- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-10
- Bylos Nr.
- e2-5515-1137/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02862-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kalnius
- Atsakovas
- E. P.
- Ieškovas
- Ž. D.
- Kategorijos
- 2.6.8.9pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant atsakovui E. P., liudytojui M. G.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. D. ieškinį atsakovui E. P. dėl automobilio pirkimo kainos sumažinimo ir pinigų sumos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas sumažinti įsigyto automobilio kainą ir priteisti iš atsakovo 550 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Savo ieškinį iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:
1.1. 2021 m. gegužės 31 d. Panevėžyje su atsakovu sudarė Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią už 950 Eur įsigijo 2001 m. gamybos automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
1.2. Prieš sudarydamas Sutartį automobilį apžiūrėjo pats kartu su M. G.. Atsakovas nurodė ieškovui automobilio trūkumus ir įrašė juos į Sutartį.
1.3. Automobiliu parvažiavo iš Panevėžio į Vilnių. Po kelių dienų kreipėsi į autoservisą, kur automobilis buvo pakeltas keltuvu ir nustatyta, kad automobilio galinės pakabos rėmas yra visiškai surūdijęs ir ties kairiuoju ratu sulūžęs. Pagal autoserviso pateiktą sąmatą detalė ir jos keitimas kainuoja 550 Eur.
1.4. Kadangi detalė surūdijo per ilgą laiką, mano, kad atsakovas turėjo apie tai žinoti. Pirkimo metu pats jos pastebėti negalėjo, nes nebuvo galimybės pakelti automobilį. Mano, kad atsakovas jį suklaidino nepateikdamas šios informacijos, o tokio automobilio rinkos kaina yra mažesnė, nei to, kurį įsigijo ieškovas.
1.5. Automobiliu, kurio rėmas yra surūdijęs ir sulūžęs, saugiai naudotis negalima, todėl Sutarties sudarymo metu automobilis nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį. Tačiau atsakovas jo apie tai neinformavo, nes priešingu atveju ieškovas nebūtų automobiliu važiavęs į Vilnių.
1.6. 2021 m. rugpjūčio 24 d. teisme gautame dublike ieškovas nurodė, kad 2021 m. birželio 4 d. UAB „Topiksas“ autoserviso „Barila“ defektinis aktas patvirtina, kad aptariamas gedimas yra senas ir negalėjo atsirasti ieškovui naudojantis automobiliu dvi dienas. Mano, kad tokio defekto negalima lyginti su mažais korozijos židiniais ant automobilio kėbulo, dėl kurių pretenzijų neturi. Dėl šio gedimo naudotis automobiliu apskritai negalima.
1.7. Dublike ieškovas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad rėmas galėjo lūžti jau ieškovui įsigijus automobilį, nes jis automobiliu naudojosi trumpai, tik parvažiavo iš Panevėžio į Vilnių, o po kelių dienų nuvežė automobilį į autoservisą, kad būtų pašalinti atsakovo nurodyti trūkumai.
1.8. Posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad nesimatė, jog automobilis buvo pažeistas korozijos.
Atsiliepimas
2. 2021 m. liepos 5 d. byloje buvo gautas atsakovo atsiliepimas, kuriuo jis nesutinka su pareikštu ieškiniu ir prašo jį atmesti. Savo atsiliepimą iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:
2.1. Atsakovo parduotas automobilis yra eksploatuotas 20 metų, todėl akivaizdu, kad jis turi trūkumų, tačiau šiuos trūkumus (t. y., kad reikia keisti priekines stabdžių kaladėles bei taisyti vairo mechanizmą ir pakeisti galinį rato guolį) atsakovas nurodė ir pažymėjo Sutartyje.
2.2. Ieškovas su M. G. apžiūrėjo automobilio mechanizmą, kėbulą ir važiuoklę; M. G. buvo priklaupęs, todėl turėjo aiškiai matyti, kad vietomis automobilis yra paveiktas korozijos. 20 metų eksploatuojamas automobilis visada bus parūdijęs, todėl ir jo kaina buvo nedidelė. Ieškovas ir pats matė, ir atsakovas jam parodė, kad pakabos rėmas buvo surūdijęs, tačiau sveikas, nesulūžęs.
