“ atkūrimo kaštų (statybinės kainos) nustatyme Nr. BK-S-2020/11/18 nurodyta, kad pagalbinio ūkio pastato (vasarnamio), unikalus Nr. 7530-0006-0112, pastatyto ant žemės sklypo, adr. (duomenys neskelbtini), atkūrimo kaštų (statybinės kaina) atliktiems statybos ir pagerinimo darbams yra 17 560,15 Eur su PVM. Ieškovo pateiktais 2022-02-14 VĮ Registrų centras Neįregistruotų sklypų ir statinių verčių skaičiuoklės duomenimis, neįregistruoto statinio (gyvenamo pastato), adr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 10 400 Eur.
Atsakovės pateiktoje 2021-10-29 turto vertintojo teismo eksperto R. G. konsultacijoje dėl galimos turto kainos Nr. 11002 nurodyta, kad namų valdos, adr. (duomenys neskelbtini), (vertinamas turtas pagalbinio ūkio pastatas (vasarnamis) su priestatu, garažas 7G1p), labiausiai tikėtina galima turto kaina galėtų būti 25 500 Eur (pagalbinio ūkio pastatas (vasarnamis) - 20 000 Eur, priestatas - 4 000 Eur; garažas - 1 500 Eur).
Atsižvelgiant į skirtingus šalių pateiktus duomenis dėl galimos turto vertės teismas vadovaujasi pateiktų duomenų vidurkiu ir laiko, kad gyvenamo namo (vasarnamio) (statybinių medžiagų bei įrenginių (prietaisų), panaudotų pagalbinio ūkio pastato (vasarnamio) pastatymui) vertė yra 15 200 Eur (10 400 Eur+20 000 Eur)/2).
Kaip pirmiau minėta šalių santuoka sudaryta 2012-02-10, todėl iš gyvenamo namo (vasarnamio) 15 200 Eur vertės atimama ieškovo iki santuokos 2011-04-22 įsigyto mobilaus namo vertė - 4 778,73 Eur ir gyvenamo namo (vasarnamio) (statybinių medžiagų bei įrenginių (prietaisų), panaudotų pagalbinio ūkio pastato (vasarnamio) pastatymui) vertė mažinama iki 10 421,27 Eur.
Iš minėtų „BONADA“ duomenų matyti, kad 2013 m. gyvenamame name (vasarnamyje) sumontuoti hidroforas (vandens siurblys „Pedrrolo“), boileris (kombinuotas vandens šildytuvas „Ariston“), kieto kuro katilas („Steco“). Dėl to, teismo vertinimu, nėra pagrindo minėtų daiktų atskirai traukti į dalijamo turto balansą, kaip to prašo ieškovas.
Taip pat santuokos metu šalys įgijo automobilinę priekabą „MAZ 81144“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo nurodoma vertė – 100 Eur, atsakovės nurodoma vertė – 200 Eur, teismo vertinimu – 150 Eur (šalių nurodytų verčių vidurkis); televizorių „Hisense“, ieškovo nurodoma vertė – 50 Eur, atsakovės nurodoma vertė – 300 Eur, teismo vertinimu – 175 Eur; minkštą kampą, ieškovo nurodoma vertė – 20 Eur, atsakovės nurodoma vertė – 80 Eur, teismo vertinimu – 50 Eur; minkštą kampą su pagalvėmis, ieškovo nurodoma vertė – 50 Eur, atsakovės nurodoma vertė – 140 Eur, teismo vertinimu – 95 Eur; komodą, ieškovo nurodoma vertė – 10 Eur, atsakovės nurodoma vertė – 150 Eur, teismo vertinimu – 80 Eur; rūbų kabyklą, abiejų šalių nurodoma vertė – 10 Eur; dujinę viryklę „Gratus“, ieškovo nurodoma vertė – 50 Eur, atsakovės nurodoma vertė – 100 Eur, teismo vertinimu – 75 Eur; šaldytuvą „Beko“, ieškovo nurodoma vertė – 20 Eur, atsakovės nurodoma vertė – 50 Eur, teismo vertinimu – 35 Eur; šaldiklį „Bosch“, ieškovo nurodoma vertė – 20 Eur, atsakovės nurodoma vertė – 100 Eur, teismo vertinimu – 60 Eur; lauko baldų komplektą, ieškovo nurodoma vertė – 150 Eur, atsakovės nurodoma vertė – 300 Eur, teismo vertinimu – 225 Eur; sėklų sėjimo