- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- 1-2581-1122/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26188-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Kaltinamasis
- E. C.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. C. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 prom. neblaivumas, o būtent:
jis 2021 m. rugpjūčio 2 d. apie 4.30 val. Grigiškėse, ties pastatu, esančiu adresu Pašto g. 13, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį ,,Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,83 promilių neblaivumas.
Šiais savo veiksmais E. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis E. C. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad šių metų rugpjūčio 1 d. su drauge atvažiavo į gimtadienį (draugė vairavo), išgėrinėjo, atėjo laikas važiuoti namo, nutarė parvažiuoti iki namų pats. Apie 1–1,5 valandos praėjo, kai išgėrė: tik atvykęs gėrė alų iki maždaug 24 val., tada nieko nevartojo iki 2 val. ar puse 3 val. ir valandos ar pusvalandžio tarpe vėl pavartojo alkoholio – degtinės. Lankė vairavimo kursus nuo vasario mėnesio (su pertraukomis, nes turėjo daug darbų, dar nepabaigęs vairavimo mokyklos), pasitikėjo savimi ir nutarė važiuoti. Draugė nebevairavo, nes buvo labiau išgėrusi. 5 metrus nuvažiavo ir sustabdė policija. Automobilį nusipirko prieš du mėnesius iki įvykio iš draugo, tam kad galėtų vežioti medžiagas. Dirba statybose, lauko apdailos fasadininku. Į darbą vežiodavo viršininkas, kai būdavo daugiau darbuotojų, o kai išsiskyrė brigada, liko trise, tai vežioja kaimynas (su kuriuo dirba) su kaltinamojo automobiliu. Vaikai gyvena Anglijoje, 7 ir 9 metų. Padeda pagal galimybes juos išlaikyti, šiuo metu galimybės padėti neturi. Patikino, kad transporto priemonė labai reikalinga, nes reikia medžiagas vežioti, žmones. Mama turi vairuotojo pažymėjimą. Visą laiką vairavo kaimynas, ir draudimas buvo jo vardu. Pripažino, jog negerai pasielgė, anksčiau niekada taip nedarydavo. Gailisi, pažadėjo, jog daugiau tai nepasikartos – nesės daugiau niekada neblaivus nei prie automobilio, nei prie dviračio vairo. Patikino, kad neturi problemų su alkoholio vartojimu, nėra įrašytas į įskaitą.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei jo gynėjui ir prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugpjūčio 2 d. įtariamuoju apklaustas E. C. pripažino kaltę ir parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 1 d. apie 18 val. jis su savo mergina L. G. nuo jo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), jo automobiliu ,,Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į Pašto gatvę, Grigiškėse. Vairavo mergina. Namo numerio jis negali pasakyti, taip pat ir buto numerio nežino. Atvažiavo pas merginos draugę, kuri šventė gimtadienį. Ten jis vartojo alkoholį, taip pat alkoholį vartojo ir draugė. Jis vartojo degtinę, keturiese išgėrė 1 litrą degtinės. Vartojo alkoholį iki maždaug 21 val., o tada iki paryčių nevartojo. Paryčiais, apie 4 val. jis išgėrė dar 3 ar 4 stikliukus degtinės, nors ir žinojo, kad teks vairuoti. Tiesiog iki namų važiuoti netoli. Išgėrus tuos 3 ar 4 stikliukus su drauge išėjo. Jis sėdo už vairo, nors suprato, kad yra išgėręs ir neturi vairuotojo pažymėjimo. Niekada jo ir neturėjo. Tikėjosi, kad pavyks normaliai nuvažiuoti, nes arti. Nors mergina ir turėjo teises, tačiau ir ji buvo neblaivi, todėl nusprendė sėsti už vairo pats. Tik išvažiavus iškart išgirdo, kad jį stabdė policija. Jis iškart sustojo. Pareigūnai patikrino jo blaivumą, pūtė į alkotesterį 2 kartus, įpūtė panašiai apie 1,83 promiles. Tada buvo sulaikytas. Dėl padaryto labai gailisi (b. l. 37–40).