2.3. Tokio gilaus lūžio, koks užfiksuotas ieškovo pateiktoje nuotraukoje, pardavimo metu nebuvo. Jei būtų priešingai, ieškovas nebūtų galėjęs jo nepastebėti, tiek išbandydamas automobilį prieš pirkdamas, tiek važiuodamas iš Panevėžio į Vilnių. Pardavimo metu automobilis neturėjo paslėptų trūkumų, o minėtas lūžis atsirado ieškovui neatsargiai vairuojant jau po automobilio įsigijimo.
2.4. Automobilis parduotas su galiojančia technine apžiūra, kuri buvo atlikta mažiau nei prieš metus ir galioja iki 2022 m. liepos mėn. Jos ataskaitoje nurodyta, kad automobilis atitinka techninius reikalavimus.
2.5. Automobilis buvo parduotas už 950 Eur. Pagal ieškovo pateiktą sąmatą vien galinės pakabos rėmo keitimas kainuotų 550 Eur, t. y. daugiau nei pusę viso automobilio vertės, todėl akivaizdu, kad toks remontas yra neekonomiškas. Be to, ieškovas pateikė tik sąmatą, o ne patirtų išlaidų įrodymus, todėl kyla abejonių dėl remonto kainos pagrįstumo.
2.6. 2021 m. rugsėjo 9 d. teisme gautame triplike atsakovas atkreipė dėmesį, kad Sutartyje nurodyta, kad yra pakabos trūkumų – uždėta varnelė.
2.7. Triplike atsakovas papildomai pažymėjo, kad ieškovas, išbandydamas automobilį, juo važiavo itin nesaugiai, dideliu greičiu, duobėtu keliu, todėl iš to galima spręsti, kad gedimas atsirado ieškovui neatsargiai vairuojant.
2.8. Triplike atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo nurodyta galinės pakabos rėmo keitimo kaina (550 Eur), nes nenaujos detalės kaina yra 50–100 Eur.
Šalies argumentai
2.9. Posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko. Savo atsiliepimo reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad automobilį buvo galima apžiūrėti, jis buvo apžiūrimas su autoserviso darbuotoju. Buvo galima atvažiuoti ir sekančią dieną į servisą Panevėžyje. Dėvėtą detalę būtų galima pigiau nusipirkti. Vidutinė tokio automobilio kaina rinkoje buvo apie 1400 eurų. Šio automobilio pardavimo kaina buvo 1200 eurų, bet pasiderėjus parduota pigiau. Nurodė, kad buvo vairo mechanizmo, stabdžių ir galinio guolio trūkumai. Prieš parduodant niekas automobilio neapžiūrėjo. Gedimus atsakovas nustatė iš savo patirties.
3. Teismo posėdžio metu, prisiekęs liudytojas M. G., paliudijo jog buvo nuvykęs su ieškovu – draugu į Panevėžį automobilio apžiurai. Pardavėjas pasakė kokie defektai yra, t. y. guolis ūžia, vairo stiprintuvo siurblį ir kalades reikia keisti. Į servisą nevažiavo, nes buvo po darbo valandų. Iš Panevėžio į Vilnių vyko autostrada leistinu greičiu. Nuvykę į Vilnių, automobilį paiko prie serviso, tam kad galėtų remontuoti. Buvo lūžęs tik vienas iš keturių tvirtinimo taškų, to pastebėti apžiūros metu negalėjo. Vizualiai automobilis nebuvo paveiktas korozijos. Daugiau defektų nepastebėjo. Pats dalyvavo automobilio apžiūroje servise. Ankstesnio tos vietos remonto požymių nepastebėjo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės
4. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas Ž. D. ir atsakovas E. P. 2021 m. gegužės 31 d. 20 val. 35 min. sudarė automobilio Subaru Legacy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rida buvo 263 474 km. pirkimo pardavimo sutartį. Transporto priemonės įsigijimo kaina – 950 eurų. Sutartyje nurodyti šie automobilio trūkumai: Stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų. Posėdžio metu, atsakovas patvirtino, kad iki ieškinio gavimo jam nebuvo žinoma apie tai, kad automobilio galinės pakabos rėmas (balkis) yra visiškai surūdijęs.
5. 2021 m. birželio 4 d. UAB „Topiksas“ kokybės kontrolierius A. B. parengė defektinį aktą, kuriame nurodyta, jog 2021 m. birželio 1 d. užsakovas Ž. D. į autoservisą pristatė ginčo automobilį. Patikros metu buvo nustatyta, kad automobilio galinės pakabos rėmas (balkis) yra visiškai surūdijęs ir ties kairiuoju ratu sulūžęs. Matėsi, kad yra senas gedimas. 2021 m. birželio 4 d. UAB „Topiksas“ kokybės kontrolierius A. B. parengė sąmatą, kurioje nurodyta – galinės pakabos rėmas (naudotas) – 400 eurų; rėmo keitimas 150 eurų. Viso 550 eurų.