padargą, ieškovo nurodoma vertė – 50 Eur, atsakovės nurodoma vertė – 100 Eur, teismo vertinimu – 75 Eur; šieno grėblį, ieškovo nurodoma vertė – 30 Eur, atsakovės nurodoma vertė – 100 Eur, teismo vertinimu – 65 Eur; bulvių kasimo padargą, ieškovo nurodoma vertė – 50 Eur, atsakovės nurodoma vertė – 100 Eur, teismo vertinimu – 75 Eur; purkštuvą, ieškovo nurodoma vertė – 30 Eur, atsakovės nurodoma vertė 300 Eur, teismo vertinimu – 165 Eur; rotacinę šienapjovę, ieškovo nurodoma vertė – 60 Eur, atsakovės nurodoma vertė – 400 Eur, teismo vertinimu – 230 Eur; didžiąsias akėčias, ieškovo nurodoma vertė – 20 Eur, atsakovės nurodoma vertė – 150 Eur, teismo vertinimu – 85 Eur; langų roletus (6 vnt.), ieškovo nurodoma vertė – 50 Eur, atsakovės nurodoma vertė – 300 Eur, teismo vertinimu – 175 Eur; savadarbį zeimeį-1, ieškovo nurodoma vertė – 30 Eur, atsakovės nurodoma vertė – 200 Eur, teismo vertinimu – 115 Eur; vandens siurblį „Saek“, ieškovo nurodoma vertė – 10 Eur, atsakovės nurodoma vertė – 100 Eur, teismo vertinimu – 55 Eur; paveikslą „Akys“, abiejų šalių nurodoma vertė – 30 Eur; paveikslą „Pūkai“, abiejų šalių nurodoma vertė – 30 Eur.
Į dalijamo turto balansą taip pat įtraukiama atsakovės nurodoma 200 Eur vertės pirties krosnelė. Ieškovas nurodė, kad pirties krosnelę jam padovanojo sūnus, nes abu sodyboje įsirenginėjo pirtį. Kaip liudytojas teisme apklaustas ieškovo sūnus D. R. patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes, tačiau parodė, kad krosnelės įsigijimo dokumentų neturi. Atsakovė nesutiko su ieškovo argumentais dėl pirties krosnelės, taip pat nurodė, kad krosnelė buvo pirkta kaip sutuoktinių nuosavybė, dokumentų neturi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pirmiau paminėtas CK 3.89 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog pirties krosnelė jam buvo padovanota sūnaus.
Taip pat į dalijamo turto balansą įtraukiami atsakovės nurodomos 400 Eur vertės 3 korpusų plūgai, kuriuos ieškovas laiko beverčiais, todėl imant šalių nurodytų verčių vidurkį teismas sprendžia, kad minėtų plūgų vertė yra 200 Eur. Ieškovas nurodė, kad minėtus plūgus po tėvo mirties rado jo sodyboje ir paveldėjo. Teisme kaip liudytojas apklaustas ieškovo pasikviestas kaimynas J. B. iš savo žodžių negalėjo paaiškinti, ką ieškovas rado sodyboje po savo tėvo mirties. Tik iš ieškovo atstovo parodytų nuotraukų paaiškino, kad plūgai buvo, kiti nurodyti daiktai, taip pat kaip ir arklinis šieno grėblys. Tačiau liudytoja S. B. (liudytojo J. B. žmona) parodė, kad arklinį šieno grėblį nuo jų (Baranauskų) nupirko pats ieškovas. Šios aplinkybės teismui kelia pagrįstų abejonių dėl minėtų liudytojų parodymų patikimumo. Atsakovė nurodė, kad plūgai buvo pirkti santuokoje už 1000 Eur. Apie 1-1,5 m. iki jai su ieškovu apsigyvenant ieškovo tėvo sodyboje joje gyveno kiti žmonės. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ieškovas nepaneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatytos prezumpcijos. Analogiškais motyvais į dalijamo turto balansą įtraukiama atsakovės nurodomos 200 Eur vertės trąšų barstomoji žemės ūkio technika, kurią ieškovas laiko beverte, todėl imant šalių nurodytų verčių vidurkį teismas sprendžia, kad minėto trąšų barstytuvo vertė yra 100 Eur.