Iš BIRT ataskaitos žiūryklės duomenų matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. apie 4.30 val. policijos pareigūnai Vilniuje, Grigiškėse, ties pastatu, adresu Pašto g. 13, patikrinimui sustabdė automobilį ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto automobilio vairuotojui alkotesteriu 2021 m. rugpjūčio 2 d. 4.35 val. nustatytas 1,84 promilių neblaivumas, o 2021 m. rugpjūčio 2 d. 4.55 val. nustatytas 1,83 promilių neblaivumas (b. l. 6–7).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ 1-osios kuopos vyriausiojo patrulio M. G. 2021 m. rugpjūčio 2 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. apie 4.30 val. Vilniuje, Grigiškėse, Pašto g., ties 13 namu, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis ,,Volvo XC 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo, kaip vėliau paaiškėjo E. C., gim. (duomenys neskelbtini). Kolegai M. V. bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paklausus E. C., ar jis vartojo alkoholį, iš pradžių jis teigė, kad nevartojo. Taip pat paklausus, ar jis turi vairuotojo pažymėjimą, E. C. sakė, kad neturi ir niekada neturėjo. Patikrinus E. C. blaivumą alkotesteriu, pirmu patikrinimu nustatytas 1,84 promilių neblaivumas. Antru patikrinimu nustatytas 1,83 promilių neblaivumas (b. l. 8).
Iš 2021 m. rugpjūčio 2 d. neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų duomenų matyti, kad E. C. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKL0676 (Patikros sertifikatas Nr. 1486888, galioja iki 2021 m. lapkričio 26 d.) 2021 m. rugpjūčio 2 d. 4.35 val. pirmu tikrinimu asmeniui nustatytas 1,84 promilių neblaivumas, o 4.55 val. nustatytas 1,83 promilių neblaivumas (b. l. 10–13).
Iš 2021 m. rugpjūčio 2 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei nuotraukų matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis ,,Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14–18).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos matyti, kad nuo 2021 m. birželio 23 d. automobilio ,,Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra E. C. (b. l. 22).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio ,,Volvo XC90 2.4D“, 2005 m. laidos, M1G kategorijos, visureigio, 2 401 cm³ variklio darbinis tūrio, 120 KW (163 AG) variklio galios, kaina su PVM Lietuvoje 2021 m. rugpjūčio mėn. duomenimis – 4 020 Eur (b. l. 24).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Pagal KET 14 punktą, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad E. C. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Pirmiau nurodyti paties kaltinamojo E. C. teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – pareigūno tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas ir kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog E. C. 2021 m. rugpjūčio 2 d. apie 4.30 val. Grigiškėse, ties pastatu, esančiu adresu Pašto g. 13, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį ,,Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,83 promilių neblaivumas.
Taigi, tokia E. C. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teismui buvo pateiktas laiduotojos M. M. prašymas dėl kaltinamojo E. C. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuriame nurodyta, kad E. C. vairuojant automobilį nepadarė jokios žalos tretiesiems asmenims. Suprasdamas savo veiksmų neteisingumą bei neteisėtumą, jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos ir pilnai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. E. C. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, yra pakankamai jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba pagal individualią veiklą. Tiriant bylą nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Anot laiduotojos, šis įvykis, už kurį jis yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, yra tik pirma ir paskutinė jo didelė klaida. Yra įsitikinusi, jog šioje situacijoje, kaip ir visą gyvenimą prieš tai, darys teigiamą įtaką savo sūnui, kadangi jų santykiai paremti savitarpio pagarba, yra atviri, šilti bei artimi. Edgarui ji yra didelis autoritetas. Nuo pat vaikystės jų santykiai su sūnumi visuomet buvo itin artimi – jie daug bendravo, aptarinėjo gyvenimiškas problemas, kartu mokėsi naujų dalykų. Iki šiol turi bendrų interesų, kartu leidžia laiką ir laisvalaikį. Bendrauja atvirai ir sąžiningai nuo pat vaikystės – kaip vaikystėje, taip ir po šio įvykio, sūnus iškart pasidalino su ja šia problema, nuogąstavo ir gailėjosi tokio savo poelgio. Mano, kad jis padarė tinkamas išvadas ir ateityje elgsis padoriai. Pabrėžė, jog nėra bausta administracine tvarka, neteista. Dirba (duomenys neskelbtini). Yra teigiamai charakterizuojama darbovietėje. Žino, jog yra autoritetas savo sūnui, todėl mano, jog yra vertas teismo pasitikėjimo žmogus.