6. Iš esmės byloje yra kilęs ginčas dėl automobilio kainos sumažinimo 550 eurų suma, t. y. ta suma, kurią ieškovas patirtų siekdamas suremontuoti ginčo automobilį.
Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir pirkėjo teisių gynimo, įsigijus netinkamos kokybės daiktą
7. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).
8. Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; kt.).
9. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).
10. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).
11. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015)
12. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos.
13. Pagal CK 6.327 straipsnio 5 dalį pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepranešė pardavėjui ir nenurodė, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Termino atitiktis protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, ir jo vertinimas priklauso nuo tokių aplinkybių kaip daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).
14. CK 6.334 straipsnyje numatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina.
15. Aukščiau išvardinta gausi Kasacinio teismo praktika nustato taisykles, kuriomis remiantis nustatoma, ar pardavėjas yra atsakingas už parduodamo daikto kokybė ir kokia apimtimi. Kaip jau minėta šio sprendimo 4 ir 5 p. faktą, kad ginčo automobilis turi trūkumų, kurie nebuvo įvardinti šalių sudarytoje automobilio pirkimo pardavimo sutartyje patvirtina 2021 m. birželio 4 d. UAB „Topiksas“ kokybės kontrolierius A. B. parengtas defektinis aktas, kurio atsakovas neginčijo. Paminėtas trūkumas pirkėjui nebuvo žinomas arba toks akivaizdus, kad kiekvienas atidus pirkėjas jį būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Tą patvirtina ir aplinkybė, jog su ieškovo kartu automobilį apžiūrėjo ir automobilių serviso darbuotojas, kuris teismo posėdžio metu patvirtino, jog tikroji automobilio būklė paaiškėjo, tik jį apžiūrėjus serviso darbuotojams užkėlus automobilį ant keltuvo. Atsakovas neįrodė, o ir neįrodinėjo, kad trūkumas atsirado jau po automobilio pardavimo. Šis trūkumas - visiškai surūdijęs automobilio galinės pakabos rėmas (balkis), akivaizdu kad yra ilgai trunkančio metalų irimo dėl fizikinės ir cheminės sąveikos su aplinka pasekmė. Ieškovas į atsakovą dėl netinkamos kokybės prekės kreipėsi tą pačią dieną, kai sužinojo apie naujai paaiškėjusį prekės trūkumą, t. .y po trijų dienų nuo automobilio pirkimo (posėdžio garso įrašo 13 min. 5 sec.). Pats atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad esant tokiam trūkumui, automobilį naudoti pagal jo paskirtį negalima (posėdžio garso įrašo 21 min. 47 sec.). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo deklaratyvius argumentus dėl automobilio netinkamo eksploatavimo po jo perdavimo ieškovui (CPK 178 str.).
16. Ieškovas siekdamas pagrįsti ieškinio reikalavimus, pateikė teismui duomenis, kiek kainuotų tokio trūkumo pašalinimas – viso 550 eurų. Atsakovas ginčydamas šiuos ieškovo argumentus 2021 m. spalio 26 d. pateikė teismui duomenis iš autodalių (www.rrr.lt) pardavėjo, kad keistina detalė kainuoja ne 400 eurų, kaip nurodo ieškovas, o tik 35 eurus. Tačiau teismas, šiuos atsakovo argumentus vertina kritiškai. Atsakovo pateiktame pasiūlyme už 35 eurus, keistina detalė taip pat yra akivaizdžiai paveikta korozijos, dėl ko keitimas į taip pat korozijos paveiktą detalę neturėtų jokios prasmės. Nors atsakovas nesutiko ir su darbų kaina, tačiau nepateikė duomenų, kiek tokios detalės keitimo darbai tūrėtų kainuoti, nors tokią pareigą turi (CPK 178 str.). Teismas laiko, jog ieškovas įrodė, kad trūkumo pašalinimas viso kainuotų 550 eurų, kaip tai yra nurodyta ieškovo pateiktoje 2021 m. birželio 4 d. UAB „Topiksas“ kokybės kontrolierius A. B. parengtoje sąmatoje ir ši suma yra priteistina iš atsakovo ieškovui.