Į dalijamo turto balansą netraukiama naudota skalbimo mašina „Electrolux“, ieškovo nurodoma vertė – 20 Eur, atsakovės nurodoma vertė – 100 Eur, naudota mikrobangų krosnelė, šalių nurodoma vertė 20 Eur, nes teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad skalbimo mašina yra sugedusi ir nebenaudojama, o mikrobangų krosnelė yra atsakovės dovana. Taip pat į dalijamo turto balansą netraukiamos malkos, ieškovo nurodoma vertė – 150 Eur, atsakovės nurodoma vertė – 600 Eur, nes ieškovas teisme paaiškino, kad malkos yra sukūrentos namo-vasarnamio šildymui, taigi ir jo išlaikymui į kurio vertės dalį atsakovė reiškia reikalavimą. Kadangi byla teisme gauta 2020 m. kovą, todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovo argumentais.
Taip pat į dalijamo turto balansą netraukiamas pietų stalas su 6 kėdėmis, abiejų šalių nurodoma vertė – 200 Eur ir bulvių tarkavimo mašina, abiejų šalių nurodoma vertė – 30 Eur. Ieškovas nurodė, kad pietų stalą su 6 kėdėmis ir bulvių tarkavimo mašiną pasiėmė atsakovė, atsakovė neigia pasiėmusi minėtus daiktus. Dėl šių daiktų bus pasisakoma atskirai.
Taip pat į dalijamo turto balansą netraukiamos dvi atsakovės nurodomos žoliapjovės, po 150 Eur vertės. Ieškovas nurodė, kad jo sūnus D. R. jam padovanojo trimerį „Huqvarna“ ir žoliapjovę „Rider 650“. Atsakovė nurodė, kad dėl trimerio neprisimena, gal sūnus ieškovui ir padovanojo. Už žoliapjovę sūnui sumokėjo 30 Eur, bet dėl to pretenzijų nereiškia. Taip pat atsakovė nurodė, kad dar vieną žoliapjovę ji buvo pasiėmusi pati iš parduotuvės išsimokėtinai, bet ji yra paslėpta. Teismas sprendžia, kad duomenų apie atsakovės nurodomą jos įsigytą žoliapjovę ir tai, kad ieškovas yra ją paslėpęs, byloje nėra.
Taip pat į dalijamo turto balansą netraukiamas atsakovės nurodomas kombainas „CLASS“, 800 Eur vertės. Atsakovė nurodė, kad remontuotiną kombainą ieškovas nupirko už 1 000 Eur. Jį laikydavo pas kaimyną, nes jis turėjo didelį garažą. Ieškovas nurodė, kad kombainas jam nepriklauso. Norėjo kombainą pirkti, bet neturėjo pinigų, tai už jį sumokėjo kaimynas, tačiau pinigų jam neatidavė, todėl kombainas ir liko kaimyno Š., kuris už kombainą sumokėjo 900 Eur. Liudytojas F. Š. teisme parodė, kad su ieškovu ribojasi žemė, todėl susitarė pirkti kombainą. Ieškovui įdavė 900 Eur kombaino pirkimui, tačiau ieškovas jam negrąžino pusės pinigų sumos, todėl kombainas priklauso jam vienam. Kombainas yra be dokumentų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad iš nurodytų duomenų nėra pagrindo pripažinti, jog kombainas yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė.
Taip pat į dalijamo turto balansą netraukiamas atsakovės nurodomas televizorius, 300 Eur vertės. Atsakovė nurodė, kad ieškovas televizorių paslėpė, tačiau, teismo vertinimu, byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad šalys buvo įgijusios minėtą televizorių ir ieškovas yra jį paslėpęs. Taip pat į dalijamo turto balansą netraukiama atsakovės nurodoma skalbimo mašina, 400 Eur vertės, nes teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad ieškovas yra nusipirkęs minėtą skalbimo mašiną ir atsakovė dėl jos pretenzijų nereiškia. Taip pat į dalijamo turto balansą netraukiamas atsakovės nurodomas traktorius „MTZ 82-UK“, valstybinis Nr. D885H, 5000 Eur vertės, nes ieškovas minėtą traktorių yra pardavęs V. R.. Dėl traktoriaus bus pasisakoma atskirai.