Teisiamojo posėdžio metu pats kaltinamasis nurodė, kad prašo būti atleistas nuo atsakomybės, laiduojant motinai. Gyvena ne kartu su mama, bet šalia, santykiai geri, susitinka dažnai. Patikino, kad mama yra jo autoritetas, tėtis šiek tiek didesnis, nes vyras. Pirmas sužinojo tėvas, paskui per dvi dienas iš kaltinamojo sužinojo mama, nes ji sunkiau viską priima. Mama nebuvo patenkinta sužinojus, kas įvyko. Patikino, jog klauso mamos, įsiklauso į jos patarimus ir dabar jaučia mamos įtaką, kad daugiau nebesikartotų tokie veiksmai.
M. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dirba vaikų darželio auklėtoja. Pabrėžė, kad sūnus ne alkoholikas, labai atsakingas vaikinas. Padėjo auginti jaunesnį sūnų, nuvesti į mokyklą ir darželį, pasiimti. Prašė atsižvelgti į tai, kad jie daug laiko praleidžia drauge, bendrauja, sūnus daug padeda jai namuose, darže, atvežti kažką, pagal galimybes leidžia laisvalaikį kartu, važiuoja į giminės susitikimus. Patikino, jog anksčiau nėra įvykę nieko panašaus. Tėvui pasakė pirma apie įvykį, nes bijojo jos, ji nesitikėjo, nes žino jį iš geros pusės. Nors sūnus pasakė, kad tėvas didesnis autoritetas, mano, kad jie abu vienodi (autoritetai), tik tėvas yra netikras, nuo 7 metų jį augina. Su savo (biologiniu) tėvu santykiai nėra geri, tėvas pats nenorėjo su juo palaikyti santykių. Pabrėžė, jog jos įtaka sūnui yra neabejotina, jie viską aptaria, jei turi kažkokių problemų ar reikia pagalbos, patarimo kreipiasi į ją – su geromis ar blogomis naujienomis. Paaiškino, jog jis papasakojęs apie įvykį išreiškė gailėjimąsi dėl to, kas įvyko. Iš karto matė, kad jis gailisi, jog taip atsitiko, kad neįvertino savo galimybių, matyt, jam pasirodė, kad jis blaivus. Jie pasikalbėjo, nutarė, kad gerai, jog nenukentėjo trečia pusė. M. M. pažadėjo, jog daugiau kalbės su sūnumi, daugiau laiko praleis kartu, kad daugiau taip nepasikartotų. Pas ją namuose alkoholio niekas nevartoja, nei ji, nei vyras, sūnus tik per šventes. Prašė teismo atleisti nuo atsakomybės be užstato, tačiau patikino, jog, jei teismas skirtų užstatą, finansiškai galėtų sumokėti. Santaupų nėra, nes jaunesnis sūnus mokosi universitete, reikia padėti jam. Jos atlyginimas 800 Eur per mėnesį. Pažymėjo, jog sūnaus vaikai su motina seniai išvažiavę į užsienį, gyvena ten jau apie 8 metus.
Prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta, E. C. neteistas, baustas administracine tvarka, byloje yra pateiktas prašymas dėl laidavimo, vertinant byloje surinktus duomenis, galima konstatuoti, kad sąlygos laidavimui yra, nors kaltinamasis jau pakankamai subrendusi asmenybė, vis gi charakterizuojantys duomenys leidžia tikėti, kad ateityje jis nebenusikals. E. C. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės neprieštaravo ir prašė skirti baudžiamojo poveikio priemones.
BK 40 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, bei yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 1 ir 2 d.). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis E. C. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių apsvaigimas. E. C. anksčiau Lietuvos Respublikoje nebuvo teistas (b. l. 55), taigi jis šiuo atveju pirmą kartą padarė minimą nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų.
Sprendžiant dėl kaltinamojo asmenybės, kaip minėta, kaltinamasis yra neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta (b. l. 55), trijų metų laikotarpiu baustas administracine tvarka 1 kartą, bauda sumokėta (b. l. 56), dirba – vykdo individualią veiklą. Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja pakankamai teigiamai, proceso metu teismas įžvelgė kaltinamojo didelį gailėjimąsi, ryžtą nebepažeidinėti teisės normų reikalavimų, taip pat padarytas reikalingas išvadas. Įvertinus ir kitų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad E. C. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Bylos duomenimis, M. M., kuri prašė perduoti E. C. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra jam artimas žmogus – motina, su kuria kaltinamasis palaiko artimus ryšius, neteista, administracine tvarka nebausta, yra kaltinamajam autoritetas, nuolat bendrauja. Teismo vertinimu, M. M. asmenybė pagal ją apibūdinančias savybes, tai, kad juos sieja tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas, bei ilgalaikis ryšys su kaltinamuoju, sudaro teismui pagrindą spręsti, kad ji gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, t. y. yra verta teismo pasitikėjimo.
Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam E. C. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis E. C. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, be užstato, o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str. 1-4 d., BPK 303 str. 4 d.).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą šiuo atveju, teismas pirmiausia pažymi, kad E. C. naudodamasis šia teise padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kaip minėta, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,83 promilių neblaivumas, t. y. itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių tokio jo poelgio padarinių. Atsižvelgiant į tai, siekiant įgyvendinti valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, E. C. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Nustatydamas uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes – kaltinamasis E. C. automobilį vairavo neblaivus po kelių valandų pavartojęs alkoholį (nors ir paryčiais, nesant intensyviam eismui), net ir supratęs, kad alkoholis organizme dar neišsisklaidė, tokiu būdu kaltinamasis negalėjo sąžiningai klysti vertindamas savo blaivumą ir galimybes vairuoti automobilį. Teismas įvertina tai, kad kaltinamasis iki tol neteistas, administracine tvarka nėra bausta už šiurkščius KET pažeidimus, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai galisi dėl savo veiksmų, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į nustatytą 1,83 promilių vidutinį girtumo laipsnį, kuris artimesnis ribai, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Taigi E. C. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejų) metų terminui (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.), terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo – 2021 m. rugpjūčio 2 d. Tai taip pat reiškia, kad šiuo laikotarpiu asmuo negalės ir įgyti tokios teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Teismo vertinimu, nustatytas terminas, atsižvelgus, be kita ko, ir į paminėtas atsakomybei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 1-3 d.).
Teismų praktikoje pažymima, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.). Remiantis BK 72 straipsniu, teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tačiau atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).
Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
Šiuo atveju automobilis ,,Volvo XC90“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto E. C. padaryto nusikaltimo priemonė ir pagal BK 72 straipsnio nuostatas laikomas konfiskuotinu turtu. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad minimo automobilio valdytojas-savininkas yra pats E. C. (b. l. 22), t. y. kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu. Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis šio automobilio vidutinė kaina su PVM Lietuvoje 4 020 Eur (b. l. 24).
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad E. C. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. E. C. asmenybę apibūdinančios ir šioje byloje nustatytos aplinkybės, kaip – neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą, bauda sumokėta, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, atsakomybę lengvinanti aplinkybė ? prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, veikos atsitiktinumas – nelaikytinos pagrindu netaikyti baudžiamojo poveikio priemonių padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2018). Be to, aplinkybės, kad E. C. dirba pagal individualią veiklą, dirba skirtinguose objektuose, kurie yra toliau nuo namų, nors ir neturi teisės vairuoti, tačiau transporto priemonės buvimas yra labai rimta parama, kada visa brigada gali susėsti ir kas turi teisę vairuoti (kaimynas), nuvežti iki darbo vietos, medžiagas, mama turi teisę vairuoti transporto priemones, reikalingas automobilis ir jai buityje, šeimos situacija, galimas darbo netekimas, du nepilnamečiai vaikai, kuriuos reikia padėti išlaikyti, taip pat nėra išskirtinės, pagrindžiančios turto konfiskavimo neproporcingumą, be to, tai E. C. buvo žinoma ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau jis vis vien panaudojo turimą transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Kaip pats teigė, suprato, kad yra neblaivus, tačiau nepaisydamas to, vis tiek nusprendė savo automobiliu grįžti į namus.
Pažymėtina, jog kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Iš visuomenės pozicijų būtų nesuprantama, jei nusikalstamą veiką padaręs asmuo toliau patogiai gyventų ir nepatirtų jokių nepatogumų arba patirtų tik minimalius, nenusikalsti neskatinančius suvaržymus. Tai, kad automobilio netektis kaltininkui ir jo šeimai sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-489/2018).
Taigi, teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo E. C. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad E. C. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio ,,Volvo XC90“ konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Pažymėtina, kad kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neturi teistumo. Neskyrus baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo E. C. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio ,,Volvo XC90“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
E. C. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 41–46) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į E. C. nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Volvo XC90“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2022 m. vasario 2 d., turto saugotojas – Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (b. l. 25–26), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
E. C., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį laiduotojos M. M. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.
Baudžiamąją bylą E. C. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, E. C. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, E. C. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio ,,Volvo XC90“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į E. C. nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Volvo XC90“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
E. C. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti E. C. ir M. M., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.