17. Aplinkybė, jog automobilis pardavimo metu turėjo galiojančią technikinę apžiūrą, neįtakoja kitokio šio ginčo išsprendimo, kadangi techninės apžiūros talonas patvirtina transporto priemonės būklę jos apžiūros atlikimo metu. Dėl to galimos situacijos, kai dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių iki transporto priemonės techninės apžiūros galiojimo pabaigos jos techninė būklė pasikeičia (transporto priemonė tampa techniškai netvarkinga). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokio pobūdžio bylose vien konstatuoti faktą, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti, nepakanka. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003).
18. Nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad ieškovas pasirinko vieną iš galimų savo pažeistų teisių gynimo būdų ir įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, transporto priemonės Subaru Legacy, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo kaina sumažintina nuo 950 eurų iki 400 eurų, likusią 550 Eur sumą priteisiant iš atsakovo ieškovui (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
19. Ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (550 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nors byloje pateikti įrodymai apie tai, kad ieškovui Ž. D. buvo išrašytos dvi sąskaitos teisinių paslaugų apmokėjimui (2018 m. rugsėjo 17 d. sąskaita-faktūra Nr. 04/06/21, 500 eurų suma už susipažinimą su procesiniais dokumentais ir ieškinio surašymą; 2021 m. birželio 4 d. sąskaita-faktūra Nr. 04/06/21, 500 eurų suma už susipažinimą su procesiniais dokumentais ir ieškinio surašymą) ir pateiktas 2021 m. spalio 25 d. išlaidų paskaičiavimas byla Nr. e2-55155-1137/2021 nurodant teisinių paslaugų pobūdį – susipažinimas su bylos medžiaga ir ieškinio surašymas, 5 valandos po 100 eurų, viso 500 eurų.; atstovavimas byloje ir dubliko surašymas, 4 valandos po 100 eurų, viso 400 eurų. Bendra suma 900 eurų.) tačiau byloje yra tik vienas dokumentas patvirtinantis ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tai Pinigų priėmimo kvitas Nr. 108868, kuriame nurodoma, kad ieškovas advokatui 2021 m. rugpjūčio 24 d. sumokėjo 400 eurų už atstovavimą ir dokumento surašymą. Teismas, vertindamas šių išlaidų kompensuojamosios dalies pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau- Rekomendacijos) 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes.
21. Rekomendacijose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau tokių išlaidų, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-122/2011).
22. Pakartotinai pažymėtina, kad byloje yra pateikti duomenys tik apie 2021 m. rugpjūčio 24 d. ieškovo patirtas 400 eurų bylinėjimosi išlaidas už dubliko parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, todėl teismas vertina tik šių išlaidų pagrįstumą. Rekomendacijų 8.3 p. numato, kad už tripliką turi būti taikomas – 1.5 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2021 m. I ketv. Bruto sudarė 1517,4 eur.). Atsižvelgiant į paminėtą, maksimalios ieškovui priteistinos išlaidos už dubliko parengimą šioje byloje gali siekti 2 276,10 eurus (1517,4 x 1,5.). Vienintelis posėdis byloje truko 37 minutes, todėl remiantis Rekomendacijų 8.19 p. ir 9 p. maksimalios ieškovui priteistinos išlaidos už jo atstovavimą šioje byloje gali siekti 151,74 eurus (1517,4 x 0,1.). Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 93 str., 98 str. ir atsižvelgdamas į šio sprendimo 20 p. išvardintus vertinimo kriterijus, į tai kad ginčo suma sudaro 550 eurų, bylai išnagrinėti užteko vieno teismo posėdžio kuris turko vos 37 min, kas akivaizdžiai patvirtina, kad byla nėra sudėtinga, sprendžia, jog ieškovui priteistina 200 eurų už dubliko parengimą ir 20 eurų atstovavimą teismo posėdyje, viso 220 eurų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo E. P..
23. Ieškovas byloje taip pat sumokėjo 15 eurų žyminį mokestį, kuris taip pat priteistinas ieškovui iš atsakovo.
24. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 5,70 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Sumažinti transporto priemonės Subaru Legacy, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo kaina nuo 950 eurų iki 400 eurų.
Pritiesti ieškovui Ž. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 550 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (550 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 220 eurų atstovavimo išlaidų bei 15 eurų sumokėto žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,70 Eur pašto išlaidų, sumokant šią sumą į valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.