Taip pat į dalijamo turto balansą netraukiamas atsakovės nurodomas kultivatorius, 300 Eur vertės. Ieškovas nurodė, kad kultivatorių paveldėjo iš savo tėvo. Atsakovė nurodė, kad kultivatorius buvo įgytas gyvenant kartu su ieškovu, tačiau nepatvirtino, kad jis buvo įgytas santuokos metu. Taip pat į dalijamo turto balansą netraukiamas atsakovės nurodomas zeimeris-2, 200 Eur vertės. Ieškovas nurodė, kad zeimerį paveldėjo iš savo tėvo. Atsakovė nurodė, kad vienas zeimeris buvo įgytas santuokos metu, o kitas iki santuokos. Pažymėtina, kad zeimeris-1 yra įtrauktas į dalijamo turto balansą.
Taip pat į dalijamo turto balansą netraukiama atsakovės nurodoma arklinė grėbiamoji žemės ūkio technika, 100 Eur vertės. Ieškovas nurodė, kad minėtą techniką paveldėjo iš savo tėvo. Kaip pirmiau minėta liudytoja S. B. teisme parodė, kad minėtą techniką iš jų šeimos nupirko ieškovas. Atsakovė nurodė, kad minėta technika buvo įgyta gyvenant kartu su ieškovu, tačiau nepatvirtino, kad ji buvo įgyta santuokos metu. Taip pat į dalijamo turto balansą netraukiamas atsakovės nurodomas grūdų malūnas, 300 Eur vertės. Ieškovas nurodė, kad malūną paveldėjo iš savo tėvo. Atsakovė nurodė, kad malūnas buvo įgytas iki santuokos.
Taip pat į dalijamo turto balansą netraukiamos atsakovės nurodomos padangos (4 vnt. po 25 Eur) 100 Eur vertės. Ieškovas nurodė, kad 4 papildomos žieminės padangos buvo pridėtos perkant automobilį „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris kartu su minėtomis padangomis yra perleistas ieškovo sūnui D. R.. Taip pat į dalijamo turto balansą netraukiama atsakovės nurodoma keturtonė traktoriaus priekaba, 1000 Eur vertės. Šalys patvirtino, kad priekaba ieškovo buvo įgyta iki santuokos sudarymo. Taip pat į dalijamo turto balansą netraukiamas ieškovui priklausančiame žemės sklype esantis garažas, nes šalys patvirtino, kad jis buvo pastatytas iki jų santuokos.
Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
Pažymėtina, kad atsakovė prašo beveik visą dalijamą turtą natūra priteisti ieškovui, o jai priteisti piniginę kompensaciją. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad įstatymas numato, jog pirmiausia turtas turi būti dalijamas natūra, taip pat yra galimybė jį taip padalyti, todėl turtas dalijamas natūra ir po turto padalijimo natūra spręstinas kompensacijų klausimas.
Gyvenamas namas (vasarnamis) yra neįregistruotas viešame registre, yra pastatytas ieškovo paveldėtame žemės sklype, šalys sutinka, kad jis nebūtų dalijamas natūra, todėl ieškovui priteistinos statybinės medžiagos bei įrenginiai (prietaisai), panaudoti pagalbinio ūkio pastato (vasarnamio) pastatymui), kurie nurodyti 2020-11-18 MB „BONADA“ atkūrimo kaštų (statybinės kainos) nustatyme Nr. BK-S-2020/11/18, 10 421,27 Eur vertės (įskaitant kombinuotą vandens šildytuvą „Ariston“, kieto kuro katilą „Steco“, vandens siurblį „Pedrrolo“).
Taip pat ieškovui priteistina automobilinė priekaba „MAZ 81144“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 150 Eur vertės; televizorius „Hisense“, 175 Eur vertės; minkštas kampas, 50 Eur vertės; komoda, 80 Eur vertės; dujinė viryklė „Gratus“, 75 Eur vertės; šaldytuvas „Beko“, 35 Eur vertės; šaldiklis „Bosch“, 60 Eur vertės; lauko baldų komplektas, 225 Eur vertės; bulvių kasimo padargas, 75 Eur vertės; langų roletai (6 vnt.), 175 Eur vertės; savadarbis zeimeris-1, 115 Eur vertės; pirties krosnelė, 200 Eur vertės; 3 korpusų plūgai, 200 Eur vertės; trąšų barstomoji žemės ūkio technika, 100 Eur vertės. Iš viso ieškovui priteistina turto už 12 136,27 Eur sumą.
Atsakovei priteistina minkštas kampas su pagalvėmis, 95 Eur vertės; rūbų kabykla, 10 Eur vertės; sėklų sėjimo padargas, 75 Eur vertės; šieno grėblys, 65 Eur vertės; purkštuvas, 165 Eur vertės; rotacinė šienapjovė, 230 Eur vertės; didžiosios akėčios, 85 Eur vertės; vandens siurblys „Saek“, 55 Eur vertės; paveikslas „Akys“, 30 Eur vertės; paveikslas „Pūkai“, 30 Eur vertės. Iš viso atsakovei priteistina turto už 840 Eur.
Dėl to yra pagrindas atsakovei iš ieškovo priteisti 5 648,14 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį ((12 136,27 Eur + 840 Eur) / 2 = 6 488,14 Eur – 840 Eur).
Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 straipsnio 3 dalis).
2019-08-02 „Swedbank“, AB pagal sutartį Nr. 19-043847-GV atsakovei suteikė 4 000 Eur kreditą. 2021-12-28 „Swedbank“, AB duomenimis neįvykdytų pagal sutartį įsipareigojimų suma bankui buvo 2 544,11 Eur. Sumokėta 1 469,09 Eur kredito dalis, 1 379,97 Eur palūkanos, 0,04 Eur delspinigiai, 30 Eur kiti mokėjimai.
Ieškovas paaiškino, kad jam nebuvo žinoma apie atsakovės prievolę bankui „Swedbank“, AB. Atsakovė patvirtino, kad minėtas kreditas buvo panaudotas jos asmeninėms reikmėms, ne šeimos poreikių tenkinimui ir neprieštarauja ieškovo reikalavimui, jog ši prievolė bankui „Swedbank“, AB būtų pripažinta jos asmenine prievole. Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB, atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir savo pozicijos šiuo klausimu nepareiškė. Esant nurodytoms aplinkybėms minėta atsakovės prievolė bankui „Swedbank“, AB pripažįstama asmenine atsakovės prievole.
Jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (CK 3.115 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas nurodė, kad per laikotarpį nuo 2019-08-02 iki 2020-03-25 atsakovė santuokoje įgytomis piniginėmis lėšomis, kurios šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, sumokėjo 712,25 Eur įmokų savo asmeniniam kreditui padengti bei sumokėjo 30 Eur kredito administravimo mokestį, viso 742,25 Eur. Dėl to prašo priteisti iš atsakovės pusės minėtos sumos dydžio, t. y. 371,12 Eur kompensaciją. Atsakovės atstovas teisme tik iš dalies sutiko su šiuo ieškovo reikalavimu ir nurodė, kad atsakovė galėtų sumokėti kompensacijos dydį už sumokėtas įmokas pagal sutartį už laikotarpį nuo 2019-08-02 iki 2019-11-01, kai atsakovė ieškovui pranešė, kad pas jį gyventi nebegrįš. Teismas pripažįsta, kad šalims faktiškai pradėjus gyventi atskirai, nėra duomenų apie tai, kad minėtas įmokas ir toliau atsakovė mokėjo iš bendrų sutuoktinių lėšų, todėl ši ieškovo reikalavimo dalis tenkinama iš dalies ir ieškovui iš atsakovės priteisiama ½ dalis atsakovės sumokėtų įmokų bankui už 3 mėnesius, t. y. 167,63 Eur. Likusi minėto reikalavimo dalis atmestina.
Kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.98 straipsnio 3 dalis).
Kaip pirmiau minėta atsakovė nurodė, kad ieškovas 2019-10-22 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi iš pardavėjo J. L. įsigijo transporto priemonę „Toyota Rav 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 2850 Eur sumą, o tą pačią transporto priemonę 2019-11-23 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė savo giminaitei J. R. jau tik už 600 Eur sumą.
Ieškovas nurodė, kad automobilis „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nupirktas už 2 850 Eur, į kainą pateko ne tik pats automobilis, bet ir 4 papildomos dėvėtos žieminės padangos. Ieškovui važinėjant šiuo automobiliu, išryškėjo variklio defektas (kalimas). Su sūnumi D. R. sutarė, jog jis nupirks šį automobilį (taip pat ir papildomas 4 žiemines padangas) už 600 Eur. Tokiu būdu, šį automobilį ieškovas pardavė už 600 Eur marčiai J. R..
Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas ieškovo sūnus D. R. parodė, kad automobilis „Toyota RAV4“ jo žmonai buvo perleistas, tačiau 600 Eur ieškovui už jį nemokėjo, nes ieškovui leido naudotis kitu jo (D. R.) šeimos automobiliu. Suremontavęs automobilį „Toyota RAV4“ juo vėl leido naudotis ieškovui. Automobilio variklis kainavo 400 Eur, darbus atliko jis pats.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, kad automobiliui „Toyota RAV4“ buvo sugedęs variklis ir dėl to buvo patirtos išlaidos remontui. Ieškovo sūnus patvirtino, kad ieškovas už automobilį iš jo negavo 600 Eur, kaip tai nurodyta ieškinyje. Automobilis perleistas ieškovo marčiai netrukus po to, kai šalys nustojo gyventi kartu. Ieškovas faktiškai naudojasi automobiliu „Toyota RAV4“, patvirtino, kad su minėtu automobiliu buvo atvykęs ir į teismą. Dėl to teismas sprendžia, kad ieškovas tokiu būdu sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina ½ automobilio „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės kompensacija – 1 425 Eur (2 850 Eur/2).
Nuo 2017-06-19 iki 2019-11-12 ieškovo vardu buvo registruotas traktorius MTZ Belarus-552, valst. Nr. L. I. nurodė, kad minėtą traktorių perleido uošviui V. R. už 3 000 Eur skolą, kuri buvo panaudota atsakovės buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui ir šiuos pinigus perdavė atsakovei. Atsakovė nurodė, kad apie paskolą iš V. R. nieko nežino, nėra tokie artimi, kad skolintis, net nežino kam tų pinigų ieškovui reikėjo.
Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas V. R. parodė, kad ieškovas iš jo skolinosi 3 000 Eur 2001 m., gal 2020 m., gal 2021 m. Skolinimosi tikslo nežino, pinigus įdavė grynais, paskolos sutartis nebuvo sudaryta, grąžinimo terminas nebuvo nustatytas. Traktorių perrašė po pusmečio, nes ieškovas neturėjo iš ko skolos atiduoti. Traktorių laiko pas ieškovą.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, kad ieškovo nurodomi iš V. R. gauti 3 000 Eur buvo panaudoti atsakovės buto pirkimui. Dėl to ieškovas turi kompensuoti atsakovei už sumažintą bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Ieškovas nurodo, kad minėto traktoriaus vertė yra 3 000 Eur, atsakovė nurodo, kad traktoriaus vertė yra 5 000 Eur, todėl teismas sprendžia, kad traktoriaus vertė yra 4 000 Eur. Dėl to atsakovei iš ieškovo priteistina ½ traktoriaus „MTZ Belarus-552“, valst. Nr. 5423LL, vertės kompensacija – 2 000 Eur.
Ieškovas ir atsakovė nurodė, kad santuokos metu įgijo pietų stalą su 6 kėdėmis, 200 Eur vertės, bulvių tarkavimo mašiną, 30 Eur vertės. Ieškovas nurodė, kad minėtus daiktus yra pasiėmusi atsakovė. Atsakovė nurodė, kad minėtų daiktų nepasiėmė. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad atsakovė pasiėmė minėtus daiktus, todėl atsakovei iš ieškovo taip pat priteistina ½ pietų stalo su 6 kėdėmis ir bulvių tarkavimo mašinos vertės kompensacija – 115 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad abiem šalims vienai iš kitos priteistinos kompensacijos, iš ieškovo atsakovei priteistina kompensacija mažintina iš atsakovės ieškovui priteistina kompensacija ir tokiu būdu priteistina atsakovei iš ieškovo 9020,51 Eur kompensacija (5 648,14 Eur + 1 425 Eur + 2 000 Eur + 115 Eur – 167,63 Eur).
Santuokos nutraukimo byloje dalijamas sutuoktinių santuokos metu įgytas turtas, prievolės. Atsakovė prašo kaip šalių santuokos metu įgytą turtą padalinti pirmiau paminėtus mobilų namą, kultivatorių, zeimerį-2, arklinę grėbiamąją žemės ūkio techniką, grūdų malūną, keturtonę traktoriaus priekabą, garažą, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad minėtas turtas įgytas iki šalių santuokos sudarymo, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti dėl jo padalijimo kaip santuokos metu įgyto turto.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).
Ieškovas turėjo 1 660,85 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 000 Eur už advokato teisines paslaugas, 246 Eur žyminis mokestis, 1,32 Eur už VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažymą, 4,93 Eur už VĮ Registrų centras pažymas, 8,60 Eur už VĮ „Regitra“ pažymą, 400 Eur už atkūrimo kaštų (statybinės kainos) nustatymą (duomenys neskelbtini).
Šioje byloje 50 proc. tenkinamas ieškovo prašymas dėl santuokos nutraukimo (ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės), atmetamas prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo, iš esmės tenkinamas visas prašymas dėl turto (teismui nustačius dalijamo turto vertę pagal šalių pateiktus duomenis, taip pat į dalijamo turto balansą įtraukiant papildomą turtą, priteistino turto vertė susidaro didesnė, nei nurodyta ieškinyje).
Teismas sprendžia, kad iš viso yra tenkinama 50 proc. ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 830,43 Eur bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis).
Atsakovė šioje byloje turėjo 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 500 Eur už advokato teisines paslaugas, 300 Eur už nekilnojamojo turto vertinimą.
Šioje byloje tenkinamas atsakovės prašymas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, 38 proc. tenkinamas prašymas dėl turto (atsakovė prašo priteisti turto ir kompensacijų už 26 245 Eur, priteisiama turto ir kompensacijų už 9 860,51 Eur).
Teismas sprendžia, kad iš viso yra tenkinama 69 proc. atsakovės reikalavimų, todėl atsakovei iš ieškovo priteistinos 1242 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Įskaičius priešpriešines šalių mokėtinas bylinėjimosi išlaidų sumas, atsakovei priteistinos iš ieškovo 411,57 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2012 m. vasario 10 d. Skuodo rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (Įrašo Nr. 10), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui A. R. palikti pavardę – R., atsakovei G. R. palikti pavardę – R.
A. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti: statybines medžiagas bei įrenginius (prietaisus), panaudotus pagalbinio ūkio pastato (vasarnamio), esančio ant žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatymui, kurie nurodyti 2020-11-18 MB „BONADA“ Atkūrimo kaštų (statybinės kainos) nustatyme Nr. BK-S-2020/11/18, 10 421,27 Eur vertės (įskaitant kombinuotą vandens šildytuvą „Ariston“, kieto kuro katilą „Steco“, vandens siurblį „Pedrrolo“); automobilinę priekabą „MAZ 81144“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 150 Eur vertės; televizorių „Hisense“, 175 Eur vertės; minkštą kampą, 50 Eur vertės; komodą, 80 Eur vertės; dujinę viryklę „Gratus“, 75 Eur vertės; šaldytuvą „Beko“, 35 Eur vertės; šaldiklį „Bosch“, 60 Eur vertės; lauko baldų komplektą, 225 Eur vertės; bulvių kasimo padargą, 75 Eur vertės; langų roletus (6 vnt.), 175 Eur vertės; savadarbį zeimerį-1, 115 Eur vertės; pirties krosnelę, 200 Eur vertės; 3 korpusų plūgus, 200 Eur vertės; trąšų barstomąją žemės ūkio techniką, 100 Eur vertės;
G. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti: minkštą kampą su pagalvėmis, 95 Eur vertės; rūbų kabyklą, 10 Eur vertės; sėklų sėjimo padargą, 75 Eur vertės; šieno grėblį, 65 Eur vertės; purkštuvą, 165 Eur vertės; rotacinę šienapjovę, 230 Eur vertės; didžiąsias akėčias, 85 Eur vertės; vandens siurblį „Saek“, 55 Eur vertės; paveikslą „Akys“, 30 Eur vertės; paveikslą „Pūkai“, 30 Eur vertės.
Priteisti G. R. iš A. R. 9 020,51 Eur (devynių tūkstančių dvidešimties eurų 51 ct) kompensaciją.
G. R. prievolę bankui „Swedbank“, AB pagal 2019 m. rugpjūčio 2 d. sutartį Nr. 19-043847-GV pripažinti asmenine G. R. prievole.
Priteisti G. R. iš A. R. 411,57 Eur (keturių šimtų vienuolikos eurų 57 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Likusią ieškovo reikalavimų dalį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.